Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Santra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6450-661/2015 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Santra“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas, atsakovei AB „Santra“ nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, 2015-12-01 priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį ir priteisė iš atsakovės AB „Santra“ 49 209,53 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su materialiosiomis palūkanomis už naudojimąsi valstybine žeme 2005-2014 m. laikotarpiu; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės AB „Santra“ į valstybės pajamas 955,00 Eur žyminio mokesčio.Vilniaus apygardos teismas 2015-12-21 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės AB „Santra“ 93 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai.Atsakovė AB „Santra“ 2016-03-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti 2015-12-01 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nors jai siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui neįteikti, vis tik teismas įvertino, kad dokumentai yra įteikti tinkamai. Toks dokumentų įteikimo būdas ir jo išplėstas aiškinimas nėra tinkamas, jis pažeidžia esmines šalies teises, todėl yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą teisme. CPK 285 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos prašymo priimti sprendimą už akių netenkinimo sąlygos, taigi šioje situacijoje teismas nepagrįstai tokį ieškovės prašymą patenkino.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-19 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės AB „Santra“ pareiškimo dėl 2015-12-01 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 123 straipsnio nuostatos, jog tuo atveju, kai nerandamas adresatas juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai tokiu būdu įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktas praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Todėl CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, dėl kurios teismas negalėtų patenkinti ieškovės prašymo ir priimti sprendimą už akių, šiuo atveju nėra. Atsakovė nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad atsakovė yra praleidusi 3 mėnesių naikinamąjį terminą pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str. 1 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė AB „Santra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-19 nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą už akių, žinojo, jog atsakovei AB „Santra“ siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Toks dokumentų įteikimo būdas bei jo išplėstas aiškinimas nėra tinkamas. Be to, teismas sprendimą už akių priėmė praėjus 5 dienoms nuo procesinių dokumentų pakartotino išsiuntimo, nors įstatyme numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteikti tik praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji nuostata taip pat nėra imperatyvi, ji nepaneigia kitų procesinių normų dėl dokumentų įteikimo tvarkos. Teismas privalėjo pasinaudoti kitais dokumentų įteikimo būdais, t. y. dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu.Vilniaus apskrities viršininko 2000-02-28 įsakymu atsakovei buvo išnuomota 15 097 kv. m. plotas 99 metams, vėliau nurodytas plotas vienašališkai buvo mažinamas. Kokia realiai yra palikta žemės ploto dalis atsakovei ir kokį mokestį už žemės nuomą turi mokėti atsakovė nenustatyta, nes žemės nuomos sutartis su atsakove nutraukta 2004-12-22 įsakymu. Reikalaujamo mokėjimo paskaičiavimas turi būti patikslintas, o tą galima padaryti tik nustačius, kokiu žemės plotu naudojasi atsakovė.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo, taip pat su byloje esančiais dokumentais susipažino 2016-03-08, pareiškimą teismui pateikė 2016-03-17, t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino. Be to, 3 mėnesių terminas paduoti prašymą nėra naikinamasis.Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami taip, kaip numato teisės aktai – buveinės adresu, taigi laikytini tinkamai įteiktais. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau 2015-11-23 buvo pateikta antstoliui V. M. vykdyti. Vadinasi, jau tuomet atsakovė turėjo susidurti su savo turto disponavimo teisių apribojimais ir žinoti apie vykstantį procesą. Tiek 2015-12-01 teismo sprendimas, tiek 2015-12-21 papildomas sprendimas buvo išsiųsti atsakovei jos buveinės adresu. Kadangi atsakovė nepaaiškina, kodėl viešai skelbiamu buveinės adresu siunčiami dokumentai neva nebuvo gauti, neturėtų būti pripažįstama, kad atsakovė terminus pareiškimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 287 str. 1 d.). Atsakovė atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kas nėra leistina apeliacinės instancijos teisme. Bet kuriuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Visi atsakovės nurodomi dokumentai, kuriais buvo nustatyta atsakovės nuomojama / naudojama žemės sklypo dalis, buvo pateikti su ieškiniu. Po sutarties nutraukimo atsakovė ir toliau faktiškai naudojosi ginčo žemės sklypu (atsakovė jame turėjo ir vis dar turi nuosavybės teise priklausančių statinių), to neginčija ir atsakovė. Žemės nuomos termino pasibaigimas nepanaikina naudotojo pareigos mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe. Atsakovė neginčijo ir neginčija nė vieno iš su ieškiniu pridėto dokumento, kurie laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią. Visos atsakovės mokėtinos sumos yra kruopščiai paskaičiuotos, pačios atsakovės teikiami dokumentai patvirtinta ieškinyje nurodomą naudojamo žemės sklypo dalies dydį. Atsakovė, teikdama argumentus dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, cituoja netinkamą teisės normą – CPK 368 straipsnį, skirtą proceso atnaujinimui, o ne sprendimo už akių peržiūrėjimui. Bet kuriuo atveju atsakovė apie nagrinėjamą bylą galėjo ir turėjo sužinoti dar iki sprendimo už akių priėmimo – jai visą laiką buvo siunčiami įvairūs teismo procesiniai dokumentai, antstolių patvarkymai, atsakovė susidūrė su savo turto teisių suvaržymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarkos ir terminų

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino, priimdamas 2015-12-01 sprendimą apeliantei (atsakovei) už akių. Teismas pripažino, kad apeliantė, kuriai procesiniai dokumentai buvo teikiami CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pakartotiniai juos išsiunčiant apeliantės buveinės adresu, be svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, vadinasi, procese buvo pasyvi (CPK 285 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, t. y. įstatymų leidėjas numatė trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, kuris, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantė, yra naikinamasis. Atskirojo skundo argumentai, kad šioje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi kita teisės norma - CPK 368 straipsnio 1 dalimi - bei joje nustatytu trijų mėnesių terminu, kuris nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, teisiškai ydingi ir atmestini. Pastarasis terminas apibrėžia laike kitokių procesinių veiksmų atlikimą, nei yra sprendžiama nagrinėjamu atveju, nes sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra ir proceso atnaujinimo procedūra yra du skirtingi (netapatūs) procesiniai institutai. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas. Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, jis skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme. Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia įsitikinti, kad apeliantė pateikė prašymą peržiūrėti jai už akių priimtą sprendimą praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos, atitinkamai, kas suponuotų CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių taikymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su terminais ir / ar jų galimu praleidimu, apskritai neanalizavo ir tokio apeliantės prašymo priėmimo klausimą išsprendė 2016-03-22 rezoliucija, t. y. šį prašymą priėmė ir jį iš esmės išnagrinėjo skundžiama nutartimi. Tokioje faktinėje situacijoje skundžiamos nutarties argumentai, kad sprendimą už akių peržiūrėti kliudo ir tokia aplinkybė, jog apeliantė yra praleidusi 3 mėnesių naikinamąjį terminą pateikti teismui atitinkamą pareiškimą (nors pats teismas jį ir priėmė, ir išnagrinėjo), taip pat yra visiškai nepagrįsti. Konstatuotina, kad tokia kliūtis sprendimo už akių peržiūrai neegzistuoja. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovės bei pirmosios instancijos teismo pozicijomis, kad šiuo konkrečiu atveju CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo praleistas.Iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos informacijos apie procesinę šios bylos eigą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sugrįžus neįteiktiems apeliantei adresuotiems procesiniams dokumentams, t. y. 2015-11-20 teismo pranešimui dėl atsiliepimo pateikimo, ieškinio kopijai su priedais bei 2015-11-19 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopijai, 2015-11-25 juos išsiuntė pakartotinai apeliantės buveinės adresu Mindaugo g. 42, Vilnius. Tačiau ir pakartotinai siųsti procesiniai dokumentai 2015-11-27 sugrįžo neįteikti. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai nerandamas adresatas juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai tokiu būdu įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktas praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, 2015-12-01 sprendimą už akių priimdamas praėjus vos penkioms dienoms nuo procesinių dokumentų išsiuntimo, t. y. net nesulaukęs įstatyme nustatyto 10 dienų termino pabaigos, neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantei išsiųsti dokumentai pagal CPK nuostatas laikomi tinkamai įteiktais, juo labiau kad sprendimo už akių priėmimo metu į teismą jau buvo sugrįžę ir apeliantei neįteikti procesiniai dokumentai, t. y. buvo akivaizdu, kad apeliantei apie vykstantį teismo procesą nėra žinoma.Pažymėtina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procesinių dokumentų laiku nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingumo vykdymu, o civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą. Todėl konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, turi būti vertinama proceso visuma bei asmens galimybė realiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.Nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir dėl to neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų, tačiau tokios ar labai panašios faktinės situacijos jau buvo analizuotos teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs apie terminų procesiniams veiksmas atlikti skaičiavimo ypatumus, kai negalima pripažinti tinkamo byloje dalyvaujančio asmens informavimo apie atliktinus / atliekamus / jau atliktus procesinius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1254-186/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56-330/2016). Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad tinkamas šalies neinformavimas apskritai neleidžia pradėti skaičiuoti atitinkamo termino, ar, juo labiau, taikyti naikinamojo termino sukeliamų teisinių padarinių, nes tai nebūtų suderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimu (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 3 str. 1 p. ir 6 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo ir ieškovės argumentai, kad apeliantė praleido naikinamąjį terminą skųsti jai nepalankų teismo sprendimą už akių ir vien dėl šios priežasties jau nebegali pasinaudoti procesine teise į jo peržiūrą, pripažintini nepagrįstais.

Dėl sąlygų teismo sprendimui už akių priimti

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Vienas iš atvejų, kuomet teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, yra tuomet, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 str. 3 d. 1 p.). Pirmiau konstatavus, kad apeliantės informavimo apie prasidėjusį procesą tvarka šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista, darytina ir kita išvada, kad CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, ribojusi teismo sprendimo už akių priėmimo galimybę, taip pat yra nustatyta. Todėl apeliacinis teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais, jog teismas nagrinėjamu atveju negalėjo priimti sprendimo už akių, nesant tinkamo apeliantei skirtų procesinių dokumentų įteikimo, ir procesines teismo sprendimo už akių priėmimo taisykles pažeidė. Taip buvo pažeista tame bylos nagrinėjimo etape asmens teisė į tinkamą teismo procesą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Išvardinti procesiniai pažeidimai, nulėmę neteisingą klausimo išsprendimą, ištaisytini, panaikinant skundžiamą nutartį ir apeliantės prašymą išsprendžiant iš esmės - šį prašymą pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą patenkinant (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tokiu atveju tiek 2015-12-01 sprendimas už akių, tiek 2015-12-21 papildomas sprendimas, kuriuo teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, atsižvelgiant ieškovės reikalavimų išnagrinėjimo rezultatą, panaikintini ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog byloje sprendimas už akių, nesant tinkamo procesinių dokumentų įteikimo apeliantei, negalėjo būti priimtas, CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės vertinimas tampa teisiškai nereikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.

Atsakovės akcinės bendrovės „Santra“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą už akių ir 2015 m. gruodžio 21 d. papildomą sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą toliau nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.