- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- eI3-4726-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00211-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo R. Z. atstovui advokatui L. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 12VĮ-582-(14.12.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas) dalį, kuria atsakovė yra suformavusi nuomai valstybinį 0,40 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 12SD-6506-(14.12.104) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Ginčijamas raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 21R2-27 (AG2-198/14-2020).
Skunde nurodo, kad kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Ginčijamą raštą bei panaikinti Ginčijamo įsakymo dalį. Komisija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 21R2-27 (AG2-198/14-2020) bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas su Komisijos sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes NŽT teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui. Pareiškėjo vertinimu, ginčas yra susijęs su pareiškėjo teise iš valstybės išsipirkti žemės sklypą, būtiną jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti, todėl tokio pobūdžio ginčas tiesiogiai skundžiamas teismui arba administracinių ginčų komisijai, o ne NŽT. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija sprendime net nenurodė, koks konkretus įstatymas numato kitokią ginčų nagrinėjimo tvarką šiam ginčui išnagrinėti. Teigia, jog jis yra pastato- Arklidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys) savininkas. Kadangi žemės sklypas po Statiniu nebuvo suformuotas, jis kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Jo prašymas buvo patenkintas ir priimtas įsakymas pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau 2020 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas iš atsakovės gavo Ginčijamą raštą, kuriuo atsakovė valstybinės žemės sklypą atsisakė suformuoti, įpareigojo Statinį nugriauti ir atlaisvinti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas mano, kad tokiu sprendimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas fundamentus nuosavybės neliečiamumo principas. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nėra subjektas, turintis teisę apriboti jo nuosavybės teisę į Statinį, reikalauti jį išardyti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių motyvų, kad Statinys negali būti suremontuotas ir atnaujintas ant esančių pamatų. Teigia, jog Statinys yra įregistruotas viešajame registre, turi savo vietą kadastro žemėlapyje, todėl negalima daryti išvados, kad Statinio nėra. Pažymi, kad Statinį įsigijo iš tuometinės Priekulės žemės ūkio bendrijos pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, turi jo kadastrinių matavimų bylą. Cituoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 12 punktą ir teigia, jog šis teisės aktas nereikalauja, kad statinys būtų išlikęs 100 procentų, nes šio nutarimo 12.1. punkte yra pažymėta, kad NŽT teritoriniam skyriui yra nurodomi esamų statinių unikalūs numeriai. Pareiškėjas teigia, kad gavęs Ginčijamą raštą, jis sužinojo, kad Ginčijamu įsakymu yra suformuotas nuomai 0,40 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vertina, jog dar prieš rengiant Ginčijamą įsakymą, atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad šioje valstybinės žemės dalyje yra ir viešajame registre yra įregistruotas Statinys.
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 21R2-27 (AG2-198/14-2020) yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teigia, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2020 m. lapkričio 9 d. buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl valstybinės žemės sklypo prie Statinio išsipirkimo, šie santykiai reguliuojami privatinės teisės normų, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-33/2020).
Atkreipiamas dėmesys, kad Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 12VĮ-582-(14.12.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas), yra suprojektuotas nuomai 0,40 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Minėto sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas 2020 m. spalio 19 d. informavo NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad atliekant matavimus suprojektuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype aptikti Statinio pamatai. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistai 2020 m. lapkričio 5 d. atliko patikrinimą vietoje. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad Statinys yra sunykęs –išlikę tik betoniniai pamatai ir raudonų plytų sienos fragmentas, kurie apžėlę medžiais ir krūmais – pagal paskirtį nenaudojamas. Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės sklypą buvo atsisakyta formuoti.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovė nėra subjektas, turintis teisę apriboti pareiškėjo nuosavybės teisę į Statinį, reikalauti jį išardyti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Cituoja Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 3 ir 10 punktų nuostatas. Pažymi, jog Statinys sunyko dėl pareiškėjo netinkamų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 12SD-6506-(14.12.104) „Dėl prašymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 12VĮ-582-(14.12.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria atsakovė yra suformavusi nuomai valstybinį 0,40 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina tai, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal teisės akto turinį, nustatomą pagal teisės aktui būdingus požymius.
Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 9 d. prašymo turinio, pareiškėjas į NŽT Klaipėdos rajono skyrių kreipėsi, turėdamas tikslą atstatyti 2005 m. spalio 24 d. įsigytą Statinį, prašydamas leisti įsigyti valstybinę žemę po Statiniu bei leisti išsipirkti valstybinės žemės dalį, būtiną Statiniui eksploatuoti.
Ginčijamu raštu pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. prašymą atsisakyta tenkinti.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, o vadovaujantis 2.4 papunkčiu, žemės sklypus, kurių reikia kitiems, šių taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir jose nurodytą praktiką).
Nežiūrint į tai, jog Ginčijamame rašte, be kita ko, pasisakyta ir dėl valstybinės žemės sklypo, būtino Statiniui eksploatuoti formavimo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybinės žemės pardavimo. Netenkindama pareiškėjo prašymo įsigyti valstybinę žemę, atsakovė veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvė (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jai teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3. punktas). Nors pareiškėjui kreipiantis į NŽT Klaipėdos skyrių su prašymu leisti įsigyti valstybinę žemę po Statiniu bei leisti išsipirkti valstybinės žemės dalį, būtiną Statiniui eksploatuoti, valstybinės žemės sklypas Statiniui eksploatuoti dar nebuvo suformuotas, įvertinus pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. prašymo turinį laikytina, jog Ginčijamas raštas yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pardavimo teisiniais santykiais, todėl nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio. Kadangi ginčo teisinius santykius reguliuoja civilinės teisės normos, pagrįstai Komisijos 2021 m. vasario 4 d. sprendime Nr. 21R2-27 (AG2-198/14-2020) konstatuota, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tai, kad Ginčijamame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui, nekeičia keliamo ginčo rūšinio teismingumo (žr., pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 12VĮ-582-(14.12.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai patvirtinimo. Pareiškėjas ginčija šio administracinio akto dalį, kuria A. J. yra suformuotas 0,40 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog skundas Tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.).
Jau minėta, pareiškėjas teigia, jog ginčas dėl Ginčijamo įsakymo dalies, kuria yra suformuotas nuomai valstybinis 0,40 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, yra susijęs su pareiškėjo teise įsigyti valstybinę žemę po Statiniu, būtiną Statiniui eksploatuoti. Nežiūrint į tai, jog Projektu, patvirtintu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 12VĮ-582-(14.12.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ A. J. buvo suprojektuotas 0,40 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis su A. J. nėra sudaryta. Kadangi NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 12VĮ-582-(14.12.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, išnuomojimo ar perdavimo naudotis neatlygintinai klausimai nebuvo sprendžiami, ginčui dėl Ginčijamo įsakymo dalies, kuria yra suformuotas nuomai valstybinis 0,40 ha ploto žemės sklypas, žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėti taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019).
Kadangi Komisijos kompetencijai nėra priskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų ir ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką, nagrinėjimas, Komisijos 2020 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 21R2-7 (AG2-5/13-2020) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.