- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-149-601/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- L. V. T., A. T., G. T., N. T.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., V. R., Sodininkų bendrijai „Bartonys“
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-589-375/2011 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovams L. V. T., A. T., G. T. (jų įstatyminė atstovė L. V. T.), tretiesiems asmenims A. Ž., V. R., Sodininkų bendrijai „Bartonys“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo N. T. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei trečiojo asmens A. Ž. ieškinį dėl teisės pripažinimo išieškoti skolą iš abiejų sutuoktinių turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismo prašė: padalinti santuokoje su N. T. įgytą turtą ir pripažint jai nuosavybės teisę į 4 kambarių butą, esant (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), į du sklypus po 0, 06 ha žemės, esančius (duomenys neskelbtini)su nebaigtu statyti sodo nameliu, automobilį HONDA CIVIC 1988 m., v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovui N. T. pripažinti nuosavybės teise 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį Vilniaus g. boksas Nr.205, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0190 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 1992 m., akcijas firmoje “Litranservis“ bendros Lietuvos - Airijos – Didžiosios Britanijos – Rusijos įmonės, PO BOX 2356 Vivulskio 6/80-8 (t. 2, b. l. 186-188).
Atsakovas N. T. priešieškiniu prašė priteisti jam butą (duomenys neskelbtini); ieškovei - priteisti butą (duomenys neskelbtini) ir butą Savanorių pr. 228-57 Kaune, taip pat atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad šis butas būtų priteistas kreditoriui A. Ž., kadangi abu butai pirkti už jo paskolintus pinigus, priteisti kaip kompensaciją A. Ž. žemės sklypą Nr. 100 Sodininkų bendrijoje „Bartonys“ ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą Nr.101, garažą, esantį (duomenys nweskelbtini)boksas Nr. 205, automobilį HONDA CIVIC palikti ieškovės L. T. nuosavybėje; atsakovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį 7000 rublių padalinti per pusę (t. 2, b. l. 167-169, 180-182).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu pakeitė 1999-12-07 sprendimą: ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies - padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) ieškovei pripažino nuosavybės teises į 4 kambarių 68,20 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypą Nr. 100, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti sodo nameliu, 0,06 ha žemės sklypą Nr. 101, kadastro Nr. 4630/0033:101, esantį (duomenys neskelbtini) automobilį HONDA CIVIC v/n (duomenys neskelbtini).; 2) atsakovui N. T. pripažino nuosavybės teises į turtą: 3 kambarių 62,52 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. 19/986-0097-01-4/0025, esantį (duomenys neskelbtini), su įrengtu rūsiu, garažą, esantį Vilniaus g. boksas Nr. 205, unikalus Nr. 52/968-0328-21-6:0001 K. K. rajone, 0,0190 ha žemės sklypą, registro Nr. 19/287, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) L, v/n B 240 (duomenys neskelbtini), akcijas firmoje „Litranservis“ bendros Lietuvos – Airijos – Didžiosios Britanijos – Rusijos įmonės, PO BOX 2356 Vivulskio 6/8-8, kurių vertė 28 200 Lt (282x100 Lt); 3) likusioje dalyje L. T. ieškinio reikalavimą ir N. T. priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad šalys sutiko dėl automobilių: HONDA CIVIC v/n (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei ir dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovui, todėl šioje dalyje tenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus priteisiant ieškovei automobilį HONDA CIVIC, o N. T. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, jog užsitęsus bylos nagrinėjimui ieškovė 2006-04-27 pardavė 1999-12-07 teismo sprendimu jai priteistą butą (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad sandoris yra galiojantis ir neginčijamas teisminiu būdu, todėl šis butas negali būti dalintinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir išjungtinas iš dalijamo turto masės, nes negalima dalinti tai, ko nėra. Tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl likusio santuokinio turto padalijimo į šią aplinkybę atsižvelgia ir įvertina, kad vietoje buto ieškovė kaip santuokinį turtą yra gavusi pinigus. Teismas, dalindamas ieškovės ir atsakovo santuokoje užgyventą turtą, ieškovės siūlomą turto dalijimo būdą vertina kaip labiau atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Dalijant turtą buvusiems sutuoktiniams pagal ieškovės reikalavimus jai atitenka nekilnojamojo turto šiek tiek daugiau, nukrypstant nuo lygių dalių principo - butas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai ir sodo namelis SB “Bartonys“. Piniginės lėšos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini), taip pat priskirtinos ieškovei kaip santuokoje užgyventas turtas. Atsakovui teismas priteisė 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini). SŠK 23 str. 2 d. leido nustatyti nelygias sutuoktinių dalis atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus arba dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus. Šalys neturi nepilnamečių vaikų, tačiau teismas įvertino tai, kad ieškovė jai priteistame bute (duomenys neskelbtini) ir gyvena, jį išlaiko, prižiūri ir moka mokesčius, jai priteistas garažas yra netoli jos gyvenamosios vietos. Žemės sklypus ir sodo namelį SB “Bartonys“ ieškovė taip pat prižiūri, juo naudojasi, ten dirba, moka mokesčius. Nukrypdamas nuo lygių dalių principų teismas įvertino ir tai, kad pats N. T. 1998 m. lapkričio mėn. datuotame rašte sutiko, kad visas Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas būtų paskirtas tik ieškovei. Tikslaus sutuoktinių turto vertės nustatymą apsunkina tai, kad dėl objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimas labai užsitęsė: byla buvo stabdoma 2004-01-29 nutartimi (4 t., b. l. 122) dėl Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-173/99. 2005-11-10 bylos nagrinėjimas vėl buvo sustabdytas iki baudžiamosios bylos dėl N. T. dingimo be žinios išsprendimo (5 t., b. l. 119). Vėliau, teismui pripažinus N. T. mirusiu, buvo sprendžiamas klausimas dėl jo teisių ir pareigų perėmėjų. Tačiau į procesą įtraukus antrąją mirusiojo sutuoktinę L. V. T. bei jos nepilnamečius vaikus turto dalybų klausimo sprendimą apsunkino tai, kad atsakovai su teismu nebendradarbiavo, nereiškė jokių reikalavimų ir neteikė jokių įrodymų, nors N. T. priešieškinys buvo neišsamus, netinkamai suformuluotas ir nepagrįstas nei teisiniais nei faktiniais argumentais bei įrodymais, jame buvo pareikšti reikalavimai, kurie šioje santuokinio turto dalybų byloje taikant SŠK normas iš viso negalėjo būti sprendžiami. Dėl šios priežasties teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, kurie yra taip suformuluoti: „butas (duomenys neskelbtini), neprieštarauju, kad būtų priteistas kreditoriui A. Ž. gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi abu butai (duomenys neskelbtini), buvo pirkti iš paskolintų jo pinigų man. Kaip kompensaciją už kitą butą siūlau A. Ž. priteisti žemės sklypą N 100 sodininkų bendrijoje „Bartonys“, Jonavos r. su nepilnai įrengtu namu o taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 0,0190 ha“. Teismas atmetė reikalavimą padalinti pusiau 7000 rublių indėlį, kadangi jokių duomenų apie šį turtą byloje nėra pateikta. Iš N. T. šių asmenų naudai teismo sprendimais yra priteistos skolos. Ieškovė teigia, jog apie jos buvusio sutuoktinio skolas ji nieko nežinojo. Teismas, remdamasis bylos duomenimis sprendė, kad iš tiesų ieškovė apie savo sutuoktinio prievoles tretiesiems asmenims galėjo nieko nežinoti, kadangi ji nebuvo įtraukta į bylų dėl skolų priteisimo iš N. T. nagrinėjimą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens V. R. atstovas taip pat pripažino, kad N. T. pinigus naudojo be žmonos žinios. Tai suponuoja išvadą, kad N. T. prisiėmė asmenines prievoles tretiesiems asmenims. Vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo iš N. T. išieškojimas turės būti nukreiptas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Išsprendus buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimą ir N. T. skirtingai nei 1999-12-07 teismo sprendimu dabar priteisus 3 pakankamai vertingus nekilnojamojo turto objektus (3 kambarių butą, garažą, žemės sklypą) bei akcijas atsiranda galimybės teismo sprendimus trečiųjų asmenų naudai greitai ir realiai įvykdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. Ž. prašo panaikinti 2011-04-21 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Motyvuose nurodo:
1) remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nuostata teismas privalėjo vadovautis 2000 m. CK nuostatomis, o ne SŠK;
2) teismas byloje nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų – neišsprendė apelianto pareikštų reikalavimų;
3) teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo priteisdamas daugiau turto nesąžiningam asmeniui, kas prieštarauja teismų praktikai, pažeidžia šalių kreditorių interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LAT 2002-10-14 nutartis c. B. Nr. 3K3-1180/2002; 2003-03-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-355/2003; 2004-03-08 nutartis c. B. Nr. 3K-3-165/2004, 2008-09-23 nutartis c. B. Nr. 3K-3-415/2008);
4) teismas priimdamas teismo sprendimą ir dalindamas santuokoje įgytą turtą bei priteisdamas jį natūra nenustatė turto vertės pažeisdamas SŠK 24 str. bei nukrypdamas nuo teismų praktikos (2006-04-10 nutartis c. B. Nr. 3K-3-251/2006);
5) teismas pažeidė kreditorių interesus nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir nenustatęs dalintino turto vertės, nes iš atsakovo įpėdiniams priteisto turto nebus galima patenkinti kreditorinių reikalavimų (priteistų 192 000 Lt ir 172 000 Lt sumų);
6) teismas negalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė gavo pinigus už parduotą butą, kadangi teismas net nepareikalavo ieškovės pateikti buto pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią būtų galima spręsti kokia pinigų suma gauta ir kokia kompensacija išmokėtina atsakovo įpėdiniams;
7) teismas turėjo konstatuoti 2006-04-27 niekinio sandorio faktą;
8) nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė apie savo sutuoktinio prievoles tretiesiems asmenims galėjo nieko nežinoti, kadangi ji nebuvo įtraukta į bylų dėl skolų priteisimo iš atsakovo bylose, tačiau vien iš nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų procesiniuose dokumentuose paaiškinimų akivaizdu, jog už paskolą turtas buvo įsigytas bendrojoj jungtinėj nuosavybėj;
9) teismas neišsiaiškino aplinkybių apie šalių gaunamas pajamas, ar jie iš uždirbamų, ne iš skolintų lėšų, galėjo įsigyti tiek nekilnojamojo turto;
Atsiliepimas
10) teismas neužtikrindamas atsakovo rusų kalba pateikto atsiliepimo vertimo į lietuvių kalbą pažeidė apelianto teisę pareikšti paaiškinimus dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių pažeisdamas CPK 65 str.;
11) iš prijungtos c. b. Nr. 2-10415/99 (b. l. 45) matyti, jog N. T. neturi ir niekada neturėjo UAB “Litranservis” akcijų, taigi teismas priteisė ir padalino atsakovui turtą, kurio nėra, nors ieškovės 2006-04-27 parduoto buto nedalino kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir išėmė iš dalintino turto masės, kadangi jo nėra, taigi teismas šalių atžvilgiu taikė teisės aktus skirtingai (priteisė akcijas kurių niekada nebuvo, o ieškovės parduotą butą, kurio vertė 87 206 Lt išėmė iš dalintino turto).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti 2011-04-21 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:
1) apeliantas nenurodo kokių įrodymų nevertino ir neanalizavo teismas;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nustatė, kad paskoliniais bei verslo santykiais jis buvo susijęs tik su N. T., pats apeliantas prisiteisdamas iš atsakovo skolas, jų niekada nereikalavo ir į bylų nagrinėjimą ieškovės netraukė;
3) nukrypstant nuo lygių dalių principo dalijant santuokinį turtą 1999-12-07 sprendimu teismas taip pat buvo nukrypęs nuo lygių dalių principo, teismas turi teisę pripažinti svarbiomis aplinkybėmis įgalinančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, nebūtinai tas kurias yra pripažintos teismų praktikoje;
4) turtas buvo padalintas ankstesniu sprendimu, atsižvelgiant į dalintino turto vertę, ir nesant ginčo dėl jos, todėl atnaujinus procesą, pagrindo peržiūrėti turto vertę nebuvo;
5) ieškovė nėra atsakinga už buvusio sutuoktinio skolas, apeliantas turi aukštąjį išsilavinimą, galėjo tinkamai apskaičiuoti galimybes susigrąžinti skolas, jei jos buvo, byloje pateiktas 1997-070-07 testamentas, kuriuo N. T. visą savo turtą paliko apeliantui, tačiau pastarasis net nesikreipė dėl palikimo priėmimo;
6) teismas pagrįstai 2006-04-27 ieškovės parduoto turto neįtraukė į dalintino turto balansą, kadangi jo nėra;
7) byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kodėl ieškovė kartu su savo buvusiu sutuoktiniu turėtų pareigą solidariai apeliantui atsakyti už skolas, nors pats apeliantas nelaiko ieškovės skolininke, ji niekada nebuvo įtraukta į bylų dėl skolų priteisimo nagrinėjimą, pats apeliantas nurodo, kad pinigus skolino tik jos sutuoktiniui bendram verslui vykdyti, apie kurį ieškovei nebuvo žinoma;
Šalies argumentai
8) apeliantas turėjo galimybę kreiptis į tesimą prašydamas, jog jam būtų išverstas bet koks byloje pateiktas dokumentas į lietuvių kalbą, tačiau jis to nepadarė, be to, apeliantas naudojosi ir teisine pagalba byloje, todėl akivaizdu, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, kuris ir taip užsitęsė virš 10 m.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės L. T. patikslintą 2002 m. rugsėjo 6 d. ieškinį (2 t., b. l. 186-188), tačiau ieškovė 2002 m. gruodžio 9 d. yra pateikusi dar vieną patikslintą ieškinį (nurodydama daugiau dalintino turto ir prašydama iš atsakovo priteisti jai 302 454,18 Lt), kurį teismas 2003 m. vasario 11 d. protokoline nutartimi priėmė ir nutarė laikyti jį už pagrindą šioje byloje (3 t., b. l. 166-168). Daugiau ieškovės ieškinio patikslinimų byloje nėra, atsisakymo nuo tam tikrų reikalavimų taip pat nėra pareikšta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ne pagal paskutinį patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame yra prašoma dalinti daugiau turto, negu patikslintame ieškinyje, pagal kurį priimtas sprendimas, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), kas yra pagrindu teismo sprendimą naikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti š naujo.
Apeliantas 2011 m. gruodžio 8 d. pareiškime (7 t., b. l. 139-140) nurodo, kad jam tapo žinoma, jog už atsakovui N. T. priteistą butą, esantį Savanorių pr. 228-58, nuo pat bylos iškėlimo teisme nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai, įsiskolinimas AB „Kauno energija“ siekia 10 000 Lt. Įrodymų apie esamą įsiskolinimą, apeliantas nepateikė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog tokio įsiskolinimo nėra, t. y. ši aplinkybė nebuvo tiriama. CK 3.126 str. 1 d. nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Šios straipsnio 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Taigi, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Kreditorius, turėdamas informacijos, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti, tačiau bet kuriuo atveju jam turi būti pranešta apie bylos iškėlimą. Šioje byloje apeliantas nurodo, kad sutuoktiniai turi kreditorių (skola už komunalinius patarnavimus), kuriam nepranešta apie šią bylą. Dėl to šis asmuo neturėjo pasirinkimo dėl dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų pateikimo (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47straipsnio 1 dalis). Teismas, matydamas asmens galimybę dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, turėtų pranešti jam apie tokią galimybę. Įtraukimo trečiuoju asmeniu klausimas turėtų būti sprendžiamas teismui nagrinėjant bylą pirmąja instancija – tai lemia CPK 46 str. 1 d. nustatytas būtinumas įstoti į bylą trečiojo asmens teisėmis iki baigiamųjų kalbų pradžios procesinės stadijos, taip pat užtikrinant tokio asmens teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis Nr. 3K-3-339/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti šias aplinkybes (analogiškai ir dėl kitų butų) ir esant reikalui pranešti apie tai kreditoriams, suteikiant jiems galimybe pasinaudoti savo teisėmis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi koncentracijos ir ekonomiškumo principu, atsižvelgdama į tai, kad yra kitų pagrindų perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesiaiškina šių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme. Pasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms (esant kreditoriams, kuriems nepranešta apie bylos nagrinėjimą), taip pat būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo CPK 329 str. 2 d. 2 p. (nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų).
Pagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apelianto ieškinio reikalavimo – pripažinti jam teisę 1999 m. kovo 5 d. sprendimu priteistą 99 740 Lt skolą ir 1999 m. birželio 7 d. sprendimu priteistą 92 000 Lt skolą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto (3 t., b. l. 178). Tuo tikslu apeliantas 2011 m. gegužės 5 d. padavė pareiškimą teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo (7 t., b. l. 3-4), tačiau teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė, t. y. nepriėmė papildomo sprendimo – apelianto ieškinį atmesti ar patenkinti. Tokiu būdu liko neišspręstas apelianto ieškinio reikalavimas, kuris iš naujo nagrinėjant bylą turi būti išspręstas.
Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama iš šio turto mokėtinų skolų suma, jeigu šios skolos nėra asmeninės (CK 3.118 str. 1 d., 2 d.). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str., 3.100 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nėra aiškiai nustatęs sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, t. y. nėra sudaręs turto balanso ir nėra nustatęs šio turto vertės. Tą patvirtina tokios aplinkybės kaip: 1) teismo sprendime nepasisakyta nieko dėl 20 procentų akcijų „Jurby Enterprizez LTD“, dėl turto esančio Kaliningrado srityje (3 t., b. l. 135-137), 2) automobilio HONDA CIVIC jau nėra, bet jis priskirtas ieškovei (6 t., b. l. 122), 3) nėra aišku ar yra natūroje automobilis (duomenys neskelbtini) L, priskirtas atsakovui, 4) atsakovui priskirtos firmos „Litranservis“ akcijos, kurių pagal antstolio patvirtintą aktą apie išieškojimo negalimumą sutuoktinis N. T. neturėjo (prijungtos civ. bylos Nr. 2-10415/99, b. l. 46). Taigi tik nustačius sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir dalintiną turtą, jo vertę, galima bus spręsti klausimą dėl padalijimo būdo ir konkretaus turto kiekvienam iš sutuoktinių priskyrimo.
Iš dalies pagrįstu laikytinas apelianto argumentas, dėl nepakankamai pagrįsto nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant jų turtą. Tiek galiojęs SŠK, tiek dabar galiojantis CK numato galimybę, atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 1 d). Įstatymų leidėjui nurodžius įstatyme (SŠK 24 str., CK 3.123 str.) iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti. Taigi teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo turi nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis remiantis yra nukrypstama nuo lygių dalių principo ir kokiu mastu nukrypstama nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendime iš esmės nėra nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokios aplinkybės (nurodytos sprendime), kaip: viename iš butų ieškovė gyvena, ji turtą prižiūri, moka mokesčius, N. T. buvo davęs sutikimą visą turtą priskirti ieškovei (kurį vėliau paneigė), nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad svarbi aplinkybė, kuri turi įtakos sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo klausimą, yra ta, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-813-199/2012 (7 t., b. l. 141-147), kurioje prašoma pripažinti negaliojančia 1993-07-30 190 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią sutuoktinis N. T. nupirko ir tapo savininku šio žemės sklypo, ir kuris, skundžiamu teismo sprendimu padalinus turtą, atiteko N. T.. Nuo šios bylos (Nr. 2-813-199/2012) baigties priklauso ar šis žemės sklypas bus įtrauktas į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto sąrašą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes yra nustatytos aukščiau paminėtos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.