Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Juris LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-38775-909/2019 pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Universali arena“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Universali arena“ 140,18 Eur skolą, 25,23 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA (toliau – AGATA) su atsakovu UAB „Universali arena“ 2006 m. liepos 3 d. sudarė sutartį Nr. 15-179/VA-15-179, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė į fonogramų naudojimą. Už suteiktas paslaugas 2010 m. lapkričio 8 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. AGA.99755, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2010 m. gruodžio 15 d. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas pretenzijų dėl kurinių naudojimo, o taip pat kitų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos – faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau minėtos sąskaitos neapmokėjo. 2019 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Universali arena“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 205,41 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (205,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas UAB „Universali arena“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su priteista skola ir nurodo, kad skola yra nepagrįsta. Nurodė, jog ne kartą tiek pradinei kreditorei, tiek reikalavimo perėmėjams teikė informaciją, jog jai nekyla pareiga mokėti atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams už 2010 m. liepos 6, 7, 10 ir 11 dienomis „Siemens“ arenoje vykusius renginius. Pasak atsakovo, ginčo objekto – renginių „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ metu atsakovo valdomoje „Siemens“ arenoje buvo viešai skelbiamos tik transliuojančiųjų organizacijų transliuojamų sporto varžybų transliacijos, tuo tarpu nei fonogramos, nei jokie kiti gretutinių teisių objektai nebuvo viešai skelbiami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatliko veiksmų, kurie patektų į Sutarties reguliavimo dalyką, atsakovui neatsirado Sutarties 3.5 punkte numatytos pareigos pateikti AGATA informacijos, būtinos atlyginimui paskaičiuoti, informuoti AGATA apie renginį ir vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Universali arena“ dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Juris LT“ valstybei 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nurodė, kad vien faktas, kad 2010 m. liepos 6, 7, 10 ir 11 dienomis atsakovo valdomoje „Siemens“ arenoje vyko sporto renginio (futbolo varžybų) transliacijos, neįrodo fakto, jog jo metu buvo viešai skelbiamos ir fonogramos. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog renginio metu vyko tik varžybų transliacijos, o pertraukų metu atsakovas transliavo kitą turinį (atsakovo rėmėjų reklamą), kuris taip pat nėra tarp atsakovo ir AGATA sudarytos Sutarties dalykas. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos teiginius. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2010 m. liepos mėnesį vykusių renginių metu vyko gretutinių teisių objektų (transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacijos) viešas paskelbimas, t. y. atskiras gretutinių teisių objektų panaudojimas, tačiau teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog toks gretutinių teisių panaudojimas tarp atsakovo ir AGATA sudarytoje Sutartyje nėra aptartas, todėl atsakovui nekilo pareiga sutarties pagrindu informuoti AGATA apie vyksiančius renginius bei mokėti atlygį atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo yra reiškiamas dėl tarp atsakovo ir AGATA sudarytos sutarties pagrindu kylančių teisių ir pareigų, teismas išsamiau nepasisakė dėl atsakovo vykdyto sporto varžybų transliacijos viešo paskelbimo ir iš jo kylančių atsakovo teisių ir pareigų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas UAB „Juris LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti visas turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas neginčijo fakto, kad jo organizuotų renginių metu jo valdomoje „Siemens“ arenoje žiūrovams buvo rodomos futbolo transliacijos. Išimtinę teisę transliuoti 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą LR teritorijoje turėjo tik dvi televizijos: LRT ir LNK. Atsakovas jo valdomoje arenoje žiūrovams rodydamas televizijos transliacijas atliko gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą – atskirą gretutinių teisių objektų panaudojimo būdą, už kurį atsakovas yra įsipareigojęs mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams pagal tuo metu galiojusią sutartį Nr. 15-179. Viešo paskelbimo sąvoka yra aptarta ir pradinio kreditoriaus bei atsakovo sudarytos sutarties 1.8 punkte.

7.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes buvo neteisėtai ir nepagrįstai susiaurintas AGATA – atsakovo sutarties dalykas. Dėl to turi būti panaikintas nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Universali arena“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-06 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo (apelianto) atsakovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nors apeliantė UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu prašo teismo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei jokių naujų įrodymų, nei jokių naujų aplinkybių teismui nepateikia ir nenurodo. Apeliantė skundą grindžia tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kurias pateikė pirmos instancijos teisme, ir į kurias atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Juris LT“ ieškinį.

9.2. Apeliantė UAB „Juris LT“ skundą grindžia tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai susiaurino tarp atsakovės UAB „Universali arena“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA 2006-07-03 sudarytos sutarties Nr. 15-179/VA-15-179 dalyką, tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie skunde nurodyti, apeliantės teiginiai yra nepagrįsti ir iš esmės neteisingi.

9.3. Pažymi, jog sutarties 2.1 punkte yra numatyta, jog „sutarties dalykas yra komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) panaudojimas viešam paskelbimui. 3.2 punkte konstatuojama, kad naudotojas įsipareigoja per AGATA mokėti atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistu fonogramų (įskaitant fonogramų transliuojamų per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui. 1,5 punkte numatyta, kad fonograma tai kūrinio atlikimo, kitu garsu ar garsu išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. 4.2 punkte nurodyta, kad atlyginimas už viešą fonogramų paskelbimą bus skaičiuojamas už kiekvieną renginį atskirai, pagal naudotojo pateiktą informaciją, remiantis Kultūros ministerijos kolegijos pritarta tarifų sistema pagal lentelę sporto renginiams be įėjimo mokesčio.

9.4. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės AGATA atlyginimą už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui sporto renginiuose. Atsižvelgdami į tai, atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 6, 7, 10, 11 dienomis „Siemens“ arenoje jokio sporto renginio nevyko. Šiomis dienomis, „Siemens“ arenoje per ekraną buvo transliuojamos futbolo varžybos, o šių varžybų metu jokios fonogramos viešai skelbiamos nebuvo. Įrodymų, kad futbolo varžybų transliacijų „Siemens“ arenoje metu buvo viešai skelbiamos fonogramos, nepateikė ir apeliantas, Šias aplinkybes sprendime visiškai teisingai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įrodymų, jog renginių metu fonogramos būtų viešai skelbiamos, nėra.

9.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad transliacijų viešas paskelbimas, kaip atskiras gretutinių teisių objektų panaudojimas tarp atsakovo ir AGATA sudarytoje sutartyje nėra aptartas, todėl atsakovui nekilo pareiga sutarties pagrindu informuoti AGATA apie vyksiančius renginius bei mokėti atlygį atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skudno motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių bylos faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA su atsakovu UAB „Universali arena“ (buvęs pavadinimas - UAB „Rubicon eventus“) 2006 m. liepos 3 d. sudarė Sutartį Nr. 15-179/VA-15-179, pagal kurią suteikė atsakovui (Naudotojui) teisę į fonogramų naudojimą sutartyje (sutarties 2.1 punktas) nustatyta tvarka (I tomas b. l. 4-6). 2010 m. liepos mėnesio 6, 7, 10 ir 11 dienomis „Siemens“ arenoje, Vilniuje, vyko „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ renginiai. AGATA 2010 m. lapkričio 8 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą 140,18 EUR sumai, nurodydama, jog tai yra atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams už 2010-07-06 – 2010-07-11 dienomis organizuoto renginio metu transliuotas fonogramas (I tomas b. l. 9, 39). Atsakovė 2010 m. lapkričio 15 d. raštu informavo AGATA, jog 2010 m. liepos mėnesio renginių metu jokios fonogramos nebuvo transliuojamos ir kad jai nekyla pareiga mokėti pagal sutartį nurodytas sumas (I tomas b. l. 40). 2019 m. liepos 15 d. ieškovas UAB „Juris LT“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Universali arena“ (I tomas b. l. 13).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jog 2010 m. liepos mėnesio 6, 7, 10 ir 11 dienomis „Siemens“ arenoje, Vilniuje, vykusio „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ renginio metu buvo viešai skelbiamos ir fonogramos.

16. Teisė viešai atlikti kūrinį ir viešai skelbti kūrinį yra autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė (Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 9 str., 11 str., Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos 12 str., 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties 15 str. 1 d., ATGTĮ 15 str., 53 str., 54 str.).

17. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 2 straipsnio 44 punktą, kūrinio viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. Minėto straipsnio 45 punkte nurodoma, jog gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.

18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai susiaurino AGATA – atsakovo sutarties dalyką. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.

19. Nors byloje nekilo ginčo dėl reikalavimo perleidimo, nagrinėjamu byloje svarbu tai, kad ieškovas, kaip naujasis kreditorius įgijo tik tiek teisių, kiek tai numatyta reikalavimo perleidimo sutartyje (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas kaip naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Universali arena“ 165,41 EUR sumai. Tačiau detalesnės informacijos apie skolos susidarymo aplinkybes nėra pateikta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nesant išsamesnių duomenų apie skolos susidarymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog vien tai, kad 2010 m. liepos 6, 7, 10 ir 11 dienomis atsakovo UAB „Universali arena“ valdomoje „Siemens“ arenoje vyko sporto renginio (futbolo varžybų) transliacijos, neįrodo fakto, jog jo metu buvo viešai skelbiamos ir fonogramos. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo pagal 2006 m. liepos 3 d. sutartį pagristai laikytas nepagrįstu (CPK 178 straipsnis).

20. Kadangi sutarties tarp pradinio kreditoriaus AGATA ir atsakovo dalykas yra komerciniai tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją) panaudojimas, o byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti fonogramos panaudojimą minėtame renginyje, vadinasi nei pradinis, nei naujasis kreditorius neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo už fonogramos panaudojimą viešam paskelbimui (sutarties 3.2 punktas).

21. Apelianto teigimu, atsakovas jo valdomoje arenoje žiūrovams rodydamas televizijos transliacijas atliko gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą – atskirą gretutinių teisių objektų panaudojimo būdą, už kurį atsakovas yra įsipareigojęs mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams pagal tuo metu galiojusią sutartį Nr. 15-179.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas rodydamas transliacijas atliko gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą – atskirą gretutinių teisių objektų panaudojimo būdą, kaip tai įtvirtinta ATGTĮ 2 straipsnio 45 punkte, tačiau tai savaime nereiškia atsakovo pareigos mokėti atlygį atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks gretutinių teisių panaudojimas tarp atsakovo ir AGATA sudarytoje sutartyje nėra aptartas, todėl atsakovui nekilo pareiga sutarties pagrindu informuoti AGATA apie vyksiančius renginius bei mokėti atlygį atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Šios išvados nepaneigia ir apelianto akcentuojamas sutarties 1.8 punktas, kadangi priešingai nei nurodo apeliantas, minėtame sutarties 1.8 punkte tik įvardijama viešo paskelbimo sąvoka, tačiau jokių susitarimų dėl tokio viešo paskelbimo tarp šalių nebuvo.

23. Atsakovas teigia, jog 2010 m. liepos 6, 7, 10, 11 dienomis organizuotų „Lemiamų futbolo kovų tiesioginės transliacijos didžiausiame ekrane Vilniuje“ viešo paskelbimo metu atsakovo valdomoje „Siemens“ arenoje buvo viešai skelbiamos tik transliuojančiųjų organizacijų transliuojamu sporto varžybų transliacijos, o fonogramos ar jokie kiti gretutiniu teisių objektai nebuvo viešai skelbiami. Per transliacijų pertraukas „Siemens“ arenoje buvo leidžiama tik UAB „Universali arena“ rėmėjų ir partnerių reklama, kuri nebuvo sutarties reguliavimo dalyku. Kaip minėta, ieškovas priešingų įrodymų teismui nepateikė, dėl to konstatuotina, kad atsakovas UAB „Universali arena“ neatliko veiksmų, kurie patektų į sutarties reguliavimo dalyką, kuris vadovaujantis sutarties 2.1 ir 4.2 punktais yra komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų transliuojamų per TV ir/ar radiją), panaudojimas viešam paskelbimui sporto renginių metu. Dėl to atsakovui UAB „Universali arena“ neatsirado Sutarties 3.5 punkte numatytos pareigos pateikti AGATA informacijos būtinos atlyginimui paskaičiuoti ir mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimais tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai, tiksliai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliacinio skundo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir jų patyrimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.