Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-85-186/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-03-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2A-85-186/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01262-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės EPSILON ENERGO
Atsakovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Transjungta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-85-186/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01262-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EPSILON ENERGO apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1502-864/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EPSILON ENERGO ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transjungta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) EPSILON ENERGO kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 74 986,65 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. ieškovė, kaip užsakovė (siuntėja ir krovinio savininkė), sudarė su trečiuoju asmeniu, kaip vežėju, UAB „Transjungta“ tarptautinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 20170308/1 (toliau – ir Sutartis), kuria trečiasis asmuo turėjo iš Lietuvos į Prancūziją pervežti ieškovei priklausantį krovinį (šaldytus grybus). Būtina Sutarties vykdymo sąlyga buvo šaldytų grybų gabenimas temperatūros režimu: -18 / -20 laipsnių (Sutarties 7.7. punktas), o krovinio vertė pagal 2017 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūrą buvo 87 889,60 Eur. Trečiasis asmuo 2017 m. kovo 9 d. pasikrovė krovinį ieškovės nurodytais adresais, gavo bei pasirašė 2017 m. kovo 9 d. CMR važtaraštį Nr. 123510, kuriame buvo nurodyta krovinio gabenimo temperatūra -18 / -20 laipsnių. Kadangi jokių pastabų dėl pakrauto (priimto) krovinio trečiasis asmuo nereiškė, yra pagrindas daryti išvadą, kad krovinį trečiasis asmuo priėmė tinkamos būklės. Tačiau pristačius krovinį gavėjui (pirkėjui) Comagnies Des Produits Sauvage, Prancūzijoje, krovinio gavėjas atsisakė priimti krovinį, nurodydamas, kad krovinys (šaldyti grybai) neatitinka reikalavimų, t. y. krovinio temperatūra tesiekė -13 laipsnių ir apie tai krovinio gavėjas pažymėjo CMR važtaraštyje. Atlikus krovinio tyrimą, nustatyta, kad krovinio temperatūra yra netinkama (vidutinė -14,3 laipsnių), susidaręs ledas, grybai sulipę. Todėl krovinys buvo utilizuotas. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos buvo gautas raštas, kuriame tarnyba nurodė, kad produkcija dėl galimos mikrobinės taršos yra netinkama žmonėms vartoti. Atsakovė 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 319854-0932_1-002 atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad temperatūros neatitikimą iškrovimo vietoje nulėmė netinkamas krovinio temperatūros paruošimas transportavimui, todėl trečiasis asmuo, kaip vežėjas, nėra atsakingas už žalą kroviniui (ieškovei). Ieškovės nuomone, atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei. Ieškovės nuomone, atsakovė, priimdama Sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, atsakovės nurodyta galima žalos priežastis – kad pakrautas netinkamos temperatūros krovinys, buvo tik kaip prielaida (alternatyvi), kurios atsakovė nepatvirtino jokiais įrodymais, o ieškovės įrodymų visiškai nevertino. Ieškovės įsitikinimu, 2017 m. kovo 9 d. – 2017 m. kovo 14 d. trečiajam asmeniui gabenant jos krovinį buvo nesilaikoma temperatūros režimo, todėl buvo sugadintas jai priklausantis turtas (šaldyti grybai). Kadangi įvyko draudiminis įvykis, atsakovei atsirado pareiga sumokėti draudimo išmoką. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. gegužės 4 d. trečiasis asmuo pervedė į ieškovės sąskaitą 11 402,95 Eur sumą, t. y. likutį už realizuotą krovinį. Kadangi ieškovė nėra gavusi jai priklausančios žalos atlyginimo dėl sugadinto krovinio likusios dalies, kuri sudaro 74 986,65 Eur sumą (87 889,60 – 11 402,95 – 1 500), likusią dalį žalos turi atlyginti atsakovė.

3. Atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir prašė ji atmesti. Atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi: 1) nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos trečiojo asmens atsakomybei kilti; bei 2) įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovės nuomone, trečiasis asmuo krovinį gabeno tinkamoje temperatūroje. Krovinys galėjo būti pristatytas šiltesnis, nei nurodyta susitarime, todėl, kad buvo pakrautas per šiltas. Kadangi ginčo atveju ieškovė (siuntėja) pakrovė krovinį, todėl ji yra atsakinga už netinkamą krovinio būklę jo pristatymo gavėjui metu. Atsakovės nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes įvykis yra nedraudžiamasis – trečiasis asmuo, priimdamas krovinį, neįvertino jo būklės, t. y. pakrovimo metu nepatikrino krovinio būklės, neišmatavo krovinio temperatūros, todėl draudikas negali prisiimti atsakomybės už tokią riziką.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo UAB „Transjungta“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškovės ieškinį atmesti ir trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei Sutartyje, nei CMR važtaraštyje ieškovė (siuntėja) nenurodė trečiajam asmeniui (vežėjui), kokios konkrečiai temperatūros turi būti krovinys jo išsiuntimo, gabenimo ir perdavimo gavėjui metu. Sutarties šalys numatė tik krovinio gabenimo režimą, bet ne paties krovinio konkrečios temperatūros išlaikymą. Todėl vairuotojas, matydamas, kad į transporto priemonę yra kraunami užšaldyti grybai, t. y. tokios fizinės būklės krovinys, koks buvo nurodytas CMR važtaraštyje ir Sutartyje, papildomai tikrinti jų temperatūros neprivalėjo. Atkreipė dėmesį, kad krovinį vežimui paruošė ir pakrovė ieškovė. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog krovinys buvo užšaldytas iki tam tikros temperatūros. Pažymėjo, kad ThermoKing pažymoje padarė išvadą, kad temperatūros pakilimo priežastis – per šiltas krovinys. Trečiojo asmens teigimu, minėtos aplinkybės šalina trečiojo asmens atsakomybę (Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos). Spendžiant ginčą tarp draudiko (atsakovo) ir žalą patyrusio asmens (ieškovės) neturėtų būti vertinamas draudimo sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens sąlygų vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės UAB „Epsilon Energo“ trečiajam asmeniui UAB „Transjungta“ priteisė 2 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat ieškovei UAB EPSILON ENERGO grąžino jos permokėtą 165 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas, atsižvelgęs į siurvejerio parengtą apžiūros informaciją bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. balandžio 12 d. raštą Nr. B6-(1.9.)-1014, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui netinkamos būklės, sugadintas, faktiškai įrodyta.

7. Teismas, remdamasis CMR važtaraščiu Nr. 123510, 2017 m. kovo 14 d. ieškovės pretenzija, 2017 m. kovo 17 d. vairuotojo paaiškinimu, trečiojo asmens 2017 m. gegužės 4 d. raštu, siurvejerio pateikta krovinio apžiūros informacija krovinio iškrovimo vietoje, siurvejerio 2017 m. balandžio 6 d. ataskaita, nustatė, jog krovinio iškrovimo vietoje 2017 m. kovo 14 d. buvo užfiksuotas krovinio temperatūros režimo neatitikimas, t. y. nustatyta maksimali temperatūra -13 laipsnių.

8. Teismas nustatė, kad siurvejeris iškėlė kelias pagal turimą informaciją bei surinktus duomenis galimas krovinio sugadinimą nulėmusias priežastis: garintuvo užšaldymas yra įmanomas dėl anomalinio šalčio veikimo, tačiau būtina Thermo King kontrolė (patikra); pakrautas krovinys buvo netinkamos temperatūros. Remiantis siurvejerio pateikta informacija apie krovinio apžiūrą, nustatyta, jog ginčo krovinys buvo vežamas priekaba, t. y. šaldytuve su dviem temperatūros davikliais (T1 ir T2), su nuimamomis sienomis ir oro difuzijos kanalais. Teismas, remdamasis UAB „Eva King“ (oficialus šaldymo įrangos Thermo King gamintojo atstovė Lietuvoje) 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažyma, liudytojo M. K. paaiškinimais, nustatė, kad priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, yra sumontuotas temperatūros sekimo įrenginys EUROSCAN ir šaldymo įranga THERMO KING SLX SPECTRUM. Krovinio iškrovimo metu trečiojo asmens vairuotojas patvirtino, kad vienas iš temperatūros daviklių (T2) yra sugedęs ir jo duomenys yra klaidingi. Teismas byloje surinktų duomenų pagrindu padarė išvadą, kad temperatūros daviklis T2 priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, tik fiksuoja temperatūros duomenis, bet neatlieka šaldymo įrenginio funkcijų. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog temperatūros daviklio T2 gedimas iš esmės tik suponuoja negalimumą nagrinėjamu atveju remtis priekaboje įmontuoto temperatūros sekimo įrenginio EUROSCAN duomenimis, bet neturi jokios įtakos faktiškai krovinio vežimo metu buvusiam temperatūros režimui nustatyti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi temperatūros daviklio T2 duomenimis savo reikalavimų pagrįstumui patvirtinti, nes šio daviklio fiksuotais duomenimis šiuo atveju negalima pasikliauti, be kita ko, neatspindi ir tokiu atveju realaus krovinio vežimo metu buvusio nustatyto temperatūros režimo.

9. Teismas rėmėsi UAB „Eva King“ pateikta išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. šaldymo agregate palaikymo temperatūra buvo nustatyta -20 laipsnių, taip pat atsižvelgė į tai, kad siurvejeris krovinio apžiūros metu nustatė, kad krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.) priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė ir nustatyta temperatūra buvo -20 laipsnių. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad vežimo metu priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė tinkamai, jokių sugedimų nustatyta nebuvo, palaikymo temperatūra buvo nustatyta tokia, kokia nurodyta Sutartyje bei CMR važtaraštyje Nr. 123510 (-20 laipsnių). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės liudija, jog trečiasis asmuo, krovinį veždamas priekaba su įmontuota veikiančia viso vežimo metu šaldymo įranga bei atitinkamai nustatyta -20 laipsnių temperatūra, atliko visus būtinus bei nuo jo paties priklausomus veiksmus tinkamam Sutartyje bei CMR važtaraštyje nurodytos krovinio vežimo sąlygos – palaikyti -18 / -20 temperatūrinį režimą viso krovinio vežimo metu – įvykdymui užtikrinti.

10. Teismas įvertinto ir tai, kad UAB „Eva King“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje padaryta išvada, jog temperatūra kilo dėl netinkamai atšaldyto krovinio, t .y. pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė negu -20 laipsnių. Ekspertas, nagrinėdamas kelias galimas kroviniui padarytos žalos atsiradimo priežastis, 2017 m. balandžio 6 d. ataskaitoje iš esmės padarė analogišką UAB „Eva King“ išvadai, t. y. prekės jas pakraunant buvo siuntėjo patalpose netinkamos temperatūros. Teismas byloje surinktų duomenų pagrindu padarė išvadą, kad šiuo atveju krovinys (grybai), įvardinti CMR važtaraštyje Nr. 123510 bei Sutartyje kaip šaldyti grybai, pagal savo pobūdį yra laikytini greitai užšaldytu maisto produktu, kuriam taikytinos Reglamento nuostatos (7 ir 8 punktai).

11. Teismas UAB „Terminal LT“ pateiktos šaldymo kameros C-02 ataskaitos duomenų pagrindu nustatė, kad nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 14 d. vidutinė temperatūra buvo -17,95 laipsnių. Teismas sprendė, kad ši ataskaita neatspindi krovinio buvimo sandėlyje metu faktiškai buvusios šaldymo kameros temperatūros (t. y. nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 9 d.), nes šaldymo kameros vidurkis apskaičiuotas vertinant dar papildomai 5 dienas. Į bylą pateiktus UAB „Vipreka“ Šaldytuvų temperatūrinės kontrolės žurnalo duomenis teismas vertino kaip nepatikimus, nes juose šaldytuvo kameros temperatūra buvo fiksuojama vieną kartą į dieną nurašant termometro rodmenis. Teismo vertinimu, tokie rodmenys atspindi kokia buvo temperatūra faktiniu rodmenų fiksavimo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad esantys byloje įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo krovinys sandėliuose buvo laikomas -18 / -20 laipsnių režimu.

12. Teismas vertino, kad tokio krovinio, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai dėl temperatūros, apžiūrėjimas vizualiai negali būti laikomas tinkamu bei patikimu nustatant krovinio temperatūrą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinio iškrovimo sandėlyje metu (2017 m. kovo 9 d.) atvežto krovinio temperatūra faktiškai buvo -18 laipsnių ar žemesnė. Todėl teismas sprendė, jog bylos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad krovinys sandėliuose buvo saugomas laikantis Reglamento reikalavimų bei atitinkamai pakrautas į priekabą būtent -18 laipsnių ar žemesnės temperatūros.

13. Kadangi 2017 m. kovo 9 d. krovinio iškrovimas bei jo pakrovimas faktiškai vyko lauko sąlygomis, nėra užtikrinamas Reglamente nustatytos temperatūros greitai užšaldytiems maisto produktams nuolatinis palaikymas, dėl ko pažeidžiama Reglamente įtvirtinta tokių greitai užšaldytų maisto produktų laikymo tvarka bei sąlygos. Nustatytų aplinkybių visuma, anot teismo, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju krovinio, kuriam taikytini griežti reikalavimai dėl temperatūros režimo bei jo nuolatinio palaikymo būtinumo, net ir nedidelis temperatūros padidėjimas krovinio pakrovimo metu galėjo turėti įtakos tokio krovinio kokybei.

14. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina siurvejerio bei UAB „Eva King“ padarytas išvadas dėl netinkamos krovinio temperatūros buvimo jau krovinio pakrovimo metu. Todėl sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad temperatūrinio režimo neatitikimas buvo nulemtas netinkamos paties krovinio temperatūros buvimo jau nuo pat šio krovinio pakrovimo į priekabą momento.

15. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Sutarties 11.2. punktu, krovinio pakrovimą / iškrovimą / muitinės formalumų sutvarkymą nagrinėjamu atveju įsipareigojo užtikrinti ieškovė. Teismas nustatė, kad ieškovė naudojosi trečiųjų asmenų paslaugomis – krovinys buvo perkraunamas (sukomplektuotas) UAB „Vipreka“ sandėlyje šios įmonės darbuotojų. Todėl sprendė, kad ieškovė, naudodamasi trečiųjų asmenų pagalba krovinių vežimo teisiniuose santykiuose savo pareigų vykdymui užtikrinti, tokiu būdu turi prisiimti ir tam tikrą riziką bei atsakomybę dėl šių asmenų atliktų veiksmų. Teismo vertinimu, būtent ieškovė, kaip krovinio vežimo užsakovė, Sutartimi įsipareigojusi, be kita ko, ir pakrauti / iškrauti ginčo krovinį, turėjo pareigą užtikrinti tiek tinkamą krovinio parengimą vežimui, tiek ir tinkamą jo pakrovimą į priekabą.

16. Teismas padarė išvadą, jog būtent netinkamas krovinio paruošimas bei pakrovimas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Teismas sprendė, kad tai, jog vežėjas (trečiasis asmuo) CMR važtaraštyje krovinio priėmimo vežti metu nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės, neeliminuoja išvados dėl krovinio paruošimo vežimui bei krovinio pakrovimo netinkamumo. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip vežėjas, turėjo pareigą užtikrinti viso vežimo metu šaldymo įrangos veikimą temperatūriniu režimu -18 / -20 laipsnių, tačiau ne užtikrinti paties krovinio (šaldytų grybų) temperatūrą. Nors krovinio priėmimo vežti metu trečiasis asmuo krovinį turėjo įvertinti pagal Sutartyje bei CMR važtaraštyje įtvirtintas krovinio vežimo sąlygas, t. y. ar krovinys atitinka krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytą krovinio pavadinimą, išorinę krovinio būklę, krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją, tačiau tai nereiškė, jog jis turėjo pareigą patikrinti paties krovinio temperatūrą. Todėl teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo tinkamai atliko savo, kaip vežėjo, pareigą patikrinti priimtą vežti krovinį, todė egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta trečiojo asmens, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl ko trečiajam asmeniui negali kilti civilinė atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi vežėjo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimas lemia atitinkamai ir draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo nebuvimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB EPSILON ENERGO prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

17.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo, teigdami, kad krovinys pakrovimo metu (UAB „Vipreka“ ir UAB „Terminal LT“ sandėliuose) buvo pakrautas netinkamos temperatūros, privalėjo pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė.

17.2. Nesutinka su teismu, kad UAB „Vipreka“ ir UAB „Terminal LT“ sandėlių (šaldytuvų) temperatūros duomenys yra nepatikimi. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik prielaidomis. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neprašė pateikti kitokius įrodymus ar iškviesti darbuotoją, pildžiusį žurnalą, motyvuodami tuo, kad minėti duomenys yra nepatikimi.

17.3. Skundžiamą sprendimą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes teismas sprendime pasisakė dėl UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ teisių ir pareigų.

17.4. Teismas faktą, kad trečiasis asmuo gabendamas krovinį užtikrino temperatūros režimą, konstatavo vadovaudamasis trečiojo asmens liudytojo (vairuotojo) paaiškinimais bei UAB „Eva King“ duomenimis, kurie yra prieštaringi, nepatikimi ir vertintini kritiškai. Tai įrodo šios aplinkybės: a) trečiasis asmuo, priimdamas krovinį, netikrino temperatūros, o vairuotojas pripažino, kad krovinys buvo užšalęs; b) vairuotojo paaiškinime darbdaviui praėjus keletui dienų po krovinio pristatymo nenurodytas joks daviklio gedimas; c) trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, jog minėtas daviklis buvo sugedęs ar buvo remontuojamas; d) vairuotojas negalėjo paaiškinti, kada, kas sugedo, kodėl neinformavo darbdavio apie tai, kada ir kur remontavo daviklį, ir pan.; e) UAB „Eva King“ pažymos ir patikros pateiktos praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po krovinio pristatymo krovinio gavėjui; f) liudytojas M. K. (UAB „Eva King“) pripažino, jog trečiasis asmuo jo paprašė pateikti tik vieno šaldymo įrangos daviklio duomenis, kodėl nebuvo pateikti (prašomi) kitų daviklių duomenys, negalėjo paaiškinti; g) liudytojas M. K. (UAB „Eva King“) aiškiai nurodė (patvirtino), jog UAB „Eva King“ nėra (neturi) jokios techninės dokumentacijos, kuri galėtų patvirtinti aplinkybes, susijusias su šaldymo įrangos THERMO KING, esančios (įmontuotos) pas trečiąjį asmenį vilkike, veikimu ir pan, ir visi jo (M. K.) teiginiai (parodymai apie įrangos veikimą) yra pagrįsti tik jo paties tyrimu.

17.5. Teismas Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 (toliau – ir Reglamentas), (konkrečiai šio reglamento 3 ir 4 punktų) netaikė trečiojo asmens atžvilgiu. Pažymi, kad trečiasis asmuo nepateikė (neteikė) įrodymų, kad jo naudota šaldymo įranga ieškovės kroviniui pervežti vežimo metu buvo aprobuota valstybės institucijos, t. y. atlikta metrologinė patikra, todėl negalima sutikti su teismo išvada, jog trečiasis asmuo užtikrino temperatūros režimą viso pervežimo metu.

17.6. Trečiasis asmuo neginčija vilkike nustatytos oro temperatūros (-13 laipsnių), grybus pristačius gavėjui. Tai reiškia, kad trečiojo asmens šaldymo įranga nepalaikė -18 / -20 laipsnių temperatūros. Trečiasis asmuo neteikė teismui duomenų apie kitų šaldymo įrangos temperatūros daviklių duomenis, o paties pateiktų EUROSCAN temperatūros daviklių duomenų neginčijo, pripažino, kad jie teisingi. Šie duomenys patvirtina, kad vilkiko šaldytuve, gabenant krovinį, temperatūra buvo netinkama ir ši temperatūra buvo ne pačių grybų, o vilkike (šaldytuve) esanti temperatūra, todėl ir sugedo grybai.

17.7. Nepagrįstai teismas sprendė, jog neturi jokios reikšmės tai, kad trečiasis asmuo, priimdamas krovinį, nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės, konkrečiai temperatūros. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktą, vežėjas privalo patikrinti krovinio išorinę būklę, o tai apima ir temperatūrą, šiuo konkrečiu atveju, nes temperatūra yra esminis faktorius gabenant tokį krovinį. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Byloje įrodyta, kad krovinys buvo perduotas tinkamos būklės ir temperatūros, o trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo įrodyti, jog buvo priešingai, tačiau to nepadarė. Todėl atsakovė privalo atsakyti vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

18.1. Pagrįstai teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis temperatūros daviklio T2 duomenimis, nes dėl jo gedimo jo duomenimis negalima pasikliauti.

18.2. Nepagrįstai apeliantė nurodo, jog nebuvo nustatyta, kad pakrovimo metu buvo netinkama krovinio temperatūra. Apklausti liudytojai (R. Ž., L. B.) patvirtino, kad krovinio perkrovimas vyko lauko sąlygomis. Todėl tai leidžia spręsti apie tai, kad buvo nesilaikoma temperatūros palaikymo reikalavimų greitai užšaldytiems maisto produktams. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad temperatūros režimo neatitikimą nulėmė netinkama krovinio temperatūra nuo jo pakrovimo į priekabą momento, nes pervežimo metu nebuvo jokių įvykių, galėjusių turėti įtakos krovinio būklei ar kokybei. Šaldymo įranga taip pat veikė tinkamai.

18.3. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūra, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio kraunant automobilyje kontrole (CMR konvekcijos 8 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.2 punktu būtent ieškovė įsipareigojo užtikrinti krovinio pakrovimą / iškrovimą / muitinės formalumų sutvarkymą. Kadangi krovinys buvo pakrautas netinkamos kokybės ir netinkamos temperatūros, pati ieškovė atsakinga už krovinio sugadinimą.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Transjungta“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Transjungta“ priteisti pastarojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

Šalies argumentai

19.1. Apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių – nemotyvavo kuo toks tariamas netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas pasireiškė. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga buvo paskirstyta tinkamai, remiantis CMR konvencijos nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota praktika.

19.2. Priešingai nei nurodo apeliantė, buvo įrodyta, jog pakrovimo metu buvo netinkama krovinio temperatūra. Tai patvirtina eksperto išvados. Be to, liudytojai paaiškino, kad krovinys buvo perkrautas lauko sąlygomis, nesilaikant temperatūros režimo.

19.3. Pagrįstai teismas nesirėmė UAB „Terminal LT“ pateikta šaldymo kameros ataskaita, nes joje temperatūros vidurkis buvo apskaičiuotas už didesnį laikotarpį, nei buvo laikomas krovinys, o apeliantė nepateikė kitokių įrodymų, nors trečiasis asmuo buvo pasisakęs dėl minėtos ataskaitos nepatikimumo.

19.4. Teismas padarė teisingas išvadas dėl UAB „Vipreka“ šaldymo kameros temperatūros žurnalo nepatikimumo. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš UAB „Vipreka“ pateiktų duomenų apie temperatūrą sandėlyje nėra aišku, ar jie užfiksuoti naudojant matavimo prietaisus, todėl ši išvada nėra tinkamas įrodymas. Apeliantė dėl šių paaiškinimų jokių atsikirtimų ir papildomų įrodymų nepateikė, todėl pagrįstai teismas laikė trečiojo asmens nurodytas aplinkybes įrodytas. Be to, pagrįstai teismas įvertino ir tai, kad temperatūra buvo fiksuojama vieną kartą per dieną nurašant termometro duomenis.

19.5. Apeliantė nenurodo kuriuos trečiojo asmens pateiktus duomenis reiktų laikyti nepatikimais. Taip pat nedetalizuoja kokią reikšmę jo nurodytos aplinkybės (žr. apeliacinio skundo 17.4 punktą) turi vertinant trečiojo asmens duomenis. Todėl apelianto argumentai yra deklaratyvūs.

19.6. UAB „Eva King“ pažymos, šios bendrovės atstovo M. K. paaiškinimai patvirtina, kad: temperatūros daviklio T2 gedimas neturi jokios įtakos krovinio vežimo metu buvusiam temperatūros režimui nustatyti; vežimo metu priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė tinkamai, jokių sugedimų nustatyta nebuvo, palaikymo temperatūra buvo nustatyta tokia, kokia nurodyta sutartyje bei CMR važtaraštyje; temperatūra kilo dėl netinkamai atšaldyto krovinio, t. y. pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė negu -20 laipsnių.

19.7. Trečiojo asmens pareiga pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį apsiribojo tiek, kiek buvo galima krovinį patikrinti išoriškai bei buvo galima patikrinti krovinio pakuotes. Nagrinėjamu atveju konkreti krovinio temperatūra nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos trečiasis asmuo turėjo patikrinti ir pastebėti. Sutartyje taip pat nebuvo numatyta konkreti krovinio temperatūra jo pakrovimo ir iškrovimo metu. Trečiojo asmens vairuotojo atliktas išorinis krovinio patikrinimas buvo visiškai pakankamas tinkamam vežimo sutarties įvykdymui pagal joje numatytas sąlygas. Tai, kad trečiojo asmens vairuotojas į CMR važtaraštį neįrašė duomenų apie pakraunamą krovinį, nėra veiksmas, sukeliantis žalą. Todėl ši aplinkybė nėra reikšminga vertinant krovinio sugadinimo priežastis.

19.8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo dėl šaldymo įrangos aprobavimo valstybės institucijose ir / ar metrologinės patikros buvimo / nebuvimo. Todėl šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), atitinkamai, jos neturi būti vertinamos.

19.9. Sutartimi apeliantė ir trečiasis asmuo nebuvo susitarusios dėl konkrečios temperatūros krovinio pristatymo gavėjui metu. Sutartyje nebuvo numatyta, kad krovinys yra greitai užšaldytas maisto produktas ir, kad taikytinos Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento nuostatos. Tokia informacija nebuvo užfiksuota nei ant paties krovinio, nei CMR važtaraštyje. Be to, apeliantė pati nesilaikė tokiems produktams keliamų reikalavimų, nes krovinį perkrovė lauko sąlygomis.

19.10. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad skundžiamą sprendimą yra pagrindas panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes teismas nenusprendė dėl UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje trūksta įrodymų tam, kad galima būtų nustatyti ar krovinys buvo pakrautas atšaldytas iki tam tikros temperatūros, ar krovinys laikytas laikantis Reglamento reikalavimų. Be to, teismas nepateikė jokio vertinimo dėl UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ atsakomybės vykdant sandėliavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. tarp ieškovės UAB EPSILON ENERGO ir trečiojo asmens UAB „Transjungta“ buvo sudaryta Tarptautinio krovinio pervežimo užsakymas – sutartis Nr. 20170308/1 dėl krovinio, t. y. šaldytų grybų, vežimo (Sutarties 7 punktas). Sutarta, kad krovinio pakrovimo vieta: Lietuva, Varėna, Geležinkelio g. 45A (Sutarties 1 punktas), krovinio iškrovimo vieta: France, le Vigan, Les Garrigues 46300 (Sutarties 2 punktas), atvykimo į pakrovimo vietą data ir laikas (2017 m. kovo 9 d.) ir atvykimo į iškrovimo vietą data ir laikas (2017 m. kovo 13 d.) (Sutarties 3, 4 punktai), krovinio svoris (17 500 kg), krovinio apytikslė vertė (88 000 Eur), temperatūros režimas (-18 / -20 laipsnių) (Sutarties 7.7 punktas), a / m valstybinis numeris (JAN704/FH800) ir atlyginimo už pervežimą suma (2 000 Eur). Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad krovinys buvo pakrautas ir pristatytas gavėjui laku, tačiau netinkamos būklės, sugadintas. CMR važtaraštyje Nr. 123510 grafoje „siuntėjo nurodymai“ pažymėta, kad nustatyta temperatūra yra -13 laipsnių. Taigi, krovinio iškrovimo vietoje 2017 m. kovo 14 d. buvo užfiksuotas krovinio temperatūros neatitikimas.

22. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d. trečiajam asmeniui buvo išduotas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-932-0319854, kuriuo trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė dėl draudimo sutarties objekto – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybės pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją.

23. Ieškovė 2017 m. kovo 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu trečiajam asmeniui pretenziją, kurioje nurodė, kad iškraunant krovinį buvo nustatyta, jog vežėjas nesilaikė nurodyto temperatūros režimo ir krovinys yra sugadintas, informuodama, jog dėl tikslios nuostolių sumos ieškovė praneš papildomai, gavusi informaciją iš ekspertų (draudimo atstovų). Ieškovė 2017 m. kovo 16 d. elektroniniu pranešimu informavo atsakovę bei trečiąjį asmenį, kad atsisako priimti sugadintą krovinį, nurodydama, jog krovinys turi būti utilizuotas ir jokiu būdu neturi patekti į pardavimo taškus ar perdirbimo fabrikus, nes nėra galimybių užtikrinti krovinio maisto saugą bei jo tinkamumą žmonių mitybai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1014 ieškovę informavo, kad 2017 m. kovo 9–14 dienomis gabentas krovinys galimai neatitiko Gretai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) nuostatų, todėl kroviniu vežta produkcija dėl galimos mikrobinės taršos yra netinkama žmonėms vartoti. Atsakovė 2017 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 319854-0932_1-002, kuriuo atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad temperatūros neatitikimą iškrovimo vietoje nulėmė netinkamas krovinio temperatūros paruošimas transportavimui, todėl trečiasis asmuo, kaip vežėjas, nėra atsakingas už ieškovės kroviniui padarytą žalą.

Dėl ginčo esmės

24. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės draudimo išmoką, nurodydama, kad trečiasis asmuo netinkamai įvykdė Sutartį, t. y. netinkamomis sąlygomis gabeno krovinį, dėl to jis buvo sugadintas ir ieškovei buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

25. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kasacinio teismo konstatuota, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Tokiu būdu vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000).

26. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei Sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigas, t. y. netinkamai paruošė ir pakrovė krovinį, ir šios pareigos nevykdymas buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta trečiojo asmens, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada.

27. Apeliantė ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo iš esmės tuo, kad trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 14 d. gabendamas krovinį nesilaikė Sutartimi nustatyto temperatūros režimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju minėto pažeidimo negalima konstatuoti. Apeliantė teigia, jog teismas tokią išvadą padarė remdamasis nepatikimais ir prieštaringais įrodymais: vairuotojo paaiškinimais bei UAB „Eva Kings“ pateiktais duomenimis.

28. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, buvo sumontuotas temperatūros sekimo įrenginys EUROSCAN ir šaldymo įranga THERMO KING SLX SPECTRUM. Trečiojo asmens vairuotojas patvirtino, kad vienas iš temperatūros daviklių (T2) yra sugedęs ir jo duomenys yra klaidingi. UAB „Eva King“ (oficiali šaldymo įrangos THERMO KING gamintojo atstovė Lietuvoje) 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje pateikė informaciją, kad T1 ir T2 yra temperatūros davikliai, kurių pagalba priekaboje įmontuotas temperatūros sekimo įrenginys EUROSCAN, matuoja ir kaupia temperatūrinius duomenis. Sugedus vienam iš temperatūros daviklių, tikslinga pasikliauti termograma, ištraukta iš šaldymo įrangos THERMO KING temperatūros kaupimo įrenginio DAS, kadangi temperatūros daviklių T1 ar T2 gedimas jokios įtakos neturi šaldymo įrangos temperatūriniams davikliams. Sugedus temperatūros sekimo įrenginiui EUROSCAN, šaldymo įrangos THERMO KING veikimui ir temperatūrinių duomenų kaupimui tai jokios įtakos neturi. Pažymėtina, kad UAB „Eva King“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje taip pat patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. šaldymo agregate palaikymo temperatūra buvo nustatyta -20 laipsnių. Kaip matyti iš pažymos, ši išvada buvo padaryta įvertinus laikotarpio nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. termogramą, kuri pagal UAB „Eva King“ laikomas tinkamu informacijos šaltiniu esant daviklio gedimui. Apeliantė mano, kad UAB „Eva King“ pateikta informacija negalima remtis, nes ji buvo pateikta ne iš karto po krovinio pristatymo gavėjui, o praėjus ilgam laiko tarpui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog informacijos pateikimo laikotarpis nuo vežimo paslaugų suteikimo šiuo atveju jos teisingumui neturi jokios reikšmės, kadangi teikiama informacija buvo apie daviklių paskirtį ir šaldymo įrangos veikimo principus (bendro pobūdžio), o išvada dėl priekabos temperatūros režimo palaikymo buvo padaryta įvertinus aktualaus (vežimo) laikotarpio termogramą. Tai, kad informaciją pateikė oficiali šaldymo įrangos THERMO KING gamintojo atstovė Lietuvoje, leidžia manyti, jog informacija yra teisinga ir šiuo atveju nebuvo būtinybės įrangos veikimui pagrįsti pateikti atskirai ir techninę dokumentaciją. Todėl apeliantė, manydama, jog UAB „Eva King“ pateikė neteisingą informaciją, turėjo pateikti UAB „Eva King“ informaciją paneigiančius įrodymus, tačiau tokie duomenys byloje nebuvo pateikti. Kadangi apeliantė nedetalizuoja, kodėl, anot jos, vairuotojo paaiškinimai ir UAB „Eva King“ pateikta informacija viena kitai prieštarauja, tokius apeliantės teiginius yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstus. Apeliantei nepaneigus UAB „Eva King“ pateiktos informacijos teisingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į šios bendrovės pateiktus išaiškinimus, jog temperatūros daviklio T2 gedimas neturi jokios įtakos krovinio vežimo metu buvusiam temperatūros režimui nustatyti, t. y. kad temperatūros daviklis tik fiksuoja temperatūros duomenis, bet neatlieka šaldymo įrenginio funkcijos. Nustatyta daviklio veikimo paskirtis leidžia spręsti apie tai, kad šiuo atveju neturi jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui apeliantės nurodytos aplinkybės, kada vairuotojas informavo trečiąjį asmenį apie daviklio gedimą ir kad byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtas daviklis buvo remontuojamas.

29. UAB „Eva King“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje taip pat nurodė, kad, išnagrinėjus termogramą, buvo pastebėti dideli temperatūros nukrypimai. Nurodė, kad temperatūra pakyla iki neleistinos ribos tik darant įrangai išgarintuvo radiatoriaus atšildymo funkciją (Defrost State Exited). Defrost (išgarintuvo atšildymo funkcija) – yra būtina šaldymo įrangai vežant minusinius krovinius. Suveikiant šiai funkcijai nuo išgarintuvo esantys ledai nutirpsta ir įranga gali toliau dirbti našiai. Išgarintuvo atšildymo funkcija įsijungia su 6 h intervalu. Vykstant išgarintuvo atšildymui įrangoje suveikia sklendė, kuri neleidžia šiltam oro srautui pateikti į šaldomą krovinį. Neveikiant sklendei visą laiką suveikia avarinis signalas (Alarm 29). Temperatūros pakilimas šiuo atveju gali įvykti dėl dviejų priežasčių: 1. Sugedusi išgarintuvo atšildymo sklendė; 2, pakrautas krovinys yra daug šaltesnis negu nustatyta (Setpoint Temperature) palaikymo temperatūra. Kadangi termogramoje avarinių signalų nebuvo, UAB „Eva King“ padarė išvadą, kad temperatūra kilo dėl netinkamai atšaldyto krovinio, t. y. pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė negu -20 laipsnių Celsijaus. Tokias išvadas UAB „Eva King“ padarė remdamasi termograma. Pažymoje UAB „Eva King“ taip pat pažymėjo, kad šaldymo įranga transportui skirta krovinio temperatūrai palaikyti, o ne kroviniui šaldyti ar šildyti. UAB „Eva King“, atlikusi atšildymo sklendės patikrą, UAB „Transjungta“ pateikė 2017 m. balandžio 19 d. pažymą, kurioje pateikė išvadą, kad visi su išgarintuvo atšildymo sklendės veikimu susiję mazgai veikia tinkamai ir atitinka gamintojo keliamiems reikalavimams. Taigi, atliktos patikros rezultatai paneigė galimybę, kad temperatūra pakilti galėjo dėl to, kad buvo sugedusi išgarintuvo atšaldymo sklendė. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo dėl šaldymo įrangos aprobavimo valstybės institucijose ir / ar metrologinės patikros buvimo / nebuvimo. Todėl šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), atitinkamai, jos negali būti vertinamos ir yra atmetamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siurvejeris buvo pateikęs keletą galimų žalos kroviniui atsiradimo priežasčių: pirma, garintuvo užšaldymas yra įmanomas dėl anomalinio šalčio veikimo, būtina Thermo King kontrolė (patikra); antra, pakrautas krovinys buvo netinkamos temperatūros. Taigi, siurvejeris, apžiūrėjęs krovinį krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.), taip pat sprendė, kad krovinys galėjo būti sugadintas dėl netinkamos temperatūros krovinio pakrovimo.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Eva King“ pateiktos išvados, kad: šaldymo įranga transportui skirta ne kroviniui šaldyti ar šildyti, o palaikyti krovinio temperatūrą; krovinio vežimo metu buvo užtikrinta -20 laipsnių temperatūros režimas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad survejerio pateiktoje krovinio apžiūros informacijoje taip pat nurodyta, jog krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.) priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė ir nustatyta temperatūra buvo -20 laipsnių); gedimų šaldymo įrangoje, galėjusių nulemti temperatūros atšilimą transporte, nenustatyta; leidžia spręsti apie tai, kad nagrinėjamu atveju krovinio temperatūros atšilimą iki -13 laipsnių nulėmė ne netinkamo temperatūros režimo užtikrinimas vežimo metu.

31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ir nesiremti UAB „Eva King“ pateikta informacija ir liudytojo M. K. paaiškinimais, todėl pagrįstai jais vadovaudamasis konstatavo, kad vežimo metu priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė tinkamai, palaikymo temperatūra buvo nustatyta tokia, kokia nurodyta Sutartyje bei CMR važtaraštyje Nr. 123510 (-20 laipsnių), todėl trečiasis asmuo tinkamai įgyvendino krovinio vežimui keliamus reikalavimą palaikyti -18 / -20 temperatūros režimą viso krovinio vežimo metu.

32. Kaip minėta, tiek UAB „Eva King“, tiek siurvejeris pateikė išvadą, jog temperatūros pakilimą galėjo nulemti netinkamos temperatūros krovinio pakrovimas. Apeliantė nurodo, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktą, vežėjas privalo patikrinti krovinio išorinę būklę, o tai apima ir temperatūrą, nes temperatūra buvo esminis faktorius gabenant tokio pobūdžio krovinį. Todėl būtent atsakovei ir trečiajam asmeniui kyla pareiga įrodyti, kad buvo pakrautas netinkamos temperatūros krovinys. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nesutikdamas su tokiais apeliantės teiginiais, nurodo, kad pasirašyta Sutartimi jis neįsipareigojo tikrinti pakraunamo krovinio temperatūrą, Sutartis nenumatė konkrečios krovinio temperatūros jo pakrovimo ir iškrovimo metu. Trečiojo asmens vairuotojo atliktas išorinis krovinio patikrinimas buvo visiškai pakankamas tinkamam vežimo sutarties įvykdymui pagal joje numatytas sąlygas.

33. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios teisinės nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012;2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 11.2 punktą būtent užsakovas (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti krovinio pakrovimo / iškrovimo / muitinės formalumų sutvarkymą per 24 val. nuo transporto priemonės atvykimo į atitinkamos operacijos atlikimo vietą. Atskirų įpareigojimų vežėjui (trečiajam asmeniui) krovinio pakrovimo metu susitariančios šalys Sutartyje nenumatė.

35. Šioje nutartyje minėta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-1014 nurodė, kad krovinys priskirtinas greito užšaldymo maisto produktui, kuriam taikomas Greitai užšaldytų maisto produktų techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33. Tiek ieškovė, tiek atsakovė neneigia šio fakto. Šio Reglamento 2 punkte nustatyta, kad šiame techniniame reglamente greitai užšaldyti maisto produktai yra produktai, užšaldyti greitojo šaldymo būdu, kurio metu, atsižvelgiant į produkto rūšį, didžiausios kristalizacijos zona įveikiama kaip galima greičiau, o nuolat palaikoma galutinė produkto temperatūra (po terminės stabilizacijos) visuose taškuose yra minus 18 laipsnių arba žemesnė, ir parduodami nurodant šią jų apdorojimo ypatybę. Reglamento 8 punkte reglamentuojama, kad greitai užšaldytų maisto produktų temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – -18 laipsnių arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3 laipsnių. Greitai užšaldytų maisto produktų gamintojas, sandėliuotojas, pervežėjas, didmeninis ar mažmeninis pardavėjas privalo užtikrinti, kad, maisto produktui esant jo žinioje ir priežiūroje, bus naudojama tik tokia įranga ir daromi tik tokie veiksmai, kad maistui nebus parduotas produktas, neatitinkantis šio techninio reglamento nuostatų (Reglamento 7 punktas). Aptariamu atveju Sutartyje buvo numatyta, kad krovinys – šaldyti grybai. Atskirai informacijos apie tai, kad krovinys – tai greitai užšaldyti maisto produktai, kuriems taikomos minėto Reglamento nuostatos, Sutartyje nėra. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui negali būti taikomos minėto Reglamento nuostatos, o jo, kaip vežėjo, įsipareigojimų įvykdymo tinkamumas vertintinas Sutarties sąlygų ir CMR konvencijos nuostatų apimtyje.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Sutartyje nebuvo susitarta dėl vežėjo pareigos patikrinti pakraunamo krovinio išorinę temperatūrą, sprendžia, jog pakraunamo krovinio patikrinimas turėjo apsiriboti tik jos išorinės būklės, t. y. ar nėra išoriškai matomų defektų pakuotėje, įvertinimu bei krovinio ženklinimo ir numeracijos važtaraštyje patikrinimu, kaip tai numatyta CMR konvencijoje. Todėl nagrinėjamu atveju vertinant trečiojo asmens (vežėjo) suteiktų vežimo paslaugų kokybę, neturi jokios reikšmės tas faktas, kad vežėjas CMR važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl krovinio netinkamos temperatūros, nes vežėjas neturėjo pareigos atlikti tokios krovinio patikros. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos patikrinti paties krovinio temperatūrą.

37. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė duomenis, paneigiančius ieškovės nurodytą aplinkybę, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant nustatyto temperatūros režimo -18 – -20, o UAB „Eva King“ ir siurvejeris pateikė išvadą, jog pristatyto gavėjui krovinio temperatūros pakilimą galėjo nulemti tai, kad buvo pakrautas netinkamos temperatūros krovinys, būtent ieškovė, o ne atsakovė ir trečiasis asmuo, turėjo pareigą įrodyti faktą, kad pakrautas krovinys buvo tinkamos temperatūros, nes būtent ji Sutartimi įsipareigojo užtikrinti krovinio pakrovimą / iškrovimą, taigi, turėjo užtikrinti ir tinkamos temperatūros krovinio pakrovimą.

38. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Terminal LT“ šaldymo kameros C-02 už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 14 d. temperatūros režimo ataskaitą. Iš šio dokumento matyti, kad vidutinė temperatūra minėtu laikotarpiu buvo nustatyta -17,95 laipsnių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad krovinys į priekabą buvo pakrautas 2017 m. kovo 9 d., sprendė, kad paskaičiuotas šaldymo kameros vidurkis vertinant papildomai 5 dienas negali atspindėti krovinio buvimo sandėlyje metu faktiškai buvusios šaldymo kameros temperatūros (nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 9 d.). Taip pat ieškovė pateikė UAB „Vipreka“ Šaldytuvų temperatūrinės kontrolės žurnalo duomenis. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino nepatikimais, nes juose šaldytuvo kameros temperatūra buvo fiksuojama pačių įmonės darbuotojų vieną kartą į dieną nurašant termometro rodmenis, todėl tokie temperatūros duomenys atspindi tik temperatūrą jos fiksavimo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenų fiksavimo ir apskaičiavimo trūkumai iš tiesų neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčo krovinys sandėliuose buvo nuolatos laikomas -18 / -20 laipsnių temperatūros režimo sąlygomis. Nesant byloje kitokių duomenų, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog krovinys sandėliuose buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. nuolatos palaikant Reglamente nurodytą temperatūrą. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 9 d. į sandėlį Varėnoje atvežtas krovinys buvo įvertintas tik krovinį apžiūrėjus vizualiai (R. Ž. parodymai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks patikrinimas negali būti laikomas tinkamu bei patikimu krovinio temperatūrai nustatyti, todėl byloje nebuvo įrodyta, kad krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 9 d.) atvežto krovinio temperatūra faktiškai buvo -18 laipsnių ar žemesnė. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad krovinio iškrovimas bei jo pakrovimas lauko sąlygomis, kaip tai buvo daroma UAB „Vipreka“ sandėlyje, taip pat negalėjo užtikrinti Reglamente nustatytos temperatūros greitai užšaldytiems maisto produktams nuolatinį palaikymą, nes net nedidelis temperatūros padidėjimas krovinio pakrovimo metu galėjo turėti įtakos tokio pobūdžio krovinio kokybei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors ieškovės pateikti įrodymai neleidžia spręsti apie tai, kad krovinys buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, tačiau jų pagrindu negalima daryti ir vienareikšmiškos išvados, jog buvo netinkamos laikymo sąlygos sandėlyje. Tokiu atveju ieškovė savo sutartinių pareigų įvykdymą galėjo įrodyti pateikdama įrodymus, kad krovinys pakrovimo į transporto priemonę metu atitiko temperatūros reikalavimus, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nebuvo pateikta. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė Sutartimi įsipareigojo užtikrinti krovinio pakrovimą / iškrovimą, todėl byloje esant įrodymams, kad trečiasis asmuo vežimo metu palaikė tinkamą krovinio laikymo temperatūros režimą, ji, siekdama paneigti trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, turėjo pateikti arba minėtą faktą paneigiančius įrodymus, arba visus duomenis, anot jos, galinčius įrodyti jos sutartinių pareigų (krovinio pakrovimo / iškrovimo) tinkamą atlikimą (įskaitant tinkamos temperatūros krovinio pakrovimo faktą patvirtinančius įrodymus), nepriklausomai nuo to, ar priešinga šalis iškėlė jo pateiktų įrodymų nepakankamumo galimybę, ar ne. Kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad krovinys vežėjui buvo pakrautas tinkamos temperatūros, bet yra duomenų, įrodančių, jog krovinį gabenant transporto priemonėje buvo palaikomas tinkamos temperatūros režimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad krovinys jau krovinio pakrovimo metu buvo netinkamos temperatūros ir tai buvo tiesioginė atsiradusios kroviniui žalos priežastis, todėl egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta trečiojo asmens, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog egzistuoja atsakovės pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką, nes vežėjo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimas lemia atitinkamai ir draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo nebuvimą.

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto (ne)taikymo

39. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju buvo vertinamas ieškovės ir trečiojo asmens Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tinkamumas. Savo pareigų atlikimo tinkamumui įrodyti tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teikė įrodymus. Ieškovė pateikė UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ duomenis, kuriais bandė įrodyti, kad ginčo krovinys sandėlyje buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šie įrodymai negali patvirtinti minėtos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir kitus bylos duomenis, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog krovinys sandėliuose buvo saugomas laikantis Reglamento reikalavimų bei atitinkamai pakrautas į priekabą būtent -18 laipsnių ar žemesnės temperatūros. Taigi, tokia išvada teismas nekonstatavo, kad UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ krovinį laikė netinkamomis sąlygomis, o sprendė, jog pateikti įrodymai negali patvirtinti to, kad krovinys sandėlyje buvo laikomas tinkamoje temperatūroje. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, ar UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ tinkamai vykdė su ieškove pasirašytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl teismas, šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu pateikdamas išvadas dėl ginčo krovinio laikymo sandėlyje sąlygų bei pakrovimo, nepasisakė dėl UAB „Terminal LT“ ir UAB „Vipreka“ teisių ar pareigų, ar šios bendrovės tinkamai vykdė krovinio saugojimo sutartis, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas jokių teisinių padarinių minėtoms bendrovėms nesukelia. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas iš jos trečiajam asmeniui priteisti pastarojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo prašo iš ieškovės priteisti 1 161,60 Eur išlaidų, kurias jis patyrė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi šios išlaidos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytą maksimalų dydį rengiant tokio pobūdžio dokumentą (8.11 punktas), trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EPSILON ENERGO (juridinio asmens kodas 302786882) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transjungta“ (juridinio asmens kodas 123347858) 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas