- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1044-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00038-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1019-876/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. 2 948,76 Eur negrąžintą kreditą, 255,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 107,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 603,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 25,48 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), 25,48 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 88 Eur žyminį mokestį, 121 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d6hj4dwk, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 400 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2020 m. kovo 28 d. nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą perleido ieškovei.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. R. 2 948,76 Eur negrąžintą kreditą, 255,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 107,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 536,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. sausio 22 d. – 2 187,00 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 2 119,79 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 2 051,15 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 1 981,06 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 1 909,48 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 1 836,38 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 1 761,73 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1 685,49 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 1 607,63 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1 528,12 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 1 446,92 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 1 364,00 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 1 279,32 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 1 192,84 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 1 104,52 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 1 014,33 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 922,22 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 828,15 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 732,09 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 633,99 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 533,80 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 431,49 Eur; 2022 m. lapkričio 22 d. – 327,00 Eur; 2022 m. gruodžio 22 d. – 220,30 Eur; 2023 m. sausio 22 d. – 111,33 Eur, 5 penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-d6hj4dwk Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties administravimo mokestis ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25,48 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4. Teismas darė išvadą, kad, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 948,76 Eur negrąžintas kreditas, 255,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) ir 107,10 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.
5. Faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
6. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (25,48 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y., nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma. Yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma).
7. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 25,48 procentai nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 2.948,76 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent sutartyje nurodytos visos bendros palūkanų 2 055,20 Eur (mokėjimo palūkanos ir negautos pajamos (nuostoliai) už visą sutarties laikotarpį) sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsakovas dalį įmokų bei palūkanų sumokėjo, nes, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, grąžintina kredito dalis sudaro 2 948,76 Eur. Todėl ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 603,13 Eur negautas pajamas, skaičiuodama jas už laikotarpį nuo visos likusios negrąžintos kredito dalies (2 948,76 Eur), nes kiekvieną mėnesį kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Atitinkamai, ieškovė taip pat neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25,48 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
9. Ieškovės reikalavimas dėl 603,13 Eur negautų pajamų sumos tenkintinas iš dalies ir jai priteistinos pagal sutarties grafiką paskaičiuotos 536,67 Eur negautos pajamos, taip pat 25,48 procentai negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto aukščiau grafike.
10. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutarties specialiųjų sąlygų dalyje, sudaro 25,48 procentus. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, kaip savarankiška prievolė išskirta atsakovo pareiga mokėti netesybas už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą tuo atveju, jeigu atsakovas laiku nemokėjo įmokos. Pagal pateiktus duomenis sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“, o atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis, todėl sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės minimos atsakovo prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas.
11. Sutarties specialiojoje dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovė – 25,48 procentai, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant sutartį. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Sutarties specialiųjų sąlygų dalis MPN, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų, taikant 25,48 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, ir sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio vertintinos kaip nesąžiningos, todėl pripažintinos niekinėmis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovės reikalavimas priteisti 25,48 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
12. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Ieškovė patyrė 209 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 88 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Tenkinta 98 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 204,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir iš atsakovo A. R. priteisti 603,13 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2948,76 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 209 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Neatsižvelgė, kad nutraukus sutartį nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama, preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Atsižvelgus, kad negrąžinta kredito dalis nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 25,48 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Teismas priteisė fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą (603,13 Eur), tačiau taikė savo skaičiavimo metodus, nors ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota, atsižvelgus į visas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias ir pagrįstas pajamas. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, jis būtų sumokėjęs ne tik 2 055,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 224 Eur sutarties administravimo mokestį.
1.2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. CK 6.261 straipsnyje, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Apeliantė neprašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kadangi jos patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, bus didesni, nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) yra išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo šį reikalavimą atmesti. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna jam suteiktos sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi, o apeliantas ir toliau neturi galimybės šiuos pinigus perskolinti bei iš to gauti realias pajamas.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 25,48 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir tol, kol atsakovas negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia teisėtas lūkestis, kad, jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti.
1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas A. R. 2019 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d6hj4dwk, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 3 400 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 2 055,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 25,48 procentai) bei 1 224 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2020 m. kovo 28 d. vienašališkai nutraukė. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino dalies jos reikalavimų dėl 603,13 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), ir 209 Eur bylinėjimosi išlaidų bei reikalavimo dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), grindė aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, atsakovui sutarties tinkamai nevykdant, toliau negrąžinant jam suteiktos vartojimo kredito sumos, apeliantė praranda galimybę perskolinti šias lėšas kitiems asmenims bei gauti iš to realias pajamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nepriteistos šių reikalavimų dalies nepagrįstumo.
22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos 2 948,76 Eur kredito sumos, jos būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike.
28. Atsižvelgus į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti metinė palūkanų norma – 25,48 procentai bei kokį palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu, t. y. kas mėnesį, pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d.). Būtent tokio dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 603,13 Eur negautų pajamų sumos tenkino iš dalies, priteisdamas pagal sutarties grafiką paskaičiuotas 536,67 Eur negautas pajamas, bei, atitinkamai, priteisė 25,48 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto grafike. Toks sprendimas visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Visiškas šių reikalavimų tenkinimas viršytų apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, nes šios pajamos iš anksto nebuvo numatytos gauti. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė, vis dar negalėdama atgauti iš atsakovės ir perskolinti šių lėšų kitiems asmenims, praranda galimybę gauti iš to realias ir pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 178 str.). Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Šie apeliantės prašomi priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.
30. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl jos reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkinimo nepagrįstumo.
31. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
32. Pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (25,48 procentai) sutarties galiojimo metu. Aiškindamas, kodėl yra negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
33. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
34. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).
35. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negalėjo būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti.
36. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 25,48 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško kredito grąžinimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 25,48 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.), jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Todėl pirmosios instancijos teismas šią sąlygą pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir ieškinio reikalavimo dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 948,76 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo netenkino.
37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.