Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo M. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo skubiai įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti vandens tiekimą gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur padarytą žalą. Nurodo, kad 1999-11-12 tarp atsakovės ir gyvenamo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininko R. Ž., buvusio ieškovės sutuoktinio, buvo sudaryta atsiskaitymo už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą sutartis. 2002-05-21 R. Ž. ir I. Ž. šeima – bendraturčiai jiems nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo savo vienintelę gyvenamąją vietą. Teigia, kad 2007-09-28 R. Ž. suklastojo tikrą dokumentą – Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-10-03 šio suklastoto dokumento pagrindu įregistravo nuosavybės teises gyvenamajam namui A. B. Ž. vardu. Teigia, kad gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo dokumentai yra suklastoti, nuosavybės teisių perleidimas M. B. ir S. B. neteisėtas, apgaulė, faktinių aplinkybių nuslėpimas, apsimestinis sandoris. 2018-08-20 atsakovė pagal M. B. prašymą atkirto gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), geriamo vandens padavimo šaką, leidimo neturėjo, gyvenantys asmenys neįspėti. 2018-08-20 ieškovė kreipėsi į atsakovę skubos tvarka atnaujinti vandens tiekimą. 2018-08-24 iš atsakovės gautas atsakymas, kad vandens tiekimo atnaujinimui adresu (duomenys neskelbtini), nėra juridinio pagrindo. Teigia, kad gyvena teisėtai jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1999 metų, yra palikta gyventi be pagrindinio šaltinio žmogaus gyvybei palaikyti. Nurodo, kad atsakovė neteisėtais veiksmais grubiai pažeidė ieškovės, gyvenančios gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), teises, teisėtus interesus, tyčia sutrikdė sveikatą, nesilaikė Civilinio kodekso, vandens tiekimo sąlygų, suniokojo žolyną, medelius, padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad ieškovė nuo 2003-05-21 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16, 40). 1999-11-12 tarp atsakovės ir A. B. Ž. buvo sudaryta laikina atsiskaitymo už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą sutartis (t. 1, b. l. 202-203). 2011-03-21 tarp atsakovės ir A. B. Ž., tuometinio turto adresu (duomenys neskelbtini), savininko, buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis (t. 1, b. l. 129-140). Trečiasis asmuo M. B. 2017-09-20 turto varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51-52). 2018-05-31 tarp atsakovės ir trečiojo asmens M. B. buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-50). Atsakovė pateikė teismui sąskaitas už šaltą vandenį ir nuotekas, kurias laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio apmokėjo A. B. Ž., laikotarpiu nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio apmokėjo trečiasis asmuo M. B. (t. 1, b. l. 141-146). 2018-08-14 trečiasis asmuo M. B. pateikė atsakovei prašymą nuo 2018-08-20 10.00 val. nutraukti vandens tiekimą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53). 2018-08-20 minėtu adresu buvo atjungtas vandens tiekimas (t. 1, b. l. 54). 2018-08-24 raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad vandens tiekimo atnaujinimui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo (t. 1, b. l. 10).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą.

Nagrinėjamoje byloje yra neįrodyta ir nepagrįsta ieškovės teisė gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini). Namo nuosavybės teisė viešame registre yra įregistruota trečiojo asmens M. B. vardu, duomenų apie namo nuomos sutartis ar kitus sandorius dėl namo naudojimo ar valdymo, byloje nėra. Trečiasis asmuo M. B. nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė gyventų jam priklausančiame name ir siekia ją iškeldinti.

Ieškovė teigia, kad vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta su jos buvusiu sutuoktiniu, sutartis nebuvo nutraukta, todėl yra galiojanti. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 1 dalis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo (Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka (Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtino aprašą (toliau – Aprašas), kurio 4 punktu nustatė, kad sutarties abonentu gali būti: fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys arba vartotojas Aprašo 5 punktas numato, kad sutartis sudaroma su Aprašo 4.3 ir 4.4 papunkčiuose nurodytais abonentais ir vartotojais, kurie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, teisės aktų nustatyta tvarka prijungtus prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Konstatuotina, kad pagal Aprašo taisykles abonentas ar fizinis asmuo turi pagrįsti savo daiktinę teisę turėti ar valdyti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir komunikacijas. Ieškovė teismui tokių duomenų teismui nepateikė.

Iš pateiktos 2018-05-31 tarp atsakovės ir trečiojo asmens, namo savininko, M. B. sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 33 punkto matyti, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento nustoja galioti anksčiau sudaryta sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo į šioje sutartyje numatytas gyvenamąsias patalpas ir nuotekų tvarkymo paslaugų nuostatos. Todėl sutikti su ieškovės argumentas, kad vandens tiekimo sutartis sudaryta tarp ieškovės buvusio sutuoktinio –buvusio namo savininko, ir atsakovės vis dar galioja nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė turėjo gauti teismo leidimą atkirsti vandens tiekimo šaką. Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10.2 punktas numato, jog viešasis vandens tiekėjas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui (vartotojui), jeigu abonentas (vartotojas) neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo atsiskaitymo laikotarpio paskutinės dienos – ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo laikino nutraukimo, sustabdymo ar apribojimo raštu įspėjęs įsiskolinusį abonentą (vartotoją). Iš to darytina išvada, kad tik tuo atveju, jei pats turto savininkas nemoka už paslaugas, tik tuomet teismas gali leisti nutraukti vandens tiekimą dėl skolų. Šiuo atveju, savininkas nebuvo įsiskolinęs už atsakovės paslaugas, pats pateikė prašymą nutraukti vandens tiekimą jam nuosavybės teise priklausančiame name, todėl teismo leidimas reikalingas nebuvo.

Byloje yra pateiktas 2018-08-14 trečiojo asmens M. B. prašymas nuo 2018-08-20 10.00 val. nutraukti vandens tiekimą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53). Nustatyta, kad trečiasis asmuo M. B. yra turto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų matyti, kokiu teisėtu pagrindu ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atsakovės abonente niekada nebuvo, kadangi ji nebuvo sudariusi sutarties su atsakove dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Ieškovė teigia, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai yra suklastoti, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, sandoriai ir turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurių pagrindu M. B. įregistruota nuosavybės teisė į namą, yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl tokie ieškovės teiginiai laikytini nepagrįstais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. B. turėjo teisę kreiptis dėl vandens tiekimo nutraukimo jam nuosavybės teise priklausančiame turte, o kadangi atsakovė gavo namo savininko prašymą nutraukti vandens tiekimą, pagrindo atsisakyti tenkinti tokį prašymą nebuvo. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ atnaujinti vandens tiekimą gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais grubiai pažeidė ieškovės, gyvenančios gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), teises, teisėtus interesus, tyčia sutrikdė sveikatą, nesilaikė Civilinio kodekso, vandens tiekimo sąlygų, suniokojo žolyną, medelius. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi, kaip jau minėta, nėra nustatyta, kad atsakovė neteisėtai atjungė vandenį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovė apie tai, kad ji nėra turto savininkė žinojo nuo 2017-09-25, kuomet namas buvo parduotas iš varžytinių, todėl neigiamus padarinius patyrė dėl savo neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su ieškovės nurodoma neturtine žala, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis,6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad teismas 2018-09-28 nutartimi atidėjo ieškovei I. T. Ž. 188 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinį iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat 2018-11-02 nutartimi atidėjo ieškovei I. T. Ž. 38 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis apie sunkią jos turtinę padėtį, ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atmetus ieškinį, teismas nutaria atidėto žyminio mokesčio iš ieškovės Valstybės naudai neišieškoti, nes tai ženkliai pablogintų jos ir taip sudėtingą finansinę padėtį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.