Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1177-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-15
Bylos Nr.: e2A-1177-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas: I. T.-Ž.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo: M. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1177-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08141-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.8.3; 2.11; 3.1.7.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T.-Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-466-889/2019 pagal ieškovės I. T.-Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, trečiajam asmeniui M. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. T.-Ž. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti vandens tiekimą gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės 5 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir buvęs sutuoktinis R. Ž. yra gyvenamojo namo bendraturčiai, tačiau R. Ž. 2007-09-28 suklastojo tikrą dokumentą – Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN 315-(12,7), kurio pagrindu 2007-10-03 nuosavybės teisė į namą įregistruota A. B. Ž. vardu. Teigė, kad namo nuosavybės teisių perleidimas M. B. yra neteisėtas, apgaulė, apsimestinis sandoris, o ji yra teisėta namo savininkė. 2018-08-20 atsakovė pagal M. B. prašymą nutraukė geriamo vandens tiekimą gyvenamajam namui jos neįspėjusi, ji palikta gyventi be pagrindinio šaltinio žmogaus gyvybei palaikyti. Nurodė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais pažeidė jos teises, teisėtus interesus, tyčia sutrikdė sveikatą, nesilaikė Civilinio kodekso, vandens tiekimo sąlygų, suniokojo žolyną, medelius ir padarė jai 5000 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 1999-11-12 tarp atsakovės ir A. B. Ž. buvo sudaryta laikina atsiskaitymo už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą sutartis, ieškovė nuo 2003-05-21 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2011-03-21 tarp atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ ir tuometinio turto savininko A. B. Ž. buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. 2017-09-20 turto varžytynių akto Nr. 01 pagrindu M. B. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir 2018-05-31 su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį adresu (duomenys neskelbtini). M. B. 2018-08-14 prašymu nuo 2018-08-20 10.00 val. nutrauktas vandens tiekimas gyvenamajam namui.

5. Teismas nustatė, jog namas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, duomenų apie namo nuomos sutartis ar kitus sandorius dėl namo naudojimo ar valdymo byloje nėra, trečiajam asmeniui nurodžius, kad nesutinka, jog ieškovė gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame name ir siekiant ją iškeldinti, konstatavo, jog neįrodyta ir nepagrįsta ieškovės teisė gyventi name ir jokiais įrodymais nepagrįsti jos teiginiai apie suklastotus nuosavybės dokumentus ir varžytynių aktą.

6. Ieškovei argumentuojant, kad geriamojo vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta su jos buvusiu sutuoktiniu ir nėra nutraukta, todėl galiojanti, teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis abonentas ar fizinis asmuo turi pagrįsti savo daiktinę teisę turėti ar valdyti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir komunikacijas. Ieškovė teismui tokių duomenų teismui nepateikė. Be to, teismas nurodė, kad namo savininko M. B. ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2018-05-31 sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 33 punkte įtvirtinta, jog nuo šios sutarties pasirašymo momento nustoja galioti anksčiau sudaryta sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo į šioje sutartyje numatytas gyvenamąsias patalpas ir nuotekų tvarkymo paslaugų nuostatos.

7. Teismas pažymėjo, kad teismo leidimas laikinai nutraukti vandens tiekimą ir įspėjimas reikalingas tuo atveju, kai turto savininkas yra įsiskolinęs už paslaugas (Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10.2 punktas). Šiuo atveju savininkas nebuvo įsiskolinęs už atsakovės suteiktas paslaugas, pats pateikė prašymą nutraukti vandens tiekimą jam nuosavybės teise priklausančiame name, todėl teismo leidimas reikalingas nebuvo.

8. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą, taip pat nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovė (apeliantė) I. T.-Ž. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

10. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nesivadovavo pateiktais įrodymais, kurie turi įrodomąją galią ir kurių įrodinėti nereikia. Teigia, jog kaltinamajame akte yra konstatuota, kad R. Ž. suklastojo 2007-09-28 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN 315-(12,7) ir šį suklastotą dokumentą 2007-10-01 pateikė Registrų centrui, kad būtų įregistruotos A. B. Ž. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad 2007-10-03 pažymėjimas suklastotas ir teisinė registracija yra niekinė. Taip pat nurodo, kad gyvenamasis namas buvo areštuotas, apribota A. B. Ž. disponavimo teisė, todėl be teismo sprendimo jis niekaip negalėjo perleisti nuosavybės teisės kitiems asmenims, 2017-09-20 varžytynių aktas yra neteisėtas, vyksta teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių teisėtumo. Be to, Gyventojų registro duomenimis, ji ginčo name gyvena nuo 1999 metų, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą ir šis turtas turi šeimos turto teisinį režimą. Papildomai nurodė, kad reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad Miesto valdybos 1995-01-27 potvarkiu Nr. 49v žemės sklype registruota vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona.

11. Ieškovė nurodo, kad viešoji vandens tiekimo sutartis taip pat laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas ir tais atvejais, kai rašytinė sutartis nepasirašyta, tačiau prie vandens tiekėjo valdomos ir (arba) eksploatuojamos vandens tiekimo infrastruktūros yra prijungti geriamojo vandens naudojimo įrenginiai ir (arba) nuotekos patenka į vandens tiekėjo valdomą ir (arba) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nurodo, kad būtent ji nuo 1999 metų yra geriamojo vandens vartotoja adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-01 iki 2018-05-31 mokėjo už AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas, įsiskolinimo neturi. Vandens tiekėjas, nutraukdamas sutartį, nesant vartotojo kaltės, privalo užtikrinti geriamo vandens tiekimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, ieškovės teigimu, atsakovė suniokojo žolynus, sukėlė jai didelius nepatogumus, tyčia sutrikdė sveikatą.

12. Taip pat argumentuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Nurodo, kad 2018-12-17 pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigoti atsakovę tiekti vandenį iki sprendimo dėl jos iškeldinimo įsiteisėjimo. Teismas 2018-12-20 nutartimi atmetė prašymą, dėl nutarties ji padavė atskirąjį skundą, kurio nagrinėjimas buvo paskirtas tik 2019-04-25. Mano, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas bei aiškinimas yra pagrindas panaikinti sprendimą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

14. 2019-10-07 apeliantė pateikė prašymą įvertinti, kad registro išraše nurodyta, jog vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos žemės sklype įregistruotos vadovaujantis 1995-01-27 Miesto valdybos potvarkiu Nr. 49-v ir vandentiekio šaka atskirta neteisėtai.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų jos pareikštų reikalavimų, t. y. priėmė ginčijamą sprendimą neišnagrinėjus atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto požiūriu reikalavimas, kurio neišnagrinėjimas sudarytų pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimą, turi būti materialusis teisinis, sudarantis ieškinio dalyką. Šios CPK normos požiūriu atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinėje instancijoje neišnagrinėjimas nėra kliūtis pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą išnagrinėjus ginčą iš esmės.

18. Apeliantės pateiktas papildomas prašymas nepriimtinas, nes pildyti apeliacinį skundą apeliantas neturi teisės, be to, prašyme nurodytas registro išrašas yra byloje ir teismo įvertintas.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti vandens tiekimą gyvenamajam namui ir priteisti iš atsakovės 5 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje analizuojamas atsakovės veiksmų teisėtumas.

20. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), – savininkas yra M. B., jo nuosavybės teisė įregistruota 2017-09-20 turto varžytynių akto Nr. 01 pagrindu (e. bylos t. 1, b. l. 45–46). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys būtų nuginčyti ar kad 2017-09-20 turto varžytynių aktas Nr. 01 būtų negaliojantis, ieškovė nepateikė. Taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad turtas trečiajam asmeniui perleistas neteisėtai. Ieškovės pateiktas kaltinamasis aktas (e. bylos t. 1, b. l. 110–1116) pats savaime taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo nuosavybę į sklypą ir gyvenamąjį namą įgijo neteisėtai, taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad neteisėtai buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į namą. Aplinkybės, kad ieškovė ginčo gyvenamojo namo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2003 metų, kad jame gyvena nuo 1999 metų, kad gyvenamasis namas turėjo šeimos turto teisinį statusą ir priklausė jai ir buvusiam sutuoktiniui, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, kad ji yra gyvenamojo namo savininkė ir jame teisėtai gyvena. Be to, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 atmestas I. T. reikalavimas pripažinti ją ir jos tuometinį sutuoktinį R. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad nei ieškovės nuosavybės teisės, nei trečiojo asmens gyvenamojo namo įsigijimo teisėtumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės teisė gyventi name neįrodyta ir nepagrįsta. Juo labiau, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nors ir neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 nuspręsta iškeldinti I. T. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

21. Nustatyta, kad turto savininkas M. B. 2018-05-31 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 33 punkte įtvirtinta, kad nuo jos pasirašymo momento nustoja galioti anksčiau sudaryta sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo į šioje sutartyje numatytas gyvenamąsias patalpas ir nuotekų tvarkymo paslaugų nuostatos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog vis dar galioja ieškovės buvusio sutuoktinio sudaryta vandens tiekimo sutartis. Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, dėstomi apie viešųjų sutarčių sudarymą pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas tais atvejais, kai rašytinė sutartis nepasirašyta. Nagrinėjamu atveju šis reglamentavimas nėra aktualus, nes, kaip nustatyta, būtent ir yra sudaryta rašytinė sutartis tarp objekto savininko M. B. ir AB „Klaipėdos vanduo“.

22. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Pagal to paties straipsnio 44 punktą vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Kaip matyti iš šių nuostatų ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abonentas ar vartotojas turi būti arba sudarę rašytinę sutartį su geriamojo vandens tiekėju, arba turi pagrįsti savo daiktinę teisę turėti ar valdyti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir komunikacijas. Ieškovė nėra sudariusi rašytinės sutarties ir negali pagrįsti teisėto geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir komunikacijų valdymo, todėl šio įstatymo požiūriu negali būti laikoma nei abonente, nei vartotoja. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė niekada nebuvo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentė (e. bylos t. 1, b. l. 122), o turto savininko (abonento) 2018-08-14 prašymu jam įgyvendinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 67 punkte įtvirtintą teisę prašyti sustabdyti geriamojo vandens tiekimo paslaugų tiekimą nuo 2018-08-20 ginčo adresu būtent ir buvo nutrauktas geriamojo vandens tiekimas (e. bylos t. 1, b. l. 35–40, 47, 48). Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti turto savininko (abonento) prašymo dėl paslaugų tiekimo nutraukimo jam priklausančiame name ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą.

23. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas privalomų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas (CK 6.245–6.249 straipsniai), todėl nėra teisinio pagrindo jas plačiau analizuoti ir tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas sprendimą panaikinti.

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, taikė įstatymus ir vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovei I. T. Ž. atidėtas 188 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

29. Įvertinus byloje esančius duomenis apie sunkią apeliantės turtinę padėtį, aplinkybes, kad 2018 m. spalio 05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo nuspręsta iki 2019 m. rugsėjo 30 d. teikti antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje, kad 2019 m. kovo 25 d. sprendimu nuspręsta atidėto 188 Eur žyminio mokesčio už ieškinį valstybės naudai neišieškoti, nes tai dar labiau pablogintų ieškovės sunkią finansinę padėtį, vertinant tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, ir jai prašant atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, valstybės naudai neišieškotinas ir 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi apeliantei atidėtas 188 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti 2019 m. spalio 7 d. prašymą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė