- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- T-33/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02191-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,
išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1T-23-(7.5) „Dėl V. D. skundo“; 2) panaikinti Tarnybos Šakių skyriaus 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 18SD-3854-(14.18.104) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo“; 3) įpareigoti Tarnybą užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sandorį, sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, ir atlikti kitus būtinus veiksmus, jog pareiškėjos nuosavybės teisė į Žemės sklypą būtų galutinai įteisinta.
Skunde pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypas jai ir jos buvusiam vyrui G. D. buvo skirtas Šakių rajono valdybos 1991 m. gegužės 23 d. potvarkiu pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Šakių rajono Gelgaudiškio gyvenvietės ir apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993 m. kovo 2 d. leido pareiškėjai ir jos tuometiniam sutuoktiniui šią žemę išsipirkti. Pareiškėja sumokėjo visas įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ir visiškai išsipirko minėtą žemės sklypą, juo naudojasi ir disponuoja iki šiol. Tačiau Šakių žemėtvarkos skyriuje jai buvo paaiškinta, kad sklypo įsigijimo procedūra nėra baigta, todėl pareiškėja privalo atlikti kadastrinius matavimus ir pateikti reikiamas pažymas. Kadastrinius matavimus pareiškėja atliko, tačiau visų reikiamų dokumentų nepateikė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, todėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėja siekia užbaigti ginčo žemės sklypo įsigijimo procedūrą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nors du iš trijų byloje reiškiamų reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, teismo nuomone, pareiškėja, inicijuodama šią administracinę bylą, iš esmės siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, už kurį, jos teigimu, jau yra sumokėjusi (siekia sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį). Teismo nuomone, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja siekia sudaryti Žemės sklypo, kuris jai ir jos buvusiam sutuoktiniui buvo suteiktas steigti valstiečio ūkį, pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje ginčijamais Tarnybos sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl Žemės sklypo pardavimo. Iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą parduoti Žemės sklypą nustačius, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentuojantys teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės pirkti žemės ūkio paskirties žemę, kuri buvo suteikta valstiečio ūkiui steigti, teisės aktai numato tik galimybę tokią žemę nuomoti.
Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje Nr. T-119/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. T-16/2019).
Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai (Tarnyba veikia kaip valstybinės žemės savininkas) teisiniai santykiai, jam spręsti, be kita ko, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas