- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-775-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22521-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos "Naujasis Trinapolis“
- Ieškovas
- UAB “Eivora”
- Trečiasis asmuo
- A. K., J. K., R. K., A. V.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos "Naujasis Trinapolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB “Eivora” ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijos "Naujasis Trinapolis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. K., J. K., R. K., A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6034,40 Eur nuostolių atlyginimo, 150 Eur atlyginimą už antstolio paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administravimą. Virš ieškovės patalpų esančių butų balkonuose / terasose nebuvo įrengta hidroizoliacija, todėl per stipresnį lietų ar snygį ieškovės patalpos buvo nuolat užpilamos, dėl ko ji ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau ši nesiėmė jokių veiksmų. Informavusi atsakovę, ieškovė savo sąskaita atliko balkonų defektų šalinimo darbus ir patyrė 6034,40 Eur išlaidų, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė DNSB prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, ieškovės suremontuoti balkonai yra tretiesiems asmenims priklausančių butų priklausiniai ir nelaikomi bendro naudojimo objektais. Taip pat nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė, nes atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei iš atsakovės 6034,40 Eur sumą, sumokėtą už remontą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6034,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1293,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra negyvenamųjų komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, kuri valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant daugiabučius namus, esančius (duomenys neskelbtini). Virš ieškovės patalpų yra balkonai / terasos, į kuriuos patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų. Į ieškovės patalpas per lubas bėgo vanduo, vandens tekėjimo priežastis – netinkamai įrengta hidroizoliacija virš patalpų esančiuose balkonuose / terasose. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
5. Šalių ginčas kilo iš dėl dviejų klausimų: ar balkonai / terasos yra bendro naudojimo objektai, priklausantys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar jie yra trečiųjų asmenų privati nuosavybė; dėl šalių santykių kvalifikavimo ir tinkamo atsakovo pagal ieškovės pareikštą ieškinį.
6. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalimi konstatavo, kad bendro naudojimo objektais pripažįstami išorinės sienos, perdangos, stogas ir išorinės konstrukcijos, įskaitant balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas.
7. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad balkonų / terasų grindys tarnauja kaip ieškovei priklausančių patalpų stogas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą balkonas yra pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Pagal to paties reglamento 4.34 punktą terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ginčijami namo elementai vadintini terasomis, nes iš esmės atitinka terasos apibrėžimą pagal pirmiau nurodytą reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą.
8. Teismas vadovavosi teismų praktika, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Taigi nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).
9. Ieškovės patalpų, esančių pirmajame namo aukšte, stogas kartu yra ir antrame aukšte esančių terasų, į kurias patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų, grindys, o aukščiau esančiuose pastato aukštuose yra įrengti balkonai, esantys virš ginčo terasų, taigi krituliai iš viršuje esančių balkonų patenka ant terasų, o iš jų, nesant tinkamai įrengtos hidroizoliacijos, per ieškovės patalpų (kartu ir namo dalies) stogą patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomas patalpas. Nustačius tokias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad terasos, iš kurių vanduo patenka į ieškovės patalpas, yra bendro naudojimo objektai, t. y. bendrųjų pastato konstrukcijų dalis – stogo konstrukcija, sutapdinta su virš jos esančiomis terasomis, kurios turi papildomą naudojimo paskirtį ir gali tenkinti jomis besinaudojančių asmenų poreikius. Tačiau ši papildoma paskirtis nepaneigia aplinkybės, kad visų pirma tai yra namo bendroji konstrukcija, t. y. visų namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas bendro naudojimo objektas.
10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ginčo terasos yra bendrųjų namo konstrukcijų dalis – bendro naudojimo objektai, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: rašytiniai įrodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie 2016 metais atliktą terasų grindų dangos keitimą, kuris buvo atliekamas ne trečiųjų asmenų, kaip privačių savininkų, iniciatyva, be to, atsakovės atstovas (bendrijos pirmininkas K. K.) 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške taip pat pripažino, kad balkonų išorinės laikančiosios konstrukcijos (taip įvardyta laiške) yra bendrojo naudojimo objektai. Teismas darė išvadą, kad iš esmės visais atvejais, kai vanduo iš išorės patenka į vidines namo patalpas, yra pagrindo spręsti apie namo pagrindinių konstrukcijų trūkumus, nes jos skiria pastato vidų nuo išorės, tačiau konkrečios vandens pratekėjimo priežastys ir jų sukeltos pasekmės kiekvienu atveju vertinamos individualiai.
11. Iš byloje pateiktų trečiųjų asmenų butų pirkimo–pardavimo sutarčių ir Nekilnojamojo turto registro išrašų teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų butų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta, kad butai buvo įsigyti kartu su terasomis (arba balkonais) kaip butų priklausiniais, tokių priklausinių nėra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi butų įsigijimo dokumentai nepatvirtina, kad terasos yra butų priklausiniai. Tačiau kartu pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra esminė ir nelemia terasų kvalifikavimo kaip bendro naudojimo objektų, nes nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl terasų kaip bendro naudojimo patalpų (t. y. pastato dalies, turinčios tam tikrą paskirtį, naudojamos tam tikriems poreikiams tenkinti, pvz., poilsio, ūkiniams ir pan.), bet dėl jų kaip bendrųjų pastato konstrukcinių elementų pripažinimo bendro naudojimo objektais. Pripažinimą bendrosios dalinės nuosavybės objektu lemia ne galimybė į jį patekti ir juo naudotis, bet jo funkcinė paskirtis ir atitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams. Teismas konstatavo, kad vanduo į ieškovės patalpas pateko per šių patalpų stogo (kuris kartu yra ir terasų, į kurias patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų, grindys) konstrukciją, kuri yra bendrųjų pastato konstrukcijų dalis, t. y. namo bendro naudojimo objektas. Už namo bendro naudojimo objektų priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
12. STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, atsakovė turi pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.
13. Ieškovė dar 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad ieškovės patalpos nuolat užliejamos dėl virš jų esančio plokščiojo stogo trūkumų, ir prašė imtis veiksmų atlikti stogo remonto darbus. Pakartotinai ieškovė į atsakovę kreipėsi 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikė jokio atsakymo, nesiėmė veiksmų nei trūkumams šalinti, nei sušaukti bendraturčių susirinkimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės teiginius ir patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų ar atsakė ieškovei į jos kreipimąsi. 2020 m. vasario 20 d. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad tuo atveju, jeigu negaus jokio atsakymo, bus priversta atlikti remonto darbus savo sąskaita ir prašys teismo priteisti turėtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Duomenų apie atsakovės atsakymą į šį laišką byloje nėra. 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė informavo trečiuosius asmenis apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. numatoma ieškovės užsakytų stogo remonto darbų pradžia, ir prašė trečiųjų asmenų atlaisvinti terasas. Remonto darbai buvo atlikti, ieškovė už juos atsiskaitė su rangovu.
14. Teismas nesivadovavo atsakovės nurodyta teismų praktika, nes nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl vieno iš namo bendraturčių patirtos žalos, kuri buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objektų gedimo ar trūkumų, atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje toks klausimas nekyla, joje sprendžiama dėl bendraturčio, savo lėšomis atlikusio namo bendro naudojimo objekto remontą, teisės reikalauti sumokėtų lėšų iš bendrosios dalinės nuosavybės objektus administruojančio subjekto, šiuo atveju – bendrijos.
15. Atsakovei dar 2019 m. pabaigoje buvo žinoma apie jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektų trūkumus, dėl kurių daroma žala tiek pačiam pastatui, tiek jo bendraturčių nuosavybei, atsakovei teko pareiga imtis veiksmų pagal savo kompetenciją šiam klausimui spręsti: įvertinti, ar tai yra toks statinio trūkumas, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba dėl kurio galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl to reikia nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas); kitu atveju – imtis veiksmų sušaukti bendraturčių susirinkimą ir spręsti dėl defektų šalinimo tvarkos ir sąlygų, svarstyti dėl stogo remonto įtraukimo į planavimo dokumentus ir pan. Nepaisant nevienkartinio ieškovės raginimo, jokių veiksmų nebuvo atlikta, todėl teismas konstatavo, kad bendrija savo pareigų tinkamai nevykdė.
16. Teismas atsižvelgė į tai, kad dar 2016 metais buvo atliekami ginčo terasų grindų dangos keitimo darbai (juos atliko rangovas – daugiabučio namo statytojas UAB „Būsto industrijos grupė“), taigi atsakovei turėjo būti žinoma ši problema, be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad panašaus pobūdžio trūkumai (tik balkonų, o ne terasų grindų) buvo nustatyti ir kituose daugiabučiuose, kurių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra atsakovės valdomi, naudojami ir prižiūrimi. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės patalpų stogo (trečiųjų asmenų terasų grindų) trūkumai atsirado ne dėl netinkamos pastato priežiūros, bet dėl netinkamos statybos darbų kokybės, tačiau galimybės kreiptis dėl trūkumų pašalinimo į statytoją UAB „Būsto industrijos grupė“ nebuvo, nes šiai bendrovei 2017 metais iškelta bankroto byla, ši aplinkybė taip pat neginčijama.
17. Iš 2021 m. spalio 14 d. susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės nesiėmė spręsti šio klausimo, pasiūlydama bendraturčiams laukti teismo sprendimo. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji nesiekė tinkamai įgyvendinti savo, kaip už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą atsakingo asmens, teisių ir pareigų.
18. Teismas pripažino, kad ieškovės pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip reikalavimas, įvykdžius prievolę atlikti namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) remontą už atsakovę, kuriai, kaip pirmiau minėta, tenka pareiga prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus ir užtikrinti tinkamą jų būklę, atlyginti prievolės įvykdymo vertę – grąžinti sumokėtas lėšas. Teismo manymu, nėra teisinio pagrindo ieškovės sumokėtą sumą už stogo remontą vertinti kaip žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su atsakovės veiksmais (neveikimu), nes šiuos nuostolius, nors iš dalies ir priversta, ieškovė vis dėlto patyrė savo sprendimu, o ne tiesiogiai dėl atsakovės neveikimo.
19. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų pareigos atlyginti už ieškovės atliktą šių pastatų bendro naudojimo objekto (ieškovės patalpų stogo – trečiųjų asmenų terasų grindų) remontą. Klausimas dėl daugiabučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų atsiskaitymo su atsakove yra už šios bylos nagrinėjimo ribų ir teismo sprendimu dėl bendraturčių pareigos atsiskaityti nesprendžiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas ieškinys pilna apimtimi.
21. Nurodė, kad buvo svarbu nustatyti daikto paskirtį, t.y. ar terasa tenkina tik trečiųjų asmenų poreikius, ar ji yra naudojama ir kitų namo butų savininkų (gyventojų) poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004). Atsižvelgiant į tai, kad terasos yra išimtinai naudojamos tik Trečiųjų asmenų poreikiams, laikytina, kad tai yra tretiesiems asmenims priklausančių butų priklausiniai. Nekilnojamojo turto registras atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau teisių nesukuria. Dėl šios priežasties, argumentas, kad terasos nėra laikomos trečiųjų asmenų butų priklausiniais yra nepagrįstas. Terasos naudojamos išimtinai trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ir dėl to yra laikomos Butų priklausiniais, nepaisant to, kad priklausinių teisinis statusas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad terasos atlieka ir stogo funkciją, nereiškia, kad jos tenkina ir namo butų savininkų poreikius. Akcentuojama, kad toks architektūrinis sprendimas nėra kitų gyventojų interesų tenkinimas. Terasos kaip stogas tarnauja tik pirmam namo aukštui, todėl būtų klaidinga vertinti kaip visų namo gyventojų bendrąją nuosavybę.
22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ patvirtinimo 5.5. p. numato, kad hidroizoliacijos sluoksnis – sluoksnis, neleidžiantis prasisunkti grindimis pratekančiam vandeniui ir kitiems skysčiams, taip pat patekti į grindis gruntiniam vandeniui, t.y. šis sluoksnis nėra laikytinas pastato konstrukcine dalimi, jis yra dedamas būtent po terasos grindų danga. Plytelės (terasos danga) ir hidroizoliacija yra grindų konstrukcija, o ne stogo danga. Tai patvirtina faktą, kad šios terasų dalys nėra daugiabučio konstrukcinės dalys, priklausančios daugiabučio gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl už jų trūkumus atsakyti turi tretieji asmenys. Pažymėjo, kad hidroizoliuojant terasas didžiausi reikalavimai hidroizoliavimui keliami, kai po terasa yra naudojamos patalpos. Būtent dėl šio sluoksnio nebuvimo ir atsirado žala ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad šis sluoksnis buvo būtinas tinkamai eksploatuoti terasą, laikytina, kad būtent tretieji asmenys turėjo žinoti apie šio sluoksnio įrengimo būtinybę, o taip pat ir pasirūpinti, jog hidroizoliacija tikrai būtų įrengta. Tretieji asmenys, valdantys terasas asmeninės nuosavybės teise, išimtinai savo poreikiams tenkinti, turėjo pasirūpinti, jog minėtos terasos būtų tinkamai įrengtos ir užtikrintas saugumas.
23. Daugiabučio savininkai neturi patirti didesnės žalos dėl trečiųjų asmenų neveikimo ir netinkamos terasos eksploatacijos. Būtent tretieji asmenys yra atsakingi dėl kilusios Ieškovės žalos
24. Atsižvelgiant į tai, kad tretiesiems asmenims butai priklauso nuosavybes teise, kurios yra išviešintos Nekilnojamojo turto registre, o terasos yra butų priklausiniai, laikytina, kad būtent tretieji asmenys yra terasų valdytojai, kurie atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 str. dėl hidroizoliacijos nebuvimo terasose ir dėl šios priežasties sukeltą žalą ieškovei atlyginti turi tretieji asmenys, o ne atsakovas.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
26. Nurodė, kad UAB "Eivora" patalpų stogas tuo pačiu yra ir terasų, į kurias patenkama iš trečiųjų asmenų butų, grindys, t.y. iš esmės turi dvejopą paskirtį. Tuo pačiu ir hidroizoliacijos sluoksnis bei plytelės yra tiek balkono / terasos, tiek ir ieškovo patalpų po jomis sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad terasą ar balkoną galima naudoti ir tam tikrų poreikių tenkinimui (poilsiui, daiktų laikymui ir pan.), nekeičia fakto, kad jų grindys atlieka ir žemiau esančių patalpų stogo, t.y. bendro naudojimo konstrukcijų, funkciją. Atsižvelgiant į tai, netenka prasmės apelianto argumentai dėl terasų ir balkonų statuso kaip antraeilių daiktų ar butų priklausinių, nes tuo pačiu jų grindys yra ir dalies patalpų stogas. Kita vertus, kaip teisingai pastebėta pirmos instancijos teismo sprendime, nei viešame nekilnojamojo turto registre, nei trečiųjų asmenų butų pirkimo - pardavimo sutartyse, nei trečiųjų asmenų butų kadastrinių matavimų bylose ginčo terasos nėra nurodomos kaip konkrečių butų priklausiniai. Aplinkybę, kad terasų bei balkonų laikančios konstrukcijos yra bendro naudojimo objektai, patvirtino ir pats atsakovas savo 2019-11-19 ieškovui siųstame elektroniniame laiške, kuriame cituodamas teisminę praktiką, atsakovas yra nurodęs, kad balkonas yra namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, bet ir architektūriniu požiūriu, todėl balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas, atliekami balkono hidroizoliacijos darbai yra būtini balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų (t.y. bendro turto) išsaugojimui, nes besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą. Kita vertus, kaip nustatyta byloje, atsakovas jau yra organizavęs kitų jo administruojamų namų balkonų remonto darbų atlikimą (hidroizoliacijos įrengimą), pasitelkiant namą stačiusius rangovus, t.y. iš ankstesnių atsakovo veiksmų taip pat galima spręsti, kad iki ginčo su ieškovu atsakovas tokias laikančiąsias balkonų bei terasų konstrukcijas, kurios tuo pačiu atlieka ir žemiau esančių patalpų stogo funkciją, laikė bendro naudojimo objektais, kas rodo, kad atsakovas yra nenuoseklus ginčo klausimu.
27. Atsakovas, o ne tretieji asmenys, išimtinai yra atsakingas už bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, gedimų savalaikį šalinimą. Bendro naudojimo objektų priežiūrą ir aptarnavimą atlieka ne patys patalpų savininkai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl terasos, iš kurios, nesant tinkamai įrengtos hidroizoliacijos, krituliai per virš ieškovės patalpų esant stogą patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomas patalpas, priskyrimo bendro naudojimo patalpoms.
31. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo terasa atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, ja naudojasi tretieji asmenys, kurie turi išėjimą į terasą iš savo buto, kita vertus, byloje nepaneigta, kad terasa yra daugiabučio namo stogo dalis, esanti virš ieškovams priklausančių patalpų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi terasos konstrukcijos, kurios tarnauja kaip stogas, kurios taip pat yra ir namo fasadų konstrukcija, laikytinos pastato bendro naudojimo objektais. Dėl išdėstyto motyvo atmestinas apelianto argumentas, kad tai, jog terasa tenkina tam tikrų gyventojų (trečiųjų asmenų) poreikius, kad toks stogas yra tik virš ieškovams priklausančių patalpų, paneigia pagal minėtą įstatymą tokios terasos konstrukcijų priskyrimą bendro naudojimo objektams.
32. Sutiktina su apeliantu, kad hidroizoliacijos sluoksnis savaime nelaikytinas pastato konstrukcine dalimis, kad šis sluoksnis dedamas po grindų terasų danga tam, kad neleistų prasisunkti grindimis pratekančiam vandeniui. Tačiau tokia hidroizoliacijos sluoksnio paskirtis tik papildomai patvirtina, kad jis tarnauja terasos, kaip namo stogo konstrukcijų dalies, tinkamam naudojimui, išsaugojimui. Šioje byloje svarbu ir tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija apeliantas, dar 2016 metais buvo atliekami ginčo terasų grindų dangos keitimo darbai (juos atliko rangovas – daugiabučio namo statytojas UAB „Būsto industrijos grupė“) ir atsakovei nuo 2019 m. buvo žinoma ši problema, be to, atsakovas panašaus pobūdžio darbų trūkumų šalinimą organizavo kituose daugiabučiuose, kurių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra atsakovės valdomi, naudojami ir prižiūrimi. Taigi, šioje situacijoje apeliantas neįrodė, kad terasos konstrukcijos, iš kurų vanduo pateko į ieškovų patalpas dėl netinkamai įrengtos hidroizoliacijos, nėra bendro naudojimo objektas.
33. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadas, kurias pagrindė teisiniu reglamentavimu, dėl ko atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kilo pareiga imtis veiksmų pagal savo kompetenciją šio ginčo klausimui spręsti: prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad namo administratoriui bendro naudojimo objektai nepriklauso nuosavybės teise, kaip ir CK 6.266 str. 1 d. taikymas, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant apeliacinį skundą, nes tai nesusiję su administratoriaus vykdomomis funkcijomis, su atsakovo įsteigimo tikslu – prižiūrėti, aptarnauti bendro naudojimo objektus. Byloje buvo nustatyta ir apeliantas to neneigė, kad atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų esant daugiabučio namo savininkų pretenzijoms ir skundams dėl bendro naudojimo objektų defektų šalinimo. Kadangi už atsakovą jo prievolę įvykdė ieškovas (CK 6.50 str. 1 d.), todėl jam turi būti kompensuotos patirtos išlaidos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl daugiabučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų atsiskaitymo su atsakove, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
34. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
3. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
4. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (500 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos "Naujasis Trinapolis“ ieškovės UAB “Eivora” naudai 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.