Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,MLVS“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei UAB „MLVS“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sutarties pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Mano, kad teismas nepagrįstai šalių sudarytą Traktoriaus nuomos sutartį Nr. 09-61/1 kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos sutartį. Sutartyje šalys nėra susitarusios dėl nuomojamo traktoriaus kainos. Sutarties 13. p. yra nustatyta traktoriaus vertė, tačiau ši suma neatitinka naujo traktoriaus rinkos kainos, už kurią atsakovė būtų sutikusi šį traktorių parduoti.

2. Teismas nemotyvavo ir nenurodė pagal kurią konkrečiai CK 6.503 str. dalį kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius. CK 6.503 str. 2 d. numatyta galimybė susitarti dėl išperkamosios nuomos santykių ateityje, o kol tokio susitarimo nėra, sutartis laikytina paprastos nuomos sutartimi su visomis iš to išplaukiančiomis šalių tarpusavio teisėmis ir pareigomis.

3. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, teigdamas, kad tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, rėmėsi vienintele Sutarties nuostata, numatančia, jog pasibaigus nuomos laikotarpiui, 2014-09-30, nuomininkas įgis teisę įsigyti išnuomotą traktorių už 1 Eurą. Tačiau, kad ir kokią įtaką ši sąlyga turėjo ūkininko apsisprendimui sudaryti Sutartį, ji negali paneigti visų kitų Sutarties sąlygų, dėl kurių Sutarties šalys taip pat yra susitarusios ir liudijančių apie paprastosios transporto priemonių nuomos teisinių santykių susiklostymą.

4. Teigia, kad šalių sudaryta sutartis turi preliminariosios sutarties bruožų, kadangi šalys susitarė ateityje sudaryti kitą sutartį. Sutartis negali būti laikoma pagrindine pirkimo-pardavimo ar išperkamosios nuomos sutartimi, nes yra tik galimybė tokią sutartį sudaryti ateityje. Nors penkerių metų nuomos mokesčio dydis atitinka nuomojamo turto vertę, tačiau nuomininko mokamas nuomos mokestis pagal Sutartį nėra ir niekada nebuvo įskaitomas į turto kainą. Teismas neturėjo jokio pagrindo tokių įskaitymų daryti savo iniciatyva. Nuomininko mokamas nuomos mokestis buvo mokamas ir apskaitomas kaip mokestis už nuomos paslaugas, o ne už turtą.

5. Nurodo, kad teismo išvada, jog sutartyje numatyta traktoriaus nuomos kaina viršija rinkos kainą, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas nenurodė kokiais konkrečiai įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą. Teismas taip pat nenurodė pagal kokius konkrečiai šalių pateiktus įrodymus vidutinės traktorių nuomos metinės kainos rinkoje yra apie 10 000 Lt - 20 000 Lt.

1. Pažymi, kad teismas pagrįstai vertino aplinkybę, jog ne sutarties pavadinimas ir tekstas nulemia sutarties esmę, o šalių tikroji valia sudarant sutartį ir veiksmai vykdant sutartį. V. J. valia buvo per penkis metus mokėti už traktorių pinigines įmokas ir tokiu būdu įsigyti traktorių nuosavybėn. Šios pozicijos ieškovė nuosekliai laikėsi viso proceso metu, šią poziciją posėdžio metu patvirtino ir pats V. J.. Atsakovė elgiasi nesąžiningai sudarinėdama tokias tariamas nuomos sutartis ir bandydama pridengti tikruosius pirkimo-pardavimo santykius. Ginčo traktorius buvo įgytas už europinės paramos lėšas ir jam buvo taikomi disponavimo apribojimai. Atsakovė sąmoningai, siekdama išvengti tokių apribojimų, tikslu nuslėpti tikrąją pardavimo esmę, sudarinėja tariamas nuomos sutartis. Mano, kad tokios sutarties sąlygos, kaip terminas 5 metai, periodiniai mokėjimai, mokėjimo sumų dydžiai, dengiantys traktoriaus visą vertę, galimybė po penkių metų įsigyti traktorių už vieną eurą, vienareikšmiškai rodo tikrąją sutarties esmę.

2. Nurodo, kad ieškovė galėjo reikšti pretenzijas dėl išskaičiuotų 4383,32 Lt sumos pagal atsakovės pateiktą 2011-04-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr.MLVS2088 už traktoriaus remonto darbus. Remonto darbai nebuvo bylos ginčo dalyku, remonto darbų suma vienasmeniškai nustatyta atsakovės. Ieškovė teismo posėdžio metu per advokatą nurodė ją tenkinančią sumą, atsižvelgdama į traktoriaus vertę, jo nusidėvėjimą, teismas sumą mažino. Teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus dėl traktoriaus vertės, į atsakovės pateiktą ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr.6/09. Pagal šį aktą, traktoriaus nusidėvėjimo normatyvas metams 12,5% , kas sudaro 16974,00 Lt metams ir tai reikia vertinti santykyje su atsakovės gautais pinigais ir terminu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių šalių teisinių santykio kvalifikavimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 41.596,68 Lt įmokų už traktorių, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp trečiojo asmens ūkininko V. J. ir apeliantės UAB „MLVS“ buvo sudaryta Traktoriaus nuomos sutartis Nr.09-61/1 (su 2009-09-30 ir 2010-03-23 sutarties sąlygų papildymais), pagal kurią apeliantė UAB „MLVS“ perdavė ūkininkui V. J. laikinai valdyti ir naudotis traktorių McCormick MTX 135DLX, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Traktorius) penkeriems metams iki 2014 m. rugsėjo 30 d., V. J. mokant pirmaisiais ir antraisiais metais po 35.000,00 Lt (be PVM) nuomos mokestį; trečiaisiais metais – 22.000,00 Lt (be PVM); ketvirtaisiais ir penktaisiais po 30.000,00 Lt (be PVM) (20-22 b. l., I t.). Sutarties 13 punkte numatyta, jog priėmimo – perdavimo metu, traktoriaus vertė yra 152.000,00 Lt (be PVM) (20 b. l., I t.).

2009-09-30 Sutarties sąlygų papildyme 10.1.2 punkte šalys numatė, kad 2014-09-30, t. y. pasibaigus sutarties laikui, ūkininkas įgyja teisę šį traktorių įsigyti už 1 Eur. Nurodė, kad prekės kainos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvos banko nustatytą lito ir euro kursą sutarties sudarymo metu. Tuo atveju, jei šis kursas pakistų, prekės ar nuomos paslaugos kainos dydis, šalių bus perskaičiuotas taip, kad kiekybinė išraiška eurais sutarties sudarymo dieną liktų nepakitusi(21 b. l., I t.).

Atsakovė UAB ,,MLVS” 2010 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija Nr. 10-84SR ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pretenzija Nr. 10-89SR, 2010 m. lapkričio 29 d. pretenzija Nr. 10-125SR, 2010 m. gruodžio 14 d. pretenzija Nr. 10-130SR įspėjo V. J. apie nuomos sutarties pažeidimus (60–65 b. l., I t.). 2011 m. sausio 11 d. apeliantė UAB ,,MLVS” pateikė ūkininkui V. J. pranešimą Nr. 11-03SR dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir pareikalavo perduoti traktorių pasirašant priėmimo–perdavimo aktą; informavo V. J. apie tai, jog jis pažeidė sutarties 10.1, 10.3 punktų sąlygas, pradelsė atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą už traktoriaus nuomą, todėl vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (66 b. l., I t.). 2011-04-13 Traktorius buvo sugrąžintas nuomotojui (71-72 b. l., I t.). 2011-04-14 Traktoriaus pažeidimų nustatymo aktu, buvo konstatuoti Traktorius pažeidimai bei numatyta pažeidimams pašalinti sąmata 3.978,11 Lt (be PVM) sumai (75 b. l., I t.). 2012 m. rugsėjo 4 d. V. J. ir G. J. sudarė Ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo sutartį dėl teisių pagal Traktoriaus nuomos sutartį Nr. 09-61/1 su visais pakeitimais pardavimo už 50 Lt (12 b. l., I t.,), pagal kurią ieškovė G. J. perėmė iš V. J. visas teises į turtą ir turtines teises, kylančias iš 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties. 2011-04-21 traktorius buvo išnuomotas kitam asmeniui (1t.,b.l.27). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 89.777,49 Lt sumą įmokų, sumokėtų už traktorių.

Dėl sutartinių teisinių santykių pobūdžio ir sutarties kvalifikavimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius, t. y. nustatyti teisinį ieškinio pagrindą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to nustatant teisinį ieškinio pagrindą svarbu tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, nustatyti sutartimi sulygtas šalių teises ir pareigas, sutarties tikslą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Bivainis“ v. A. B. firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.).

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Traktoriaus nuomos sutarties teisinio kvalifikavimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti sumokėtas įmokas nurodydama, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Atsakovas argumentuoja, kad šalys sudarė transporto priemonių nuomos sutartį CK 6.522 str. pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos klausimui yra aktualios sutarčių aiškinimo teisės normos, kadangi ieškovė teigia, kad sutarties forma prieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kiekviena sutartimi šalys, laisvai suderindamos savo valią, siekia sukurti tam tikras teises ir pareigas. Šalys, sudarydamos sutartį, paprastai siekia tam tikrų tikslų įgyvendinimo ir interesų patenkinimo. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, sutarties esmė – šalių valios sutapimas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog neliktų neišaiškinta nė viena sutarties sąlyga ir kiekvienai iš jų būtų suteikta kokia nors reikšmė. Taigi sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas.

Nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo–pardavimo santykių esminis požymis. Kvalifikuojant sutartis būtina nustatyti, ar pagrindinis sutarties dominuojantis tikslas buvo nuosavybės (pirkimo), ar nuomos (naudojimosi) elementas. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimą–pardavimą išsimokėtinai, numato gavėjo kreditavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių sudaryta sutartis nekvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Nagrinėjamoje byloje Sutartis yra įvardinta kaip nuomos sutartis, o Sutarties 1 punkte nurodoma, kad nuomotojas pagal šios sutarties sąlygas įsipareigoja suteikti už nuomos mokestį nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį Traktorių, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties 13 punkte numatyta, jog priėmimo metu traktoriaus vertė yra 152.000,00 Lt (be PVM) (20 b. l., I t.). Sutarties 14 punkte aiškiai numatyta, kad prekės ar nuomos paslaugos kainos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvos banko nustatytą lito ir euro kursą sutarties sudarymo metu (20 b. l., I t.). Sutarties 10.1.1 punktas numato, kad Traktorius išnuomojamas 5 metų terminui – iki 2014-09-30, o Sutarties 10.1.2 punktas numato, kad 2014-09-30, t. y. pasibaigus sutarties laikui, ūkininkas įgyja teisę šį traktorių įsigyti už 1 Eur (21 b. l., I t.).

Taikant CK 6.156 str. ir 6.193 str. nuostatas, aiškinant sutartį neapsiribojama vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir tikroji šalių valia nustatoma vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes, sutarties sąlygas aiškinant atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei tikslą. Įstatymas leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad tokio pobūdžio elementų ir turi ginčo sutartis. Teisėjų kolegija vertina, kad 2009-09-30 Sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punkte nurodytos sąlygos - pasibaigus nuomos laikotarpiui, t.y. 2014-09-30, nuomininkas įgyja teisę įsigyti traktorių už 1 eurą, o prekės ar nuomos paslaugos kainos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant Lietuvos banko nustatytą lito ir euro kursą sutarties sudarymo metu- reiškia, jog šalys sudarė CK 6.503 straipsnyje įtvirtiną išperkamosios nuomos sutartį. Papildomame susitarime šalys susitarė dėl Traktoriaus išpirkimo ir dėl prekės kainos dydžio, apskaičiuoto sutarties sudarymo metu. Sutarties ir papildomų susitarimų sąlygas aiškinant visumoje, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys susitarė dėl traktoriaus kainos, sutartyje įrašydami daikto vertę - 152 000 Lt (be PVM) ir nuomininkas per penkerius sutarties galiojimo metus – nuo 2009-09-30 iki 2014-09-30 įsipareigojo ją padengti Sutarties 13 punkte nustatyto dydžio kasmetinėmis įmokomis. Būtent Sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punktas nuomininkui leido pagrįstai tikėtis po penkerių metų perimti traktorių savo nuosavybėn už 1 eurą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši sutarties sąlyga yra esminė, nulėmusi, kaip teigia ieškovė, nuomininko apsisprendimą mokėti tokias dideles ir rinkos kainos neatitinkančias nuomos įmokas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama sutartis atitinka CK 6.503 straipsnio 2 dalies nuostatas t.y. kai daikto nuomos sutartyje nenustatyta išpirkimo sąlyga, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys nurodo, jog anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Iš sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punkto matyti, kad nuomininkas galėjo pagrįstai tikėtis, jog po penkerių metų, šalims sąžiningai vykdant sutartį, pasibaigus sutarties nuomos laikotarpiui, nuomininkas perims turto nuosavybės teisę, išsipirkus turtą tik už simbolinį mokestį. Tokių sutarties sąlygų suformulavimas rodo, jog sumokėtas nuomos įmokas nuomotojas įsipareigojo įskaityti į turto kainą. Iš pateiktų duomenų apie nuomojamų traktorių kainas matyti, kad 2014-03-13 skelbime, traktoriaus nuomos mokestis siekia 13.000,00 Lt - 28.000,00 Lt už laikotarpį balandžio 15 d. – gegužės 30 d., nustatant galios apribojimą iki 150 val. (129 b. l., II t.), o iš 2014-05-09 Pažymos Nr. 14-38SR matyti, kad už 6 mėnesių nuomos laikotarpį rinkos sąlygomis yra nuomojami traktoriai už 20.000,00 Lt – 32.000,00 Lt dydžio nuomos mokestį, ribojant darbo valandas iki 600 val. (130 b. l., II t.). Iš 2013-06-06 skelbimo internete duomenų matyti, kad už 1 mėnesio traktoriaus nuomą rinkoje prašoma 12.780,00 Lt – 34.500,00 Lt nuomos mokesčio, ribojant darbo valandas iki 150 val. (135 b. l., II t.). Esant tokiems duomenims vertintina, kad bylos šalių Sutartyje numatyta nuomos kaina 22.000,00 Lt – 35.000,00 Lt (1 metais 35.000,00 Lt, 2 metais 35.000,00 Lt, 3 metais 22.000,00 Lt, 4 metais 30.000,00 Lt, 5 metais 30.000,00 Lt) (21 b. l., I t.) už kalendorinius metus nenustatant ribojimo traktoriaus darbo valandoms, buvo maksimali. Išperkamosios nuomos sutarties atveju vyraujantis yra išperkamosios nuomos gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę, ginčo sutarties šalių ketinimai patvirtina šalis norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), o įmokos, gautos 2009-09-30 sutarties pagrindu, vertintinos kaip priemonė įsigyjamo traktoriaus vertei padengti.

Teismas pagrįstai nurodė, kad sutartyje nėra nurodyta, jog tai išperkamosios nuomos sutartis, vis tik sutarties sąlygos turi išperkamosios nuomos sąlygų elementų - nuomininkui suteikiama teisė už 1 eurą įsigyti traktorių po nuomos termino pasibaigimo, bendra nuomos įmokų suma atitinka Sutartyje nurodytą turto vertę. Pažymėtina, kad turto nuomos (pardavimo) kaina yra šalių susitarimo dalykas, todėl susitarimas dėl nuomininko galimybės įgyti turtą už 1 eurą reiškia, kad atsakovas sutiko su turto perleidimu už 152.000 Lt plius 1 euro vertę. Aptartos sąlygos patvirtina šalių ketinimus ir valią sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo ir nuomininko teisės susigrąžinti įmokas

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovė, nutraukusi sutartinius santykius dėl nuomininko kaltės, turi teisę gauti nuostolių atlyginimą bei netesybas (CK 1.5 straipsnis, 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis). Todėl sutarties nutraukimo teisinės pasekmės turi bylai esminės reikšmės, nes spręstinas klausimas dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad 2011 m. sausio 11 d. atsakovei UAB ,,MLVS” pateikus V. J. pranešimą Nr. 11-03SR dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir pareikalavus perduoti traktorių pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, V. J. buvo informuotas apie tai, jog jis pažeidė sutarties 10.1, 10.3 punktų sąlygas, pradelsė atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą už traktoriaus nuomą. Byloje neginčijama, kad nuomotojas praleido mokėjimo terminus ir pažeidė sutarčių nuostatas.

Pagal CK 6.158 straipsnio nuostatas, kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai, o sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsniu). Atsakovei nutraukus sutartis ir susigrąžinus sutarčių pagrindu buvusį turtą, taikytina dvišalė restitucija (CK 6.222 str.), tačiau atsakovė turi teisę iš nuomininko reikalauti tiek, kiek būtų gavusi, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta.

Ginčijamos sutarties 10-11 punktais nuomininkas įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti visas Sutarties sąlygas, apmokėti 0.2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėti sumos, pabloginus traktoriaus būklę, atlyginti atsiradusius nuostolius. 2010-03-23 Sutarties sąlygų papildyme nurodyta, jog nuomininkui neapmokėjus už traktoriaus nuomos paslaugą per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir nuomotojui pareikalavus, nuomininkas privalo per 3 kalendorines dienas grąžinti traktorių sumokant netesybas, t.y. vienerių metų nuomos mokestį (35 000 Lt be PVM) (22 b. l., I t.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad vienerių metų nuomos mokesčio dydžio netesybos turėjo būti sumokėtos tik pareikalavus nuomotojui, o jam tokio reikalavimo nepareiškus nuomininkui V. J. pareiga mokėti 35 000 Lt (be PVM) netesybų neatsirado. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliantės argumentą, kad šalių susitarimu nuomotojui pareikalavus, nuomininkui atsiranda pareiga grąžinti traktorių sumokant netesybas. Tai reiškia, kad nuomotojui pareikalavus grąžinti traktorių, nuomininkas ne tik privalo grąžinti traktorių, bet kartu sumokėti ir sutartas netesybas. Todėl sprendžiant ginčą dėl šalių abipusių prievolių ir įsipareigojimų akivaizdu, kad nuomotojas šios sutarties sąlygos pagrindu turi teisę reikalauti sutartinių netesybų, padengiančių minimalius nuomotojo nuostolius.

Byloje nustatyta, kad ūkininkas V. J., vykdydamas Sutartį atsakovei UAB „MLVS“ yra sumokėjęs iš viso 91.064,49 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė gavo iš sutarties nutraukimo 38 000 Lt (be PVM) papildomų pajamų (120 000 Lt – 82 000 Lt).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės, iš jo sumokėtos 91.064,49 Lt (su PVM) sumos turi būti padengiamos prievolės ir įsipareigojimai nuomotojui. Taigi, atsakovė turi teisę į 1.113,00 Lt kompensaciją už nuomojamo turto draudimą, reikalauti 5.251,40 Lt delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą, 2010-03-23 Sutarties sąlygų papildymo pagrindu už 5,5 mėn., nuo 2011-04-13 iki 2011-09-30 atsakovė turėjo teisę reikalauti 19.410,38 Lt sutartinių netesybų (baudos), kurios atliko minimalių nuostolių kompensavimo funkciją (65 b. l., I t.). Atsakovė turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009-09-30 iki 2011-04-13 - 65.289,71 Lt (su PVM) (51 578,87 Lt (be PVM) (17, 18, 22, 68, 70 b. l., I t.). Viso 91.064,49 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias sąskaitas-faktūras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė sumokėjo 70.000,00 Lt nuomos mokesčio, nors pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras 2010 m. kovo 4 d. Nr. 1590 bei 2010 m. spalio 8 d. Nr. 1923 nuomininkui neatsiskaičius laiku (per 5 dienas), atsakovas turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (68, 70 b. l., I t.). Pažymėtina, kad 2010-08-10, 2010-11-29, 2010-12-14, 2011-05-12 pretenzijose dėl įsipareigojimų nevykdymo, atsakovas reikalavo apmokėti skolos likutį ir sutartyje numatytus delspinigius, taip pat skolą už remonto darbus. Po sutarties nutraukimo 2011-01-18 traktorių gražinus 2011-04-13, buvo apmokėta 37 514.49 Lt suma, kurią sudarė tik dalis nuomos mokesčio bei netesybos.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės veiklos paskirtį, neįvertino, kad apeliantės vykdoma veikla susijusi su siekiu gauti pelno. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. balandžio 21 d. Traktoriaus nuomos sutartimi Nr. 11-27PS traktorius buvo išnuomotas kitam asmeniui, traktoriaus vertę nurodant 120.000,00 Lt (127 b. l., I t.), kai tuo tarpu ginčijamoje šalių sudarytoje sutartyje traktoriaus vertė siekė 152.000,00 Lt. Traktoriaus vertės skirtumas, kaip nurodo apeliantas (152.000,00 Lt - 120.000,00 Lt = 32.000,00 Lt) yra jo nuostoliai dėl traktoriaus nuvertėjimo. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad ūkininkas yra sumokėjęs 70.000,00 Lt nuomos mokesčio, iš kurio 38.000,00 Lt turi būti grąžinti nuomininkui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad be 65.289,71 Lt (su PVM) (51 578,87 Lt be PVM) apmokėto nuomos mokesčio, atsakovė turi teisę ne tik į turto nusidėvėjimo nuostolių padengimą (32.000 Lt), bet ir į bendrovės veiklos sąnaudas, pelno mokestį. Nėra teisinio pagrindo dalies ieškovės sumokėtos pinigų sumos, sudarančios nuomos mokestį, traktoriaus remonto išlaidas, delspinigius, netesybas, grąžinti, nes tai prieštarautų sutarties paskirčiai. Teismas nepagrįstai rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu, kadangi atsakovė reikalaujamas gražinti sumas įgijo sutarties pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su nuomos bei išperkamosios nuomos kvalifikavimu, todėl apeliacinio skundo motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o byloje buvo apeliantės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6550 Lt išlaidų: 3275 Lt teisinės pagalbos išlaidų (1-9 b. l., II t.), 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (63-64 b. l., II t.), 1775 Lt teisinės pagalbos išlaidų bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (140-141 b. l., II t.). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 3.498,00 Lt išlaidų: 2250 Lt teisinės pagalbos išlaidų (12-14 b. l., III t.), 1248 Lt žyminio mokesčio išlaidų (15 b. l., III t.). Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „MLVS“ naudai 6.550,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, bei 3.498,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 65,22 (šešiasdešimt penkis litus 22 ct) pašto išlaidų valstybei.