Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „M.“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį bei 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2018 m. balandžio 4 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio).

Be to, V. K. 2018 m. balandžio 4 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sėdėdamas savo automobilyje Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per pravertą lango stiklą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, savo įgaliojimus vykdančiai pareigūnei – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiajai patrulei G. L. S., už neteisėtą neveikimą, t. y. tam, kad nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 4 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiu pasiūlė bei padavė civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuriame buvo grynieji pinigai - 50 eurų.

2018-04-06 atlikta grynųjų pinigų apžiūra (b. l. 21-24).

2018-04-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. S. nutarimu skirtas visiškas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. priklausantiems 50 eurų grynųjų pinigų (20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuo 2018-04-05 iki 2018-10-05 (b. l .18).

Teismo posėdžio metu į bylą pateikti rašytiniai dokumentai, charakterizuojantys kaltinamąjį ir laiduotoją, taip pat duomenys, susiję su kaltinamojo įvykio metu vairuota transporto priemone.

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pažymėtina, jog V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu valstybinis kaltintojas pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog kaltinime nurodyta neteisinga kvalifikacija tos veikos, kuomet V. K. 2018 m. balandžio 4 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), sėdėdamas savo automobilyje Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per pravertą lango stiklą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, savo įgaliojimus vykdančiai pareigūnei – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiajai patrulei G. L. S., už neteisėtą neveikimą, t. y. tam, kad nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 4 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiu pasiūlė bei padavė civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuriame buvo grynieji pinigai - 50 eurų, t.y. šioje dalyje kaltinamajam kaltinimas turėtų būti formuojamas ne pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog kaltinamasis V. K. savo kaltę vairavus automobilį esant neblaiviam ir, siekiant išvengti atsakomybės už šią teisei priešingą veiką, pasiūlius ir davus kyšį policijos pareigūnams, iš esmės pripažino ir nurodė veikų padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo parodymų, duotų teisme ir tyrimo metu, jo kaltę dėl aptariamų neteisėtų veikų patvirtina liudytojos G. L. S. parodymai, kompetentingo specialisto išvada dėl alkoholio koncentracijos V. K. kraujyje, grynųjų pinigų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Aptartais duomenimis taipogi nustatyta, jog V. K. žodžiu pasiūlė bei padavė civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuriame buvo grynieji pinigai - 50 eurų, t.y. pasiūlė ir davė (konkrečiai paduodamas policijos pareigūnei G. L. S.) kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. tam, kad nebūtų registruojamas įvykis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už vairavimą neblaiviam. Atsižvelgus į tai, kad kyšio vertė šiuo atveju yra 1 MGL (50 eurų), minėta kaltinamojo veika nustatytomis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje V. Z. prašė perduoti kaltinamąjį V. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu bei BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Nors V. K. realizavo skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytas veikas ir, atsižvelgus ir į teismų praktikoje nubrėžtas gaires, iš esmės nėra pagrindo konstatuoti esant idealiąją šių nusikalstamų veikų sutaptį, teismas, spręsdamas dėl galimybės šioje byloje taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, vertina tai, kad veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios bei konstatuoja, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga šiuo atveju yra tenkinama. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Z., kuri yra V. K. sugyventinė, pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. V. K. iki veikų padarymo neteistas, administracine tvarka nebaustas, į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino ir dėl savo poelgių nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta. V. K. dirbantis, tiek dabartinėje, tiek ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Tuoj pat po įvykio kaltinamasis išklausė programą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jam 2018 m. balandžio 11 d. buvo suleistas aldehid-dehidrogenazės inhibitorius (užsikodavo nuo alkoholio). Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju V. K. laiduotuoja sutinka būti jo sugyventinė V. Z.. Teismui pateiktame prašyme V. Z. nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką V. K., jis klauso jos patarimų, klausia jos nuomonės. Stiprios charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės leidžia jai gyvenimo draugą kreipti tik teigiama linkme. Kalbasi apie įvykį ir galėjusias įvykti pasekmes. Mano, kad V. K. suprato savo klaidą, gailisi, pergyvena iki šiol. Tai rodo ir jau minėti tam tikri jo iniciatyvūs veiksmai po įvykio – praeiti mokymai, užsikodavimas, nors problemų su alkoholiu jis iki šiol tikrai neturėjo. Gerai jį pažįsta ir žino, kad V. K. apskritai nebūdingas toks lengvabūdiškas elgesys, mano, kad jam tikrai gėda dėl tokio poelgio. Matyti, jog V. K. po įvykio keičiasi gerąja linkme. Tiki, kad problemas išspręs kartu. Posėdžio metu V. Z. patvirtino rašytiniame prašyme išdėstytas aplinkybes. Byloje pateikti duomenys apie V. Z. teistumą ir baustumą administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų ji nėra pažeidusi, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašyta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotoja V. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška V. K. elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti V. K. teigiamą įtaką, juos sieja glaudūs asmeniniai santykiai.

Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir aštuonių mėnesių laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri itin neigiamai vertinama visuomenėje, dažnai sukelia neatitaisomas pasekmes, V. K. padarė naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, kartu į tai, kad savo kaltę V. K. iš esmės pripažino, posėdžio metu itin kritiškai vertino savo elgesį, dėl poelgio nuoširdžiai gailėjosi, jis dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, teismas sprendžia, kad V. K. neteisėtas poelgis buvo vienkartinio pobūdžio ir jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas lygus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Naujausioje teismų praktikoje aktualus aiškinimas, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – taikymo) dienos, kadangi tokios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį – asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-144-628/2018). V. K. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – skirta ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018-04-05 nutarimu (b. l. 58) ir, atsižvelgus į tai, kas aukščiau aptarta, būtent nuo šios datos skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas.

Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, taikymo. Automobilis, kurį vairavo V. K., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. K., registruotas jo vardu.

Vis tik, nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo V. K., vertina jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgta sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad V. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, iš esmės pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo elgesį, į jo elgesį po įvykio – išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą, užsikodavo nuo alkoholio, nors, tiek jo paties, tiek laiduotojos teigimu, didelių problemų su alkoholio vartojimų iki šiol neturėjo, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, į teismo išvadą, kad aktualus įvykis, vertinant V. K. asmenybę, veikiau yra negatyvi išimtis iš, vienok, teigiamo jo gyvenimo būdo. Atsižvelgtina ir į tai, jog V. K. šiuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, kuri tam tikra apimtimi suvaržys jo teises – jis pakankamai ilgą laiko tarpą negalės vairuoti automobilio. Teismas taip pat iš dalies atsižvelgia į posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog automobilis pirktas sugyventinės lėšomis, pastaroji šiuo metu mokosi vairuoti, ruošiasi egzaminams, automobiliu žada naudotis ji, kadangi dirba Trakuose. Pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė V. K. vairuoto automobilio kaina su PVM – 2070 eurų. Net ir nusprendus ne konfiskuoti pačią transporto priemonę, bet išieškoti jos vertę atitinkančią pinigų sumą, atsižvelgus į V. K. gaunamas pajamas, laiduotojos nurodytas bendras šeimos pajamas, tai būtų pakankamai didelė finansinė našta. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio, kurį neblaivus vairavo V. K., konfiskavimas ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, nesiekiant sumenkinti jo padarytos veikos pavojingumo, vis tik būtų neadekvati atsakomybės priemonė V. K. asmenybei, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, suvaržytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju netaikytina. Kita vertus, teismas, siekdamas interesų pusiausvyros, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tokiu atveju 2018-04-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. S. nutarimu skirtą dalinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), tikslinga palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. K. konfiskuotinas nusikalstamos veikos (BK 227 straipsnio 2 dalis) dalykas – 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-04-06 kvitą A, serija AAC Nr. 004614, saugojimui perduotos į Vilniaus apskrities VPK (b. l. 25).

2018-04-05 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. S. nutarimu skirtas visiškas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. priklausantiems 50 eurų grynųjų pinigų (20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl grynųjų pinigų konfiskavimo, o įvykdžius – panaikintinas.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo V. K. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, byloje (prie bylos viršelio), perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Perduoti V. K. pagal laidavimą laiduotojai V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų ir aštuonių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. K. konfiskuoti nusikalstamos veikos dalyką – 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-04-06 kvitą A, serija AAC Nr. 004614, saugojimui perduotas į Vilniaus apskrities VPK.

2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. S. nutarimu skirtą visišką laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. priklausančius 50 eurų grynųjų pinigų (20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl grynųjų pinigų konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti.

2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. S. nutarimu skirtą dalinį laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. priklausantį automobilį „Opel Meriva“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo V. K. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. K. ir V. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.