- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-387-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32395-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- P. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo P. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, gyvenamąją vietą deklaravusio, adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau teisto 6 kartus, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 15.28 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Z. K. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule, t. y. melagingai prisistačius Z. K. anūku M. ir taip įgijus nukentėjusiosios pasitikėjimą bei melagingai pranešus apie nukentėjusios anūko sukeltą eismo įvykį, kurio metu neva nukentėjo jis pats ir automobilį vairavusi moteris ir yra reikalingi pinigai padarytai žalai atlyginti, jis 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 16.58 val. atvyko pas nukentėjusiąją Z. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir nuo stalo paėmė 3000 eurų, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą – Z. K. priklausantį turtą – 3000 eurų. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;
1.2. be to, P. S. kaltinamas tuo, kad, įsibrovęs į saugomą teritoriją, pagrobė svetimą turtą ir įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2021 m. lapkričio 2 d., laikotarpyje nuo 00.14 val. iki 2.06 val., veikdamas kartu su R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios (duomenys neskelbtini) saugomos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais slapta pagrobė dvi dujų užpylimo kolonėles, bendros 600 eurų vertės; Tsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 2 d., laikotarpyje nuo 3.05 val. iki 6.30 val., veikdamas kartu su R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinį sumanymą slapta pagrobti svetimą turtą, pro vartus patekęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais sudaužė ant cecho pastato įrengtus tris signalizacijos judesio daviklius, išlaužė duris ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą iš cecho išsinešė svėrimo įrangą, 1000 eurų vertės, ir du radiatorius, bendros 100 eurų vertės, bei pasidėjo juos prie automobilio "Mercedes-Benz 220CDI", belgiškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketindamas susidėti ir išsivežti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas bendrovės darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 1100 eurų vertės, turtą ir slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 600 eurų vertės, turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam P. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 23 d. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog P. S. yra kaltinamas dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, praeityje teistas 6 kartus, nusikalstamas veikas daro sistemingai, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl sprendė, kad kardomosioms priemonėms keliami tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas suėmimą kaltinamajam skyrė dviem pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.
Šalies argumentai
3. Skunde kaltinamasis P. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ankstesnės nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš daugiau nei 12 metų, šiuo metu kaltinamasis yra suaugęs, neneigia savo klaidų, rūpinasi tėvais, turi dukrą. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad jis jaučia pastovų spaudimą iš prokurorės pusės. Nurodo, kad jau 2022 m. birželio 22 d., nors suėmimas paskirtas nuo 2022 m. birželio 23 d., jis buvo išgabentas iš atvirosios kolonijos į baudos izoliatorių, kur buvo laikomas iki 2022 m. birželio 26 d., o po to išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir galiausiai atvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad visos padarytos nusikalstamos veikos buvo ankstesnės, tačiau prokurorės yra įvardijamos kaip naujai padarytos. Pasak skundo autoriaus, realiai jis jokio rimto nusikaltimo nėra padaręs, jo padarytas veikas galima vadinti moralės normų pažeidimais. Kaltinamasis taip pat prašo leisti atlikti jam 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismo posėdyje prokurorė siūlė skundo netenkinti, nurodydama, jog teismas teisingai ir pagrįstai nustatė du kardomosios priemonės – suėmimo pagrindus.
Kaltinamojo skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, iš dalies paties kaltinamojo P. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. Taigi BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta.
6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Skundžiama nutartimi suėmimas P. S. buvo paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Aukštesnysis teismas patikrina šių pagrindų nustatymo pagrįstumą.
8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde kaltinamasis teigia, kad jis palaiko ryšius su dukra, padeda tėvams, kas rodo tvirtus socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Be to, aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad minėtos aplinkybės dėl socialinių ryšių turėjimo egzistavo ir anksčiau padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau tai jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, neturintis pragyvenimo šaltinio, teistas, teistumas neišnykęs. P. S. kaltinamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kurias įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad anksčiau šioje byloje P. S. buvo taikyta ir švelnesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, tačiau kaltinamasis nesilaikė intensyvios priežiūros sąlygų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad, siekdamas išvengti bausmės, nusiplėšė elektroninę stebėjimo priemonę, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Pažymėtina, kad P. S. taip pat nurodė anksčiau dirbęs užsienio valstybėse, kas taipogi sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienyje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinus nusikaltimų, kurio padarymu kaltinamasis kaltinamas sunkumą ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu P. S. paskirta pagrįstai.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju suėmimas pagrįstai paskirtas ir nustačius, jog P. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.
10. P. S. teisiamas 7 kartą, anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Duomenys apie ankstesnius teistumus patvirtina, kad šioje byloje inkriminuotas veikas P. S. galimai padarė, kai kitoje jo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Šiuo metu yra nagrinėjamos ir kitos P. S. baudžiamosios bylos. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat galima teigti, kad nusikalstamas veikas P. S. darė sistemingai, galimai veikė bendrininkų grupėje. Visų šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas jo neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra priskiriamos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų kategorijai, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog P. S., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimas pagrįstai buvo paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šios išvados kontekste skunde akcentuojamas kaltinamojo siekis keisti gyvenimo būdą, padėti tėvams, nutartyje padarytų išvadų, kaip ir sprendimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstumo nepaneigia.
11. P. S. suėmimo taikymo nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė įtakos suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimo sprendimui neturi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam P. S. buvo paskirta 2022 m. birželio 22 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. dar neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 16 d. priimtam tesimo nuosprendžiui, todėl šio procesinio sprendimo priėmimui egzistavo visos sąlygos. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad suėmimo skyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo klausimai sprendžiami vertinant tik toje baudžiamojoje byloje turimą informaciją bei duomenis, kurių, kaip paminėta aukščiau, pakako padaryti išvadą, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam P. S. taikoma pagrįstai ir jos skyrimui pagrindų pakanka. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas yra atskiras procesas, kurio tvarką reglamentuoja atitinkamos teisės normos, ir tai nesusiję su kitomis baudžiamosiomis bylomis. Atitinkamai ir P. S. nurodomos aplinkybės, susijusios su suėmimo vykdymo vieta, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
12. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas P. S., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką, spręstina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau analizuojamu atveju, be paminėtų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Nors, kaltinamojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, akivaizdu, kad gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuo galimai neteisėto elgesio. Todėl manyti, kad paskyrus su suėmimu nesusijusias kardomąsias priemones bus užtikrintas BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas (šiuo atveju – nuosprendžio įvykdymas ir naujų nusikaltimų užkardymas), įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo polinkį nusikalsti, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo P. S. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.