Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1748-230/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-27
Bylos Nr.: 2A-1748-230/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis
Ieškovas: L. T.
Trečiasis asmuo: A. Ž., kreditoriams V
Atsakovas: N. T.
Kreditorius: V. R., akcinei bendrovei „Kauno energija“, bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“

Kategorijos

30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21.124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
124.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1748-230/2014Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 75.6.2; 75.7; 75.8; 121.14; 121.21.124.4; 124.5, (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. ir trečiojo asmens A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Nr. A2-525-329/2014 pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovo N. T. teisių perėmėjams L. V. T., nepilnamečiams A. T., G. T. (jų įstatyminė atstovė L. V. T.), tretiesiems asmenims kreditoriams V. R., akcinei bendrovei „Kauno energija“, likviduojamai savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai Savanorių pr. 228, Kaune, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo N. T. priešieškinį ieškovei L. T. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Ž. ieškinį dėl teisės pripažinimo išieškoti skolą iš abiejų sutuoktinių turto, kurioje buvo atnaujintas procesas pagal kreditoriaus bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ prašymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius bendrovė „Jurby Enterprises Ltd“, kuris 2003 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi pakeistas teisių perėmėju V. R., 2000 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui N. T. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kurioje jo prašymu 2001 m. rugsėjo 18 d. buvo atnaujintas procesas. Pareiškime nurodė, kad 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas, būdamas kreditoriumi, nebuvo įtrauktas į bylos procesą ir tuo buvo pažeistos jo teisės. Nurodė, kad dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo 1999 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo sprendimu bendrovei „Jurby Enterprises Ltd“ iš atsakovo N. T. buvo priteista 172 000 Lt skola; ieškinio užtikrinimui 1998-10-28 buvo areštuotas atsakovo N. T. turtas: 2 butai, esantys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2 garažai, esantys (duomenys neskelbtini), 21 boksas 1G2/p, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) boksas 205; o taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes Kauno miesto apylinkės teismas 1999-12-07 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 padalino areštuotą turtą, paskirdamas jį ieškovei L. T., o atsakovui N. T. – mažavertes Rusijos bendrovių akcijas, tuo pažeisdamas kreditoriaus turtinius interesus, nes 1999-05-12 Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymas dėl priteistos 172 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo N. T. tapo neįvykdomas.

Ieškovė L. T. ir jos atstovė teismo posėdyje prašė nekeisti 1999-12-07 teismo sprendimo, priimto Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9762/99, kadangi procesas civilinėje byloje 2001-09-18 teismo nutartimi buvo atnaujintas neteisėtai, nes kreditorius, 2000-01-05 pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2001-07-27 buvo likviduotas, todėl procesas byloje buvo atnaujintas pagal neegzistuojančios bendrovės prašymą. Teismui netenkinus šio ieškovės prašymo, prašė pakeisti 1999-12-07 teismo sprendimą ir jos 2013-02-11 patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, atsakovo N. T. priešieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. ieškinį atmesti. Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 4-rių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 76 363 Lt; garažą (boksą) Nr. 21, esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 17 067,38 Lt; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, kurio kaina 240 Lt, su sodo pastatu 100S1p, kurio kaina 12 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, kurio vidutinė rinkos vertė 240 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); 70 907 Lt sumą už parduotą 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui N. T. prašė pripažinti nuosavybę į 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 110 689 Lt; garažą (boksą) Nr. 205, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 076,75 Lt; 15 000 Lt už parduotą automobilį Volvo 460 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Bendros Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“, esančios PO BOX 2356 Vivulskio g. 6/8-8, Vilniuje, 282 akcijas po 100 Lt vertės; 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su 0,12 ha žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 101 200 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį prašo priteisti jai 41 174,19 Lt kompensaciją iš atsakovo N. T. teisių perėmėjų L. V. T., nepilnamečių A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T.. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo teisių perėmėjų proporcingai jų paveldėto turto daliai ieškovės turėtas išlaidas dėl bendro turto išlaikymo – 32 214,34 Lt sumokėtų mokesčių. Prievoles kreditoriams AB „Kauno energija“, likviduojamai SĮ „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimus, pateiktus į nagrinėjamą bylą, prašo laikyti solidariomis ieškovės ir atsakovo N. T. teisių perėmėjų L. V. T., nepilnamečių A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., prievolėmis.

Nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo nutraukta 2000-12-01, prašo paskirti jai natūra tą turtą, kuriuo ji visą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi. Turto vertė nurodyta tokia, kuri buvo santuokos pabaigoje ir ji atitinka atsakovo priešieškinyje nurodytai turto vertei, ji su atsakovu nesiginčijo dėl dalintino turto kainos, turtą įvertino bendru sutarimu, todėl laikė, kad trečiojo asmens A. Ž. argumentai dėl netinkamos turto vertės nustatymo nepagrįsti. Atsakovas pripažino įmonės „Litranservis“ akcijas, jų neginčijo ir atsakovo teisių perėmėjai, byloje nėra įrodymų, kad ši įmonė neveiktų, todėl laikė, kad akcijos turi būti dalinamos. Kadangi byloje nepateikti duomenys apie Rusijoje esantį iki santuokos nutraukimo atsakovo vardu registruotą turtą, todėl prašė vadovautis byloje esančiais duomenimis apie šį turtą ir jo vertę. Nurodė, kad atsakovas 1998-05-19 buvo suimtas už nusikaltimo įvykdymą ir nuteistas laisvės atėmimu, su atsakovu ji negyveno nuo 1998 metų, viena mokėjo mokesčius už bendro turto išlaikymą. Iš viso nuo 1998 metų iki 2012 m. lapkričio mėn. ji sumokėjo 64 428,68 Lt mokesčių, neįskaičiuojant į šią sumą mokesčių už elektrą, vandenį. Todėl prašė priteisti iš atsakovo teisių perėmėjų ½ dalį jos sumokėtų mokesčių proporcingai jų paveldėtai turto daliai. Ieškovė nurodė, kad po 1999-12-07 teismo sprendimo, kuriuo jai buvo priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji šį butą pardavė už maždaug 140 000 Lt, nes buvo sunku jį išlaikyti. Kadangi šiuo metu minėto buto dalintiname turto sąraše jau nėra, todėl prašė paskirti jai nuosavybėn gautą už parduotą butą pinigų sumą, atitinkančią Registrų centro nustatytai tuo metu buvusiai šio buto rinkos vertei – 70 907 Lt. Nurodė, kad automobilis Honda Civic, buvęs registruotas ieškovės vardu, buvo nevažiuojantis ir 2008-10-30 priduotas sunaikinti į autolaužyną. Automobilis Volvo buvo registruotas Rusijos Federacijoje, jis po atsakovo sulaikymo buvo areštuotas ir saugomas Lietuvos Generalinėje prokuratūroje. Paleidus atsakovą iš Pravieniškių įkalinimo vietos automobilis buvo grąžintas atsakovui ir kur šiuo metu yra automobilis Volvo, ieškovė nežino, kadangi atsakovas po bausmės atlikimo buvo deportuotas iš Lietuvos ir visą laiką iki dingimo be žinios gyveno ne Lietuvoje. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šiuo metu dalintino turto sąraše nėra žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovo N. T. vardu, kadangi 2012 m. vasario 10 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-813-199/2012 pagal Kauno apygardos prokuroro ieškinį buvo pripažintas negaliojančiu minėto žemės sklypo 1993-07-30 įsigijimo sandoris. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie jokius atsakovo N. T. pasiskolintus pinigus, apie į bylą pateiktas atsakovo pasirašytas paskolų sutartis su A. Ž. ir bendrove „Jurby Enterprises Ltd“ bei teismo sprendimais priteistas skolas , apie tai ji sužinojo tik sprendžiant prašymą atnaujinti procesą. Nurodė, kad atsakovas su ja nederino imamų paskolų, jeigu ir skolinosi pinigus, tai juos naudojo tik verslo reikalams, bet ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi atsakovas tiek su A. Ž., tiek su V. R. vykdė bendrą verslą, steigė bendras įmonės, buvo įsteigtų įmonių akcininkais, jie visi buvo tampriai susiję bendrame versle. Ieškovė teigė, kad nė viename procese ji nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, todėl prašė atsakovo skolas laikyti jo asmeninėmis skolomis, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti. Ieškovė taip pat prašė atmesti atsakovo priešieškinį, kadangi dalijant turtą 1999-12-07 teismo sprendimu buvo atsižvelgta į jo nuomonę, jis sutiko su tokiu turto padalinimu.

Atsakovas N. T. po proceso atnaujinimo pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 4-rių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Volvo, garažą (boksą) Nr. 21, esantį pastate 1G2/p adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą Nr. 101, esantį sodininkų bendrijoje „Bartonys“, garažą Nr. 205, esantį (duomenys neskelbtini) automobilį HONDA CIVIC; taupomajame banke esantį piniginį indėlį prašė padalinti kiekvienam po ½ dalį. Nurodė, kad neprieštarauja, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas kreditoriui A. Ž., kadangi abu butai (duomenys neskelbtini) buvo pirkti už jo paskolintus pinigus. Prašė priteisti kaip kompensaciją A. Ž. žemės sklypą Nr. 100 sodininkų bendrijoje „Bartonys“ ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš esmės neginčijo dalintino turto vertės, teigė, kad ieškovė savo pajamomis prie santuokinio turto įgijimo mažai prisidėjo, visas santuokinis turtas buvo įgytas tik jo lėšomis butai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo įgyti už skolintus iš A. Ž. pinigus, dalis turto buvo naudojama verslui.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais kreditorius A. Ž. ir jo atstovė prašė ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies, o jo ieškinį tenkinti pilnai – pripažinti jam teisę 1999 m. kovo 5 d. sprendimu priteistą 99 740 Lt skolą ir 1999 m. birželio 7 d. sprendimu priteistą 92 000 Lt skolą bei teismo išlaidas išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad 1999-12-07 priimtu teismo sprendimu dalijant tarp ieškovės ir atsakovo santuokinį turtą buvo pažeistos kreditorių teisės, todėl jis turi būti pakeistas. Paaiškino, kad 1999-03-05 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2683/99 priteisė A. Ž. iš N. T. 99 640 Lt skolą ir 100 Lt teismo išlaidas, o 1999-06-07 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10415/99 priteisė jam iš N. T. 92 000 Lt skolą ir 500 Lt teismo išlaidas. Minėtų teismo sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-3683 ir Nr. 10415, kurie iki šiol neįvykdyti. Teigė, kad šie skolinti pinigai buvo panaudoti butų pirkimui, nes tuo metu buvo įkurta N. T. vardu firma, kuriai reikėjo patalpų, todėl butai buvo perkami N. T. vardu, o jis būtų buvęs bendrasavininkiu, tačiau po N. T. suėmimo to nepavyko padaryti. Kadangi teismo sprendimuose, kuriais buvo priteistos skolos iš N. T., nebuvo nurodyta, iš kokio turto turi būti vykdomas skolų išieškojimas, o paskolinti pinigai buvo panaudoti butų pirkimui, t. y. panaudoti šeimos interesams, todėl prašė pripažinti jam teisę skolas išieškoti iš bendro turto. Laikė, kad dalinamo turto vertė turi būti nustatoma sprendimo priėmimo dieną, o ne pagal santuokos pabaigoje buvusią vertę, kadangi yra nagrinėjamas ne 1999 metų, o 2013 metų ieškinys, priešingu atveju būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Mano, kad ieškovė yra nesąžininga, kadangi į procesą neįtraukė visų sprendimo priėmimo dieną esančių kreditorių ir nenurodė tikslių įsiskolinimo jiems sumų. Prašė nepripažinti trečiojo asmens V. R. kreditorinio reikalavimo, kadangi V. R. ir bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ 2001 m. kovo 7 d. reikalavimo dėl 172 000 Lt skolos išieškojimo iš N. T. perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, bendrovės direktoriui viršijant įgaliojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą 1999 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-9762/99.

Ieškovės L. T. patikslintą ieškinį ir atsakovo N. T. priešieškinį tenkino iš dalies.

Padalino santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovei L. T. ir atsakovui N. T., kiekvienam paskiriant turto už 225 199 Lt ir pripažino asmeninės nuosavybės teisę:

– ieškovei L. T. į 4-rių kambarių 68,20 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 76 363 Lt; garažą (boksą) Nr. 21, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 067 Lt; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, ir sodo pastatą 100S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22844 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį priteisė iš atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., ieškovei L. T. iš viso 38 445 Lt kompensaciją, iš kiekvieno priteisiant proporcingai jų paveldėtai daliai, t. y. iš L. V. T. priteisė 5/8 dalis, t. y. 24028,13 Lt, iš A. T. ir G. T. po 1/8 dalį, t. y. po 4 805,63 Lt iš kiekvieno;

– atsakovui N. T. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 3-jų kambarių 65,52 kv. m butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 81 206 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 205, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 077 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 63 960 Lt vertės su 0,12 ha žemės sklypu, kurio vertė 1 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Lt; 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, kurių vertė 28 200 Lt, o taip pat priteisė iš ieškovės L. T. ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą, už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisė ieškovei L. T. iš atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., iš viso 9 351 Lt už bendro turto išlaikymą laikotarpyje nuo 1998 m. gegužės mėnesio iki 2001 m. vasario mėnesio, iš kiekvieno priteisiant proporcingai jų paveldėtai daliai, po 1/8 dalį, t. y. po 1 336 Lt iš kiekvieno.

Pripažino prievolę AB „Kauno energija“ pagal 1999-08-11 Kauno m. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10753/99 solidaria ieškovės L. T. ir atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T..

Likusią turto padalinimo reikalavimų dalį ieškovės L. T. patikslintame ieškinyje atmetė.

Ieškovės L. T. patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., ir kreditorinių prievolių pripažinimo solidariomis ieškovės ir atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., už laikotarpį nuo 2001 m. vasario mėnesio 20 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. paliko nenagrinėtus.

Likusią atsakovo N. T. priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ieškovė L. T. 1999-03-10 kreipėsi į teismą prašydama padalinti santuokoje su atsakovu N. T. įgytą turtą. 1999 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir santuokoje įgytas turtas padalintas paskiriant ieškovei butą (duomenys neskelbtini) garažą, esantį (duomenys neskelbtini) boksas 21, garažą, esantį (duomenys neskelbtini) boksas Nr. 205, žemės sklypą Nr. 100, 101 su nepilnai įrengtu namu sodininkų bendrijoje „Bartonys“, žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuosavybėn buvo paskirtos 282 akcijos BĮ UAB ,,Litranservis“, AB „Hermes sojuz“, AB „Hermen planeta“/Transnacionalinėje naftos kompanijoje“, AB ,,Prekybos namai LLD“ akcijos. Iš dalintino sąrašo buvo išjungtas automobilis (duomenys neskelbtini) GL, 7 arkliai ir 2 kumeliukai. Atsakovas šioje byloje ieškinį pripažino, šalys teismo sprendimo neskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2000-01-05 į teismą kreipėsi bendrovė „Jurby Enterpises Ltd“ prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo, kadangi teismas padalino turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ 172 000 Lt skolos, priteistos iš atsakovo N. T., išieškojimas, bendrovei byloje nedalyvaujant. 2001 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-9762/99.

Atnaujinus procesą į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti kreditoriai A. Ž., AB „Kauno energija“, likviduojama SĮ „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrija Savanorių pr. 228, Kaune, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, atsakovas pateikė priešieškinį, trečiasis asmuo A. Ž. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kiti kreditoriai reikalavimų byloje nereiškė. 2003-12-15 teismo posėdyje į bylą trečiuoju asmeniu vietoj bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ įtrauktas V. R., kuriam ši bendrovė 2001-07-07 perleido reikalavimą į 172 000 Lt skolos išieškojimą. Šis kreditorius savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.

Teismas taip pat nustatė, kad teismo sprendimu nutraukus santuoką 2001-02-20 buvo išduotas ištuokos liudijimas. Atsakovas N. T. 2001-12-12 sudarė santuoką su L. J.. Teisme 2010-06-03 gautas Krasnoznamensko rajono teismo sprendimas, kuriuo atsakovas N. T. buvo paskelbtas mirusiu. 2010-07-27 į teismą kreipėsi atsakovo sutuoktinė L. V. T., prašydama suteikti jai galimybę dalyvauti turto padalinimo byloje. Atsakovo turtą paveldėjo jo sutuoktinė L. V. T. ir du nepilnamečiai vaikai – G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos teismas laikė atsakovo N. T. teisių perėmėjais ir įtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovais.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą byloje po proceso atnaujinimo, kuriuo 1999-12-07 teismo sprendimą pakeitė. 2012 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-149-601/2012 buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2013-02-20 buvo priimtas ieškovės 2013-02-11 patikslintas ieškinys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys reikalavimų netikslino.

Šalies argumentai

Ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad procesas byloje atnaujintas neteisėtai pagal tuo metu jau neegzistuojančio juridinio asmens bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ prašymą, o kreditorius V. R. dar nebuvo įtrauktas į procesą, kaip minėtos bendrovės reikalavimo perėmėjas, todėl prašė atmesti prašymą dėl 1999-12-07 teismo sprendimo pakeitimo. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytais motyvais dėl procesinių normų pažeidimų sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, tačiau ieškovės prašymą atmetė. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad 1999-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas santuokinio turto padalinimo civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 iš esmės buvo priimtas, neįtraukus į procesą tuo metu buvusių kreditorių, ir kad po proceso atnaujinimo į bylą su savarankiškais reikalavimais įstojo trečiasis asmuo A. Ž., kurio ieškinys buvo priimtas, taip pat priimtas atsakovo priešieškinis, o ir ieškovė pati keletą kartų tikslino savo reikalavimus, sprendė, kad yra pagrindas atnaujinus procesą bylą nagrinėti pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas santuokinio turto padalinimo klausimą, pagal byloje pateiktus duomenis nustatė tokią dalintino turto masę: 4-rių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 21, esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 205, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100 su sodo pastatu 100S1p (duomenys neskelbtini); sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101 adresu (duomenys neskelbtini).; 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su 0,12 ha žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų. Taip pat prie šio dalintino turto įtraukė ir pajamas – 140 000 Lt, gautas už parduotą bendrosios nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais atmetė atsakovo reikalavimą dalinti automobilį Honda Civic (šiuo metu išregistruotas), pinigines lėšas taupomajame banke (dabar – „Swedbank“, AB) (nesurinkta įrodymų apie banko sąskaitose buvusias santaupas) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (parduotas) ir šio turto neįtraukė į dalintino turto balansą. Teismas taip pat nustatė, kad 1999-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 priėmimo metu šalys turėjo ir turto pasyvą, t. y. buvo šie kreditoriniai įsipareigojimai: 172 000 Lt skola bendrovei „Jurby Enterprises Ltd“, kurios teisių perėmėju tapo V. R., 191 740 Lt skola A. Ž. ir 1 478,27 Lt skola AB „Kauno energija“. Nei kreditorius bendrovė „Jurby Enterprises Ltd“, nei vėliau kreditoriumi tapęs V. R. byloje reikalavimų nereiškė, teismas šio kreditoriaus reikalavimą pripažino asmenine N. T. prievole.

Tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. Ž. kilo ginčas dėl dalintino turto vertės nustatymo. Ieškovė laikė, kad turto vertė turi būti nustatoma santuokos nutraukimo dieną, o trečiasis asmuo – kad reikia vadovautis sprendimo priėmimo metu esama turto verte ir nurodė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos atsakovui priskirtino turto kainos yra aiškiai per didelės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su ieškovės nurodytomis turto vertėmis, nenurodė jokios kitos konkrečios dalintino turto vertės ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendė, kad dalintino santuokinio turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2001-02-20, kuomet buvo įregistruotas šalių santuokos nutraukimo faktas. Teismas, nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, vadovavosi NT registro duomenimis, kadangi kitų įrodymų dėl dalintino turto vertės nebuvo pateikta. Teismas ieškovės nurodytas 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą – 110 689 Lt, taip pat 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kainą – 100 000 Lt vertino kaip aiškiai per dideles. Kadangi byloje nebuvo pateikta kitų duomenų apie Rusijos Federacijoje esančio turto vertę, todėl teismas laikė tikslingu ją nustatyti remiantis byloje esančia nebaigto namo statybos sąmata, kurioje nurodyta 913 707 rublių kaina, kurią teismas konvertavo remdamasis vieninteliu byloje pateiktu trečiojo asmens A. Ž. atstovės valiutų kurso skaičiavimu. Nustatydamas 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , automobilio Volvo 460 GL, 282 vnt. paprastųjų vardinių Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijo-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų vertę, teismas rėmėsi ir sutiko su ieškovės įkainavimu, kadangi atsakovas nurodytoms kainoms neprieštaravo ir jos nebuvo nuginčytos kitais įrodymais. Teismas dalintiną turtą įvertino taip : 4-rių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), – 76 363 Lt, 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 81 206 Lt, garažą (boksą) Nr. 21, esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini) – 17 067 Lt, garažą (boksą) Nr. 205, esantį (duomenys neskelbtini) – 4 077 Lt, sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100 – 240 Lt, o sodo pastatą 100S1p (duomenys neskelbtini) – 22 844 Lt, sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101 (duomenys neskelbtini) – 240 Lt, 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį – 63 960 Lt, o 0,12 ha žemės sklypą – 1 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 15 000 Lt, 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų – 28 200 Lt. Teismas taip pat prie šio dalintino turto įtraukė ir gautas pajamas – 140 000 Lt už parduotą bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš viso dalintino turto vertę nustatė – 450 397 Lt.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad turtas yra dalus, kad nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinai į išreikštą šalių valią naudotis pageidaujamu jiems paskirti turtu, į tai, kokiu turtu kuri šalis iki jo padalinimo 1999-12-07 teismo sprendimu, o taip pat ir vėliau dažniau naudojosi, sprendė, kad labiau tinkamas turto padalinimo natūra lygiomis dalimis yra nurodytas ieškovės patikslintame ieškinyje. Todėl teismas laikė šį siūlymą priimtinu ir atlikęs kai kuriuos patikslinimus dėl turto vertės padalino tarp šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis natūra tokia tvarka:

– ieškovei paskyrė 4-rių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 76 363 Lt; garažą (boksą) Nr. 21, esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 067 Lt; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, kurio vertė 240 Lt, ir sodo pastatą 100S1p, kurio vertė 22 844 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, kurio vertė 240 Lt, esantį (duomenys neskelbtini)., ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą už parduotą 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovei paskyrė turto už 186 754 Lt (116 754 + 70 000);

– atsakovui paskyrė 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81 206 Lt; garažą (boksą) Nr. 205, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 077 Lt; 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 63 960 Lt vertės su 0,12 ha žemės sklypu, kurio vertė 1 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Lt; 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, kurių vertė 28 200 Lt, priteisė iš ieškovės ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą už parduotą 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovui paskyrė turto už 263 643 Lt (193 643 + 70 000). Teismas nurodė, kad nustačius viso dalintino turto vertę 450 397 Lt ir jį padalinus tarp šalių lygiomis dalimis, kiekvienai iš jų turi atitekti turto už 225 199 Lt. Kadangi padalinus turtą natūra ieškovei atiteko mažesnė turto dalis 38 445 Lt (225 199 – 186 754), todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovo turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų iš kiekvieno proporcingai paveldėtai jų daliai, iš viso 38 445 Lt kompensaciją: iš L. V. T. 5/8 dalis, t.y. 24 028,13 Lt, o iš A. T. ir G. T. po 1/8 dalį, t. y. po 4 805,63 Lt iš kiekvieno. Teismas, turtą padalinęs ieškovės patikslintame ieškinyje siūlomu būdu su tam tikrais pakeitimais, laikė, kad ieškovės ieškinys šioje reikalavimų dalyje patenkintas dalinai, o atsakovo priešieškinis atmestinas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl dalies santuokinio turto priteisimo trečiajam asmeniui A. Ž., kadangi atsakovo reikalavimai suformuluoti netinkamai, o atsakovas, taip pat jo teisių perėmėjai per nustatytą terminą patikslinti priešieškinio reikalavimus jų nepatikslino, todėl jie negali būti sprendžiami nagrinėjamojoje, kurioje dalinamas santuokoje įgytas turtas tarp buvusių sutuoktinių, o ne tarp kitų galimų bendraturčių.

Ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo teisių perėmėjų proporcingai jų paveldėto turto daliai ieškovės patirtas bendro turto išlaikymo išlaidas – 32 214,34 Lt sumokėtų mokesčių ir prašymą laikyti solidariomis ieškovės ir atsakovo teisių perėmėjų prievoles kreditoriams AB „Kauno energija“, likviduojamai SĮ „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), teismas tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs, tai, kad santuokinio turto padalinimo klausimas sprendžiamas byloje, kurioje atnaujintas procesas tuo pagrindu, kad dalinant turtą nebuvo įtraukti tuo metu buvę šalių kreditoriai: bendrovė „Jurby Enterprises Ltd“, A. Ž. ir AB „Kauno energija“, laikė, kad reikalavimai priteisti bendro turto išlaikymo išlaidas ir pripažinti solidariomis prievoles kreditoriams gali būti tenkinami tik už laikotarpį, buvusį 1999-12-07 teismo sprendimo priėmimo metu ir iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, t. y. iki 2001-02-20. Teismas nurodė, kad reikalavimai priteisti turto išlaikymo išlaidas, o taip pat pripažinti prievoles solidariomis už laikotarpį, einantį po bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos (nuo 2001-02-20), remiantis CPK 370 str. 4 d., yra nesusiję su nagrinėjamos bylos, kurioje atnaujintas procesas, dalyku. Jie gali būti pareikšti atskiroje byloje asmenims, kuriems teismo sprendimu atiteks turtas ir dėl kurio išlaikymo susidarė išlaidos ir skolos. Todėl teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo ir kreditorinių prievolių pripažinimo solidariomis už laikotarpį nuo 2001-02-20 iki 2012-11-01 paliko nenagrinėtus. Kadangi ieškovės reikalavimas gali būti susijęs tik su patirtomis išlaidomis už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės mėn. iki 2001-02-20, t. y. už 33 mėnesius, todėl teismas jį tenkino 9 351 Lt sumai.

Teismas nustatė, kad buvusių sutuoktinių skola kreditoriui AB „Kauno energija“ – 1 478,27 Lt priteista 1999-08-11 Kauno apylinkės teismo sprendimu ir ji egzistavo dalinant tarp šalių turtą 1999-12-07 teismo sprendimo priėmimo metu. Todėl ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriui AB „Kauno energija“ pagal 1999-08-11 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10753/99 laikė solidaria, o atsakovui mirus ji pereina jo turto paveldėtojams, todėl šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą tenkino. Kiti šalių įsipareigojimai šiam kreditoriui atsirado po 1999-12-07 teismo sprendimo priėmimo, todėl jie, remiantis CPK 370 str. 4 d., išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir teismas juos paliko nenagrinėtus. Teismas, nustatęs, kad ieškovės ir atsakovo skolos kreditoriams – likviduojamai SĮ „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) – atsirado jau po bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos, šių reikalavimų nesprendė.

Spręsdamas dėl trečiojo asmens A. Ž. pareikštų savarankiškų reikalavimų pagrįstumo, teismas nustatė, kad 1999-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš N. T. A. Ž. 99 640 Lt skola ir 100 Lt teismo išlaidos, o 1999-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteista 92 000 Lt skola ir 500 Lt teismo išlaidos, t. y. teismo sprendimo priėmimo metu 1999-12-07 trečiasis asmuo A. Ž. turėjo kreditorinius reikalavimus atsakovui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, susipažinęs su prijungtų civilinių bylų Nr. 2-3683/99 ir Nr. 2-10415/99 medžiaga, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. reikalavimą pripažinti jam teisę teismo 1999-03-05 ir 1999-06-07 sprendimais priteistas skolas išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, kadangi trečiasis asmuo neįrodė, kad jis skolino pinigus atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad bylos duomenys leidžia spręsti, kad butai Nr. 57 ir Nr. 58, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos A. Ž. nurodo kaip įgytus už jo pinigus, buvo įgyti ne šeimos poreikiams, bet atsakovo vykdomam verslui naudoti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą ir prašymus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo atmesti. Netenkinus šio prašymo, ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-525-329/2014 pakeisti. Padalijus santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį L. T. ir N. T., kiekvienam paskirti turto už 223 414 Lt ir pripažinti ieškovei L. T. nuosavybės teisę į 4-rių kambarių 68,20 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 76 363 Lt; garažą (boksą) Nr. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate lG2/p, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 067 Lt; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, ir sodo pastatą l00Slp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22 844 Lt., esančius (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ½ dalį 70 907 Lt., t. y. 35 454 Lt. sumą už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį priteisti iš atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., ieškovei L. T. iš viso 71 206 Lt kompensaciją, iš kiekvieno priteisiant proporcingai jų paveldėtai daliai, iš L. V. T. priteisti 5/8 dalis, t. y. 44 504 Lt, iš A. T. ir G. T. po 1/8 dalį, t. y. po 8 901 Lt iš kiekvieno. Atsakovui N. T. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 3-jų kambarių 65,52 kv. m butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 110 689 Lt., esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 205, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 077 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 100 000 Lt vertės su 0,12 ha žemės sklypu, kurio vertė 1 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Lt; 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos- Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, kurių vertė 28 200 Lt, priteisti iš ieškovės L. T. ½ dalį 70 907 Lt, t. y. 35 454 Lt. sumą, už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Likusios teismo sprendimo dalies nekeisti. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1) Procesas byloje teismo 2001-09-18 nutartimi atnaujintas nepagrįstai ir neteisėtai pagal tuo metu jau nebeegzistuojančio juridinio asmens bendrovės ,,Jurby Enterprises Ltd“ prašymą, kadangi ši bendrovė 2001-03-07 perleido savo reikalavimą dėl 172 000 Lt skolos išieškojimo iš N. T. naujam kreditoriui V. R.. Teismo nutarties priėmimo metu bendrovę ,,Jurby Enterprises Ltd“ jau nebebuvo N. T. kreditoriumi, o V. R. byloje nedalyvavo. Teismas iš dalies sutiko su šiais apeliantės argumentais, tačiau nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti pakartotinai. Jokio teisingumo bei sąžiningumo negali būti, jei bylos nagrinėjimas atnaujinamas asmens, kuris nebeturi jokios reikalavimo teisės. Teismo sprendimas priimtas galiojant 1964 m. redakcijos CK bei Santuokos ir šeimos kodeksui, kuriuose nebuvo numatyta sutuoktinių pareiga nurodyti kreditorius, atsakovas teismo sprendimo neskundė, apeliantė apie atsakovo kreditorius nieko nežinojo. Motyvas, kad atsakovas po atnaujinimo pateikė priešieškinį, nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimą atnaujinti, nes tai jis galėjo padaryti iki teismas priėmė sprendimą 1999-12-07. Šioje byloje nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, nes šioje byloje sudarytos sąlygos šalims bylinėtis pakartotinai dėl tų pačių dalykų ir neleistinai per labai ilgą laikotarpį. Apeliantė pažymi, kad 2013-02-07 teismui pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kurį Kauno apylinkės teismas 2013-04-30 nutartimi atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2013-07-09 nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, tačiau nutartyje remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad jeigu atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo visus prašymus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1999-12-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 pakeitimo atmesti.

2) Bylos duomenimis pirmoji 1 478,27 Lt skola iš N. T. AB „Kauno energija“ priteista 1999-08-11 civilinėje byloje Nr. 2-10753/99 apeliantei nežinant ir neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą. Visos kitos skolos atsirado po 2002 metų, t. y. praėjus beveik 2 metams po turto padalijimo, todėl teismo teiginys dėl šio kreditoriaus privalomo įtraukimo 1998–1999 metais nagrinėjant turto dalybų bylą nepagrįstas. A. Ž. 99 640 Lt skola iš N. T. priteista 1999-03-05, o 92 000 Lt skola priteista 1999-06-07 teismo sprendimais, tačiau nagrinėjant ieškinius dėl skolų priteisimo A. Ž. jokių reikalavimų apeliantei nereiškė.

3) Teismas neteisingai nustatė kompensacijos dydį už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Teismas, priteisdamas iš apeliantės 70 000 Lt kompensaciją už padalintą turtą, rėmėsi tuo, kad 1999-12-17 teismo sprendimu šis butas buvo paskirtas apeliantei, kurį ji pardavė 2006-04-27 už 140 000 Lt. Tačiau iš VĮ Registrų centro Kauno filialo centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tiek santuokos nutraukimo metu (2001 m.), tiek turto dalybų metu (1999 m.) buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo 70 907 Lt, todėl ieškovė atsakovui (jo įpėdiniams) turėtų sumokėti ne ½ dalį, t. y. 70 000 Lt nuo turto perleidimo sumos, kuri nurodyta 2006-04-27 sutartyje, bet ½ dalį nuo 70 907 Lt, t. y. 35 453,50 Lt.

4) Teismas neteisingai nustatė buto Savanorių pr. 228-58, Kaune vertę. Teismas apeliantės nurodytą 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) kainą – 110 689 Lt laikydamas aiškiai per didele, jo vertę nurodė 81 206 Lt. Tačiau registro pažymėjimuose 11-me punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ nurodyta, kad patikslinus kadastro duomenis, šio buto vertė yra 110 689 Lt. Su šia verte sutiko ir atsakovas savo 2004-10-18 priešieškinyje prašydamas šį butą skirti jo nuosavybėn. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje dėl turto vertės nustatymo yra keistinas.

5) Teismas neteisingai nustatė nebaigto statyti 227,70 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą. Šalių procesiniuose dokumentuose šio namo vidutinė rinkos vertė santuokos pabaigoje nurodyta 100 000 Lt, o prie jo esančio 0,12 ha žemės sklypo vertė 1 200 Lt. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šiomis kainomis, o rėmėsi nebaigto namo statybos sąmata, kurioje nurodyta 91 707 rublių kaina. Abi šalys sutarė ir vienodai nurodė, kad 227,70 kv. m bendrojo ploto nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė yra 100 000 Lt, o prie jo esančio 0,12 ha žemės sklypo vertė 1 200 Lt, todėl teismas privalėjo šia suma ir vadovautis. Tokiu būdu dalintinas turtas yra: 4-rių kambarių butas, (duomenys neskelbtini), 76 363 Lt vertės; 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 110 689 Lt vertės; garažas (boksas) Nr. 21, esantis (duomenys neskelbtini), 17 067 Lt vertės; garažas (boksas) Nr. 205, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 4 077 Lt vertės; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantis 0,06 ha žemės sklypas Nr. 100 su sodo pastatu l00Slp, (duomenys neskelbtini) bendros 23 084 Lt (240 + 22 844) vertės; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantis 0,06 ha žemės sklypas Nr. 101 (duomenys neskelbtini). 240 Lt vertės; 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtas statyti gyvenamais namas su 0,12 ha žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), bendros 101 200 Lt. vertės; automobilis Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Lt. vertės; 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų 28 200 Lt vertės; 70 907 Lt už parduotą bendrosios nuosavybės butą (duomenys neskelbtini). Viso dalintino turto vertė būtų 446 827 Lt. ir ½ dalis – 223 414 Lt. Todėl keistina ir sprendimo dalis dėl turto pripažinimo kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, patikslinant vertę. Apeliantė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą už 152 208 Lt, o atsakovui pripažint nuosavybės teisė į turtą už 294 620 Lt. Už apeliantei tenkančią mažesnę turto dalį priteisti iš atsakovo turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų 71 206 Lt kompensaciją, iš kiekvieno priteisiant proporcingai jų paveldėtai daliai, iš L. V. T. priteisti 5/8 dalis, t. y. 44 504 Lt, iš A. T. ir G. T. po 1/8 dalį, t. y. po 8 901 Lt iš kiekvieno.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo mėn. 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti trečiojo asmens savarankiški reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti jo ieškinį: išjungti iš dalinamo turto balanso automobilį Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Lt; 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, sumažinti žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). vertę iki 25 434,17 Lt, įvertinti dalinamą turtą rinkos kainomis sprendimo priėmimo dieną, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo nešališkumo principą, apelianto teisę į nešališką teismą. Teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš trečiąjį asmenį, kadangi spręsdamas apelianto reikalavimų pagrįstumą ignoravo, nevertino bei nepasisakė dėl visos eilės įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą, bei pripažino apeliantą piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis už tai, kad jis paprašė įtraukti į procesą kreditorių, apie kurį paaiškėjo tik 2014-01-29 teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, kad nemoka mokesčių už garažą. Teismas tuo pažeidė ir šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovės įstatyminės pareigos nevykdymą pripažino apelianto piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

2) Sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto reikalavimas pripažinti prievolę solidaria, naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo išvados, kad trečiojo asmens reikalavimai neįrodyti, nes nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog trečiojo asmens paskolinti atsakovui N. T. pinigai buvo panaudoti ieškovės ir atsakovo bendro turto tvarkymo išlaidoms ar jų šeimos namų ūkio išlaikymui, taip pat įrodymų, kad ieškovė būtų davusi atsakovui sutikimą skolintis arba kad ji būtų vėliau patvirtinusi atsakovo sudarytus sandorius, padarytos netinkamai taikant ir aiškinant materialines teisės normas (CK 3.109 straipsnis). CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Teismas atmetė argumentus, kad ieškovė neturėjo lėšų įsigyti turto, tačiau pripažino, kad ieškovės pajamos turto įsigijimo metu nebuvo ypatingai didelės, bet jos sutuoktinis atsakovas turėjo pakankamas pajamas turtui įsigyti. Teismas neįvertino atsakovo pareiškime (t. 2, b. l. 123) nurodytų aplinkybių, kad butai Nr. 57 ir Nr. 58, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pirkti už paskolintus trečiojo asmens pinigus, kad šie butai buvo pirkti abiejų sutuoktinių vardu, ryšium su tuo, kad norėjo įsteigti firmą, ir šie butai buvo skirti ofiso įrengimui, bei atsakovo priešieškinio teiginių, kad didelė dalis santuokoje įgyto turto yra už skolintas lėšas, paskolos kreditoriui iki šiol neatiduotos. Todėl sprendimo išvados, dėl kurių atmestas apelianto savarankiškas reikalavimas, yra nelogiškos, kadangi teismas teigdamas, kad butai Nr. 57 ir Nr. 58, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ne šeimos poreikiams, bet atsakovo vykdomam verslui naudoti, pripažįsta, kad butai buvo pirkti verslui naudoti už skolintas lėšas, tačiau daro klaidingą išvadą, kad už skolas, už kurias yra įgytas santuokoje dalintinas turtas, ieškovė neatsako ir kad tai yra asmeninė atsakovo skola. Nepagrįstas sprendimo argumentas, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų davusi atsakovui sutikimą skolintis arba kad ji būtų vėliau patvirtinusi atsakovo sudarytus sandorius, nes ieškovė savo veiksmais patvirtino savo sutikimą šiems sandoriams, kadangi naudojosi šiais butais, pripažino šiuos butus įgytus už skolintus pinigus, skirtus vykdomam verslui. Be to, paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas.

3) Teismas, nustatydamas dalintino turto masę, pažeidė teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi į dalintiną turtą įtraukė turtą, kurio teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo. Teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą įtraukė 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, kurių vertė 28 200 Lt, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad šių akcijų nėra. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10415/99 (b. l. 46) yra 1999-05-19 aktas apie išieškojimo negalimumą kuriame antstolė L. U., vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl ,,Litranservis“ akcijų arešto, nurodė, kad N. T. neturi ir niekada neturėjo UAB „Litranservis“ akcijų. Nepagrįstai į dalintino turto masę įtrauktas automobilis Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi byloje duomenys apie automobilį buvo tik 2003–2004 metais, vėlesnių duomenų apie minėtą automobilį nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų apie minėto turto buvimo vietą bylos nagrinėjimo metu.

4) Neteisingai nustatyta dalintino turto vertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas spręsdamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo klausimą, privalo vadovautis teismo sprendimo dieną esančiomis dalijamo bendro turto rinkos kainomis. Teismas, nustatydamas dalintino santuokinio turto vertę pagal rinkos kainas, galiojusias bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje 2001-02-20, nenurodė nė vienos kasacinio teismo nutarties, pagrindžiančios tokias teismo išvadas. Teismas, nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę vadovavosi NT registro duomenis, tačiau juose nei vienas nekilnojamojo turto objektas nėra įkainuotas teismo nurodytą 2001-02-20 dieną. Teismo nurodyta sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esančio 0,06 ha žemės sklypo Nr. 100 rinkos vertė 240 Lt ir 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101 adresu (duomenys neskelbtini) – 240 Lt prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principui. Nesantį natūroje automobilį Volvo 460 GL, 1992 m., teismas įvertino 15 000 Lt, t. y. 62,5 karto didesne verte negu 6 arų žemės sklypas, kas yra nelogiška. Teismas Rusijos Federacijoje esančio turto vertę nustatė, remdamasis nebaigto namo statybos sąmata, kurioje nurodyta 913 707 rublių kaina, ir įvertino nebaigtą statyti gyvenamąjį namą – 63 960 Lt , o 0,12 ha žemės sklypą – 1 200 Lt. Ši teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja LR CK 3.119 straipsniui. Ieškovė pateikė 2006-09-05 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) aktą, kuriame jo kaina nurodyta 1 200 rub., bei 2006-09-08 pažymą apie nebaigto gyvenamojo namo vertę, kurioje nurodyta 192 705 rub. vertė, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis sąmata. Teismas 28 200 Lt verte įkainavo ,,Litranservis“ akcijas, kurių realiai nėra.

5) Teismas, dalindamas turtą, pažeidė LR CK 3.127 straipsnio nuostatas, šalių lygiateisiškumą, kadangi atsakovo įpėdiniams priteisė turtą, kurio natūroje nėra, įkainuodamas nurodytą turtą kainomis, kurios buvo nurodytos daugiau kaip prieš 10 metų t. y. automobilį VOLVO 1992 metų už 15 000 litų, bei akcijas ,,Litranservis“ už 28 200 Lt, o ieškovei priteisdamas du žemės sklypus po 6 arus įvertino kiekvieną jų po 240 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas.

6) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino ir nepasisakė dėl apelianto pateiktų duomenų apie vidutinę turto rinkos vertę, atsakovo pareiškimų ir paaiškinimų, rašytinių įrodymų apie turto vertę (duomenys neskelbtini., sąskaitų išrašų, nevertino ieškovės parodymų su kitais įrodymai.

7) Teismas, į dalintiną turtą įtraukdamas ir gautas pajamas 140 000 Lt už parduotą bendrosios nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisingai nustatė pajamų sumą, kadangi pardavimo sutartyje nurodyta 143 000 Lt, ir tuo nepagrįstai sumažino ieškovės mokėtiną kompensaciją 1 500 Lt.

8) Į bylą neįtraukti visi kreditoriai. Ieškovė teismo posėdžio metu 2014-01-29 nurodė, kad nemoka mokesčių už garažą (boksą) Nr. 205, esantį adresu (duomenys neskelbtini) LR CK 3.126 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, tačiau ieškovė minėto kreditoriaus nenurodė. Nurodyto kreditoriaus neįtraukimas pažeis apelianto, kaip kreditoriaus, interesus, kadangi mažės išieškojimo galimybė, nes nepadalyti įsiskolinimai už turtą, po to, kai jis turto padalijimo metu atiteko vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, atitenka tam pačiam šio turto vieninteliam savininkui – sutuoktiniui.

9) Teismas, pažeisdamas CPK 269 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad sprendimo paskelbimo datą gali nustatyti teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2014 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė sprendimo paskelbimo datą 2014 m. kovo mėn. 12 d., kai sprendimas turėjo būti skelbiamas 2014 m. vasario mėn. 19 d., t. y. nukėlė sprendimo paskelbimą 21 dienai. 2014 m. kovo mėn. 12 d. sprendimo paskelbimas buvo nukeltas dar vienai dienai nenurodant dėl kokių techninių kliūčių.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama sprendimo dalimi buvo tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, tinkamai vertinti byloje esantys įrodymai ir nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, jog apeliaciniu skundu nepagrįstai keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas ieškiniu prašė pripažinti jam teisę 1999-03-05 sprendimu priteistą 99 740 Lt skolą ir 1999-06-07 sprendimu priteistą 92 000 Lt skolą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, dalijamo turto vertę nustatyti sprendimo priėmimo dieną, nepripažinti trečiojo asmens V. R. kreditorinio reikalavimo, todėl apeliantas turi teisę apeliaciniu skundu ginčyti tik tas skundžiamo sprendimo dalis, kurios susijusios su jo ieškinyje pareikštais reikalavimais. Todėl apeliaciniu skundu nepagrįstai prašoma išjungti iš dalinamo turto balanso automobilį Volvo 460 GL, v/n (duomenys neskelbtini), 282 vnt. „Litranservis“ akcijas, sumažinti žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių Dolžanskoje Kaliningrado sr. vertę iki 25 434,17 Lt. Šie reikalavimai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo neturi būti nagrinėjami. Ieškovė laiko nepagrįstais ir neįrodytais trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiama sprendimo dalimi buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, kadangi trečiasis asmuo turėjo teisę reikšti teismui nušalinimus. Nepagrįsti skundo argumentai, jog N. T. prievolės apeliantui turėjo būti pripažintos solidariomis ieškovės ir N. T. prievolėmis, kadangi teismas šioje dalyje priimdamas sprendimą tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normos ir padarė pagrįstas išvadas. Trečiojo asmens skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįsti, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiame ar kituose šio straipsnio punktuose nurodytų pagrindų buvimą, todėl pagrįstai skundžiama sprendimo dalimi N. T. prievolės apeliantui laikytos asmeninėmis N. T. prievolėmis. Nepagrįsti ir skundo argumentai, jog teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę. Apeliantas laikosi pozicijos, jog dalintino turto vertė turėjo būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną, o ne santuokos nutraukimo metu. Tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta, kadangi CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Skundžiama sprendimo dalimi pagrįstai nustatyta, jog bendroji jungtinė nuosavybė tarp šalių pasibaigė 2000-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16536/2000 pagrindu. 2001-02-20 buvo išduotas ištuokos liudijimas. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių dalintino turto vertę, todėl nepagrįstai ginčija šią skundžiamo sprendimo dalį. Ieškovė taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog skundžiama sprendimo dalimi pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingos aplinkybes ir įrodymus, juos įvertino tinkamai nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų bei laikydamasis kasacinio teismo praktikos, todėl padarė teisingas išvadas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog skundžiama sprendimo dalimi į civilinę bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta garažų bendrija „Neris“, kadangi apeliantui nesuteikta teisė atstovauti šią garažų bendriją, o pastaroji sprendimo neginčija. Ieškovė nesutinka su apelianto reikalavimu panaikinti skundžiamą sprendimo dalį dėl CPK 269 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes pagal CPK 329 straipsnį procesinės teisės pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. Ž. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą paršo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl proceso atnaujinimo teisėtumo, kadangi proceso atnaujinimo teisėtumo klausimas išspręstas 2012 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-149-601/2012 ir teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą. Atsiliepime nurodoma, kad prievolės atsiradusios iš komunalinių patarnavimų AB „Kauno energija” bei A. Ž. priteistos 99 640 Lt ir 92 000 Lt skolos susidarė santuokos metu. Faktą, jog priteistos lėšos buvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti, įrodo N. T. pareiškimas ( t. 2 b. l. 123), kad butai Nr. 57 ir Nr. 58, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pirkti už paskolintus trečiojo asmens pinigus, kad šie butai buvo pirkti N. T. ir ieškovės vardu tikslu įsteigti firmą ir juose įrengti ofisus. Todėl sutinkamai su LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nekilnojamojo turto įgijimas bei komunalinių paslaugų pirkimas laikytini sandoriais, sudarytais šeimos interesais. Be to, ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė už 143 000 Lt ir tai įrodo, kad ieškovė naudojosi šiais butais, pripažino šiuos butus įgytus bendra jungtine nuosavybe už skolintus pinigus. Todėl šie kreditoriniai įsipareigojimai yra bendri ir jie privalo būti tenkinami iš bendro sutuoktinių turto. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neteisingai nustatė kompensaciją už parduotą butą Savanorių pr. 228-57, Kaune ir nesutinka su apeliantės nurodyta šio buto vidutine rinkos verte 70 907 Lt. Teigia, kad apeliantė nori nepagrįstai praturtėti 72 093 Lt suma, nes parduodama bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą už 143 000 Lt, nori sumokėti tik 35 454 Lt kompensaciją. Atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas spręsdamas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo klausimą, privalo vadovautis teismo sprendimo dieną esančiomis dalijamo bendro turto rinkos kainomis, todėl ieškovės skundo argumentai, kad turto kainos turi būti skaičiuojamos pagal 1999 m. ar 2001 m. vertes, yra nepagrįsti ir atmestini. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 110 689 Lt ir atsakovas su tokia verte sutiko 2004-10-18 priešieškinyje, kadangi teismas turi vadovautis ne proceso dalyvių nuomone dėl turto rinkos vertės, o rinkos verte turto dalijimo dieną. Atsiliepime sutinkama su ieškovės skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nustatydamas nebaigto gyvenamojo namo vertę rėmėsi statybos sąmata. Tačiau nesutinka su ieškovės skundo argumentais, kad šio nebaigto gyvenamojo namo vertė yra 100 000 Lt, o šalio jo esančio 0,12 ha žemės sklypo vertė yra 1 200 Lt, kadangi tokia turto vertė nustatyta pagal ieškovės ir atsakovo susitarimą 2004 metais, toks susitarimas yra neobjektyvus, neatspindintis realių turto kainų ir pažeidžiantis kreditorių interesus, be to, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas. Trečiojo asmens nuomone, privalu vadovautis ieškovės pateiktais 2006-09-05 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) aktu, kuriame žemės sklypo kaina nurodyta 1 200 rub., ir 2006-09-08 pažyma apie nebaigto gyvenamojo namo vertę, kurioje vertė nurodyta 192 705 rub., kas, atsižvelgiant į oficialių rublio ir lito kursą, sudaro 25 434,17 Lt. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės argumentais dėl dalintino turto vertės bei dalių nustatymo. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visų pirma privalu nustatyti sutuoktinių turtą, kuris yra realus, t. y. į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Ieškovė į dalintiną turtą įtraukė 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų, tačiau šių akcijų realiai nėra. Taip pat nepagrįstai į dalintiną turtą įtrauktas lengvasis automobilis Volvo 460 GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi byloje nėra duomenų apie jo buvimo vietą. Be to, šio automobilio vertė 15 000 Lt yra nereali bei neatitinkanti rinkos kainos. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos ir kito dalintino turto vertės neatitinka šio turto rinkos vertės – sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esančio 0,06 ha žemės sklypo Nr. 100 rinkos vertė 240 Lt ir 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101 (duomenys neskelbtini) – 240 Lt, t. y. 1 aras žemės įvertintas 40 Lt. Bylos duomenimis vidutinė šių žemės sklypų rinkos vertė 8 620 Lt, todėl ieškovės sklypų įvertinimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka suformuotos teismų praktikos, pažeidžia kreditorių interesus, suteikia ieškovei pagrindą nepagrįstai praturtėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 buvo padalintas tarp ieškovės L. T. ir atsakovo N. T. jų santuokoje įgytas turtas (t. 1, b. l. 161–163). 2000-01-05 į teismą kreipėsi bendrovė „Jurby Enterpises Ltd“ prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo, kadangi teismas padalino turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ 172 000 Lt skolos, priteistos iš atsakovo N. T., išieškojimas, šiai bendrovei bylos nagrinėjime nedalyvaujant (t. 1, b. l. 209–210). 2001 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-9762/99 (t. 2, b. l. 67–68). 2001-03-07 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi „Jurby Enterpises Ltd“ reikalavimą perleido V. R. (t. 4, b. l. 100). Teismo sprendimu nutraukus santuoką 2001-02-20 buvo išduotas ištuokos liudijimas (t. 8 priedas). Atsakovas N. T. 2001-12-12 sudarė santuoką su L. J. (t. 6, b. l. 66). 2010-05-06 (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu atsakovas N. T. buvo paskelbtas mirusiu (t. 6, b. l. 53–55), 2010-05-25 išduotas mirties liudijimas (t. 6, b. l. 64–65. Atsakovo turtą paveldėjo jo sutuoktinė L. V. T. ir du nepilnamečiai vaikai – G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos teismas laikė atsakovo N. T. teisių perėmėjais ir įtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovais (t. 6, b. l. 60–62, 95–96). Atnaujinus procesą į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti kreditoriai A. Ž., AB „Kauno energija“, likviduojama SĮ „Santakos butų ūkis“. Skundžiamu teismo sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių L. T. ir N. T. turtas ir prievolės, su sprendimu nesutinka ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. Ž..

Dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo

Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad procesas byloje buvo atnaujintas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi procesas buvo atnaujintas nutartimi, kai prašymą atnaujinti procesą pareiškęs asmuo „Jurby Enterprises Ltd“ jau buvo perleidęs reikalavimo teisę naujam kreditoriui V. R.. Byloje nustatyta, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo 2000-01-05 padavė „Jurby Enterprises Ltd“ (t. 1, b. l. 209–210), nutartis, kuria buvo atnaujintas procesas, priimta 2001 m. rugsėjo 18 d. (t. 2, b. l. 67–68), o 2001 m. kovo 7 d. sudaryta sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo (t. 4, b. l. 100) patvirtina, kad šia sutartimi „Jurby Enterprises Ltd“ perleido V. R. reikalavimo teisę į Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 12 d. sprendimu (t. 1, b. l. 211) priteistą iš N. T. „Jurby Enterprises Ltd“ 172 000 Lt skolą ir 8 600 Lt žyminį mokestį. Tokiu būdu konstatuotina, kad nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo metu pareiškėjas reikalavimo teisės į N. T. nebeturėjo, tačiau vėliau, įvykus materialinių subjektinių teisių perėmimui, į bylą buvo įtrauktas „Jurby Enterprises Ltd“ teisių perėmėjas V. R. (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Kadangi materialinių subjektinių teisių perėmimas jau buvo įvykęs nutarties atnaujinti procesą byloje priėmimo metu, bet kuriuo atveju šiai aplinkybei paaiškėjus nutarties priėmimo metu vis tiek turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškimą padavusio asmens pakeitimo jo teises perėmusiu asmeniu V. R.. Todėl vėliau įvykęs tik procesinių teisių perėmimas nepaneigia įvykusio materialiųjų subjektinių teisių turėtojo pasikeitimo ir dėl tos priežasties nėra jokio pagrindo spręsti, kad procesas byloje atnaujintas nepagrįstai ir neteisėtai, juolab, kad V. R. dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir savo teises toliau gynė byloje.

Iš teismo priimtos nutarties atnaujinti procesą matyti, kad procesas buvo atnaujintas todėl, kad priimtu teismo sprendimu, kuriuo tarp sutuoktinių buvo padalintas turtas, buvo nuspręsta dėl „Jurby Enterprises Ltd“ teisių, šios bendrovės neįtraukus į bylą. Teisių pažeidimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 28 d. nutartimi buvo areštuotas N. T. priklausantis turtas (t. 1, b. l. 212), kuris pagal 1997 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimą dėl turto padalijimo atiteko ieškovei, o vėliau Kauno apygardos teismo 1999-05-12 sprendimu „Jurby Enterprises Ltd“ iš N. T. buvo ir priteista nurodyta skola (t. b. l. 211). Todėl ieškovė visiškai nepagrįstai remiasi tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio Kodekso ir Santuokos ir šeimos kodekso normomis, kurios nenumatė pareigos sutuoktiniams kreipiantis dėl turto padalinimo nurodyti kreditorius. Kaip nurodyta „Jurby Enterprises Ltd“ teisės buvo pažeistos jos reikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoto turto paskyrimu kitam asmeniui, o ne skolininkui N. T.. Tik vėliau atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje nurodytu pagrindu ir bylą jau nagrinėjant įsigaliojus naujos 2000 m. redakcijos CK bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kuri numatė, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms, iškilo būtinybė paisyti kreditorių teisių garantijų, įtvirtintų CK 3.126 straipsnyje, dėl ko kreditoriai ir buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenyimis.

Dėl dalintino turto masės

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009). Trečiasis asmuo A. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta dalintino turto mase, kadangi teismas į turto visumą įtraukė turtą, kurio teismo sprendimo priėmimo metu jau nebuvo, o būtent 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų ir automobilį Volvo 460 GL valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytos įmonės byloje pateikta 1998-12-21 pažyma (t. 1, b. l. 37), sprendė, kad tokios akcijos egzistuoja, ir įvertinęs duomenis iš viešo Juridinių asmenų registro (t. 13., b. l. 79–81) apie Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonę „Litranservis“, kaip veikiančią įmonę, nelaikė nurodytų akcijų bevertėmis. Tačiau sutiktina su apeliantu, jog byloje nėra įrodyta, kad N. T. nuosavybės teisėmis valdė šias akcijas. Pirmiausia, pažymoje teigiama apie N. T. vadovaujamos UAB „LTL“, o ne paties N. T. turimas 282 paprastas vardines UAB „Litranservis“ akcijas. Be to, prijungtos bylos Nr. 2–10415/1999 medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. nutartimi šios akcijos, kaip valdomos N. T., buvo areštuotos, tačiau 1999-05-19 antstolės L. U. surašytu aktu apie išieškojimo negalimumą yra konstatuota, kad N. T. UAB „Litranservis“ akcijų neturi ir niekada neturėjo (nurodytos bylos b. l. 27, 46). Pastarais rašytinis įrodymas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CK 197 straipsnio 2 dalis), o joje nurodytos aplinkybės kitais byloje pateiktais įrodymais nėra paneigtos. Todėl kolegija sprendžia, kad šios akcijos buvo nepagrįstai įtrauktos į dalintino turto masę.

Pirmosios instancijos teismas 1992 m. laidos automobilį Volvo 460 GL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė įtrauktinu į dalintino turto masę, kadangi byloje yra pateikta duomenų apie jo egzistavimą ir į jį pretendavo N. T.. Iš tikrųjų byloje yra duomenys apie tai, kad šis automobilis 1997 m. rugpjūčio 15 d. UAB „LTL“ buvo perduotas N. T. asmeninėn nuosavybėn (t. 1, b. l. 17) ir Kaliningrade buvo įregistruotas N. T. vardu (t. 1, b. l. 110–111), 1998 m. automobilis buvo paimtas N. T. sulaikymo metu ir saugomas Generalinėje prokuratūroje (t. 1, b. l. 19), Vilniaus apygardos teismo 2003-09-03 nutartimi areštas panaikintas ir automobilis grąžintas N. T. (t. 13, b. l. 83). Tačiau ieškovė, prašydama įtraukti automobilį į dalintino turto masę ir turėdama pareiga įrodyti tokio turto (automobilio) buvimo vietą ir jo valdymą (CPK 178 straipsnis), tokių įrodymų nepateikė. Todėl, kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad byloje pateikti įrodymai apie automobilio turėjimą ir valdymą yra pateikti tik iki 2003 metų, įvertinus nuo to momento praėjusį ilgą 10 metų laikotarpį bei tai, kad N. T. nuo 2005 m buvo dingęs, o vėliau pripažintas mirusiu, nurodyti ieškovės pateikti įrodymai laikytini nepakankamais, kad jais remiantis būtų galima šį automobilį įtraukti į dalintino turto masę, ypač vertinant ir jo nurodytą vertę – 15 000 Lt. Akivaizdu, kad 1992 m. laidos automobilis dėl nurodytų priežasčių galėjo tapti bevertis, kaip beje nustatyta ir dėl ieškovės valdyto automobilio Honda Civic (t. 6, b. l. 122).

Dėl nurodytų argumentų trečiojo asmens A. Ž. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir iš dalintino turto masės išjungtina 28 200 Lt vertės 282 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų ir 15 000 Lt vertės automobilis Volvo 460 GL valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. turto masė mažintina bendra 43 200 Lt vertės turtu. Kadangi pirmosios instancijos teismas viso dalintino turto vertę nustatė 450 398 Lt, tai ji mažintina iki 407 198 Lt.

Dėl prievolės trečiajam asmeniui A. Ž. vykdymo iš bendro sutuoktinių turto

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog jis pinigus skolino būtent šeimos poreikiams, o ne asmeniškai N. T., t. y., kad trečiasis asmuo neįrodė pagrindų, kuriuos nustačius ši prievolė galėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Trečiasis asmuo A. Ž. savo savarankišką reikalavimą (t. 3, b. l. 162) grindė tuo, kad N. T. perduoti jo pinigai buvo panaudoti bendros sutuoktinių nuosavybės įsigijimui – butų (duomenys neskelbtini) pirkimui, t. y. panaudoti šeimos interesais ir jo reikalavimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Kolegija pritaria virš nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis). Taigi tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti, tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010 ). Todėl atmestini trečiojo asmens A. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad yra preziumuojama, jog be kito sutuoktinio sutikimo sudaryta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, kol tai nėra paneigta. Šiuo atveju apeliantas nepagrįstai remiasi CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, kadangi ši norma reglamentuoja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymą, naudojimą ir disponavimą.

Trečiasis asmuo A. Ž., grįsdamas apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje N. T. 2000-05-03 pateiktame pareiškime teismui nurodytų aplinkybių, jog butai, esantys Savanorių pr. 228, Nr. 57 ir Nr. 58 buvo nupirkti už A. Ž. pinigus, kadangi jie norėjo įsteigti firmą „Haversak“ ir šie butai buvo skirti ofisui (t. 2, b. l. 123). Kolegija šį įrodymą nepripažįsta tinkamu ir pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti nurodytą prievolę A. Ž. vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, t. y. kaip prievolę, atsiradusią iš sandorio, sudaryto šeimos interesais. Pirmiausia, N. T. pareiškime nurodytos aplinkybės, šalių paaiškinimai ir byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina buvus tarp N. T. ir A. Ž. tam tikrus verslo, finansinius santykius, dėl kurių N. T., siekdamas atsiskaityti su A. Ž., galėjo duoti tokius paaiškinimus, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kad A. Ž. lėšos, suteiktos N. T., buvo panaudotos šeimos, o ne verslo interesais, byloje nėra pateikta. Be to, pažymėtina, kad byloje pateikti skolą pagrindžiantys dokumentai – 1995-11-10 N. T. skolos dokumentas A. Ž. dėl 15 000 JAV dolerių skolos (t. 9, b. l. 13) ir 1995-03-28 sudaryta kreditinė sutartis tarp A. Ž. individualios įmonės ir UAB „LTL“, atstovaujamos direktoriaus N. T. (t. 9, b. l. 18), kurių pagrindu buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 5 d. sprendimas dėl 99 640 Lt skolos priteisimo iš N. T. A. Ž. (t. 1, b. l. 130) – nepatvirtina aplinkybės, kad už šiuos pinigus buvo įsigyti butai, kadangi butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nupirkti anksčiau, iki šių sandorių sudarymo, t. y. 1994-07-28 ir 1994-08-31 (t. 2, b. l. 203, t. 13, b. l. 55–60). Iš Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 7 d. sprendimo (t. 1, b. l. 129), kuriuo iš N. T. A. Ž. buvo priteista 92 000 Lt skola ir 500 Lt teismo išlaidos, matyti, kad N. T. buvo suteikęs A. Ž. generalinį įgaliojimą ir skolą norėjo grąžinti surašydamas jam testamentą. Šios aplinkybės patvirtina N. T. prievolės A. Ž. asmeninį pobūdį.

Dėl dalintino turto vertės nustatymo

Tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. Ž. bylos nagrinėjimo metu kilo principinis ginčas dėl dalintino turto vertės nustatymo momento, kadangi, ieškovės nuomone, ši vertė turėtų būti nustatyta santuokos nutraukimo dieną, o trečiojo asmens A. Ž. teigimu, – teismo sprendimo priėmimo dieną. Tokiu būdu iš esmės kilo ginčas dėl CK 3.119 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalintino santuokinio turto vertė turėtų nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu santuokos nutraukimo metu (ištuoka įregistruota 2001-02-20), su kuo nesutinka trečiasis asmuo A. Ž., paduodamas apeliacinį skundą. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr.3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Tačiau teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kokias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys. Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl turto vertės pasirinko tokį dalintino turto vertės nustatymo kriterijų – vertę nustatyti santuokos pasibaigimo metu, t. y. santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organuose momentu ir nesant kitokių įrodymų turto vertę nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintino turto vertę pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš esmės nepažeidė teisės normų reikalavimų ir tinkamai nustatė dalintino turto vertę. Trečiojo asmens A. Ž. pateikti įrodymai apie byloje dalintino turto vidutines rinkos vertes nuo 2013-01-01 (t. 11, b. l. 41–66) yra nustatytos pagal masinį vertinimą, neatsižvelgus į konkretaus turto individualias savybes, todėl neatspindi realios dalintino turto rinkos vertės. Nekilnojamo turto registro duomenys apie konkretaus turto vidutinę rinkos vertę laikytini labiau pagrįstais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims aiškino pareigą teikti įrodymus (t. 8, b. l. 91–95, 173, t. 11, b. l. 173), todėl šalims nevykdant šios pareigos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais duomenimis.

Dėl apeliantų skundžiamo kai kurio dalintino turto vertės ir kompensacijos už ieškovės parduotą butą nustatymo pagrįstumo

Ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertino 110 689 Lt, pirmosios instancijos teismas laikė šią ieškovės nurodytą buto rinkos vertę per didele ir, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 13, b. l. 58–60), nustatė jo kainą – 81 206 Lt. Kadangi kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dalintino turto vertės nustatytinos pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nes faktiškai kitokių rinkos vertę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl sutinka ir su šio buto nustatyta rinkos kaina. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro pastabose nurodytas šiek tiek kitoks bendras buto plotas ir kitokia buto rinkos vertė (110 689 Lt), nepaneigia teismo nustatytos buto rinkos kainos, kadangi nėra aišku ir nustatyta, kokiu pagrindu padaryta nurodyta pastaba ir ar iš tikrųjų yra atlikti kokie nors pakeitimai bute, dėl ko būtų padidėjusi buto rinkos kaina. Šį vertės padidėjimą pagrindžiančių įrodymų ieškovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Ginčas kyla ir dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nustatytos vertės pagrįstumo. Teismas nustatydamas šio nekilnojamojo turto vertę rėmėsi byloje pateikta nebaigto statyti namo statybos sąmata 913 707 rub. sumai (t. 3, b. l. 38–43) ir, konvertavęs rublius į nacionalinę valiutą, namo vertę nustatė 63 960 Lt. Ieškovės teigimu, teismas turėjo nustatyti šio namo rinkos kainą 100 000 Lt, kadangi abi šalys procesiniuose dokumentuose nurodė būtent tokią šio turto kainą. Trečiojo asmens nuomone, turėjo būti remiamasi ne statybos sąmata, kadangi turi būti nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina, o pateikta „Rusijos valstybinio inventorizacijos ir nekilnojamojo turto objektų apskaitos“ 2006-09-08 pažyma (t. 12 priedas) apie nebaigto statyti namo vertę patvirtina, kad nebaigto statyti namo vertė yra 192 705 rub. Kadangi ginčo gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti pastatas, todėl jo vertė gali būti nustatyta remiantis materialiniais įdėjimais į šią statybą, ir pirmosios instancijos teismo pozicija nustatant nebaigto statyti namo vertę remtis namo pastatymo kaštus patvirtinančia sąmata iš esmės nelaikytina ydinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas konvertuodamas išlaidas Rusijos rubliais į nacionalinę valiutą – litus, netinkamai suskaičiavo, kadangi konvertavus 913 707 Rusijos rublius į litus (100 Rusijos rublių = 7,6238 Lt; 1 Rusijos rublis = 0,0762 Lt; t. 13 , b. l. 47) gaunama 69 624 Lt suma, t. y. 5 664 Lt mažiau. Remiantis trečiojo asmens nurodyta pažyma šio namo vertė būtų tik 14 684 Lt, kas laikytina nerealia ir protingumo, sąžiningumo kriterijus neatitinkančia verte. Kolegija, vertindama šią pažymą taip pat atsižvelgia į tai, kad statinio vertė šioje pažymoje yra nustatyta pagal 1969 metų kainas, pritaikius tam tikrą koeficientą, be to, ši kaina paskaičiuota mokesčių 2006 m. apskaičiavimui. Todėl esant tik tokiems įrodymams apie nebaigto statyti namo vertę, kolegijos nuomone, labiau pagrįsta ir tikėtina namo vertė, paskaičiuota įdėjimų į namo statybą pagrindu. Ieškovės argumentai, jog šį nebaigtą statyti namą abu sutuoktiniai vertino 100 000 Lt nepagrįsti, kadangi N. T. pateiktame priešieškinyje nei apie šį turtą, nei apie jo vertę nekalbama (t.2, b. l. 92–97,160–169,182).

Trečiasis asmuo A. Ž. nesutinka ir su teismo nustatyta dviejų kiekvieno po 0,06 ha žemės sklypų sodų bendrijoje verte. Teismas jų vertę nustatė Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 9 b. l. 44-45, t. 11, b. l. 44, t. 13, b. l. 77–78), pagal kuriuos šių sklypų vertė yra po 240 Lt kiekvieno jų. Kadangi kolegija jau pasisakė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, vertę nustatant pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, todėl šie trečiojo asmens A. Ž. apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

Apeliacinių skundų objektu yra ir teismo nustatytos kompensacijos už ieškovės parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumas. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 70 000 Lt dydžio kompensaciją už parduotą butą, kurį ji pardavė už 140 000 Lt, kai šio buto vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tiek 1999 m., kai šis butas buvo priteistas jai teismo sprendimu, tiek ir santuokos nutraukimo metu buvo 70 907 Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (t. 13, b. l. 55–57) matyti, kad šio buto vidutinė rinkos vertė jo pardavimo metu buvo 87 625 Lt, tačiau pati ieškovė pripažįsta jį pardavusi už 140 000 Lt, todėl kompensacija nustatyta teisinga ir pagrįsta.

Dėl teismo šališkumo ir priimant teismo sprendimą padarytų procesinės teisės normų pažeidimų

Trečiasis asmuo A. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą, kadangi spręsdamas dėl trečiojo asmens pareikšto prašymo pareikalauti įrodymus ir įtraukti į bylą kitus kreditorius šiuos jo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat spręsdamas dėl jo byloje pareikšto reikalavimo ignoravo jo argumentus ir nepasisakė dėl daugelio byloje pateiktų įrodymų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003). Kolegija nevertina nurodytų pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų ir bylos nagrinėjimo eigoje priimtų tam tikrų procesinių sprendimų, kaip teismo šališkumą patvirtinančių įrodymų, ir sprendžia, kad trečiojo asmens nurodyti argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo to niekaip nepagrindžia nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Trečiasis asmuo A. Ž. įstatymų nustatyta tvarka nereiškė nušalinimų, be to, ir šiuo metu nenustatyti jokie CPK įtvirtinti nušalinimo pagrindai (CPK 65, 66, 68 straipsniai).

Dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų jau kolegija pasisakė, pripažindama apelianto argumentus dėl byloje neįvertintų įrodymų pagrįstais, todėl dar kartą to nevertinta.

Trečiojo asmens A. Ž. apeliacinio skundo argumentai dėl neįtrauktų į bylą kitų kreditorių neanalizuotini, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, t. y. nėra jokių duomenų, kad garažų bendrija turi kokią nors reikalavimo teisę, kuri būtų susijusi su sutuoktinių turto padalijimu.

Kiti trečiojo asmens nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai (dėl sprendimo paskelbimo datos nustatymo ir jos atidėjimo) neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl taip pat neanalizuotini ir atmestini.

Dėl teismo sprendimo pakeitimo

Kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl Lietuvos-Airijos-Didžiosios Britanijos-Rusijos įmonės „Litranservis“ akcijų ir automobilio Volvo 460 GL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į dalintino turto masę, taip pat klaidingai nustačius nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kaliningrado srityje vertę, sprendimas šioje dalyje keistinas (185 straipsnis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nustatyta, dėl nepagrįsto nurodytų akcijų ir automobilio įtraukimo į dalintino turto balansą, turto masė mažintina bendra 43 200 Lt suma, t. y. iki 407 198 Lt, tačiau dėl netinkamai nustatytos nebaigto statyti gyvenamojo namo vertės, kuri turėtų būti didesnė 5 664 Lt, bendra dalintino turto vertė yra 412 862 Lt, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po 206 431 Lt. Kadangi ieškovei paskirto turto bendra vertė sudaro 186 754 Lt., o atsakovui paskirto turto vertė yra 226 107 Lt, ieškovei iš atsakovo (jo teisių perėmėjų) priteistina 19 677 Lt kompensacija pagal turto paveldėtojams tenkančias dalis.

Likusioje dalyje sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi keičiama tik nežymi sprendimo dalis turto padalinimo dalyje, įvertinus visų byloje reikštų reikalavimų apimtį, spręstina, kad tai nelemia bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Trečiasis asmuo, paduodamas apeliacinį skundą, yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį, tačiau, kadangi jo apeliacinis skundas yra patenkintas tik nežymioje dalyje ir tik toje dalyje, kuri nesusijusi su jo pareikštu savarankišku reikalavimu, dėl kurio jis ir yra sumokėjęs žyminį mokestį, paduodamas apeliacinį skundą, todėl jam patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio, 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir ją išdėstyti taip:

Padalinti santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovei L. T. ir atsakovui N. T., kiekvienam paskiriant turto už 206 431 Lt ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę:

– ieškovei L. T. į 4-rių kambarių 68,20 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 76 363 Lt; garažą (boksą) Nr. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate 1G2/p (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 067 Lt; sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, ir sodo pastatą 100S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22844 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Bartonys“ esantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 240 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) , o taip pat ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), viso už 186 754 Lt. Už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį priteisti iš atsakovo N. T. turto paveldėtojų ir jo teisių perėmėjų L. V. T., A. T., G. T., kurių įstatyminė atstovė yra L. V. T., ieškovei L. T. iš viso 19 677 Lt kompensaciją, iš kiekvieno priteisiant proporcingai jų paveldėtai daliai, t. y. iš L. V. T. priteisti 5/8 dalis, t. y. 12 298,12 Lt, iš A. T. ir G. T. po 1/8 dalį, t. y. po 2 459,62 Lt iš kiekvieno;

– atsakovui N. T. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 3-jų kambarių 65,52 kv. m butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81 206 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) Nr. 205, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 077 Lt, esantį (duomenys neskelbtini).; 222,7 kv. m bendrojo ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 69 624 Lt vertės su 0,12 ha žemės sklypu, kurio vertė 1 200 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat priteisti iš ieškovės L. T. ½ dalį 140 000 Lt gautų pajamų, t. y. 70 000 Lt sumą, už parduotą 2-jų kambarių 48,04 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), viso už 226 107 Lt.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Teisėjai Nijolia IndreikienėAlgimantas KukalisNerijus Meilutis