Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui AB „SANTRA“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui AB „Santra“ procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiti. Todėl išsiuntus procesinius dokumentus atsakovo buveinės adresu, jie laikomi įteiktais (CPK 123 str. 4 d.). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Todėl byloje priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 285, 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Pagal LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2010-07-01), sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2000-02-28 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 552-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus miesto išnuomojimo akcinei bendrovei „Santra". Šiuo įsakymu atsakovui AB „Santra" ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomotas 15097 kv. m ploto žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). Įsakymu taip pat nustatyta žemės sklypo nominali indeksuota kaina - 1 717 435 Lt (nominali žemės kaina - 1 073 397 Lt) (Įsakymo 3 p.). Atitinkamai tą pačią dieną buvo sudaryta ir valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 90. Ši nuomos sutartis kelis kartus buvo tikslinama - 2000-12-08 susitarimu, 2003-05-30 susitarimu, 2004-04-08 susitarimu, mažinant Atsakovo nuomojamą žemės sklypo dalį (susitarimai pridedami).

2004-12-22 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-10314-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties nutraukimo". Šiuo įsakymu nutraukta 2000-02-28 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės numos sutartis Nr. 90 (su visais pakeitimais) (Įsakymo 1 p.). Taigi, nuo 2004-12-22 atsakovas nebebuvo ginčo žemės sklypo nuomininku. Atsakovas po sutarties nutraukimo ir toliau faktiškai naudojosi ginčo žemės sklypu - tą patvirtina pridedami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, jog Atsakovas ginčo laikotarpiu (2005-2014) žemės sklype turėjo ir vis dar turi nuosavybės teise priklausančių statinių. Taigi, Atsakovas ir po sutarties nutraukimo faktiškai naudojosi žemės sklypu (jo dalimi).

Nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Taigi, valstybinės žemės nuomininkai ir faktiniai naudotojai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. LR Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Kaip numato minėto LR Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vadovaudamasi šia nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 01A-41-87, 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1048 ir 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17 punktas numato, kad žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Vadovaujantis Taisyklėmis, atsakovas AB „Santra" iki lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį.

Remiantis CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Darytina išvada, kad iki 2012 m. balandžio 1 d. Atsakovas faktiškai naudojo/nuomojo 3369 kv. m ploto sklypo dalį, esančią(duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė yra 383 257 Lt. Už 1 metus žemės nuomos dydis yra 15 330,28 Lt (383 257 Lt (sklypo vertė) x 4 % (tarifas) = 15 330,28 Lt). Tai sudaro 4 439,96 Eur. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. Atsakovas naudojos 1525 kv. m ploto sklypo dalimi, esančia(duomenys neskelbtini), kurios indeksuota vertė yra 173 486,30 Lt. Už 1 metus žemės nuomos dydis yra 6 939,45 Lt (173 486,30 (sklypo vertė) x 4 % (tarifas) = 6 939,45 Lt). Tai sudaro 2009,80 Eur. Žemės nuomos mokesčio nepriemoka, kaip matyti iš pridedamos lentelės, nuo 2005 m. iki 2014 m. sudaro 37 716,67 Eur, palūkanos iki 2015 m. spalio 31 d. - 11 492,86 Eur, taigi bendra skola yra 49 209,53 Eur. Taigi, ieškovo pateiktų įrodymų turiniui pasitvirtinus, būtų pagrindas ieškinio tenkinimui (CK 6.545 str.1 d., CK 6.38 str. 1 d., LR Vietos savivaldos įstatymo 50 str., Biudžeto sandaros įstatymo 22 str., Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d.).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 % dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Ieškovas vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 10 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis į valstybės pajamas priteisiamas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 268, 285, 286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 111109233) naudai iš atsakovo AB „Santra"( į.k. 121319956) 49 209,53 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus devynis eurus ir 53 euro centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su materialiosiomis palūkanomis už naudojimąsi valstybine žeme 2005 - 2014 m. laikotarpiu; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo „Santra" ( į.k. 121319956) į valstybės pajamas 955,00 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt penki Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos sprendimą apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos teisme.