Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-345-513/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: e2A-345-513/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. P., J. P.
Trečiasis asmuo: mažajai bendrijai „Danės architektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-345-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-63-3-01510-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.1.7.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. P. ir J. P., tretiesiems asmenims mažajai bendrijai „Danės architektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Lazija“ ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-171013-00269 ir išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą; įpareigoti atsakovus A. P. ir J. P. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padėtį, buvusią iki įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo: viršutinį žemės sluoksnį, pasodinti žolę, pastatyti medinės tvoros ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypo ribos dalį, kelio bortelį, komunikacijų ženklų stovus ir be UAB „Lazija“ uždrausti atsakovams įsirengti įvažiavimą į sklypą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, jog į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-105 patvirtintu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuotą teritoriją atsakovams priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepateko, todėl šiuo detaliuoju planu nebuvo ir negalėjo būti nustatyti servitutai, susiję su šiuo žemės sklypu. Teismas nurodė, jog detaliajame plane visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtam Nr. 95), kaip tarnaujančiam daiktui, pažymėti servitutai, tarp jų ir kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti), kurie nustatyti administraciniu aktu – Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 13.6-2188. Teismas pažymėjo, jog nurodytu apskrities viršininko įsakymu nustatytas servitutas nėra panaikintas, apie jo egzistavimą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. (4.37)-R2-1908, ir pati ieškovė pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gatve gali naudotis visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir atsakovai.

4. Ieškovei argumentuojant, jog atsakovai turi teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau servitutas nesuteikia jiems teisės iš šios gatvės patekti į savo sklypą, nes jokiuose dokumentuose nebuvo suformuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovams priklausantį žemės sklypą, todėl statybos leidimas išduotas neteisėtai, teismas pažymėjo, jog, kaip nurodyta, į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją atsakovams priklausantis sklypas nepateko, be to, detaliajame plane nepažymėtas nė vienas įvažiavimas į planuojamoje teritorijoje esančius sklypus. Teismas taip pat nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, formavimo ir pertvarkymo projekte, kuriuo suformuoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokių papildomų servitutų dėl įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nereikėjo numatyti ir jie nebuvo nustatyti, nes visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir (duomenys neskelbtini) gatvė, yra nustatytas kelio servitutas ir servitutas tiesti komunikacijas visų suinteresuotų asmenų naudai. Teismas nurodė, jog ir projekto aiškinamojo rašto 6 punkte „Transporto organizavimas“ nurodyta, kad į pertvarkomus žemės sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių.

5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad statybą leidžiantis dokumentas neteisėtas, nes nebuvo gautas jos sutikimas dėl įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą įrengimo, jis nesuprojektuotas ir statybos projekte, neišspręsti techniniai parametrai. Teismas nurodė, jog suvestiniame inžinerinių tinklų plane, kuris yra statybos projekto sudėtinė dalis, įvažiavimas į atsakovams priklausantį žemės sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip, kaip numatyta žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, o (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos riba sutampa su atsakovams priklausančio žemės sklypo riba. Teismas nurodė, jog palei atsakovams priklausantį žemės sklypą einanti (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zona yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.2 punktą statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. Be to, pagal projektinius techninius parametrus ginčo įvažiavimas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai ir atitinka I grupės nesudėtingą statinį, kurio įrengimui pagal Reglamento 3 priedą leidimo gauti nereikia.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad galimybė įrengti įvažiavimą nesuteikė atsakovams teisės jo įrengti ginčo vietoje. Teismas nurodė, kad pagal 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtinto formavimo ir pertvarkymo projekto plano brėžinį į sklypą, susisiekimo schemoje pažymėtą Nr. 2, įvažiavimas numatytas iš kelio, esančio greta šio sklypo (duomenys neskelbtini) g. Teismas pažymėjo, jog įvažiavimai iš kelio į palei jį einančius žemės sklypus (nuovažos) nėra kelio (gatvės) elementai ir nėra laikomi kelio (gatvės) sudėtine dalimi, todėl įvažiavimas į atsakovų žemės sklypą nei projektiniuose pasiūlymuose, nei statinio projekte, nebuvo ir negalėjo būti pažymėtas kaip esamos (duomenys neskelbtini) gatvės dalis.

7. Ieškovei argumentuojant, kad be teisinio pagrindo išduotas leidimas statyti nuotekų tinklus, nes teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta statytojo teisė pasirinkti, o projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta jungtis prie centralizuotų miesto tinklų, teismas pažymėjo, jog statybos projekto sprendiniai kaupti lietaus vandenį rezervuare ir infiltruoti jį į gruntą atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus, be to, nei įstatymai, nei statybos leidimų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato imperatyvių nuostatų dėl konkretaus būdo asmeniui savo žemės sklype šalinti nuotekas, taip pat nėra įtvirtintas įpareigojimas jungtis prie vienokių ar kitokių lietaus nuotekų tinklų. Teismas nurodė, jog naujas šulinys ir atlikti žemės kasimo darbai buvo reikalingi įgyvendinti suvestiniame Inžinerinių tinklų plane numatytus sprendinius ir prisijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių buitinių nuotekų tinklų, esančių ieškovės žemės sklype, išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos, dėl to ieškovės leidimas dėl galiojančių servitutų taip pat nereikalingas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nerenka ir neturi teisės rinkti jokių mokesčių už naudojimąsi jai priklausančiais lietaus nuotekų tinklais, neužsiima surinktų lietaus nuotekų valymu, todėl nėra Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punkte nurodytas asmuo, kurį atsakovai turi teisę pasirinkti paslaugų teikėju; ieškovei priklausantys lietaus nuotekų tinklai nėra komunaliniai inžineriniai tinklai, kurių sąvoka įtvirtinta Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 punkte ir prie kurių būtų privaloma prisijungti, jei teritorijų planavimo dokumentuose nebūtų numatyta alternatyva. Teismas konstatavo, jog 2003 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2188 visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatyti servitutai: kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti), servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas bei servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl sutartys, sutikimai ar susitarimai su ieškove statybą leidžiančiam dokumentui Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto pagrindu gauti nebuvo reikalingi.

8. Teismas pažymėjo, jog reikšmingos Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1787-243/2017 konstatuotos aplinkybės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas konstatavo, kad pradėto rengti įvažiavimo į sklypą vieta atitinka susisiekimo sistemos schemoje nurodytą įvažiavimo kelio į sklypą vietą, ieškovei priklausančiam žemės sklypui yra numatytas kelio servitutas kaip tarnaujantis daiktas, o teismas administracinėje byloje pažymėjo, kad viršutinio dirvožemio sluoksnio nukasimas ar kiti su juo atliekami darbai nėra statybos darbai ir negali būti laikomi statyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės skundo pateikimo metu buvo pradėta statyba ar vykdomi statybos darbai.

9. Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, atmetė ir išvestinius ieškovės reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus bei uždrausti atsakovams be ieškovės sutikimo įrengti įvažiavimą iš ieškovei priklausančio sklypo. Teismas taip pat pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės paskirtis yra sklypų savininkų privažiavimui prie sklypų, o kito patekimo į atsakovams priklausantį sklypą nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

10. Ieškovė UAB „Lazija“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

11. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, įrodymų, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos, sprendimas nemotyvuotas.

12. Nurodo, jog 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-83, kuriuo suformuotas atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, aiškinamajame rašte numatyta galimybė į sklypą patekti iš UAB „Lazija“ priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės dar 2003 m. liepos 4 d. įsakymu nustatytu kelio servitutu (teisė praeiti, pravažiuoti), taip pat naujai suformuotam sklypui 2017 m. birželio 12 d. nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku per kitą naujai formuojamą sklypą, plane pažymėtą Nr. 1. Teigia, jog šios aplinkybės teismas nevertino ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovai neturi kitos galimybės patekti į sklypą. Pažymi, jog savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. (4.37)-R2-1908 nurodyta, jog pagal žemės sklypo projektinius sprendinius naujai suformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) servitutas nėra nustatytas, projekto susisiekimo sistemos brėžinyje nurodyta tik galimybė įvažiuoti į naujai suformuotą sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl sklypo savininkai turi tartis su UAB „Lazija“ dėl servituto nustatymo. Teigia, jog atsakovai dėl įvažiavimo į sklypą nesitarė, o 2017 m. spalio 13 d. jiems išduotas ginčijamas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą, vandentiekio tinklus, nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklus. Atsakovai, gavę statybą leidžiantį dokumentą, statybos darbus pradėjo ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonoje, nukasė viršutinį žemės sluoksnį, išgriovė gatvės bortelį, komunikacijų ženklų stovus, medinės tvoros dalį ir faktiškai įrengė įvažiavimą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo į savo sklypą nesuderinę su ieškove, taip pat nesikreipė dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir lietaus nuotekų tinklų sąlygų.

13. Ieškovė argumentuoja, jog tai, kad galimybė patekti į sklypą atsakovams buvo numatyta 2017 m. sausio 6 d. įsakyme, nereiškia, kad tai atitiko 2003 m. gegužės 21 d. detaliojo plano sprendinius, be to, šiai galimybei įgyvendinti reikėjo atlikti papildomus nuovažos (įvažiavimo) įrengimo darbus, kuriems turėjo būti gautas ieškovės sutikimas. Pažymi, jog neginčijo atsakovų teisės naudotis (praeiti, pravažiuoti) jai priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau ginčijo atsakovų veiksmus, t. y. ieškovės nuosavybėje atliktus kasimo ir statybos darbus, nes tokios teisės servitutai nesuteikė, o juos atlikus buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės.

14. Ieškovės nuomone, teismas neturėjo vertinti 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikto pakoreguoto sklypo sutvarkymo plano, o turėjo vadovautis tik ankstesniais projektiniais pasiūlymais, pagal kuriuos išduotas statybos leidimas. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad įvažiavimas priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Teigia, jog nėra ginčo, kad įvažiavimas įrengtas gatvės apsaugos zonoje, todėl akivaizdu, kad jis yra kelio elementas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama D2 kategorijai, todėl joje įrengtas statinys tapo gatvės sudėtine dalimi, gatvė faktiškai rekonstruota, todėl įvažiavimas taip pat turėtų būti priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai ar rekonstrukcijai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir ieškovės sutikimas. Taip pat teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad visi įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės į privačius sklypus, sudarančius kvartalą, suformuotą 2003 m. detaliuoju planu, kadastre nurodyti kaip sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, gatvės elementas, ir nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovei. Tuo tarpu atsakovai be ieškovės sutikimo pakeitė (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius duomenis įrengdami įvažiavimą / nuovažą. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimų įteisindamas atsakovų teisę vykdyti žemės darbus, statybas ieškovei priklausančiame sklype ir nekonstatuodamas statybos leidimą išdavusios institucijos neteisėtų veiksmų.

15. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1787-243/2017, nes joje buvo nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų / neveikimo teisėtumo klausimas, o ne atsakovų veiksmų teisėtumas, administracinės bylos šalys buvo kitos nei šios civilinės bylos.

Šalies argumentai

16. Apeliantė nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti leidimo tiesti vietinius nuotekų tinklus, nes statytojo teisė pasirinkti teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta. Teigia, jog atsakovams priklausantis sklypas nepriklausė (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalui, jo naudai 2003 m. servitutai nebuvo nustatyti, sklypas nepateko į 2003 m. detaliuoju planu suplanuotą kvartalą, todėl siekiant pasinaudoti kvartale privačiomis lėšomis įrengta infrastruktūra buvo būtina gauti savininko sutikimą ir / ar nustatyti naujus servitutus.

Atsiliepimas

17. Atsakovai A. P. ir J. P. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, formavimo ir pertvarkymo projekte numatyta galimybė patekti į jiems priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nereiškia galimybės „privažiuoti“ prie žemės sklypo ribos ar „gatvės bortelio“, kaip nepagrįstai teigia ieškovė. Nurodo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Kadangi apeliantei ir jiems priklausantys žemės sklypai ribojasi, o kelio servitutas nustatytas visam apeliantui priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė yra vietinės reikšmės viešasis kelias, minėtame pertvarkymo projekte ir buvo numatyta galimybė į jiems priklausantį sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip, kaip ir numato minėtos Taisyklės – būtent įvažiuoti. Argumentuoja, jog sąvokų „privažiavimas“ ir „įvažiavimas“ skirtumai išgalvoti pačios ieškovės, jos teiginiai apie „privažiavimą iki (duomenys neskelbtini) gatvės bortelio“ reiškia naudojimąsi gatvės infrastruktūra, sustojimą prie gatvės krašto, tokią galimybę suteikia servitutas visiems asmenims, o (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, formavimo ir pertvarkymo projektu būtent ir buvo suteikta galimybė įvažiuoti į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

18. Pažymi, jog apeliantei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra inžinerinei infrastruktūrai, dėl to visą šio žemės sklypo plotą užima tik susisiekimo komunikacijos, t. y. šiame sklype esančių (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 13.6-2188 visam šiam sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatyti servitutai: kelio servitutas (teisė praeiti, pravažiuoti), servitutas naudoti šiame sklype esančias požemines ir antžemines komunikacijas bei servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Teigia, jog dėl to turi teisę naudotis apeliantei priklausančiu sklypu be atskirų jos sutikimų ar leidimų. Be to, jie neturi jokio kito būdo įvažiuoti į savo sklypą, jis yra vienintelis ir situacijos nekeičia aplinkybė, kad taip pat servituto teise jie turi teisę pėsčiomis patekti į savo sklypą iš kaimyninio sklypo.

19. Vienas iš nustatytų servitutų yra teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, šis servitutas nekonkretizuotas, nėra ribotas ar apibrėžtas asmenų ratas, požeminių ir antžeminių komunikacijų vieta, rūšis, kryptys ir pan. Savo įrengtą įvažiavimą būtent taip ir vertina.

20. Atsakovai argumentuoja, jog įvažiavimai iš kelio į palei jį einančius žemės sklypus (nuovažos) nėra kelio (gatvės) elementai ir nėra laikomi kelio (gatvės) sudėtine dalimi, todėl įvažiavimas į sklypą nei projektiniuose pasiūlymuose, nei statinio projekte nebuvo ir negalėjo būti pažymėtas kaip (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 punktą plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas užima nuo 10 kv. m iki 100 kv. m, yra priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Suprojektuotas įvažiavimas į jiems priklausantį žemės sklypą užima 27,90 kv. m, todėl priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Būtent dėl to statybos leidime neturėjo būti nurodytas įvažiavimas.

21. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte yra įtvirtinta išimtis, kai norint gauti statybą leidžiantį dokumentą nėra reikalinga sutartis, sutikimas ar susitarimas su žemės sklypo (teritorijos), kuriame numatoma vykdyti statybos darbus ar jis bus laikinai naudojamas statybos metu, t. y. jei statant inžinerinius statinius yra pateikiami servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai. Taip pat nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog įrengdami įvažiavimą į savo žemės sklypą būtų atlikę žemės darbus, t. y. kasę gruntą, pylę atvežtinį gruntą ar atlikę požeminius darbus, o tai dar kartą patvirtina, kad jokie apeliantės sutikimai pagal Statybos techninio reglamento SRT 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punktą nebuvo reikalingi.

22. Argumentuoja, jog įvažiavimai (nuovažos) į / iš kelio (gatvės) į palei jį einančius žemės sklypus ar kitus objektus nėra nei kelio, nei gatvės elementai, todėl nėra ir negali tapti kelio ar gatvės sudėtine dalimi, o įvažiavimo įrengimas nėra kelio ar gatvės rekonstrukcija. Teigia, jog įrengiamo įvažiavimo į jiems priklausantį žemės sklypą statusą nulemia ne (duomenys neskelbtini) gatvės statusas ir šios gatvės projekto sprendiniai, o vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas ir jame numatyti šio įvažiavimo parametrai, pagal kuriuos šis įvažiavimas yra priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių, kuriems jokie statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) gatvė laikytina vietinės reikšmės vidaus keliu, priklausančiu privačiam juridiniam asmeniui, nes buvo įrengta siekiant aptarnauti tik iš 95 sklypų suformuotą gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį nei buvęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nepateko ir nepatenka. Argumentuoja, jog pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-150 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių informacinės sistemos nuostatų 4 punktą gatvės gyvenamosiose vietovėse yra išimtinai priskiriamos ne vidaus, o viešiesiems keliams, todėl ir (duomenys neskelbtini) gatvė yra vietinės reikšmės viešasis kelias. Pažymi, jog ne apeliantė, kaip gatvės savininkė, rūpinasi jos priežiūra, valymu, apeliantės sklype augančiais medžiais, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Be to, ir pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 1-105 patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos raidos programą (duomenys neskelbtini) gatvė priskirta D2-1 kategorijai, t. y. ramaus eismo gatvė mišriam pėsčiųjų, dviratininkų ir šios zonos gyventojų lengvųjų automobilių eismui su greičio apribojimais ir jungia (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, einančią iš (duomenys neskelbtini) gatvės, su (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, einančia nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvė numatyta kaip C kategorijos gatvė, todėl (duomenys neskelbtini) gatvė bus viena iš gatvių, jungianti gyvenamųjų namų kvartalą su C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatve, todėl negali būti laikoma vidaus keliu nepriklausomai nuo to, kad priklauso apeliantei. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) gatvė neteisėtai priklauso apeliantei, nes ji yra įtraukta į Klaipėdos miesto vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau yra privačiame žemės sklype, bet neperduota savivaldybei.

Atsiliepimas

23. Atsakovai taip pat pažymi, jog dėl pačios ieškovės nesutikimo leisti jiems prisijungti prie apeliantei priklausančių lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų statomo vieno buto gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniais ir buvo numatyta lietaus vandenį kaupti rezervuare ir infiltruoti į gruntą, o apeliantės nurodytas šulinys įrengtas tam, kad būtų įgyvendinti suvestinio inžinerinių tinklų plano sprendiniai prisijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių buitinių nuotekų tinklų, esančių apeliantės sklype išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonos (raudonoji linija, pažymėta F1).

24. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškinys pareikštas siekiant pasipelnyti, nes šalys derėjosi, tačiau nesusitarė dėl ieškovės teisės į užmokestį už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) gatve bei tokio užmokesčio dydžio. Pažymi, jog reikšdama ieškinį ieškovė iš viso nepripažino servituto egzistavimo ir argumentavo, kad jis statytojui netaikomas. Nagrinėjant bylą pirmą kartą ir teismui atmetus ieškinį ieškovė keitė poziciją ir teigė, kad atsakovai neturi teisės įsirengti įvažiavimo kaip atskiro statinio, t. y. servitutas suteikia teisę statytojams (duomenys neskelbtini) gatve privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, bet nesuteikia teisės įvažiuoti į jį. Argumentuoja, jog Apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 13.6-2188 nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai pagal priedą, kurio 95 pozicijoje nurodoma, kad ieškovės žemės sklypui nustatomas servitutas – „teisė tiesti ir remontuoti inžinerines komunikacijas, praeiti, pravažiuoti“. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus ieškovės argumentus, nustatė reikšmingas faktines bei teisines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad ieškovei sprendimas nepalankus, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar sprendimas nemotyvuotas, ir nesudaro teisinio pagrindo jį panaikinti.

25. Atsakovė nurodo, jog apeliacinio skundo turinys atitinka ieškinį, todėl nekartodama palaiko savo atsiliepime išdėstytus motyvus. Dėl negatorinio ieškinio nurodo, jog ieškovei neįrodžius, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos servitutu suvaržytos tarnaujančio daikto savininko teisės. Be to, net ir įrodžius, kad galbūt padarytas nežymus nukrypimas nuo statybą reglamentuojančio proceso, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti negatorinio ieškinio pagrindus. Teigia, jog pagrįsta teismo išvada, kad esant nustatytam servitutui ieškovės nuosavybės ir gatvės valdymo teisės nebus pažeistos vien dėl to, kad atsakovai galės ne tik privažiuoti prie savo sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatve, bet ir įvažiuos į savo nuosavybės teise valdomą sklypą.

26. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai įvertino byloje pateiktus šalių rašytinius įrodymus bei tinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias teismas normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Nurodo, jog ieškovei priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kelias), ir kelio apsaugos zona (žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla). (duomenys neskelbtini)gatvės apsaugos zonos riba sutampa su atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, riba, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės raudonoji linija sutampa su atsakovams priklausančio sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.2 punktą statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi. 2003 metais nustatytas servitutas yra galiojantis, nepanaikintas, nenuginčytas, todėl apeliantės žemės sklypui nustatytų servitutų pagrindu visi asmenys turi teisę naudotis šiame sklype esančiais keliais bei įsirengti įvažiavimus į savo žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

29. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Lazija“ ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė argumentuoja, jog sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, formalus, neobjektyvus, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, netinkamai įvertinus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog apeliacinė instancija skirta pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o ne nagrinėti ginčą visa apimtimi iš naujo, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

30. Apeliantė ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą leidimą Nr. LSNS-31-171013-00269 žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamąjį namą, vandentiekio ir nuotekų tinklus iš esmės argumentuodama tuo, kad sklypo savininkai (atsakovai), gavę statybą leidžiantį dokumentą, statybos darbus pradėjo ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonoje, t. y. iš ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės, negavę ieškovės sutikimo, įrengė įvažiavimą į sklypą, kuris namo statybos projekte nebuvo suprojektuotas, taip pat nesikreipė į ieškovę dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir lietaus nuotekų tinklų sąlygų išdavimo, o leidimas atsakovams tiesti vietinius nuotekų tinklus išduotas nepagrįstai, nes statytojo teisė pasirinkti, kokiu būdu prisijungti, teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovus atkurti žemės sklypo padėtį, buvusią iki įvažiavimo įrengimo, ir uždrausti atsakovams be ieškovės leidimo (sutikimo) iš (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti įvažiavimą į atsakovams priklausantį sklypą.

31. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-105 patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusio (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas, kuriuo teritorija padalyta į 95 sklypus (toliau – detalusis planas). Į šią suplanuotą teritoriją šiuo metu atsakovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepateko (tuo metu buvo vientisas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje). Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodyta, kad sklypo Nr. 95, t. y. šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo, naudojimo būdas yra kitos paskirties žemė, kvartalo infrastruktūros bendro naudojimo teritorija, kurioje numatyta inžinerinių statinių, gatvių, takų statyba ir numatyti servitutai: teisė tiesti ir remontuoti inžinerines komunikacijas, teisė praeiti, pravažiuoti. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 13.6-2188 pritarta sklypo padalijimui, nustatytos sklypų specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai, t. y. sklypui Nr. 95 nustatyti servitutai: teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas, teisė praeiti, pravažiuoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie servitutai nustatyti administraciniu aktu visam ieškovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nenumatyta išimčių dėl asmenų, kurie turi teisę šiais servitutais naudotis.

32. Atsakovams priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtinus žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo suformuoti du nauji žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu siūlomi nustatyti servitutai: naujai suformuotam žemės sklypui Nr. 1 – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); naujai suformuotam sklypui Nr. 2, kuris priklauso atsakovams, – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, buvo nustatytas žemės sklypo, projekto Nr. 2 (viešpataujantis daiktas), naudai, kad žemės sklypo savininkai (atsakovai) galėtų įeiti į jiems priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis servitutas nesuteikia atsakovams teisės įvažiuoti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.118 straipsnis). Be to, šie servitutai nustatyti būtent naujai suformuotiems sklypams vienas kito atžvilgiu, o įsakymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog į pertvarkomus žemės sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent ieškovei priklausantis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 13.6-2188 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė praeiti, pravažiuoti, bei (duomenys neskelbtini) gatvių. Grafiškai patekimo į sklypus vietos pavaizduotos 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtintoje susisiekimo sistemos schemoje. Būtent dėl to jokie papildomi servitutai ar susitarimai su ieškove patekimui į atsakovų sklypą nebuvo reikalingi ir nebuvo nustatyti. Pažymėtina, jog įrengto įvažiavimo į sklypą vieta atitinka susisiekimo sistemos schemoje nurodytą įvažiavimo į sklypą vietą. Kaip minėta, nurodytu įsakymu yra nustatyti servitutai naujai suformuotiems sklypams vienas kito atžvilgiu ir neturi įtakos ieškovės sklype ((duomenys neskelbtini) gatvėje) nustatytų servitutų apimčiai. Priešingai nei argumentuoja apeliantė, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas servitutų turinį, būtent ir įvertino patekimo į atsakovams priklausančio sklypo galimybę, t. y. pagrįstai konstatavo, jog kitos galimybės motorinėmis transporto priemonėmis patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą nėra, tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri 2003 metų detaliuoju planu būtent ir buvo suplanuota viešajam poreikiui tenkinti kaip kvartalo infrastruktūros bendro naudojimo teritorija, kurioje numatyta inžinerinių statinių, gatvių, takų statyba. (duomenys neskelbtini) gatvė yra patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, o aplinkybė, kad gatvė yra privačiame sklype ir neperduota savivaldybei, nekeičia jos reikšmės ir teisinio vertinimo. Taip pat pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenų nustatymas ir tikslinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Apeliantei argumentuojant, jog 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinys dėl galimybės patekti į atsakovų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebūtinai atitiko 2003 m. gegužės 21 d. detaliojo plano sprendinius, pažymėtina, jog, visų pirma, kaip minėta, detaliuoju planu suplanuota teritorija neapėmė dabartinio atsakovų sklypo, antra, detaliuoju planu ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu nustatyti servitutai visam žemės sklypui Nr. 95, neapribojant asmenų, kurie gali naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, rato, trečia, detaliajame plane nebuvo pažymėti jokie įvažiavimai į suplanuotoje teritorijoje esančius visus kitus žemės sklypus. Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose“ patvirtinto aprašo 16.3 punktas taip pat imperatyviai įtvirtina, jog prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas. Šios imperatyvios teisės normos paneigia ir apeliantės teiginius apie tai, kad atsakovai turi teisę patekti į savo sklypą pėsčiųjų taku, taip pat kad turi tartis su ieškove dėl naujų servitutų nustatymo pagrįstumo.

34. Apeliantė argumentuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. (4.37)-R2-1908 nurodyta, jog pagal žemės sklypo projektinius sprendinius naujai suformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) servitutas nėra nustatytas, projekto susisiekimo sistemos brėžinyje nurodyta tik galimybė įvažiuoti į naujai suformuotą sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl sklypo savininkai turi tartis su UAB „Lazija“ dėl servituto nustatymo. Kaip matyti iš šio rašto turinio, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, kaip aptarta šios nutarties 31 punkte, rašte minimi naujai suformuotų sklypų buvusių bendraturčių tarpusavio susitarimu nustatyti servitutai vienas kito atžvilgiu, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvei 2003 metais nustatytas kelio servitutas, tačiau rašte plačiau neanalizuota nei šio servituto apimtis, nei įtaka atsakovų teisėms ir pareigoms. Tai, jog šiuo raštu nurodyta, kad 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD1-83 patvirtinto sklypų pertvarkymo projekto sprendiniais kelio servitutas nėra nustatytas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai teigia apeliantė, nereiškia, kad yra reikalingas papildomas servitutas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2003 metais nustatyti servitutai nėra pasibaigę ar pakeisti, yra galiojantys visam apeliantės sklypui – gatvei. Apeliantė per plačiai interpretuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 28 d. rašto turinį.

35. UAB „Lazija“ argumentuojant, kad servitutas nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus ir akcentuojant tik servitutu suteiktą teisę pravažiuoti, kaip minėta, 2003 metais nustatytu servitutu suteikta ne tik teisė praeiti, pravažiuoti, bet ir teisė tiesti ir remontuoti, eksploatuoti inžinerines komunikacijas. Taigi, kaip nurodo pati ieškovė, galimybei patekti į atsakovams priklausantį sklypą įgyvendinti turėjo būti atlikti įvažiavimo į sklypą įrengimo darbai, tačiau nepagrįstas ieškovės argumentas, kad tam turėjo būti gautas jos sutikimas, nes tokią teisę atsakovams suteikia servitutas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 7 priedo 3 punktą statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos būtų privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), tačiau to paties priedo 6 punkte įtvirtinta išimtis, kurioje nurodyta, jog šio priedo reikalavimai netaikomi, jei turimi servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Taip pat 9.2 punkte įtvirtinta, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų. Pati apeliantė nurodė, jog ginčo įvažiavimas ir nuotekų surinkimo tinklai įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos zonoje, todėl ir pagal Reglamento 7 priedo 9.2 punktą ieškovės sutikimas nebuvo privalomas. Tai nurodyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 15 rašte Nr. (4.28)-R2-3543.

36. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad servitutas suteikia tik teisę pravažiuoti, bet nesuteikia teisės įvažiuoti į sklypą, nes toje atkarpoje įvažiavimo nebuvo. Apeliantei keliant ginčą dėl sąvokų, pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl servituto konkretaus turinio teismas privalo įvertinti viešpataujančiojo daikto paskirtį, savybes, jo naudojimo pagal paskirtį poreikius, kurie dėl objektyvių priežasčių gali pakisti. Kaip minėta, žemės sklypui, kuriame šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) gatvė, nustatyti servitutai viešajam poreikiui tenkinti, neapribotas asmenų, kurie turi teisę naudotis nustatytų servitutų suteikiamomis teisėmis, ratas, todėl plečiantis (duomenys neskelbtini) gyvenvietei, daugėjant žemės sklypų palei (duomenys neskelbtini) gatvę, daugėja ir viešpataujančių daiktų bei servitutų suteikiamų teisių gavėjų. Taigi atsakovai, siekdami tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į sklypą ir naudotis jame esančiais statiniais, turi teisę įrengti įvažiavimą į savo sklypą ieškovės sklypo dalyje, sutampančioje su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų zona. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6.6 punktą gatvės raudonosios linijos yra linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai įvertino tokių statybų tikslingumą, kurį lėmė viešpataujančio daikto poreikiai, ir teisės normų nuostatų nepažeidė. Nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė būtų protingai ribojama. Servituto institutas leidžia užtikrinti protingą kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina ir aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengta daug įvažiavimų į su gatve besiribojančius sklypus, todėl ir atsakovams įrengus įvažiavimą į jų sklypą, ieškovės padėtis dėl to nepablogėja ir jos, kaip savininkės, teisės nėra neproporcingai apribojamos.

37. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvažiavimas į atsakovų sklypą priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antro skirsnio 3 lentelės 4.1 punktą – plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas užima nuo 10 kv. m iki 100 kv. m. Aplinkybė, kad įvažiavimas įrengtas gatvės, priskirtos D2 kategorijai, kuri yra II grupės nesudėtingas statinys, raudonojoje zonoje, nereiškia, kad įvažiavimas savaime tampa II grupės nesudėtingu statiniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir jo aiškinimui dėl kelio (gatvės) elementų, ir plačiau jo nekartoja. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą I grupės nesudėtingų statinių statybai statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi, todėl apeliantės argumentai, kad ginčijamame statybos leidime nenurodytas įvažiavimas, teisiškai nepagrįsti.

38. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad įvažiavimas nebuvo suprojektuotas projekte. Įvažiavimas į sklypą, jo vieta ir parametrai pažymėti tiek statybos projekto Techninio darbo projekto projektinių pasiūlymų sklypo sutvarkymo plane M1:500, pateiktame su ieškiniu (I t., e. b. l. 27), tiek atsakovų 2018-03-19 su atsiliepimu pateiktame Suvestiniame inžinerinių tinklų plane (II t., e. b. l. 36), tiek atsakovų 2018-08-07 su prašymu pateiktame sklypo sutvarkymo plane M1:200 (V t., e. b. l. 15), tiek ir atsakovų 2018-12-03 su atsiliepimu pateiktame sklypo sutvarkymo plane M1:200 (V t., e. b. l. 121), o įvažiavimo įrengimui, kaip jau minėta, nebuvo reikalingas nei ieškovės sutikimas, nei statybos leidimas.

39. Ieškovei argumentuojant, kad atsakovai nesikreipė į ją dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ir lietaus nuotekų tinklų sąlygų išdavimo, o leidimas atsakovams tiesti vietinius nuotekų tinklus išduotas nepagrįstai, nes statytojo teisė pasirinkti teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta, pažymėtina, jog, kaip jau minėta, statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas gatvių raudonosiose linijose, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, be to, 2003 metais ieškovės sklypui nustatytas ne tik kelio servitutas, bet ir servitutas – teisė tiesti, remontuoti ir eksploatuoti inžinerines komunikacijas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovų buitinių nuotekų tinklai prijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklų, o lietaus nuotekų tinklai, atsakovams nepavykus susitarti su ieškove, įrengti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimus. Pažymėtina, jog ir techninio projekto teikimo statybos leidimui gauti metu nebuvo projektuojamas prisijungimas prie centralizuotų lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl tinklų savininko (ieškovės) sutikimas nebuvo reikalingas. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad statytojo teisė pasirinkti teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta, nes priešingai nei teigia apeliantė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose (9.3 punktas) nėra numatyta pareiga jungtis prie centralizuotų lietaus nuotekų tinklų.

40. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, byloje esančiais įrodymais bei nagrinėjamu atveju aktualiomis teisės normomis pagrindė padarytas išvadas, įvertino surinktus įrodymus ir ne tik ieškinyje, tačiau ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-171013-00269, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį ir kitus išvestinius ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja, nes, kaip minėta, apeliacinė instancija nėra skirta pakartotinai pasibylinėti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog skundžiamu sprendimu padarytos išvados nėra palankios ieškovei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo ar sprendimo motyvavimo taisyklės ir nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, juo labiau kad ieškovės apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

43. Atsakovai A. P. ir J. P. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1210 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte įtvirtinto dydžio ir priteistinos atsakovams iš ieškovės.

44. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1306,80 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pateikė 2020 m. sausio 24 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos. Tai reiškia, jog prašymas pateiktas pavėluotai, dėl to atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patirtos išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 302 straipsnis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovams A. P. ir J. P. priteisti 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė