- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2-7544-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03238-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 171,01 Eur žalos atlyginimą, 96,05 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad. 2021-05-01 buvo pastebėta, kad po elektros energijos tiekimo nutrūkimo, buvo sugadintas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta geoterminė įranga. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padarytą žalą, ir išmokėjo 1171,01 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) N. B. (toliau – Klientas) ir akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (toliau – Tiekėjas) sudarė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (Priedas Nr. 1), pagal kurią Tiekėjas teikia elektros energiją, o klientas ją perka. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Gamtinių dujų ir elektros energijos sistemos operatoriumi liko AB „Energijos skirstymo operatorius“. UAB „Ignitis“ yra gamtinių dujų ir elektros energijos tiekėjas. 2021 m. gegužės 1 d. klientui, gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau- Objektas), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 7 val. 36 min. iki 10 val. 33 min., kai dėl ST Pb-373 defekto šalinimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 899 vartotojams. Šio gedimo iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Nepaisant to, jog Atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau šiuo atveju Atsakovas neigia Ieškovo nurodytą Kliento įrenginių gedimo priežastį, todėl yra taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent Ieškovui tenka pareiga įrodyti visas Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu įvertinti sutrikimo Atsakovo skirstomajame tinkle specifiką. Šiuo atveju, nustatyta, jog sutrikimas įvyko ST Pb-373 10 kV skirstomojo tinklo dalyje. Elektros energijos tiekimas atjungtas 59 transformatorinėms ir 899 vartotojams. Svarbu atkreipti dėmesį, jog 10 kV elektros linijomis buitiniams vartotojams tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV įtampa transformatoriuose iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama vartotojams. Paaiškintina, kad Klientas tiesiogiai elektros energiją gauna iš transformatorinės MT Pb- 354 elektros linija per tranzitinę kabelių spintą 3529. Šią aplinkybę patvirtina 2009 m. balandžio 28 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas elektros įrenginių prijungimo schema (Priedas Nr. 2). Svarbu pažymėti, jog įvykio metu įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama klientui, nebuvo sugadinti. Šią aplinkybę patvirtina transformatorinės Pb-354 eksploatavimo žinialapis (Priedas Nr. 4), kuriame fiksuojami duomenys apie transformatorinės gedimus bei atliktus remontus. Įvertinus žinialapio duomenis matyti, kad nei gedimų, nei atliktų remontų iškart po 2021 m. gegužės 1 d. įvykio 10 kV skirstomojo tinklo segmente, skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija Klientui tiekiama tiesiogiai, nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju įvykis skirstomajame tinkle įvyko ne toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama Klientui. Atsižvelgiant į tai, kad tame skirstomojo tinklo segmente, kuris yra tiesiogiai sujungtas Klientui Objektu nei gedimų, nei sutrikimų nebuvo, darytina išvada, kad Klientui buvo tiekiama kokybiška elektros energija. Kliento įrenginiai sugedo ne dėl neleistinų reiškinių Atsakovo skirstomajame tinkle, kadangi toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama Klientui tiesiogiai, jokių sutrikimų nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą. Atsakovui priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu klientui, gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 1 d. atjungtas elektros energijos persiuntimas. Atsakovo darbuotojams gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėtina, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo/nesąlygoja Kliento elektros įrenginių gedimo. Atkreipiame dėmesį, jog Ieškovas kartu su Ieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Kliento turto gedimo priežastis buvo – nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau - Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog Atsakovo valdomame elektros skirstomajame tinkle vyko kokie nors neleistini reiškiniai. Pažymėtina, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimą Atsakovas nėra atsakingas. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Vadovaujantis Taisyklių 56.8. įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Sutarties 7.7 punkto nuostatos įpareigoja Vartotoją – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas arba apribojimas elektros energijos tiekimas, taip pat apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Atkreipiame dėmesį, jog Ieškovas nepateikė įrodymų, jog Vartotojas tinkamai vykdė tiek Sutarties, tiek teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne)suveikimą. Atsakovo įsitikinimu, Teismui pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Naujos idėjos“ raštas (toliau – Defektinis aktas) (Ieškinio priedas) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad Kliento elektros įrangos gedimai atsirado dėl Atsakovo veiksmų. Šiame akte nurodyta, kad galima gedimo priežastis - viršįtampiai. Visų pirma, Defektiniame akte yra pateikta tik hipotetinės, o ne tikroji elektros įrangos gedimo priežastis. Antra, nurodyta gedimo priežastis – „viršįtampiai“ yra abstrakti ir nieko konkrečiai nepasakanti. Taip pat neaiški įrangos gedimo data. Defektiniame akte nieko nenurodyta apie tai, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs viršįtampio šuolis sąlygojo elektros įrangos gedimą. Pažymėtina, kad gedimas galėjo būti Kliento vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Taisyklių reikalavimus turėjo tai padaryti). Ieškinio teiginys dėl Atsakovo atliktų veiksmų įtakos Kliento elektros įrangos gedimui turi tik deklaratyvų, tačiau ne įrodomąjį pobūdį, kadangi, kaip minėta, jokių įrodymų, patvirtinančių elektros įtampos svyravimus ir, tuo labiau, jų sąsajos su operatoriaus elektros tinklu, nėra pateikta. Vertinant priežastinį ryšį šioje civilinėje byloje taip pat aktuali Lietuvos teismų praktika, kurioje konstatuota, jog vertinant asmens elgesį civilinės teisės prasme, juridinę reikšmę turi asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y., ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala. Iš Ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Ieškovas, administruodamas žalą, iš esmės pats nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o būtent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų Atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsižvelgiant į tai, jog civilinės atsakomybės sąlygos yra kumuliatyvios, o Ieškovui neįrodžius, kad tariama žala kilo dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė Atsakovui negali kilti, todėl pastarasis negali būti įpareigotas atlyginti Ieškovo reikalaujamų atlyginti nuostolių.
3. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti visiškai. Papildomai paaiškino, kad buvo laikytasi tiek sutarties, tiek įstatymų nuostatų ir jokių pažeidimų nepadaryta. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo padaryta defektiniame akte hipotetinė išvada dėl įtampų svyravimų. Nėra duomenų dėl atsakovės netinkamo veikimo, likviduojant avariją elektros linijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Civilinė byla išnagrinėta ieškovės atstovei nedalyvaujant, teismo šaukimą įteikus per EPP. Ieškinyje buvo teikiamas prašymas ginčą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).
5. Byloje nustatyta, kad N. B. (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigota teikti elektros energiją gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 1). Ieškovė Būsto draudimo sutartimi pagal Būsto draudimo liudijimą, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas), buvo apdraudusi namo turtą maksimalaus draudimo variantu. Iš į bylą su ieškiniu pateiktų sms žinučių turinio matyti, kad 2021-05-01 buvo kelioms valandoms nutrūkęs elektros tiekimas apdraustosios name. UAB „Naujos idėjos“ 2021 m. gegužės 4 d. defektiniame akte nurodyta, kad nesisuka šilumos siurblio cirkuliacinis siurblys dėl galimo viršįtampio. UAB „Naujos idėjos“ atliko remontą, pakeitė įrenginį, dėl ko buvo išrašyta 2021-05-05 PVM sąskaita faktūra 1 251,01 Eur sumai. Draudikas draudėjai 2021-05-10 išmokėjo 1 171,01 Eur išmoką, išskaičiavęs franšizę. Atsakovė, pateikdama Neplaninių atsijungimų sąrašo duomenis, nurodė, jog dėl gedimų ST pb-373 10kv skirstomojo tinklo dalyje, nuo 7 val. 36 min. iki 10 val. 33 min. buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas draudėjos namui, dar 899 vartotojų bei 59 transformatorinėms (atsiliepimo priedas Nr. 3).
6. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl veiksmų neteisėtumo
7. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės veiksmų neteisėtumą, savo poziciją ieškinyje grindė tuo, kad atsakovė, būdama elektros energijos tiekėja, pažeidė rūpestingumo pareigą ir neužtikrino nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, sutarties ir elektros tiekimo kokybės standartų.
8. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
9. Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.270 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. 10. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017). 11. Vadovaujantis byloje esančiais atsakovės pateiktais Neplaninių atsijungimų sąrašo duomenimis (atsiliepimo priedas Nr. 3), 2021 m. gegužės 1 d. nuo 7 val. 36 min. iki 10 val. 33 min. buvo fiksuotas atsijungimas, kurio metu elektros energijos tiekimas laikinai nutrauktas 899 vartotojų. Nustatyta elektros energijos atjungimo priežastis – nustatytas sutrikimas ST Pb-373 10 kv skirstomojo tinklo dalyje. Ginčo dėl šių duomenų byloje nekilo. 12. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-55-656/2022; 2022-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022). 13. Teismas sutinka su atsakove, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas/ nutrūkimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Tiekimo sustabdymo ir nutraukimo galimybę numato ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, nuostatos (135 punktas), jog elektros energijos tiekėjas turi teisę apriboti tiekimą vartotojams, ypač jei tokiu būdu siekiama likviduoti avariją, gedimus ir pan. 14. Kita vertus, ieškovei teigiant, kad galbūt nebuvo pakankamo rūpestingumo, atidumo įrengus ir prižiūrint elektros liniją, nėra objektyviai pagrįsta, o tik subjektyvi ieškovės pozicija. 15. Byloje esantis Neplaninių atjungimo sąrašas taip pat pagrindžia, kad tiekimas atnaujintas po 3 valandų, dėl ko sutartinė nuostata, kad turi būti atnaujinamas tiekimas per 24 val. esant III patikimumo kategorijos tiekimui, pažeista taip pat nebuvo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad gedimo faktas ST Pb-373 10 kV skirstomojo tinklo dalyje įvyko dėl nerūpestingų atsakovės veiksmų. Kita vertus, iš atsakovės pateiktų įrodymų visumos nustatyta, kad draudėjos namas elektros energiją gauna iš transformatorinės MT Pb-354, kuri 10kV įtampą transformuoja į 0,4 kV ir tada teikia vartotojui. Byloje nėra paneigta, kad įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama klientui, nebuvo sugadinta. 16. Atsižvelgdamas į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovės veiksmuose, nutrūkus 3 valandoms elektros tiekimui, neteisėtų veiksmų (sutarties sąlygų ar įstatyminių nuostatų ar bendro pobūdžio rūpestingumo neįvykdymo) nenustatė.
17. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Dėl priežastinio ryšio
18. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.
19. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teigia, kad ne tik pats elektros energijos nutrūkimas, bet ir galimai buvę įtampų svyravimai, lėmė žalos geoterminei įrangai kilimą.
20. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose - atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti.
21. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad 2021-05-01 atsakovės valdomame elektros tinkle buvo įtampos svyravimai. Su ieškiniu nėra pateikti jokie įtampos matavimai, kurie rodytų buvusius svyravimus, o jei ir buvo, duomenys, kad tie svyravimai buvo neleistini. Vadovaujantis Taisyklių 50.4 punktu bei Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 normomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.
22. Dar daugiau, ieškovė įrodinėdama žalos atsiradimo priežastį – galimi įtampos svyravimai objekte, ją grindžia UAB „Naujos idėjos“ 2021-05-04 defektiniu aktu. 23. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas defektinis aktas ir jame nurodoma informacija kaip įrodymas vertintina kritiškai, kadangi nedetalizuotas gedimo laikas, metodai, kuriais vadovaujantis nustatyta gedimo priežastis, todėl nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog įrangos gedimą sąlygojo būtent svyravimai elektros tinkle. Juo labiau, kad, kaip minėta, kryčiai bei viršįtampiai tiekėjui yra leistini. Ieškovės įrodinėjamų aplinkybių šis aktas taip pat nepagrindžia ir todėl, kadangi jį parengė įmonės vadovas, o byloje nėra patvirtinta jo kvalifikacija, vertinant cirkuliacinio siurblio gedimą ir galimą gedimo priežastį. 24. Įrodinėjama prietaiso sugedimo priežastis – įtampos svyravimai – galimai galėjo palikti pėdsakus sugadintame prietaise, tačiau byloje nepateikti jokie patikimi duomenys, patvirtinantys, kad elektros prietaisas sugedo dėl atsakovės kaip elektros energijos tiekėjos veiklos, ieškovės nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti. Teismo vertinimu, toks klausimas, kas sąlygojo prietaiso gedimą turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties objektyvų, išsamų vertinimą (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 178 str.). Darytina išvada, kad ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės atsakomybės nėra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniu teiginiu, kad cirkuliacinio siurblio gedimą galimai įtakojo įtampos svyravimai. 25. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas defektinis aktas, nėra informatyvus ir objektyvus. Jame tik lakoniškai nurodoma hipotetinė gedimo priežastis, nedarant jokios kategoriškos išvados dėl gedimo prigimties. Iš akto negalima spręsti, kad ją surašęs asmuo būtų nustatinėjęs galimas gedimo priežastis, nesiaiškino, ar įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, kuriame tinkle jie kilo, nepateikti metodai, kokiais būdais atliktas tyrimas, ar buvo atlikti įtampos matavimai. Išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Be to, akte nėra paaiškinama, kaip buvo nustatyta galima gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa neleistina ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų.
26. Taigi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai buvo patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei tektų pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovei neįrodinėjus konkrečių įtampos svyravimų, jų dydžių, atsakovei nekilo pareigos įrodyti galimai buvusių svyravimų leistinumą.
27. Atsižvelgiant į tai, kad nei pagal šalių sutarties sąlygas, nei pagal taisykles, nei pagal Standartą atsakovė neprivalėjo užtikrinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo bei pastovios įtampos, nes elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai, dėl to atsakovės neteisėti veiksmai (sutarties neįvykdymas, teisės aktų pažeidimas) šiuo atveju nenustatytini taip pat. Teismo vertinimu, galėtų būti konstatuotinas atsakovės veiksmų neteisėtumas, jeigu būtų byloje nustatyta, kad atsakovė nepadarė tokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, arba atvirkščiai, padarė tai, ko neprivalėjo. Ginčo atveju atsakovė laiku pašalino gedimą elektros tinkle, tačiau vertinti tai kaip jos neteisėtus veiksmus nėra objektyvaus pagrindo. Sutarties sąlygos nenumatė, kad atsakovė privalo nepertraukiamai tiekti elektros energiją, o Standartai nurodo, kad galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.
28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės dėl kilusių nuostolių, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.383 straipsnis, 6.386 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
29. Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
30. Atsakovė nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
31. Byloje teismo procesinių dokumentų teikimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.