Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, išieškotojai - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Vilbana“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl turto vertinimo antrą kartą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmenybės vykdymo procese.

11. Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių teisinių santykių užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis). Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM 2019 m. vasario 13 d. sprendimu nustatė skolininko A. T. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką. Kaip minėta, pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl pakartotinio jam priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo negalimumo yra toks, kad minėtas turtas jau buvo įvertintas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM už 31500,00 Eur sumą ir perduotas išieškojimui antstolei Eurikai Rulienei.

12. Atsižvelgiant į byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pateiktą informaciją, vykdomosiose bylose esančius duomenis ir jų chronologiją, pareiškėjo nurodyti argumentai pripažinti nepagrįstais dėl kelių aspektų: visų pirma, bylos duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė priverstinę hipoteką/įkeitimą. Vienu iš priverstinės hipotekos/įkeitimo objektų buvo nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas mansardoje, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 31500,00 Eur (b. l. 13-14). Atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcija prie FM 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) (b. l. 16), t. y. priverstinė hipoteka minėtam skolininko turtui buvo panaikinta, todėl pats Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sprendimas bei jame nurodyti duomenys tapo neaktualiais. Visu antra, antstolė Eurika Rulienė 2022 m. liepos 7 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolį Andrių Liaškovą su prašymu leisti realizuoti skolininko areštuotą turtą iš varžytynių (v. b. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 44-45). Antstolis Andrius Liaškovas ėmėsi veiksmų, kad būtų pradėtas skolininko A. T. turto realizavimo procesas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtas A. T. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria buvo tenkintas antstolio Andriaus Liaškovo prašymas ir panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skolininko nekilnojamam turtui. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, siekiant užtikrinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228-77/2011 atlyginimą, nuteistojo A. T. turtui – dviejų kambarių butui mansardoje antrame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos kelios vykdomosios bylos dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko A. T.. Vykdant vykdomąsias bylas buvo nustatyta, kad A. T. turi likvidaus turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau šiam turtui yra taikomi Šiaulių miesto apylinkės teismo apribojimai. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi iš A. T. priteista 22708,53 Eur suma yra visiškai atlyginta, vykdomoji byla yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui.

13. Apibendrinant matyti, kad antstolis dėl skolininko nekilnojamam turtui taikomų apribojimų į teismą kreipėsi 2022 metais, panaikinus apribojimus turtui, antstolis 2022 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė ekspertizę skolininko A. T. nekilnojamajam turtui – patalpai – butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti (v. b. (duomenys neskelbtini), t. 1,, b. l. 80-81), o antstolio 2023 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas minėtas skolininko A. T. turtas už 56800,00 Eur sumą (v. b. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 34-36). Taigi, antstoliui skyrus ekspertizę bei įvertinus skolininko nekilnojamąjį turtą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas nustatyti priverstinę hipoteką A. T. turtui jau nebegaliojo ir antstolis vykdomosiose byloje pirmąkart nustatė nekilnojamojo turto vertę.

14. Svarbu pažymėti, kad teismo posėdžio metu antstolis nurodė, kad dėl turto ekspertizės jis sprendžia pats ir nors ir turi teisę remtis oficialiais turto vertę galinčiais nustatyti duomenimis bei registrais, tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Kaip minėta, nors byloje skolininkas neginčija nustatyto turto vertės, tačiau šie turto vertinimo aspektai svarbūs ir nagrinėjamoje byloje, vertinant antstolio veiksmų atlikimą vykdymo procese.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolis , jo teigimu, vertindamas turtą antrą kartą pažeidė jo kaip skolininko teises. Šie argumentai taip pat vertintini kritiškai, todėl, kad teismo posėdžio metu, pareiškėjas iš esmės nenurodė, kodėl pareiškėjui kaip skolininkui buvo sukeltos neigiamos pasekmės dėl nustatytos turto vertės atliktos ekspertizės metu. Be to, pareiškėjo nekilnojamasis turtas įvertintas gerokai didesne turto verte nei buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, t. y. antstolis skundžiamu patvarkymu nustatė 56800,00 Eur vertę, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sprendime nustatyta 31500,00 Eur nekilnojamojo turto vertė.

16. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų taip pat nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM turi prioritetą mokesčio išieškojimo prasme. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka: hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (1 dalis); pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis); antrąja eile – darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis); trečiąja eile ­– visi kiti reikalavimai (4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis).

17. Kaip minėta, pagal CK 4.175 straipsnio 3 dalį, hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš daikto savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. CK 4.175 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu tuo atveju, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių. Remiantis CK 4.176 straipsnio nuostatomis, valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Priverstinės hipotekos nustatymas CK 4.175 straipsnio 3, 4 dalių, 4.176 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei, kaip hipotekiniam kreditoriui, suteikia anksčiau aptartą privilegijuotą padėtį prieš kitus skolininko (įkeičiamo daikto savininko) kreditorius, kurių reikalavimai nėra apsaugoti hipoteka, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko turto. Visgi, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcija prie FM 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą), Valstybinės mokesčių inspekcija prie FM nustatė, kad turtas areštuotas kitų institucijų, t. y., galiojant skolininko turto apribojimui, to paties skolininko nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos įregistravimas negali būti taikomas. Taigi, panaikinus minėtą sprendimą dėl priverstinės hipotekos taikymo, Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pirmumo teisės išieškojimo procese. Pažymėtina, kad visais atvejais kreditoriams turi būti paskirstomos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka, jos (lėšos) negali atitekti tik vienam iš išieškotojų. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, kaip kreditorės, reikalavimai priskirti trečiajai eilei (CPK 754 straipsnio 4 dalis), nes, kaip nustatyta, Valstybinė mokesčių inspekcija buvo panaikinusi sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką ir jos reikalavimai iš įkeisto turto negalėjo būti patenkinami be eilės.

18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo A. T. skundas dalyje dėl turto įvertinimo antrą kartą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM prioriteto išieškojimo prasme yra atmestinas.

Dėl antstolio atliekamų išieškojimo veiksmų.

19. Pareiškėjas A. T. skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad išieškojimo procesas trunka ilgiau nei keturiolika metų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino ir nurodė, kad išieškojimo procesas vyksta jau daugiau nei dešimt metų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

21. Byloje nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6024,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14802,30 Eur skolos ir 7989,39 palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo UAB „Vilbana“ naudai; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 92,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai; 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 85,98 Eur skolos ir 18,00 bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai. Šių bylų duomenys patvirtina, kad antstolis nuo 2013 m. gegužės 17 d., kuomet buvo priimtas vykdyti išieškotojo valstybės pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, antstolis Andrius Liaškovas atliko aktyvius veiksmus atsakovo turtui nustatyti, areštuotas skolininko turtas, areštuotos skolininko turtinės teisės, susijusios su piniginėmis išmokomis, areštuota skolininkui priklausanti sąskaita, nuolat užklausiami Sodros duomenys, areštuotos A. T. priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, antstolis atliko registrų užklausas skolininko turtui ir pajamoms nustatyti. Pažymėtina, kad nurodyti vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat, sistemingai, kas patvirtina antstolio aktyvumą vykdymo procese. Teismo posėdžio metu antstolis taip pat patvirtino, kad vykdydamas išieškojimą iš skolininko A. T., nuolat tikrina duomenis apie skolininko pajamas, vykdomos registrų užklausos, atliekami aktyvūs veiksmai išieškojimo procese.

22. Pareiškėjas A. T., bylos duomenimis, akcentuodamas ilgą išieškojimo terminą, nurodo, kad yra suėjęs senaties terminas išieškojimo veiksmams atlikti. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, t. y. nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu. Atskirais atvejais teisės aktuose yra įtvirtinta priverstinio išieškojimo senatis. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) - priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Kitoms skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra, t. y. nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato įstatyminio pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK 606 straipsnyje nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, o CPK 607 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog senaties terminas nutraukiamas pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas pažymi, kad įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą, išieškojimas iš skolininko A. T. vykdomas ne dėl nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų, o dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. T. skirtos baudos išieškojimo, taip pat dėl skolos už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo, taip pat skolos, priteistos civilinėje byloje, išieškojimo, todėl nagrinėjamu atveju išieškojimo senatis negali būti taikoma. Be to, šios teismo nutarties 21 punkte jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad ieškojimą vykdantis antstolis nuolat tikrina duomenis apie skolininko pajamas, vykdomos registrų užklausos, atliekami aktyvūs veiksmai išieškojimo procese.

23. Teismas taip pat pažymi, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgiama tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Tačiau vykdymo procese skolininkas taip pat turi pareigą būti aktyviu ir domėtis vykdymo proceso eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis).

24. Įvertinus esančius įrodymus bei nenustačius vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundo šioje dalyje tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 510-513 straipsniai).

25. Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo A. T. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų atmesti.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (du tomai) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.