Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MLVS“, trečiajam asmeniui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp trečiojo asmens ūkininko V. J. ir UAB „MLVS“, atstovaujamos direktoriaus G. K., buvo sudaryta Traktoriaus nuomos sutartis Nr.09-61/1 (su 2009-09-30 ir 2010-03-23 sutarties sąlygų papildymais) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „MLVS“ perdavė ūkininkui V. J. laikinai valdyti ir naudotis traktorių McCormick MTX 135DLX, serijos Nr.N46CL30024, (toliau – Traktorius) penkeriems metams iki 2014 m. rugsėjo 30 d., V. J. mokant pirmaisiais ir antraisiais metais po 35 000 Lt (be PVM) nuomos mokestį; trečiaisiais metais – 22 000 Lt (be PVM); ketvirtaisiais ir penktaisiais po 30 000 Lt (be PVM). Sutarties 13 punkte numatyta, jog priėmimo metu traktoriaus vertė yra 152 000 Lt (be PVM). Sutarties 10.1.2 punktas numato, kad 2014-09-30, t. y. pasibaigus sutarties laikui, ūkininkas įgyja teisę šį traktorių įsigyti už 1 Eur (1 t., 20–22 b. l.). Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija Nr. 10-84SR ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pretenzija Nr. 10-89SR, 2010 m. lapkričio 29 d. pretenzija Nr. 10-125SR, 2010 m. gruodžio 14 d. pretenzija Nr. 10-130SR įspėjo V. J. apie nuomos sutarties pažeidimus (1 t., 60–65 b. l.). 2011 m. sausio 11 d. UAB ,,MLVS” pateikė ūkininkui V. J. pranešimą Nr. 11-03SR dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo ir pareikalavo perduoti traktorių pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė informavo V. J. apie tai, jog jis pažeidė sutarties 10.1, 10.3 punktų sąlygas, pradelsė atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą už traktoriaus nuomą, todėl vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (1 t., 29 b. l.). 2011-04-13 traktorius buvo sugrąžintas nuomotojui. 2012 m. rugsėjo 4 d. V. J. ir G. J. sudarė Ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo sutartį dėl teisių pagal Traktoriaus nuomos sutartį Nr. 09-61/1 su visais pakeitimais pardavimo už 50 Lt (1 t., 12 b. l.), pagal kurią ieškovė G. J. perėmė iš V. J. visas teises į turtą ir turtines teises, kylančias iš 2009-09-30 Traktoriaus numos sutarties, todėl ieškovė pagal 2014-03-25 patikslintus ieškinio reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės 89 777,49 Lt sumą, sumokėtą už traktorių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kaip vertintina 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp V. J. ir UAB ,,MLVS“ sudaryta traktoriaus nuomos sutartis Nr. 09/61/1 – tai pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (CK 6.411 straipsnis) ar transporto priemonių nuomos sutartis (CK 6.522 straipsnis). Todėl siekiant išsiaiškinti, kokios rūšies sutartis buvo sudaryta, ir tinkamai įvertinti minėtos sutarties nutraukimo teisines pasekmes, būtina atskleisti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį.

CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė, harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymai leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tai neprieštarauja konsensualizmo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-44/2008). Būtent tokia sutartis buvo sudaryta ir ginčo šalių atveju: nors Sutartis yra įvardinta kaip nuomos sutartis, o Sutarties 1 punkte nurodoma, jog traktorius yra perduodamas nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti, iš 2009-09-30 Sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punkte surodytos sąlygos, jog pasibaigus nuomos laikotarpiui, t.y. 2014-09-30, nuomininkas įgyja teisę įsigyti traktorių už 1 eurą, darytina išvada, jog šalys sudarė CK 6.503 straipsnyje įtvirtiną išperkamosios nuomos sutartį. Šią išvadą pagrindžia ir faktinė aplinkybė, jog per penkerius sutarties galiojimo metus – nuo 2009-09-30 iki 2014-09-30 nuomininkas nustatyto dydžio kasmetinėmis įmokomis įsipareigojo padengti visą Sutarties 13 punkte nurodytą traktoriaus vertę – 152 000 Lt (be PVM). Teismas konstatuoja, jog sudarydamas tokią sutartį nuomininkas galėjo pagrįstai tikėtis po penkerių metų perimti traktorių savo nuosavybėn, o Sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punkte numatyta nuomininko teisė pasibaigus nuomos laikotarpiui įsigyti traktorių už 1 eurą yra esminė sutarties sąlyga, nulėmusi nuomininko apsisprendimą mokėti tokias dideles ir rinkos kainos neatitinkančias nuomos įmokas, nes pagal šalių pateiktus įrodymus, vidutinės traktorių nuomos metinės kainos rinkoje yra apie 10 000 Lt – 20 000 Lt. Nors Sutartyje nėra nurodyta, jog tai išperkamosios nuomos sutartis, vis tik sutarties sąlygos turi išperkamosios nuomos sąlygų elementų: nuomos kaina viršija rinkos kainą, nuomininkui suteikiama teisė už 1 eurą įsigyti traktorių po nuomos termino pasibaigimo, bendra nuomos įmokų suma atitinka Sutartyje nurodytą turto vertę. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daikto nuomos sutartyje išpirkimo sąlyga gali būti nenustatyta. Tokiu atveju ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys nurodo, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Pagal šią teisės normą asmenys, kuriuos sieja nuomos sutartis, gali įstatymo nustatyta forma sudaryti kitą (papildomą) sutartį dėl daikto perleidimo ir šioje sutartyje nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Iš ginčijamos sutarties sąlygų papildymo 10.1.2 punkto akivaizdu, jog abi Sutarties šalys galėjo pagrįstai tikėtis, jog po penkerių metų, pasibaigus sutarties nuomos laikotarpiui, nuomininkas perims turto nuosavybės teisę, išsipirks turtą už simbolinį 1 euro mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą – šie šalių ketinimai patvirtina šalis norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutartimi mokamas įmokos yra kaip priemonė įsigyjamo daikto vertei ir papildomiems mokėjimams padengti, o ne kaip nuomos mokestis, nes priešingu atveju išperkamosios nuomos gavėjas iš esmės negautų to, ko pagrįstai tikėjosi, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus (2009-09-30 Sutartyje numatyta turto perėjimo nuosavybės teise sąlyga). Išperkamosios nuomos sutarties atveju vyraujantis yra išperkamosios nuomos gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę (ne tik jį valdyti ir juo naudotis), todėl ginčo Sutarties šalių ketinimai patvirtina šalis norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), o įmokos, gautos 2009-09-30 sutarties pagrindu, vertintinos kaip priemonė įsigyjamo traktoriaus vertei padengti.

Kadangi Sutartis 2011-01-11 Pranešimu buvo nutraukta, o pagal 2014-03-25 ieškovės patikslintų ieškinio reikalavimų sąrašą reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nebėra reiškiamas, teismas nesiaiškina sutarties nutraukimo priežasčių. Tačiau Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės turi bylai esminės reikšmės, todėl teismas dėl jų pasisako. Ieškovės teigimu, Sutarties nutraukimo pasekmes reglamentuoja 6.414 straipsnio 1 dalies nuostata, jog iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas. Atsakovė argumentuoja, jog nuomininkui buvo perduotas naujas traktorius, kuriuo jis naudojosi neribojant darbo valandų skaičiaus, tad sumokėtos įmokos kvalifikuotinos kaip nuomos mokestis ir nėra grąžintinos. Teismas jau pasisakė, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip išperkamosios nuomos teisiniai santykiai (CK 6.503 straipsnis). Išperkamoji nuoma yra specifinė nuomos rūšis, nes, mokėdamas nuomos įmokas, nuomininkas pagrįstai tikisi, jog jo sumokėtos įmokos bus įskaitytos į turto pardavimo kainą, tad įmokos atlieka ir turto atpirkimo, turto vertės dengimo funkciją. Išperkamoji nuoma turi panašumų su finansine nuoma (lizingu), esminis skirtumas tarp šių institutų yra tai, jog lizingo sutartis yra atlygintinė sutartis, kurią lizingo davėjas sudaro tiktai turėdamas finansinį interesą – suteikti finansus lizingo gavėjui naudotis už atitinkamą užmokestį (palūkanas). Lizingo sutarties atveju lizingo gavėjo tikslas yra ekonominės naudos iš daikto gavimas prisiimant visą riziką, susijusią su daikto naudojimu, tuo tarpu išperkamosios nuomos atveju – disponavimas daiktu, prisiimant riziką, tiktai nuomos periodo pabaigoje, kada daiktas įgyjamas nuosavybės teise. Tarp atsakovės UAB „MLVS“ ir trečiojo asmens V. J. pasirašyta Sutartis negali būti laikoma lizingo sutartimi, nes sutartyje nėra numatyta palūkanų, o UAB „MLVS“ nesiverčia finansinės nuomos paslaugomis.

Kadangi tarp UAB „MLVS“ ir V. J. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, nutrūkus šios sutarties galiojimui, spręstinas klausimas dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 pabrėžė, kad „išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. <...> CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, kaip minėta, sprendžiant nagrinėjamu atveju kilusį ginčą dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). < ...> Sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl išperkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos išperkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio, bendroji taikytina taisyklė turėtų būti tokia, jog išperkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais.“

Remiantis šia teismine praktika, konstatuotina, jog nutrūkus 2009-09-30 Sutarties galiojimui, išperkamosios nuomos gavėjas V. J. įgijo pareigą grąžinti traktorių bendrovei UAB „MLVS“, tai faktiškai buvo įgyvendinta 2011-04-13, o išperkamosios nuomos gavėjas UAB „MLVS“ įgijo teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl nutraukimo, atlyginimo, kuriuos pagal anksčiau pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sudaro neišpirktos išperkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Kadangi išperkamosios nuomos gavėjas V. J. įmokėjo 70 000 Lt (be PVM) įmokų už traktoriaus vertės padengimą, Sutarties nutraukimo metu neišpirkta turto vertė sudarė 82 000 Lt (be PVM). Tą patį mėnesį, t.y. 2011 m. balandžio 21 d., traktorius buvo išnuomotas kitam asmeniui, jo vertę nurodant 120 000 Lt (be PVM) (1 t., b. l. 127). Todėl teismas konstatuoja, jog išperkamosios nuomos davėjas ne tik nepatyrė nuostolių, bet ir gavo iš sutarties nutraukimo 38 000 Lt (be PVM) papildomų pajamų (120 000 Lt – 82 000 Lt), kas sudaro iš viso 45 980 Lt sumą. Sutarties 11 punkte nustatyta, jog nuomininkas privalo atlyginti dėl traktoriaus pablogėjimo atsiradusius nuostolius, todėl iš 45 980 Lt sumos, kaip atsakovės patirti nuostoliai, papildomai išskaičiuotina 4 383,32 Lt suma pagal 2011-04-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr.MLVS2088 už traktoriaus McCormick MTX135DLX remonto darbus. Išperkamosios nuomos gavėjas V. J. yra sumokėjęs 5 251,40 Lt delspinigių už ne laiku atliktus mokėjimus, tad laikytina, jog ši suma pakankamai kompensuoja atsakovės nuostolius dėl pavėluotai atliktų mokėjimų pagal išrašytus mokėjimo dokumentus. Sutarties 5, 7, 8 punktuose yra įtvirtinta nuomininko V. J. pareiga apmokėti turto naudojimo, išlaikymo, eksploatacines, remonto, draudimo išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. J. traktoriaus draudimo išlaidas yra padengęs, kitokio pobūdžio išlaidų atsakovė dėl V. J. perduoto traktoriaus nepatyrė. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl laikytina, jog 41 596,68 Lt suma (45 980 Lt – 4 383,32 Lt) priteistina nuomininko V. J. teises ir pareigas perėmusios ieškovės naudai, tuo išvengiant nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ir užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą.

Sutarties 2010-03-23 Sutarties sąlygų papildyme nurodyta, jog, nuomininkui neapmokėjus už traktoriaus nuomos paslaugą per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir Nuomotojui pareikalavus, Nuomininkas privalo per 3 kalendorines dienas grąžinti traktorių sumokant netesybas, t.y. vienerių metų nuomos mokestį (35 000 Lt be PVM). Kaip matyti iš šios nuostatos, vienerių metų nuomos mokesčio dydžio netesybos turėjo būti sumokėtos tik pareikalavus nuomotojui, tačiau iš byloje esančių duomenų (2011-01-11 Pranešimo dėl sutarties nutraukimo Nr.11-03-SR, 2011-05-12 Pretenzijos dėl įsipareigojimų nevykdymo bei kitų byloje esančių šalių susirašinėjimo dokumentų), nuomotojas UAB „MLVS“ niekada nereikalavo sumokėti 2010-03-23 Sutarties sąlygų papildyme numatytų netesybų, todėl nuomininkui V. J. pareiga mokėti 35 000 Lt (be PVM) netesybų neatsirado, ir šia suma ieškovės naudai priteistina suma nemažintina.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl ieškovės G. J. procesinės padėties ir jos teisės į ieškinį. 2014-03-04 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-73-267/2014 konstatuota, jog ieškovė, būdama ūkininko V. J. sutuoktinė ir reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės pinigines sumas, kurios atsakovei buvo sumokėtos iš ieškovės ir trečiojo asmens turto, kuris pastariesiems priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė, todėl turi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl G. J. teisės būti šioje byloje ieškove, teismas šio klausimo pakartotinai nesvarsto.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Minėta, jog ieškovė atsisakė reikalavimų dėl Traktoriaus nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 7 855 Lt palūkanų, 15 000 Lt nuostolių priteisimo, toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog ieškovė patyrė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, už ieškinio padavimą sumokėjo 1 000 Lt, likusios dalies sumokėjimo klausimas yra atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pagal patikslintus ieškinio reikalavimus prašoma priteisti 89 777,49 Lt, nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 2 693 Lt, todėl 1 693 Lt žyminio mokesčio mokėjimas yra atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovė G. J. sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį. Tad G. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 3 693 Lt žyminio mokesčio, iš kurio 1 693 Lt sumokėjimas yra atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovė prašo priteisti turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Iš teismui pateikto atsakovės atstovės 2014-05-27 Prašymo matyti, jog atsakovė prašymo surašymo dienai yra patyrusi 1 775 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, pripažįsta pagrįstomis 1 375 Lt bylinėjimosi išlaidas, nes 400 Lt kelionės išlaidos nėra pagrįstos įrodymais.

Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 41 596,68 Lt, vadinasi buvo patenkinta 46,33 procentai ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina proporcingai 371 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1 711 Lt žyminio mokesčio, iš šios sumos 1 693 Lt sumokant tiesiogiai valstybei, o likusią dalį (18 Lt) – sumokant ieškovei. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) – kadangi atmesta 53,67 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 738 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius ieškovės ir atsakovės tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 349 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, o iš atsakovės valstybės naudai priteistina 1 693 Lt žyminio mokesčio suma. Taip pat šalims proporcingai paskirstytinas 65,22 Lt pašto išlaidų valstybei atlyginimas.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 41 596,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „MLVS“ ieškovei G. J., a. k. (duomenys neskelbtini):

41 596,68 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis litus 68 ct) skolos (įmokų už traktorių);

5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 41 596,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-01-17– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „MLVS“ valstybei 1 693 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 30,22 Lt (trisdešimt litų 22 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės G. J. atsakovei UAB „MLVS“ 349 Lt (tris šimtus keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 35 Lt (trisdešimt penkis litus) pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.