Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.2.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; 2.1.3.1.; 2.1.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.

2016 m. birželio 30 d.

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je

V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dir­ban­tis UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (du kaltinimai), 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei disponuodamas vi­so­mis bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2009-03-14 išvaistė jo žinioje buvusį didelės ver­tės svetimą turtą tariamai įgydamas savo turtu negalinčios padengti turimų įsipareigojimų, nuo 2006 m. nuostolingai dirbančios (2008 m. metinėje Pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 377.351 Lt nuos­tolis), nuo 2008 m. statybos darbų nevykdančios ir nesudariusios sutarčių dėl statybos darbų at­likimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 930 vnt. (iš 3108 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, t.y.

- 2009-03-12 pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 95.000 Lt J. B. už ta­riamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų;

- 2009-03-14 pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 85.000 Lt R. (K.) už ta­riamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų;

- 2009-03-14 pinigų išmokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 87.000 Lt R. S. už tariamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau pinigų išmokėjimo kvi­tuo­se ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turinio, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­jų, nes laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 finansinės atskaitomybės balanse, kurį pasirašė di­rektorius V. Š., bendrovė finansinio turto neįgijo, tokiu būdu išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tur­tą – pinigus - 267.000 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 267.000 Lt turtinę žalą. Dėl šių veiks­mų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-26 išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. pagal įrašus 2008 m. mokėjimo žiniaraštyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 esant skolingai darbuotojams už darbą 746.203,96 litus ir 2009 m. sausio - rugsėjo mėn. daugumai įmonės darbuotojų esant išleistiems nemokamų atos­to­gų bei 2009-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jis 2009-07-01 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė mokėti priedus prie atlyginimo gamybos di­rektoriui A. M. – 3000 Lt, technikos direktoriui G. D. – 4000 Lt ir darbų vadovui V. B. – 2800 Lt ir 2009 m. liepos – spalio mėnesiais išmokėjo priedus sumoje 39.200 Lt, iš jų A. M. – 12.000 Lt, G. D. – 16.000 Lt, V. B. – 11.200 Lt ir 2009-10-20 di­rek­toriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė ir išmokėjo priedus sumoje 34.500 Lt, iš jų tech­ni­kos vadovui G. D. – 20.000 Lt, darbų vadovui V. B. – 14.500 Lt, tokiu būdu iš­švais­tė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pinigus – 73.700 litų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 73.700 litų turtinę žalą. Dėl šių veiks­mų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-26 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pagal įrašus 2008 m. mokėjimo žiniaraštyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 esant skolingai darbuotojams už darbą 746.203,96 litus ir 2009 m. sausio- rugsėjo mėn. daugumai įmonės darbuotojų esant išleistiems nemokamų atos­to­gų bei 2009-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jis pa­si­sa­vi­no jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y.: 2009-07-01 di­rek­to­riaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė mokėti sau priedą prie atlyginimo 5000 Lt ir 2009 m. liepos – spalio mėnesiais išmokėjo sau priedą – 20.000 Lt, ir 2009-10-20 direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 paskyrė ir išmokėjo sau priedą – 30.000 Lt, tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­san­čius pinigus – 50.000 litų. Dėl šių veiks­mų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą vei­ką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 sąmoningai blogai val­dydamas įmonę nulėmė jos bankrotą (2009-10-14 iškelta bankroto byla), o būtent – būdamas užda­rosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riumi ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas siekė, jog įmonė tap­tų nemokia, t. y. išvaistęs 340.700 Lt ir pasisavinęs 50.000 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti pa­nau­do­tos kreditorių reikalavimams patenkinti, tokiu būdu padarė didelę – 390.700 Lt turtinę žalą kre­di­to­riams, iš jų: UAB BĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 528.811,11 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 45.271,06 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 30.093,38 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 33.424,07 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 57.267,70 Lt) ir kitiems. Dėl šių veiks­mų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą vei­ką, numatytą BK 209 straipsnyje.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir vadovaujantis Lie­tuvos Respublikos buhal­terinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laiko­tar­pyje nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26 pažeidė:

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitą pri­valoma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsi­pareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” ir 14 straipsnio 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako aps­kaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, nes visiškai nebuvo galima nustatyti 267000 Lt, kuriais sumažino atskaitingo asmens V. Š. apyskaitoje įrašytą pinigų likutį, panaudojimo, nes 2009 m. kovo 12-14 d. pagal pinigų išmokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini), įformino apmokėjimą už neįvykusias ūkines operacijas, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimą iš J. B. už 95.000 Lt, R. K. už 85.000 Lt, R. S. už 87.000 Lt, taip pat nebuvo galima nustatyti 53.870,49 Lt gavimo šaltinio, nes tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos apskaitos registre „Atskaitingas asmuo V. Š.“ į atskaitingo asmens V. Š. pajamas buvo įrašyti 53.870,49 Lt; taip pat 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams išra­šy­tuo­se atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios ūkinės opera­ci­jos, tai yra įrašytos kaip sunaudotos statybos objektuose statybinės ir kitos medžiagos, kurių ben­dro­vė, atlikdama statybos ir kitus darbus, faktiškai nesunaudojo, nes pagal įrašus 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpio Didžiojoje knygoje 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų 2005-2008 metais nebuvo nusipirkusi; taip pat nebu­vo galima nustatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės, nes prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 2005-03-10 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 24871,69 Lt), 2005-04-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 97.664,66 Lt), 2005-05-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 66.185,47 Lt), 2005-07-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 6040,62 Lt), 2005-08-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be (duomenys neskelbtini)440,87 Lt), nepa­teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte su­nau­dotos medžiagos.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnį, kad „Ūkio subjektai aps­kai­tą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama lai­ku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, nes 2009 metais pagal mate­ria­li­nių vertybių nurašymo aktus į sąnaudas, be pagrindžiančių dokumentų, nurašė: 78.039,61 Lt daugiau sta­tybinių ir kitų medžiagų, negu jų bendrovė sunaudojo statybos objektuose pagal 2009 metų atliktų dar­bų priėmimo aktuose esančius įrašus; taip pat 135.942,24 Lt vertės statybinių medžiagų ir kito per­par­duoti skirto turto kaip netinkamo tolimesniam naudojimui nurašė į metalo laužą, tačiau jų netin­ka­mu­mą naudoti bendrovės veikloje nepagrindė jokiais dokumentais; taip pat pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus surašytuose materialinių vertybių nurašymo aktuose nebuvo galima nu­s­tatyti nurašytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal kiekvieną objektą atskirai, nes 2009 me­tais surašytuose materialinių vertybių nurašymo aktuose medžiagos buvo nurašytos už metus, nenu­ro­dant statybos objektų, o 2005-2008 metų materialinių vertybių nurašymo aktuose buvo įrašyta tik už­sa­kovo pavadinimas, nenurodant objekto pavadinimo, arba tik objekto pavadinimas, nenurodant užsa­kovo;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duo­menys registruojami apskaitos registruose, nes nesurašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų „Atsargos“, „Statybinės ūkinės prekės“, „Bendros ūkinės prekės“; taip pat nesurašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), kuriuose turėjo būti apskaityta pardavimų pajamos ir są­naudos, dėl to nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytų 385.211 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei 2009 m. sausio – spalio mėn. par­da­vi­mo žurnaluose įrašytų 436.381,36 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei neatitikimo 51.170,36 Lt prie­žas­čių ir nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) atas­kai­to­je įrašytų 2.642.936 Lt sąnaudų teisingumo; taip pat neišsaugojo surašytų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-08-17 bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-08-18 iki 2009-10-26 materialinių vertybių ir san­dė­lio apskaitos knygos, medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitų ir kitų dokumentų, fiksuojančių ma­te­ria­linių vertybių (trumpalaikio turto) judėjimą, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ben­dro­vės trum­palaikio turto kiekį, vertę ir jo struktūrą pagal pavadinimus; taip pat neišsaugojo lai­ko­tarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-08-17 bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-08-18 iki 2009-10-26 aps­kaitos re­gis­trų (apyvartos žiniaraščių) ir kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta skolos pagal kiekvieną kre­di­to­rių atskirai tiekėjams ir darbuotojams; taip pat nesurašė 2009-10-01- 2009-10-29 laikotarpio aps­kai­­tos registrų ir kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta iš bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai, nesu­mo­kė­tų skolų likučiai 2009-10-26, dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­li­nimo dydžio valstybės biudžetui, Sodrai, bankams, Garantiniam fondui, darbuotojams, pagal kiekvieną dar­buotoją atskirai; taip pat neužtikrino, kad 2009 m. sausio- liepos mėn. ilgalaikis turtas, kuris buvo užpajamuotas bendrai su trumpalaikiu turtu, būtų užpajamuotas apskaitos registruose „Pirktos prekės, skirtos per­par­duo­ti“ ar „Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti; taip pat dėl direktoriaus V. Š. užsakovams išrašytose PVM Sąskaitose faktūrose ir prie jų pridėtuose darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra kaip sunaudotų statybos objektuose nepagrįstai padidintų 1.154.929,35 Lt ver­tės statybinių ir kitų medžiagų, 2005-01-01 – 2008-12-31 apskaitos registruose „Par­davimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos, kurios buvo nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt; taip pat dėl 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nurašymo aktuose įrašytų neįvykusių ūkinių ope­racijų, tai yra įformintų 78.039,61 Lt vertės medžiagų sunaudojimo statybos ob­jek­tuose, Didžiojoje knygoje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos registruose „Atsargos“, „Sta­ty­binės ūkinės prekės“ ir „Bendros ūkinės prekės“ nurodė neteisingą jų likutį – sumažindamas 74.565,02 Lt, ir tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir struktūros, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo dydžio. Dėl šių veiks­mų V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 1992 m. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2000 m. liko vieninteliu akcininku ir direktoriumi. 2008 m. bendrovėje dirbo 45 žmonės. Įmonė vykdė veiklą, per metus turėjo 6.000.000 - 7.000.000 Lt apyvartą. 2008 - 2009 metai buvo sunkūs, bandė iš­laikyti bendrovę, bet nesisekė. 2009 m. rugsėjo pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo apie 40.000 Lt skola, įmonei iškėlė bankroto bylą. Be to buvo banko lizingai, kreditoriai, nemokėti at­ly­gi­ni­mai, skolos VMI ir Sodrai. Sutiko su bankrotu. Dėl mokėtų priedų paaiškino, kad pasirinko kam iš­mo­kėti. Tai buvo geri specialistai, tikėjosi išlaikyti tuos žmones, nes daug metų dirbo kartu. Buvo pa­ža­dė­jęs su­mo­kėti priedus už didelį (duomenys neskelbtini) tinklo objektą (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskutinis. Jį užbaigė 2009 m. rug­pjūčio mėnesį. Iki tol buvo mokami minimumai ir žmonės buvo nemokamose atostogose. Todėl priėmė spren­di­mą išmokėti priedus. Ir sau sumokėjo. Dėl to prisiima kaltę. Pinigus realiai sumokėjo. Atlyginimus mo­kėdavo grynais. Dėl akcijų pirkimo. Tai buvo sudėtingas ir vertingas sprendimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tu­rėjo potencialą, turėjo turto. Žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi prasidėti objekto statyba. „(duomenys neskelbtini)“ sto­da­vo ir remontui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastoviai gaudavo užsakymus, B. L. dovanojo G. D. ir Ivanauskui džipus už darbus. Todėl turėjo planą dalyvauti konkurse kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauti objektą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo administracinio pastato dalį, gamybines patalpas, vikšrinį kra­ną, turtas buvo likvidus apie 400.000 – 500.000 Lt. Už 30 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sumokėjo grynais pi­ni­gais – 270.000 Lt. 2009 m. sausio mėnesį buvo pasirašytas ketinimų protokolas su ben­dro­ve „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų prijungta prie darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atestatą specialiems dar­­bams atlikti, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Jis buvo reikalingas gauti objektą, kad būtų platesnė dar­bų apimtis, tačiau iki bankroto nespėjo įgyvendinti savo planų. Bendrovėje buvo įsiskolinimas darbuo­to­jams, skirtingiems žmonėms už 2, 3, 4, 5 mė­nesius. Ad­ministracijai atlyginimai buvo mokami dalinai, pasirinktinai. Buhalterė J. V. dirbo iki rug­pjū­čio mėnesio, vėliau R. K. kažkiek tvarkė bu­halteriją. Nuo spalio mėnesio viską tvarkė ad­mi­nistratoriaus buhalterė. Balansą parengė adminis­tra­to­riaus buhalterė, kaltinamasis pasirašė. Bankroto nu­tartis įsiteisėjo spalio 26 d. ir kaltinamąjį atleido iš darbo. Dėl dokumentų išsaugojimo. Buhalteriniai re­gistrai gal ne visi buvo atspausdinti popieriuje, bet viskas buvo skaitmeninėse laikmenose, viskas buvo kaupiama iki bankroto. Visi reikiami dokumentai apie bendrovės įsigytas medžiagas yra bu­hal­te­ri­nės apskaitos programoje. Kai iš darbo išėjo J. V., kaltinamasis nieko nepildė, nes nemoka nau­dotis kompiuteriu. Bendrovės bankrotą įtakojo 2008 metų krizė, lizingai, tai, kad stojo objektai, ban­kai reikalavo pinigų. Kaltinamasis važinėjo per Sodrą, mokesčius, prašė kreditorių palaukti. Pirk­da­mas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas matė, kad yra šansas krizės gauti užsakymus statybos objektams. Po ak­ci­jų pirkimo viskas buvo sujaukta, pradėjo bankai, lizingai purtyti. Kaltinamasis nieko nebespėjo, nes ru­de­nį buvo paskelbtas bankrotas. Akcijomis nespėjo pasi­naudoti. Bendrovėje nebuvo nustatyta, kam ga­li­ma mokėti priedus. Darbuotojai, kuriems sumokėjo prie­dus, buvo vertingi – vyr. energetikas V. B. turėjo atestatą statyboms, A. M. buvo atsakingas už gamybą, per G. D. tikė­jo­si gauti „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus, jis „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug pažinčių. Jis supažindino su I., kurio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apie 600 žmonių. Jie užsiėmė „(duomenys neskelbtini)“ remontais. Darbams jie sam­dy­da­vo ir kitas bendroves. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirko dar ir dėl to, kad dėl darbų anksčiau buvo beveik kon­ku­ren­tai, todėl manė, kad galės darbus daryti kartu. Su G. D., kuris turėjo 20 procentų akci­jų, buvo susitarę bendradarbiauti abu tu­rė­da­mi 50 procentų akcijų. Su R. R., kuris turėjo liku­sius 50 procentų akcijų, buvo geruose san­tykiuose. Taip planavo valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankui buvo skola mi­lijonas, kuri buvo dengta turtu, dar buvo kiti kreditoriai, todėl rizikavo mokėdamas 267.000 Lt už akcijas. Bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ buvo 30.000 Lt skola, „(duomenys neskelbtini)“ – 528.811,11 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 45.271,06 Lt, ir kitiems. „(duomenys neskelbtini)“ 500.000 Lt skolos per pusę metų sumokėjo iš (duomenys neskelbtini) objekto, kai gavo apie 800.000 Lt. Ben­drovėje anksčiau apie 10 metų buhalterinę apskaitą tvarkė S. K., kuri buvo vyr. Buhal­terė. Kai ji išėjo, tai kas metai siųsdavo jai visus duomenis patikrinti, kaip dirbama. Visus dokumentus apie akcijų pirkimą pateikė bankroto administratoriui. Į buhalterinę programą buvo suvestos visos ope­ra­cijos, visų medžiagų įgijimas ir panaudojimas. Matė atspausdintus registrus. Netei­sėtų nurodymų niekam nedavė, kiekvienas atliko savo pareigas, pats perduodavo dokumentus, ant kurių buvo nurodyti konkretūs objektai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad darbų priėmimo aktų nėra dėl to, kad dokumentas galėjo pa­si­mes­ti, nes sąskaitos faktūros buvo rašytos. Niekam nedavė nurodymo nurašyti daugiau me­džiagų, nei su­naudota. Ant PVM sąskaitų net užrašyti duomenys kam skirtos medžiagos. PVM sąs­kai­tos atsi­dur­da­vo pas R. K., kuri pagal objektus nurašydavo. Kaltinamasis patvirtino, kad 2009-07-01 įsaky­mu liepos - spalio mėnesiais A. M., V. B., G. D. prie­dai buvo išmokėti, spalio 20 d. įsakymu išmokėjo 73.700 Lt G. D., V. B.. Sau irgi iš­simokėjo 50.000 Lt. Sprendimas dėl bendrovės bankroto dar nebuvo įsiteisėjęs. Galvojo, kad likusio bendrovės turto pakaks skolų apmokėjimui. Medžiagos, kurios nurodytos kaip neapskaitytos, buvo per kokius 5 - 7 metus susikaupę. Kompiuterinėje apskaitos programoje buvo visi dokumentai.

Kaltinamajame akte V. Š. kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus iš esmės bu­vo grin­džiama specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvadomis, Kauno aps­krities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštais, liudytojų R. R., B. S., G. D., R. S., J. B., R. K., J. V. parodymais, specialistės N. D. paaiškinimais. Teismas sprendžia, kad nei kaltinamajame akte nurodytų ir teisminio nagri­nė­ji­mo metu ištirtų įrodymų, nei papildomai ištirtų įro­dy­mų nepakanka patvir­tinti V. Š. kaltei padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Liudytojas R. R. parodė, kad 1999 m. buvo įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Jos veik­la – statybos darbai. Iš pradžių akcininkas buvo A. K., įstatinis kapitalas 10.000 Lt. Maž­daug 2001 m. liudytojas nupirko iš jos 100 akcijų. 2001-2002 m. įsiliejo akcininkas G. D., pa­di­di­no įstatinį kapitalą, akcijas pasidalino per pusę – kiekvienam po 1554 akcijas. Statė objektus, tu­rė­jo 300.000-400.000 Lt vertės nekilnojamo turto – administracinį pastatą, mechanines dirbtuves. 2003-2004 m. buvo teismai, kuriuos laimėjo. Įmonė pelningai dirbo dar ir 2004 m., po to ėmė paskolas, norėjo išsigelbėti. Gal nuo 2005 m. pradėjo nemokėti užsakovai, trukdė teismai, įmonė stovėjo prastai, pradėjo laiku neatsiskaitinėti už medžiagas, bet visi norėjo įmonę iš­sau­go­ti, to padaryti nesisekė. Dau­giau vertėsi atsitiktine veikla. Turėjo nekilnojamo turto, kambarius nuo­mavo. Iki kokių 2009 m. ben­dro­vė vykdė statybos darbus, 2011 m. ban­kru­tavo. B. S. tapo akcininke 2007-2008 m. Liudytojas ir G. D. įnešdavo indėlius, kad vyktų įmonės veikla. B. S. užstatė butą ir įnešė į įmonės sąskaitą pinigus veiklai. Tada kaip garantai liudytojas ir G. D. perrašė po 1554, tai yra visas akcijas. Perleidimo sprendimas įfor­mintas protokolu. Vėliau nei G. D., nei B. S. jam nesiūlė pirkti akcijų. 2010-2011 m. sužinojo, kad G. D. per­leido akcijas kitiems asmenims. G. D. paaiš­ki­no, kad suklydo, manė, kad dalis akcijų buvo likę. 2011 m. laimėjo teisminį procesą su admi­nis­tra­to­riumi M., kuris ginčijo patalpų pardavimo sandorį, kad per pigiai parduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami visi tyrimai, ieškoma ar tai ne tyčinis bankrotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra yra baigta, įsipareigojimams padengti turto užteko. Žino, kad bendrovės akcijos buvo kažkam par­duo­tos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazėje vykdoma kitų įmonių veikla, kurioms turtas buvo parduotas iš varžytinių. V. Š. pažįsta, bet nei asmeninių, nei finansinių reikalų su juo neturėjo. Žino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko metalo konstrukcijos darbus, buvo rimta orga­ni­zacija, turėjo savo bazę. Su šia bendrove konkuravo.

Liudytoja B. S. parodė, kad nuo 2000 m. balandžio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove ir sekretore. Bendrovės akcijos jai priklausė nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Jas visas perleido G. D. ir R. R. už finansinę paramą įmonei, kol grąžins skolą. Bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Liudytoja, matydama perspektyvoje išlaikyti įmonę, 2008-05-22 įkeitė bankui už 175.000 Lt savo butą. Gavo paskolą su tiksline paskirtimi, pavedimais 57000 Lt, 11000 Lt. Viską pa­nau­dojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolai dengti. Vėliau sužinojo, kad 2005 m. V. J. irgi buvo akcininkas, nes jis irgi skolino bendrovei 75.000 Lt. R. R. ir G. D. irgi ėmė pas­ko­las, asmeniniais pinigais bandė gaivinti įmonę. Bankui buvo įkeisti bendrovės garažas, admi­nis­tra­ci­nės ir gamybinės patalpos. 2005-2006 m. bendrovės turto bendra vertė buvo iki 600.000 Lt. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gerame stovyje, vykdė sta­ty­bos darbus, turėjo paskolų, lizingų bankui SEB. 2005 m. buvo mokestinė skola VMI. Viskas buvo gerai gal iki 2007 m. Po to prasidėjo krizė. Paskolos metu bendrovė pirko patalpas, garažus iš varžytynių, tačiau ban­kroto administratorius nesutvarkė varžytinių akto dalies. 2010 m. gal kovo 30 d. patikrinimo metu su­žinojo, kad G. D. jai perleistas akcijas kažkam pardavė. G. D. vėliau raštu pa­tvirtino, kad liudytoja yra pilnateisė ak­ci­ninkė. Liudytoja iki šiol pinigų neatgavusi, moka bankui pas­ko­lą. Liudytoja nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2010-03-01 protokolą ben­dro­vės akcijos po lygiai buvo paskirstytos jai, R. R. ir V. J.. Visi yra įsi­pa­reigoję sugrąžinti skolas. Bankroto metu buvo įrašyta į kreditorių sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo baig­tas, gavo atlyginimą iš garantinio fondo, visų pinigų neatgavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios di­rek­torė liu­dy­toja yra, 2010 metais, dar iki bankroto, už 710.000 Lt įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio pastato pa­talpas. Turi tikslą viską atgaivinti, moka turto mokesčius. Po sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo ga­ra­žus, gamybinio pastato dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą.

Iš liudytojos B. S. pateiktų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimų (akcininkai R. R. ir G. D.) 2004-03-16 ir 2004-10-12 protokolų (t. 1, b. l. 117, 118) matyti, kad nutarta prašyti AB (duomenys neskelbtini) suteikti atitinkamai 350.000 ir 150.000 Lt kreditus, jų grąžinimo užtikrinimui įkeičiant perkamą iš varžytynių nekilnojamąjį turtą ir bendrovei priklausančias gamybines patalpas, apyvartoje esančias atsargas 300.000 Lt sumai.

Iš 2008-05-22 kredito sutarties (t. 1, b. l. 119) matyti, kad B. S. iš AB SEB banko gavo 174.500 Lt kreditą. Iš 2008-05-28 mokėjimo nurodymo (t. 1, b. l. 120) matyti, kad B. S. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 57.100 Lt paskolą šios bendrovės kredito dengimui.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010-03-01 protokolo (t. 1, b. l. 124) ma­tyti, kad B. S. turi 3108 vnt. paprastų vardinių bendrovės akcijų, bendrovės įstatinis kapitalas – 310800 Lt, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. Susirinkime nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paskirstyti R. R., V. J. ir B. S. po 1036 vnt.

Liudytojas G. D. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š. pa­žįs­tami apie 30 metų. V. Š. pakvietus liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi nuo 2008-12 iki 2009-11. Bendrovė vykdė metalo statybines montažines funkcijas, turėjo patalpas (duomenys neskelbtini). Liudytojas nebuvo bendrovės akcininku. Už darbą jam mokėjo kiek buvo sutarta. Atlyginimą gaudavo, nors būdavo ir pradelsimų. Už negautą atlyginimą 2009-10-01 įsakymu jam buvo skirtas prie­das apie 19.000-21.000 Lt, tą sumą gavo. Liudytojas maždaug nuo 2002 metų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­cijų. Šioje bendrovėje dirbo gamybos direktoriumi. Įsigijo 50 procentų akcijų. Viso turėjo 554 var­dines akcijas. R. R. irgi turėjo 50 procentų akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo statybine veikla. 2008-2009 m., kai prasidėjo griūtis, reikėjo mokėti mokesčius, ėmė paskolą, reikėjo mokėti bankui, nekil­no­ja­mas turtas buvo užstatytas, buvo problemų, ieškojo pinigų, siūlė visiems tas akcijas. R. S., Juozas ir R. K. sutiko padėti ir pirkti akcijas. Todėl ir perleido jiems trims 30 procentų savo turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, po tūkstantį litų kiekvienam. Liudytojas buvo jiems skolingas, todėl davė akcijas kaip garantą, kol grąžins skolą. Jam liko 20 procentų akcijų. Vėliau pasirašė akcijų pardavimą B. S., kuri žinojo, kad dalis akcijų jau parduota, nes ir jai bei kitam partneriui R. R. siūlė jas pirkti už tuos pačius tris tūkstančius, tačiau R. R. atsisakė. B. S. prisidėjo prie apyvartinių lėšų sutarties su banku, nes reikėjo trijų asmenų. Moteris rizikavo savo nekilnojamu turtu, įkeitė butą. Jai perleido dalį akcijų, kuri liko po akcijų pardavimo 2009-2010 m., kol ji atgaus savo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nekilnojamo turto, pastatų ir garažų, gal 450.000-500.000 litų vertės. 2010 m. patvirtinimą B. S. liudytojas surašė pamiršęs, kad tas akcijas pardavė kitiems. Tai buvo klaida.

Liudytojui G. D. parodžius dokumentą („patvirtinimą“), adresuotą B. S. 2010.04.30. (t. 1. b. l. 121), liudytojas patvirtino, kad jis surašė šį dokumentą.

Toliau liudytojas G. D. parodė, kad žino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas vėliau pa­kan­kamai brangiai perpirko V. Š.. Liudytojas žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo statyti antrą karbamido cechą, apie 80.000.000 litų vertės. Buvo paskelbtas konkursas šiam objektui. V. Š. kvietė liudytoją tam, kad sutvirtinti savo pozicijas, kad siekti viso šito objekto. Tuomet liudytojas ir pasiūlė jam pri­si­jungti statybinę įmonę, pasakė, kad yra tos įmonės akcijos. Žino, kad buvo kalba su R. R., noras per­imti statybinę firmą. Liudytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo techniką, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikalingus trūkstamus dokumentus ir techniką, reikalingus konkursui. V. Š. ketinimai sudalyvauti konkurse nepavyko, nes bankas atėmė lizingu gautą techniką, prisiteisė dar ir netesybas, o techniką pardavė tris kartus brangiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatuose dabar vyksta administracinė veikla, jie gali būti išnuomoti.

Liudytojas R. S., parodė, kad su kaltinamuoju 15-20 metų pažįstamas dėl darbo, statybos reikalų. Tuo metu liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. Apie 2008 m. pažįstamas G. D. pasiūlė už nedidelę kainą nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria liu­dy­to­jas bendrai dirbo, akcijų. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi statyba, metalo konstrukcijomis, turėjo patalpas, įrangą, bazę. Manė, kad bendrovės padėtis normali. Su G. D. planavo bendrą veiklą. Liudytojas nusipirko 310 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Už akcijas mokėjo 1000-2000 litų. Suprato, kad pardavėjui reikėjo pinigų. Dėl dividendų nesidomėjo, kitų akcininkų nepažinojo. Manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo apie 500.000 litų vertės. Po metų ar pusantrų V. Š. pasiūlė parduoti tas ak­ci­jas. Sutarė 87.000 litų kainą ir pardavė akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai V. Š.. Surašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią iš anksto paruošė V. Š.. Pinigus gavo grynais, už ką pasirašė kvitą. Pinigus panaudojo pirkdamas įvairias prekes sodybos statybai.

Liudytojui R. S. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 127, 129) R. S. patvirtino, kad pagal šias sutartis pirko ir pardavė akcijas, pagal jas sumokėjo ir gavo pinigus.

Iš liudytojo R. S. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-06 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir R. S., kopijos (t. 1, b. l. 127) matyti, kad G. D. už 1000 Lt par­da­vė R. S. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių ben­dra nominali vertė lygi 31000 Lt. Iš 2009-03-14 pinigų iš­mo­kė­ji­mo kvito kopijos (t. 1, b. l.129) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už akcijas R. S. išmokėjo 87.000 Lt.

Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2008 m. Su G. D. ir R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniais akcininkais, buvo gerai pažįstamas. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pastatų, technikos, turėjo statybos objektus „(duomenys neskelbtini)“, kad 2007 m. bendrovė dirbo nor­ma­liai. Žinojo, kad 2008 m. G. D. buvo sunkūs laikai, todėl pas jį kaip užstatą įsigijo apie 10 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Apie bendrovės skolas nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme neda­ly­va­vo. Iš kalbų žinojo apie bendrovės veiklą. Po kiek laiko iš G. D. išgirdo, kad gal tas ak­cijas nupirks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bandė derėtis. Suderėjo apie 90.000 Lt kainą už akcijas. G. D. liu­dy­tojui tuo metu buvo ir asmeniškai skolingas. Liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam ši įmonė pri­klau­sė 100 proc. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutarčių dėl metalo laužo pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyk­dė kai kurių sutarčių, todėl ir atsirado tokia akcijų kaina. Dėl akcijų kainos iš pradžių kalbėjo su G. D. Kai sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks akcijas, pradėjo kalbėtis su V. Š.. Ak­cijas pardavė 2009-03-12. Atsiskaitymas buvo grynais pinigais. Gavęs pinigus pasirašė dokumentus. Ir po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet mažesnę sumą, negu iki akcijų pardavimo. Įsi­pa­rei­gojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė kitu būdu. Dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas liu­dy­to­jui neaiškino. Direktorius klausinėjo apie gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), kranus. Liu­dytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo techniką, kurios pagalba galėjo statyti unikalius objektus. Jų gamybinės ir ad­ministracinės patalpos buvo geroje vietoje – prie geležinkelio atšakos, dujų, elektros galių, arti pra­mo­ninio rajono. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo perspektyvų. Liudytojas už 2008 m. 2009 m. dek­la­ravo paja­mas, taip pat ir už akcijas.

Liudytojui J. B. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 132, 133) J. B. patvirtino, kad pagal šias sutartis pirko ir pardavė akcijas, pagal jas sumokėjo ir gavo pinigus.

Iš liudytojo J. B. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-06 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir J. B., kopijos (t. 1, b. l. 132) matyti, kad G. D. už 1000 Lt pardavė J. B. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra no­mi­na­li vertė lygi 31.000 Lt.

Iš 2009-03-12 pinigų išmokėjimo kvito kopijos (t. 1, b. l. 133) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. B. už akcijas išmokėjo 95.000 Lt.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį V. Š. pažįsta nuo 1987 m., gy­ve­na kaimynystėje. Dirbo su juo statybos valdyboje, buvo subrangovai įvairiuose objektuose. 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Tuomet sutikdavo G. D., kuris buvo statybinės kom­pa­nijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Tuomet už 1000 Lt nupirko iš jo 310 akcijų, 10 proc. Nominali akcijų vertė buvo 31.000 Lt., 100 Lt viena akcija. Gal ir paskolino jam pinigų, nes tuomet grynų pinigų visada turėjo. Buvo sudaryta sutartis.

Liudytojui R. K. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 135) R. K. patvirtino, kad pagal šią sutartį pirko iš G. D. akcijas, pagal jas sumokėjo grynais pinigais. Liudytojas R. K. nežino, kam priklausė likusios 90 proc. Ak­ci­jų. Pirkdamas akcijas žinojo, kad bendrovė vykdė veiklą. Akcijų pirkimo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei­giamų atsiliepimų nebuvo.

Iš liudytojo R. K. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-05 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir R. K., kopijos (t. 1, b. l. 135) matyti, kad G. D. už 1000 Lt pardavė R. K. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt.

Toliau liudytojas R. K. parodė, kad akcijos pas jį išbuvo apie metus, dividendų negavo. Iš V. Š. sužinojo, kad jis nori pirkti tas akcijas. Liudytojas sutiko parduoti. Pasirašė pirkimo sutartį.

Liudytojui R. K. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 136) R. K. patvirtino, kad pagal šią sutartį pardavė šias akcijas.

Iš liudytojo R. K. pateiktos kopijos 2009-03-14 sutarties, sudarytos tarp R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 136) matyti, kad R. K. už 85.000 Lt pardavė bendrovei 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt.

Toliau liudytojas R. K. parodė, kad akcijas pardavė už 85.000 Lt. Gavo pinigus gry­nais, as­me­niškai iš V. Š.. Sandėris vyko (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Kodėl V. Š. nutarė supirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, liudytojas nežino. Mokesčių inspekcijoje nereikėjo deklaruoti par­da­vimo.

Iš liudytojo R. K. pateiktos 2009-03-14 pinigų išmokėjimo kvito kopijos (t. 1, b. l. 137) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. K. išmokėjo 85.000 Lt.

Liudytoja J. V. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki bir­že­lio buhaltere, po to – vyriausiąja buhaltere iki 2009 m. Apskaitą tvarkė dviejų darbo vietų programa „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai rašytine forma jai perduoti nebuvo, viskas buvo suvesta į programą. Buvo ir fi­ziškai dokumentų. Su kaltinamuoju kiekvienas dirbo savo darbus, V. Š. į buhalterinę apskaitą nesi­kišo. Bendrovė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), joje buvo 40-45 darbuotojai. Apyvarta buvo iki 500.000 litų. Buhalterijoje dar dirbo R. K., kuri pajamavo medžiagas pagal pateiktus do­ku­mentus, apskaitė atsargas, grynus pinigus, tvarkė kelionės lapus, rašė įsakymus. Liudytoja tvarkė par­davimus, banko pavedimus, kasą, ataskaitas, darbo užmokestį, skaičiuodavo atlyginimus. Ka­sinin­kas buvo direktorius V. Š., jis tvarkė grynus pinigus, jam atiduodavo algalapius, jis grąžindavo, tuo­met liudytoja nurašydavo pinigus. Pas direktorių grynais būdavo didelės sumos – ir trys šimtai tūks­tan­čių. Direktorius kiekvieną mėnesį pateikdavo sąskaitas už grynus pirkimus. Kasos knygą liu­dytoja vedė pagal jo pateiktus dokumentus. Banke buvo sąskaita, kasoje būdavo šiek tiek pinigų, daugiau būdavo per atskaitingą asmenį. Prieš algas išimdavo ir mokėdavo iš kasos grynais. Buhalterinė apskaita buvo tvar­kinga ir prieš liudytoją, ir ji tvarkingai vedė, dokumentai vedami į programą. Ne­pri­simena, kad būtų supažindinta su dokumentų saugojimo tvarka. Nebuvo tokio įsakymo, kad nepildyti registrų. Dek­la­racijos buvo pildomos ir pateikiamos laiku. Liudytoja paruošdavo finansines ataskaitas, jas siųsdavo elektroniniu būdu su jos ir direktoriaus parašu. Direktorius žiūrėdavo dokumentus. Vykdant pirkimus buvo išduodami avansai, daromos avansinės apyskaitos, fiksuojama atskaitingų asmenų registre. Ten buvo registruoti visi pirkimai ir sudengimai. Vykdant patikrinimą viską išrinko iš dokumentų, viską su­ve­dė, ir viskas atitiko. Laikotarpiu, kol dirbo, buvo gal vienas mokestinis tikrinimas. Tikrino kai buvo iš­kelta bankroto byla. Įmonės finansinė būklė blogėjo, pinigai buvo uždirbami, tačiau atgauti buvo sun­ku, algos vėlavo, ir mokesčiai vėlavo. Liudytoja neprisimena, ar bendrovėje buvo įgyjami verty­biniai po­pieriai, akcijos. Bendrovėje nebuvo atskiro žurnalo finansinio turto apskaitai. Tokio turto bendrovės ba­lanse nematė. Liudytoja apskaitė medžiagų nurašymo aktus, neprisimena, kad bendrovėje būtų nu­ra­šo­mos medžiagos, kurios nebuvo įsigytos. Medžiagos buvo nurašomos kas ketvirtį, tvarkingai. Nepri­si­me­na, kad būtų nurašomos medžiagos, netinkamos naudoti bendrovės veikloje. Medžiagų judėjimo re­gistrai saugojami kompiuteryje, atspausdinami prireikus. Skolų registrai tiekėjams, darbuotojams buvo vedami skaitmenine forma. Atsargos ir ilgalaikis turtas bendrovėje apskaitomos atskirai. Katilai buvo ne ilgalaikiame turte, o atsargose. Išeinant iš darbo dokumentų priėmimo-perdavimo nepildė. Doku­men­tus paliko kabinete, ten liko kita buhalterė. Buhalterijoje buvo 2008 m. ir 2009 m. dokumentai, kiti dokumentai buvo archyve. VMI revizorei pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuos prašė pateikti. Negirdėjo, kad trūktų kažkokių dokumentų. Liudytoja pateikė buhalterines ataskaitas už 2009 m., už savo darbo laikotarpį, likusias gal teikė kita buhalterė. Neprisimena, ar buvo įvykdyta inventorizacija už 2008 m., bet toks įsakymas buvo. Liudytoja žino, kad buvo mokėti priedai prie atlyginimo, matė su­mas algalapiuose, kad išmokėta. 2008 m. direktoriaus atlyginimas buvo apie 2000-3000 Lt. Atly­gi­ni­mai buvo nedideli ir dar sumažėjo, nes nebuvo darbų. Atlyginimai visiems vėlavo, buvo mokama da­li­mis, buvo įsiskolinimai darbuotojams. Nežino, už ką buvo priedai, kurie sumokėti po jos išėjimo iš dar­bo. Liudytoja žino, kad direktorius dėjo visas pastangas išieškoti įsiskolinimus, kad bendrovė išsi­laikytų.

Šių liudytojų parodymais buvo grindžiamas kaltinimas V. Š. kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimo metu taip buvo apklausti ir kaltinamajame akte nepaminėti liudytojai A. M., V. B., R. K., S. K., G. A..

Liudytojas A. M. parodė, kad nuo 1996 m. su kaltinamuoju kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje dirbo darbų vadovu, nuo 2007 m. gamybos direktoriumi. Gavo įvairų darbo už­mo­kestį, nuo minimumo iki maždaug pusantro tūkstančio litų. Premijos ir priedai būdavo retai. Už objektų įvedimą būdavo skatinimas. Pabaigoje atlyginimas vėluodavo, bet minimumas buvo. Priedai paskutinį kartą buvo už objektą Vilniaus (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini) 2009 m. Liudytojas gavo maždaug 12.000 litų. Liudytojas gavo ir 3000 Lt priedą, skatinimą už objektų įvedimą. Mokėti priedus ar ne, nuspręsdavo direktorius. Priedai buvo siejami su darbo rezultatais. Dėl priedų buvo žodinis susitarimas, kuris pri­klau­sė nuo objekto sudėtingumo, dėl kiekvieno objekto atskirai. 2009 m. buvo darbo užmokesčio vėla­vi­mas, bet vėliau būdavo sumokamas. Įsakymas dėl priedų buvo 2009-07-01, o realiai išmokėta po ob­jekto įvykdymo. Buvo sumokėta grynais iš kasos, atlyginimas irgi buvo mokamas grynais.

Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1993 m. vyr. ener­ge­ti­ku, o 2008 – 2009 m. darbų vadovu. Dirbo iki bankroto bylos iškėlimo. Darbo užmokestis buvo virš mi­nimalaus, iki 1000 Lt. Mokėdavo visaip, buvo ir įsiskolinimas, mokėdavo dalimis. 2008-2009 metais už įvykdytą darbą yra gavęs priedų, premijų. Už objekto pridavimą laiku gavo priedą apie 10.000 Lt. Viso gavo apie 14.000 Lt. Priedai buvo už (duomenys neskelbtini) statybos objektą – (duomenys neskelbtini) prekybos centrą. Dėl priedų spręs­davo direktorius. Priedai siejami su darbo rezultatais. Atlyginimas būdavo mokamas pagal žinia­raš­čius ir grynais pinigais. Atlyginimai tuo metu nebuvo dideli. Liudytojas mano, kad prie­dus gavo pel­nytai. Bankroto byla iškelta apie 2009 metus. Skola liudytojui buvo sumokėta iš garantinio fondo.

Liudytoja R. K. parodė, kad su V. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1995 m. iki 2009 m. buhaltere administratore. Liudytojai priklausė administracinis dar­bas, rašė įsakymus, sutartis, pajamavo pirkimus, vedė atskaitingus asmenis, kasą. Vyr. finansininku buvo R. V., po to J. V.. Buhalterinė apskaita tvarkoma su programa „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja kontroliavo pir­ki­mus, medžiagas. Medžiagų nurašymą fiksuodavo direktorius arba vyr. buhalterė. Liudytoja užpa­ja­muo­davo medžiagas pagal gautą sąskaitą faktūrą, įtraukdavo į atitin­ka­mą registrą programoje į tam tik­rą objektą, kuris būdavo užrašytas sąskaitoje direktoriaus ranka. Liu­dytoja ruošė įsakymus inven­to­ri­za­ci­joms, jas darydavo. Bendrovėje medžiagų sandėlio nebuvo. Kokius apskaitos registrus reikia vesti ben­drovėje, buvo sprendžiama atsižvelgiant į sąskaitų planą programoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2009 m. buvo keičiamas. Bendrovėje dokumentai saugomi kabinete spintoje. Ka­bi­ne­tas rakinamas. Po to do­ku­men­tai nešami į archyvą. Bendrovėje buvo speciali archyvo pa­talpa, durys rakinamos. Bendrovėje buvo įsakymas dėl dokumentų saugojimo. Nebuvo atvejo, kad do­kumentai dingtų. VMI deklaracijas teikė vyr. buhalterė.

Liudytoja S. K. parodė, kad yra atestuota auditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vyr. finansininkė J. V. jai pateikė susipažinti dokumentų kopijas iš bylos, kaltinamąjį aktą, bu­halterinės programos kopiją, kurioje buvo visa apskaita už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2009 m. rug­sė­jo-spalio mėnesio. Balansas buvo sudarytas bankroto dienai. Pasinaudodama programos „(duomenys neskelbtini)“ duo­menimis, susipažinusi su pateiktais dokumentais nustatė, kad juose yra įrašai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­cijų įsigijimą ir apmokėjimą už jas. Balanse duomenys apie tai yra, tik kvali­fi­kacija nėra tiksli, nes įtrauktos į ilgalaikį turtą, nors akcijos yra finansinis turtas. Apskaitoje akcijos re­gis­truotos kaip Finan­si­nis turtas, bet pateikiant balansą, jos atsidūrė materialaus turto straipsnyje. Ben­dro turto straipsnyje yra įtrauktas finansinis turtas. Įsigyjant šį finansinį turtą viskas įskaityta teisingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, kurių dydis balanso dienai buvo 2.810.033 Lt. Nuo akcijų įsigijimo iki ba­lanso sudarymo buvo ir pajamų, ir išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo naudojama ofi­cia­li kompiuterinė buhal­te­rinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, skirta pilnai vesti įmonės buhalteriją, apimanti visas ūkines operacijas, tik darbo užmokestis vedamas suminiais skaičiais. Įmonėje darbui su ta programa buvo dvi darbo vietos, dirbo vyr. buhalterė J. V. ir apskaitininkė. Programa yra ap­saugota. Daryti pakeitimus nėra galimybės. Yra galimybė atlikti naujus įrašus ir matyti, kad jie pa­da­ry­ti. Į programą buvo įvesti duomenys apie akcijas. Apibendrindama rezultatus programa akcijas priskyrė prie materialaus turto, nes anksčiau nebuvo tokios sąskaitos kaip „finansinis turtas“. Finansinis turtas turi turėti atskirą eilutę. Reikėjo naujos sąskaitos ir ją atitinkamai pavadinti. To nepadarius, akcijų pir­ki­mo skaičiai pateko į materialaus turto straipsnį. Liudytoja anksčiau atlikdavo bendrovėje auditą. Fi­nan­sinės ataskaitos už 2006 ir 2007 metus visais reikšmingais atžvilgiais buvo teisingos. Buvo duota išlyga dėl atsargų, nes nedalyvavo pagal procedūras atliekant atsargų inventorizaciją. Sunaudotos me­džiagos pro­gramoje buvo nurašomos pagal objektus. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. 2009 m. įmonė galėjo nurašyti atsargų daugiau 78.039,61 Lt. Įmonė turi teisę nurašyti ką sunaudojo pagal medžiagų nurašymo aktą. Papildomų reikalavimų tokiems dokumentams nėra. Liudytoja nurodė, kad konsultavo vyr. buhalterę J. V.. Buvo gavusi J. V. elektroninius laiškus 2009-09-22 ir 2009-11-27, kai buvo rengiamas balansas atiduoti duomenis bankroto buhalterei. J. V. klausė apie akcijas, kaip registruoti apskaitoje, akcijų nominalia verte ar įsigijimo verte. Registruojama įsigijimo verte.

Specialistė pateikė teismui jai siųstus J. V. elektroninius laiškus.

Toliau liudytoja S. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ remiantis įsakymais keletui darbuotojų buvo priskaitytos ir išmokamos per didelės kompensacijos už praeitą laiką. Jos buvo aps­kai­tytos buhalterijoje. Dalis darbuotojų buvo nemokamose atostogose, kiti iki pat galo dirbo objektuose, todėl jiems buvo mokama.

Liudytojas G. A. parodė, jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto admi­nis­tratoriumi. Bankrotas bendrovei paskelbtas nuo 2009 m. pabaigos. V. Š. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Nustatytu laiku bankroto admi­nistratoriui buvo perduoti bendrovės buhalterinės aps­kai­tos do­kumentai, surašytas perdavimo aktas, nurodyti segtuvai ir jų pavadinimai. Segtuvų buvo šimtai. Seg­tuvų dokumentų apyrašai nebuvo pridėti. Dokumentus perdavė V. Š.. Pagal perduotus doku­men­tus sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų, skolų balansas, buvo turto sąrašai, turtas per­duo­tas, viskas nustatyta. Trūkumo ar pertekliaus nebuvo nustatyta. Nedideli skirtumai nefiksuojami. Joks ieš­kinys V. Š. nebuvo pareikštas. Ikiteisminio tyrimo metu iš jų prašė dokumentų, kuriuos pateikė po­licijai pagal poėmio aktus. Prašė dokumentų už tam tikrą laikotarpį. Pateikė policijai visus reika­lau­ja­mus dokumentus, kuriuos turėjo. Nežino, ar buvo visi dokumentai. Dalis dokumentų jau buvo per­duo­ta į archyvą. Apie tai informavo pareigūnus. Bendrovė bankroto metu teikė ataskaitas VMI, ban­kro­to atas­kaitos buvo ir Bankroto departamentui. Bendrovės balansus ruošė buhalterė Z. I.. Iš bankroto admi­nistratoriui pateiktų dokumentų galėjo nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą ka­pi­ta­lą, struktūrą. Buvo patvirtinti visi šioje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pareiškę kredi­to­riai. Priešpriešinio patikrinimo nebuvo. Liudytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo aps­kai­ty­tos jos pirktos kitos statybinės įmonės akcijos. Tai įmonei bankroto bylos tuo metu nebuvo. Nežino, ar nu­ro­dyta akcijų vertės suma atitiko akcijų vertę. Akcijos buvo nurašytos po metų, nes įmonei iškelta ban­kroto byla ir akcijos tapo bevertės. Iškėlus bankroto bylą, pagal sudarytą balansą gavo jame įrašytą tur­tą, sutikrino balanse įrašytą turtą su esančiu natūroje. Buvo sudaryti turto kreditorių debitorių są­ra­šai. Neatsimena, ar viskas buvo atspausdinta, bet to ką gavo, bankroto admi­nistratoriui pakako. Ben­dro­vė­je buvo buhalterinė programa, todėl popieriniai registrai nebuvo reikalingi. Darbuotojai buvo atleisti, pri­skaitytos išmokos, buvo įsiskolinimas darbuotojams. Bankroto procedūra vyko nuo 2009 m. iki 2013 m. antros pusės. Bankroto byla baigta ir perduota archyvui.

Teismo posėdyje apklausta specialistė N. D., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės fi­nan­sinės veiklos tyrimą, patvirtino byloje duotą savo išvadą. Parodė, kad išvadoje ver­ti­no tuos doku­men­tus – registrus, balansus, 488 aktus, sąmatas, darbo sutartis, nurašymo aktus, įsaky­mus, žinia­raš­čius, kasos dokumentus, VMI ataskaitas, statybos, lizingo, pirkimo-pardavimo sutartis, kitus doku­men­tus, kuriuos jai pateikė tyrėjas. Po to 2013 m. dar atliko tyrimui papildomai pateiktų duo­me­nų iš Registrų centro ir kitų įmonių tyrimą pagal papildomus klausimus ir surašė išvadoje. Bu­hal­te­rinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d. Apskaitos registrai nurodo, kad apskaitos registrai rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Laikmenose duomenis galima saugoti, kai yra atspausdinti apskaitos re­gis­trai. Pagal pateiktus dokumentus negalėjo nustatyti kokia programa naudojama. Buhalterinės aps­kai­tos suvestinės kompiuterinis variantas specialistei nebuvo pateiktas, jai buvo pateiktas popierinis suves­ti­nės variantas. Dėl finansinio turto pirkimo pateiktos tik sutartys, pinigų mokėjimo dokumentai ir 2009-10-01 ir 26 d. balansas. Apžiūrėjusi juos nerado, kad visa tai būtų apskaitoje ir balanse, kad jame būtų fiksuota, kad bendrovė turi finansinio turto. Ilgalaikis materialus turtas skirtingas nuo finansinio turto ir prilyginti materialiam turtui jį negalima, buhalterė negali daryti tokios klaidos. Kai parašė, kad nėra akcijų pirkimo, jai buvo pateiktas apskaitos registras, kur parašytas finansinis turtas, o balanse akcijos paverstos ilgalaikiu materialiu turtu. Bendrovėje buhalteriją tvarkė direktorius V. Š., o apskaitą tvarkė J. V.. Iki bankroto direktorius buhalterės nesamdė. Tuo metu, kai nėra buhalterės, už buhalterinę apskaitą atsako direktorius. Tyrė laikotarpį nuo 2009-01-01. Po to tyrė dalį tik už medžiagų nurašymą 2005 - 2008 m., tik popierinius dokumentus. Jai nebuvo pateikta bendrovės inventorizacijos nei už vienus metus. Su programa „(duomenys neskelbtini)“ specialistei neteko susidurti.

Kaltinimas V. Š. taip pat buvo pagrįstas Kauno apskrities VMI 2010-03-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48- 54), iš kurio matyti, kad atlikus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą už 2009 m. nustatyta, kad įmonei turint mokestinę nepriemoką, kreditorinį įsiskolinimą ir veikiant nuos­to­lin­gai, prieš bankroto bylos iškėlimą (2009-10-14) 2009-07-01 vadovo įsakymu 4 administracijos dar­buo­­to­jams paskirti priedai prie atlyginimų, 3-5 kartus viršijantys pagrindinius darbuotojų atlyginimus, ga­li­mai siekiant gauti kuo didesnes išmokas iš VSDF ir garantinio fondo: vadovui V. Š. - 5000 Lt, ga­mybos vadovui A. M. - 3000 Lt, technikos vadovui G. D. - 4000 Lt, darbų va­do­vui V. B. - 2800 Lt. Po bankroto bylos iškėlimo, 2009-10-20 vadovu įsakymu paskirtos pre­mijos už spalio mėn.: vadovui V. Š. – 30.000 Lt, technikos vadovui G. D. – 20.000 Lt, dar­bų vadovui V. B.- 14.500 Lt. Priedai ir premijos minėtiems darbuotojams buvo išmokėti gry­naisiais pinigais per atskaitingą asmenį vadovą V. Š., pagal mokėjimo žiniaraščius. Deklaruotas išskaičiuotas GPM į biudžetą nesumokėtas. Darbininkams atlyginimai už 2009 m. nebuvo išmokėti. Prie rašto pridėti dokumentai: 2010-01-28 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, su informacija, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui didėjo jau nuo 2009 m. pradžios: 2009-01-01 įsiskolinimas sudarė 48.549,72 Lt, 2009-10-01 – 124.947,75 Lt (tame skaičiuje 169.878,79 Lt įmokų ir 5601,45 Lt delspinigių) (t. 1, b. l. 3-4); 2009-10-20 UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, išmokėti priedą už spalio mėnesio rezultatus: direktoriui V. Š. – 30.000 Lt, technikos direktoriui G. D. – 20.000 Lt, darbų vadovui V. B. – 14.500 Lt (t. 1, b. l. 12); 2009-07-01 UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, nuo š/m liepos 01 dienos mokėti priedą prie atlyginimo už faktiškai išdirbtą laiką: direktoriui V. Š. – 5000 Lt, gamybos direktoriui A. M. – 3000 Lt, technikos direktoriui G. D. – 4000 Lt, darbų vadovui V. B. – 2800 Lt (t. 1, b. l. 13); 2010-02-25 Kauno apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis 2009 m. kovo mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 930 (30 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų: iš J. B. 310 pa­pras­tų­jų vardinių akcijų už 95.000 Lt, iš R. K. 310 paprastųjų vardinių akcijų už 85.000 Lt, iš R. S. 310 paprastųjų vardinių akcijų už 87.000 Lt. Už perkamas akcijas fiziniams asmenims grynaisiais pinigais viso sumokėta 267.000 Lt. 2009-12-14 Kauno AVMI pateiktoje Gyventojams iš­mo­kėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymoje Mokėtojas deklaravo fiziniams asmenims išmokėtų išmokų už pirktas akcijas: R. S. – 87.000 Lt, R. K. – 31.000 Lt, J. B. – 31.000 Lt. Viso deklaruota išmokėtų išmokų už pirktas akcijas 149.000 Lt (t. 1, b. l. 16- 17); 2009-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią J. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos par­duo­damos už 95.000 Lt (t. 1, b. l. 20); 2009-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp R. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią R. S. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 pa­pras­tųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos parduodamos už 87.000 Lt (t. 1, b. l. 21); 2009-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią R. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos parduodamos už 85.000 Lt (t. 1, b. l. 22); 2010-02-26 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nustatyta, kad įmonės ba­lanso duomenimis, tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio turto už 1.234.450 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2.942.718 Lt. 2009-10-14 (bankroto bylos iškėlimo dienai) įmonės kreditorinis įsiskolinimas sudarė 2.948.101 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 1.466.679 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 Mokėtojas patyrė nuos­tolių už 1.846.664,04 Lt. G. D. 2009-04-17 Kauno AVMI pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (FR305) už 2008 m. nedeklaravo gautų pajamų už 2008 m. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-30 Kauno AVMI pateikė ataskaitą apie kontro­liuo­ja­muo­sius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2009 m. (iki bankroto įsiteisėjimo), kurioje duomenų apie kontroliuojamus asmenis nepateikė. 2009-02-24 Kauno AVMI atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad paskutinis įrašas akcininkų registracijos kny­goje atliktas 2001-04-30, pagal kurį 50 proc. įmonės akcijų kontroliuoja R. R. ir 50 proc. – G. D.. 2009 m. įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos knygoje apie kontroliuojančių as­menų pakeitimus nebuvo padaryti. Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktos informacijos kons­ta­tuo­tina, kad 2009 m. Mokėtojui veikiant nuostolingai, turint mokestinį įsiskolinimą biudžetui, įmonės vadovas priiminėjo sprendimus, kuriais piniginės lėšos buvo nukreiptos ne įsipareigojimams vykdyti, o susijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms įsigyti bei premijoms ir priedams prie atlyginimų mokėti.

Iš Kauno apskrities VMI 2010-04-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus 2008-12-31 turėjo 218.071,48 Lt mokestinę nepriemoką. 2008 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bendrovė deklaravo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 377.351 Lt nuostolį. Metinės finansinės ats­kai­to­my­bės už 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas deklaracijas ir kom­piu­te­ir­nė­se laikmenose esamus duomenis 2010-04-15 biudžetui skolinga 248.369,12 Lt.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 144- 171) matyti, kad UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo G. A. pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių yra 2009 m. darbo užmokesčio žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. V. Š. atlyginimas kas mėnesį buvo 800 Lt, G. D. – 800 Lt, A. M. – 800 Lt, V. B. – 800 Lt (išskyrus rugsėjo ir spalio mėn. V. B. atlyginimas buvo 400 Lt).

Iš Specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2011-03-04 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kovo 12 d. – 14 d. pinigų išmokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens V. Š. apyskaitoje pinigų likutis buvo sumažintas 267.000 Lt:

1) 2009-03-12 direktorius V. Š., įformino pinigų išmokėjimo kvitą PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 95.000 Lt sumokėjimo J. B. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 161);

2) 2009-03-14 direktorius V. Š., įformino pinigų išmokėjimo kvitą PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 85.000 Lt sumokėjimo R. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 163);

3) 2009-03-14 direktorius V. Š., įformino pinigų išmokėjimo kvitą PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87.000 Lt sumokėjimo R. S. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 165, 123-124).

Pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metų finansinių atskaitomybių aiškinamuosiuose raš­tuose ir akcininkės B. S. pateiktus dokumentus 2008-12-31 bendrovės akci­nin­kai buvo: R. R. 50% ir G. D. 50%, 2009-12-31 - R. R. 34%, B. S. 34% ir V. J. 34%. Pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. finansinės atskaitomybės balanse bendrovė finansinio turto netu­rė­jo, tai yra kitų įmonių akcijų nebuvo įsigijusi. Dėl to pagal pateiktus apskaitos dokumentus daroma iš­vada, kad J. B., R. S., R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2009 metais nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. 2009 m. kovo 12 d. – 14 d. direktorius V. Š. pinigų išmokėjimo kvituose PIK Nr. (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusias ūkines operacijas, tai yra ūkinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui. Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos doku­men­tus visiškai nebuvo galima nustatyti kur direktorius V. Š. panaudojo 267.000 Lt.

2009 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 43 darbuotojai. 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. dau­gu­ma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų. 2009-10-14 bankroto iškėlimo dienai bendrovėje dirbo 25 darbuotojai, iš jų 4 buvo nemokamose atostogose (t. 5, b. l. 127).

2009-01-01 – 2009-10-31 bendrovės darbuotojams apskaičiuota išmokėti 255.677,79 Lt darbo užmokesčio 111.857,57 Lt darbininkams (tai sudaro 43,7 %) ir 143.820,22 Lt administracijos darbuotojams (56,3%). Pagal tyrimui pateiktus 2009 m. sausio – spalio mėn. mokėjimų žiniaraščius 2009-04-27 – 2009-10-19 laikotarpiu bendrovė išmokėjo 134.339,86 Lt darbo užmokesčio, tame skaičiuje: 9480,41 Lt darbininkams (tai sudaro 7 %) ir 124.859,45 Lt administracijos darbuotojams (93%). 2009 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neišmokėjusi 121.337,93 Lt per 2009-01-01 – 2009-10-31 laikotarpį apskaičiuoto darbo užmokesčio, tame skaičiuje: 102.377,16 Lt darbininkams (tai sudaro 84,4 %) ir 18.960,77 Lt administracijos darbuotojams (15,6 %) (t. 5, b. l. 128).

2009 m. liepos - spalio mėnesiais pagal 2009 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso apskaičiavo (ir išmokėjo) 59.200 Lt priedų: direktoriui V. Š. – 20.000 Lt; gamybos vadovui A. M. – 12.000 Lt; technikos vadovui G. D. – 16.000 Lt; darbų vadovui V. B. – 11.200 Lt, ir pagal 2009 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai išmokėjo 64.500 Lt priedus už spalio mėn. rezultatus: di­rek­to­riui V. Š. – 30.000 Lt; technikos vadovui G. D. – 20.000 Lt; darbų va­do­vui V. B. – 14.500 Lt.

Iš viso 2009 m. liepos - spalio mėnesiais administracijos darbuotojams išmokėjo 123.700 (59.200+64.500) Lt priedų, kai per 2009 metus dauguma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų, nes minėti administracijos vadovai neaprūpino juos darbu, bendrovė 2009 metais dirbo nuostolingai, Kauno apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 128-129).

Tyrimui buvo pateikti 2009 metų skolų apyvartos žiniaraščiai. Pagal įrašus juose 2009 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 978.965,13 Lt: UAB BĮ „(duomenys neskelbtini)“- 528.811,11 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 45.271,06 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 30.093,38 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33.424,07 – 13.291,27 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 57.267,70 Lt ir kitiems (t. 5, b. l. 141-142).

Iš Specialisto, atlikusio papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2013-06-10 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 58-62) matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” reikalavimais, be to 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“:

1) direktorius V. Š. 2009 m. kovo 12 d. – 14 d. pagal pinigų išmokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įformino apmokėjimą už neįvykusias ūkines operacijas (kai ūkinės operacijos pavadinimas neatitinka jos turiniui), tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimą iš J. B. už 95.000 Lt, R. K. už 85.000 Lt, R. S. už 87.000 Lt, atskaitingo asmens V. Š. apyskaitoje pinigų likutį sumažino 267.000 Lt. Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti 267.000 Lt panaudojimo, nes finansinis turtas nebuvo įgytas ir apskaitytas;

2) tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 53.870,49 Lt gavimo šaltinio, nes tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos į atskaitingo asmens V. Š. pajamas buvo įrašyti 53.870,49 (53.746,55+123,94) Lt. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad apskaitos registre „Ats­kai­tingas asmuo V. Š.“ įrašyti 53.870,49 Lt, nenurodant apskaitos dokumento, atskaitingam asmeniui V. Š. buvo išmokėti, 2009-10-26 bendrovei negrąžintų piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį V. Š. būtų 53.075,32 Lt;

3) tyrimui pateiktuose 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams išra­šy­tuose atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios ūkinės ope­racijos, tai yra įrašytos kaip sunaudotos statybos objektuose statybinės ir kitos medžiagos, kurių ben­dro­vė, atlikdama statybos ir kitus darbus, faktiškai nesunaudojo, nes pagal įrašus 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpio Didžiojoje kny­go­je 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų 2005-2008 metais nebuvo nusipirkusi;

4) prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 2005-03-10 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 24.871,69 Lt), 2005-04-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 97.664,66 Lt), 2005-05-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 66.185,47 Lt), 2005-07-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 6040,62 Lt), 2005-08-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 000372.440,87 Lt), nebuvo pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte sunaudotos medžiagos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės.

Nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Rei­ka­lavimai apskaitos informacijai“, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės in­for­macijos vartotojams” reikalavimų:

1) 2009 metais materialinių vertybių nurašymo aktuose buvo fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra komisija nurašė 78.039,61 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų daugiau, negu jų bendrovė sunaudojo statybos objektuose pagal 2009 metų atliktų darbų priėmimo aktuose esančius įrašus;

2) pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus surašytuose materialinių ver­ty­bių nurašymo aktus nebuvo galima nustatyti nurašytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal kiek­vieną objektą atskirai, nes 2009 metais surašytuose materialinių vertybių nurašymo aktuose me­džia­gos buvo nurašytos už metus, nenurodant statybos objektų, o 2005-2008 metų materialinių vertybių nu­ra­šymo aktuose buvo įrašyta tik užsakovo pavadinimas, nenurodant objekto pavadinimo, arba tik ob­jek­to pavadinimas, nenurodant užsakovo. Dalyje nurašymo aktų vietoje užsakovo ir objekto pa­va­di­ni­mų bu­vo įrašyta: „(duomenys neskelbtini)“, tai yra nebuvo galima nustatyti užsakovo ir objekto pavadinimų;

3) 135.942,24 Lt vertės atsargų (statybinių medžiagų ir kito perparduoti skirto turto) kaip netin­kamo tolimesniam naudojimui nurašė į metalo laužą, tačiau jų netinkamumas naudoti bendrovės veikloje nepagrįstas jokiais dokumentais, kaip defektiniais aktais ir kitais.

Nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 dalies, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskai­tos registruose“ reikalavimų:

1) 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrai „Atsargos“, „Statybinės ūkinės prekės“ ir „Bendros ūkinės prekės“ tyrimui nepateikti;

2) 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai), kuriuose apskaitė par­da­vi­mų pajamas, ir apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai) , kuriuose apskaitė sąnaudas, nebuvo pateikti. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuos­tolių) atas­kaitoje įrašytų 38.5211 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei 2009 m. sausio – spalio mėn. par­da­vimo žurnaluose įrašytų 436.381,36 Lt pardavimo pajamų neatitikimo (51.170,36 Lt) priežasčių, taip pat nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) atas­kai­toje įrašytų 2.642.936 Lt sąnaudų teisingumo;

3) 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio materialinių vertybių nei sandėlio apskaitos knygos, nei medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitos ar kiti dokumentai, fiksuojantys materialinių vertybių (trumpalaikio turto) judėjimą, tyrimui nebuvo pateikti. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpiu bendrovės trumpalaikio turto kiekį, vertę ir jo struktūrą pagal pa­va­dinimus;

4) dėl tyrimui nepateiktų 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) ar kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta skolos pagal kiekvieną kreditorių atskirai (tie­kėjams, darbuotojams), nebuvo galima nustatyti 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo pagal kiekvieną tiekėją ir darbuotoją atskirai;

5) dėl tyrimui nepateiktų 2009-10-01 - 2009-10-26 laikotarpio apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) ar kitų dokumentų, kuriuose būtų apskaityta iš bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai, nesumokėtų skolų likučiai 2009-10-26, nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dydžio valstybės biu­dže­tui, Sodrai, bankams, Garantiniam fondui, darbuotojams, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai;

6) 2012-04-03 įtariamojo apklausos protokole direktorius V. Š. nurodė, kad 94.131,85 Lt vertės turtas (Katilas OPOP 2754,24 Lt , Katilas PTE 60 2945,77 Lt , Katilas PTE 60 TS 2945,77 Lt, Katilas ZWC28 Euromax 2979,66 Lt, Katilas Afrika 2330,51 Lt, Katilas vakuuminis 2 vnt. 5400 Lt, Ka­tilas 73,33 Lt, Šildymo agregatas 39.400 Lt, Ventiliatoriai 3 vnt. 35.302,57 Lt) buvo skirtas per­par­duoti, tačiau vyr. buhalterė J. V. 2009 m. sausio – liepos mėn. apskaitos registrų „Prekės skirtos perparduoti“ arba „Ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti“ nevedė;

7) Dėl direktoriaus V. Š. užsakovams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir prie jų pridėtuose atliktų darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra kaip sunaudotų statybos objektuose nepagrįstai padidintų 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų, 2005-01-01 – 2008-12-31 apskaitos registruose „Pardavimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos (nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt);

8) 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nurašymo aktuose įrašytų neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra įforminto 78.039,61 Lt vertės medžiagų sunaudojimo statybos objektuos, Didžiojoje kny­goje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos registruose „Atsargos“, „Statybinės ūkinės prekės“ ir „Bendros ūkinės prekės“ buvo fiksuotas neteisingas jų likutis – sumažintas 74.565,02 (78.039,61-3474,59) Lt.

Byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo buhalterinė ekspertizė. Ekspertizės atli­kimui be bylos medžiagos ir joje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris, kuriame įdiegta buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini) WFX5*. Šioje pro­gramoje registruoti UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos duomenys.

Iš teismo buhalterinės ekspertizės akto išvadų (t. 9, b. l. 19-31) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lai­kotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 buhalterinei apskaitai tvarkyti nau­dojo buhalterinės apskai­tos programą (duomenys neskelbtini) WFX5*. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudota buhalterinės aps­kaitos programa (duomenys neskelbtini) WFX5* buvo tin­ka­ma tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą regla­men­tuo­jančių tei­sės aktų reikalavimus. Pagal byloje esan­čius duomenis ir buhalterinės apskaitos prog­ramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esančius duomenis galima nus­tatyti Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuo­savą kapitalą ir įsipa­rei­go­ji­mus už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26. Tikri­na­muo­ju laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26) UAB „(duomenys neskelbtini)” uždirbo ir apskaitoje užregistravo 337.757,54 Lt pardavimo pajamų ir 98.623,82 Lt kitos veiklos pajamų, kurias sudaro 61.988,40 Lt nuo­mos pajamos ir 36.635,42 Lt il­ga­laikio turto perleidimo pajamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 26 d. pelno (nuostolių) atas­kai­toje pardavimo pajamos ir kitos veiklos straipsniai pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų, išskyrus 9.539,81 Lt nurašyto ilgalaikio turto likutinės vertės sumą, kuri pelno (nuos­tolių) ataskaitoje įtrauk­ta į kitos veiklos sąnaudas, šia suma turėtų būti sumažintos kitos veiklos są­nau­dos ir atitinkamai pa­di­dintos veiklos sąnaudos. Galutiniam Pelno (nuostolių) atas­kai­tos rezultatui šis kore­gavimas įtakos nedarytų.

Uždarojoje akcinėje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ finansinio turto įsigijimą buhalterinėje apskaitos pro­gramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* užregistravo laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reika­la­vi­mų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama 2009 10 26 balansą, ilgalaikį finansinį turtą parodė mate­ria­laus tur­to straipsnyje, o pagal 2-ojo Verslo apskaitos standarto „(duomenys neskelbtini)“ nuostatas kitų įmo­nių įsi­gy­tos akcijos turėtų būti parodytos finansinio turto straipsnyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinio tur­to įsigijimas pateisintas juridinę galią turinčiais dokumentais.

Pagal byloje esančius duomenis ir buhalterinėje apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esan­čius duomenis galima nustatyti Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą valstybės biu­dže­tui, bankams, Sodrai, garantiniam fondui ir darbuotojams 2009 m. spalio 31 dienai: Vals­ty­bės biudžetui – 442.582,12 Lt; Bankams – 1.046.250 Lt; Sodrai – 156.015,38 Lt; Garantiniam fon­dui – 1.194,93 Lt; Darbuotojams – 164.359,08 Lt.

Pagal buhalterinės apskaitos programos (duomenys neskelbtini) WFX5* buhalterinių sąskaitų įrašus, ga­li­ma nustatyti, kaip V. Š. avansas susiformavo 220 sąskaitoje ir kaip jis buvo panaudotas. Likutis 220-oje sąskaitoje 2002-12-31 153.559 Lt, judėjimas per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 ati­tin­ka­mai buvo: įsiskolinimo padidėjimas 2.023.103,81 Lt, įsiskolinimo sumažėjimas 2.176.452,61 Lt, likutis 2009-10-31 210,20 (153.559+2.023.103,81-2.176.452,61) Lt.

Teisės aktuose specialių reikalavimų metalo laužo pardavimo įforminimui nėra nustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama metalo laužą laikėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir Pri­dė­tinės vertės mokesčio įstatymų reikalavimų. Pagal byloje pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ma­te­rialinių vertybių nurašymas pagrįstas apskaitos dokumentais, t.y materialinių vertybių nurašymo aktais, kurie turi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomus aps­kai­tos do­ku­mentų rekvizitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių nurašymo aktuose yra nurodyti nurašomų at­sar­gų kiekiai ir pavadinimai, tačiau ne visuose materialinių vertybių nurašymo aktuose yra nurodyta ko­kiam konkrečiam tikslui yra panaudotos atsargos, t.y. kokiuose statybos objektuose ar kokiu tikslu įmo­nės veikloje yra panaudotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos įtrauktos į sąnaudas pagal materialinių ver­ty­bių nurašymo aktus, kuriuose nėra nurodyta kokiuose objektuose ar kokiu tikslu yra panaudotos at­sar­gos, todėl nėra galimybės šių atsargų nurašymo susieti su konkrečiu sandoriu (pardavimo pajamomis), kaip to reikalauja 11-ojo verslo apskaitos standarto III skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos pelno mo­kesčio įstatymo 17 str. nuostatos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė teisės aktų tuo atveju, kai į sąnaudas nurašė atsargų mažiau, negu buvo įrašyta atliktų darbų priėmimo aktuose.

UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos kompiuterinėje programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* papil­do­mų įrašų, kurie keistų buhalterinių sąskaitų likučių duomenis, kurių pagrindu buvo parengtos fi­nan­sinės ataskaitos už 2005, 2006, 2007, 2008 metus ir už metus, pasibaigusius 2009-10-31 diena nenustatyta. 2011-03-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto iš­va­dos keičiasi, dėl papildomai pateiktų apskaitos registrų ir kitos informacijos. Duomenys Finan­si­nė­se ataskaitose už atitinkamus laikotarpius atitinka buhalterinės programos (duomenys neskelbtini) WFX5* aps­kaitos duomenis, kurių pagrindu šios ataskaitos buvo parengtos, išskyrus 10.550 Lt skirtumą. Pagal apskaitos programos (duomenys neskelbtini) WFX5* 2009 spalio 31 dienos duomenis veiklos sąnaudos ir grynieji nuostoliai yra 10.550 Lt ma­­žesni, o nuosavas kapitalas 10.550 Lt di­des­nis nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuostolių) atas­kai­toje už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26.

Ekspertė Elena Jankevičienė, atlikusi šioje byloje buhalterinę ekspertizę, patvirtino savo išvadą. Parodė, kad jos išvada skiriasi nuo byloje pateiktos specialisto išvados todėl, kad specia­lis­tė, kuri atliko ankstesnį tyrimą, neturėjo kai kurių apskaitos registrų, turėjo nepilną informaciją. E. Jan­ke­vičienei buvo pateikta visa bendrovės buhalterinė apskaita programoje – kompiuteris su duo­me­ni­mis pilna apimtimi, su visais įrašais programoje. Popieriniu formatu buvo pateikta mažiau doku­men­tų, nei jų yra kompiuteryje. Turėjo registrus pilna apimtimi ir sutikrino juos su finansinėmis atas­kai­to­mis. Dėl pardavimų specialistų išvados nesiskyrė, išskyrus dėl sumos 79.000 Lt, nes pirmesnė spe­cia­listė ėmė pardavimus iš užpildytos ataskaitos. E. Jankevičienė įvertino atskirai sąnaudas ir pajamas. Dėl darbo užmokesčio pagrindiniai duomenys nelabai reikšmingai skiriasi nuo išvados, esančios byloje. Jei įmonė apskaitą tvarko kompiuterine programa, tai ji turi būti grįsta pirminiais dokumentais. Dabar yra nus­ta­ty­ta, kad buhalterinės apskaitos registrus galima saugoti skaitmeniniu formatu. Svarbiausia, kad duo­me­nys nebūtų pakeisti ir juos būtų galima atkurti. Neatitikimai dėl bendrovės pajamų atsirado dėl to, kad ankstesnio tyrimo metu specialistas duomenis ėmė iš galutinės ataskaitos, o ne iš registrų. Me­džia­gų sąnaudos ir atsargos bendrovėje buvo ankstesnių metų, o jos nurašomos tik 2009 metais, todėl ga­vosi didelis nuostolis. Įmonė turėjo įvertinti ankstesnių metų sąnaudas ir pataisyti ataskaitas, o 2009 m. padaryti įrašą balanse, tokiu būdu sumažinti sąnaudas. Todėl reikėjo pelno ir nuostolių atas­kaitas ko­reguoti. O viskas buvo parodyta per nuosavybę, kapitalą. 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. nu­ra­šy­mo aktuose buvo nurodyta už ką nurašomos sąskaitos, buvo pirminiai dokumentai pagal ką nura­šy­tos sąskaitos. Kadangi atsargos nurašytos ne tais metais, kai jos buvo panaudotos, tai veiklos rezultatas yra kitoks nei tu­rėtų būti. Galutinis rezultatas neturėjo įtakos turtui, nuosavybei, įsipareigojimams. Įsta­ty­mas rei­ka­lauja atsargas nurašyti už kiekvienus metus, bet yra standartas, kad klaidos taisomos per pen­kis metus. Tai numato ir Mokesčių įstatymas. Jei klaidos reikšmingos, tai jas reikia taisyti, o jei ne­reikš­mingos, tai galima nurašyti einamajame periode. Sumos bendrovėje yra pakankamai reikš­min­gos, tai atsargos tu­rė­jo būti nurašytos už praeitus periodus. Tačiau 2009 m. šis faktas buvo žinomas ir ga­limas nustatyti. Dėl akcijų pirkimo, tai apskaitos programoje jos registruotos teisingai, kaip finan­si­nis turtas, o suma parodyta kaip kitas ilgalaikis turtas. Tai klasifikavimo klaida pildant programoje, iš es­mės ji nekeičia ilgalaikio turto dydžio. Yra pirminiai dokumentai, kurių pagrindu padaryti įrašai. Eks­pertė vertino faktą, kad sandoris sudarytas. Įmonės neprivalo teikti deklaracijų dėl įmonės finan­si­nio turto. Dėl darbo užmokesčio ir priedų išmokėjimo ekspertė nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje atsi­spindi kokios sumos buvo išmokėtos, tačiau nesprendė, ar tai buvo būtina įmonės veiklai, ar išmokant nebuvo viršyti įga­lio­jimai. Dėl įsiskolinimo Sodrai, buvo nustatyti delspinigiai. Tai nebuvo didelė su­ma, įmo­nės apskaitai ji nėra reikšminga. Dėl metalo laužo ekspertė nurodė, kad pardavimas buvo tei­singai įformintas sąskaita-faktūra, bet kad apskaityti metalo laužą, tai jei įmonei reikia vidaus apskaitai, tai ji gali tai pa­da­ry­ti. Įmonė turi atsargas ir jos yra vertinamos, o jei tos atsargos netinkamos naudoti, jas reikia nurašyti, kas ir buvo padaryta. Nėra reikalavimo, kiek reikia nurašyti. Apskaitoje turi būti įver­tinta ir tai, ar įmonė gaus už tai pajamas. Jei pajamų labai mažai, tai jų apskaitoje ir nėra. Dėl atsargų sunaudojimo būdo, įmonė gali pati nusistatyti periodiškumą, bet tai turi būti daroma ne rečiau kaip kartą metuose. Bendrovėje atsargos buvo nura­šomos įvairiai. Jei tai yra nurodyta prie apskaitos, tai nėra pažeidimo. Tik mokesčiai gali reikalauti ataskaitos, kad tos atsargos buvo sunaudotos, tai lei­džia mažinti apmokestinamą pelną. Mokesčiams pa­pildomai buvo teikiamos pa­žymos, kur buvo sunaudotos atsargos. Informaciją iš registrų ekspertė palygino su pateiktomis ataskaitomis ir reikš­min­gų nukrypimų nerado. Dėl 10.555 Lt skirtumo gali paaiškinti, kad specialistei buvo pateikti 2009-10-26 duomenys, o ekspertė vertino 2009-10-31 duomenis, kaip už­baig­tą mėnesį. Per kelias dienas iki mė­ne­sio pabaigos galėjo būti padaryti kažkokie įrašai, pateiktos sąs­kai­tos, atsiskaitymai, papildomi doku­mentai. Registrus, didžiąją knygą sutikrino su finansinėmis atas­kaitomis. Anksčiau re­gis­trai turėjo būti spausdinti ir patvirtinti atsakingų asmenų, bet nebuvo nustatyta kokia apimtimi. Nuo 2014 m. pasikeitė įstatymas ir jų nereikia spausdinti. Jie spausdinami sudarant balansą ir kita. Registrų pagrindu bendro­vės buhalterinės apskaitos programoje yra parengtos ir pa­tvirtintos ataskaitos už atskirus metus. Ba­lansą nerekomenduojama daryti nesibaigus mėnesiui, nes vėliau yra ir darbo užmo­kes­čiai, gali būti gaunamos papildomos sąskaitos. Todėl vertino duomenis iki spalio 31 d., nes anks­tes­nia­me balanse nerado dalies duomenų. Byloje balansas pateiktas spalio 26 d., o įrašai programoje daryti ir vėliau. Į eks­pertės sudarytą balansą įtraukti ir vėlesnių dienų duomenys, todėl gavosi 10.555 Lt skir­tu­mas. Patikrinus darbo užmokesčio ir ilgalaikio turto apskaitą buhalterinėje programoje neatitikimų nebu­vo. Specialistės akte nurodytas didesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas nurodytas todėl, kad specialistė ver­tino duomenis iš apskaitos žiniaraščio, kur buvo tik vieno mėnesio duomenys. Eksper­ti­zės akte įver­tinti duomenys iš ankstesnių laikotarpių, kur įsipareigojimai buvo žymiai didesni. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­linimai pagal specialistės išvadą skiriasi nuo ekspertizės išvados todėl, kad specialistė nevertino pagal programos duomenis nustatyto kredito įsiskolinimas. Ekspertė suderino viską su VMI ir su Sod­ra. V. Š. sąskaitose ir programoje buvo nurodyta, kam išduoti pinigai ir kaip tos sąskaitos buvo už­da­rytos. Bendrovės kasos knyga ir registras yra programoje. Pagal bendrovės kasą negalima ži­no­ti visų operacijų, nes bankas pervedė pinigus į V. Š. kortelę. Todėl visos trys sąskaitos sudėtos, sudėtos visos operacijos, kurias vykdė V. Š., tačiau sąskaitos uždarytos ir sukeltos į vieną sąskaitą kaip ats­kaitingo asmens. Bendrovėje įrašai daromi ir apskaita buvo tvarkoma taip, kaip reikalauja įsta­ty­mai, ataskaitos daromos kaip reikalauja teisės aktai. Pagal tuos buhalterinius dokumentus galima nus­ta­tyti bendrovės turtą, įsipareigojimus ir kita. Priešpriešinių tikrinimų neatliko.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusi­kals­ta­mą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nu­tar­tyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pri­pa­žin­tas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepa­ša­lintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvali­fi­kuo­ti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pa­kan­kamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra gali­my­bės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmo­gaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo nau­dai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pa­tvir­tinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasa­ci­nės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-232/2014, 2K-283-746/2015, 2K-20-746/2016). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžia­mo­jo­je byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lie­tu­vos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą bau­džia­ma­jame procese.

Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam pa­ti­kėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įsta­ty­mo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neat­ly­gintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą tur­tą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pa­žei­džiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasi­sa­vinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesio­ginei tyčiai – suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės) ir norint šių padarinių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad inkriminuojant turto iššvaistymą būtina nus­tatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintinumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veik­loje. Šią nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų turi teisiškai apibrėžtus įga­liojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu turtu disponuoja savo nuo­žiū­ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ben­drovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, vi­suo­tinio akcininkų susi­rin­kimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 str. 5 d.). Tačiau vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuo­savybei, požymis – turtinės žalos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2012, 2K-7-234-942/2015).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę netei­sėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam pa­ti­kėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais do­ku­mentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai dėl kaltinamajam V. Š. inkriminuoto Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto išvaistymo ir pasisavinimo.

Iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (t. 2, b. l. 15-28) matyti, kad bendrovės veiklai vadovauja administracijos vadovas – bendrovės direktorius (p. 7.3.). Bendrovės direktorius sprendžia ga­my­binius, organizacinius, finansinius klausimus, bendrovės vardu sudaro sandorius, nustato darbuotojų pa­reigas, įgaliojimus, atlyginimus, skiria paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, ir kt. (p. 7.5.). Kal­ti­namasis V. Š. ilgus metus vadovavo bendrovei ir buvo vienintelis šios bendrovės akcijų savininkas. Tai matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 8, 21).

Pagrindinė bendrovės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Tai patvirtina ir byloje esančios vien 2008 metų įvairios apimties ir vertės statybos rangos sutartys (t. 4, b. l. 59-60, 65-66, 71-72, 87-89, 107-111, 121-127).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pa­si­nau­dodamas savo įgaliojimais, 2009 m. kovo 12 d. ir 14 d. bendrovės vardu sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis su J. B., R. K. ir R. S., ir už nupirktas akcijas šiems asmenims sumokėjo 267.000 Lt. Liudytojai J. B., R. K. ir R. S. patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ir perleidimo aplinkybes, nurodė, kad pirko akcijas iš G. D. ir maždaug po metų pardavė akcijas Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai V. Š., gavo nurodytus pinigus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šios sutartys nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 pagal bendrovės finansinės atskaitomybės balansą neįgytos. Kaip jau minėta anksčiau, akcijų perleidimo sandoriai patvirtinami byloje pateiktais dokumentais. Sandoriai nebuvo nuginčyti. Teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje akcijų įsigijimo faktas buvo užregistruotas kaip finansinio turto įsigijimas bendrovės buhalterinėje apskaitos pro­gramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reika­la­vi­mų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant 2009 10 26 balansą, šios akcijos parodytos ne finansinio, bet mate­ria­laus tur­to straipsnyje. Tuo buvo pažeistos 2-ojo Verslo apskaitos standarto „(duomenys neskelbtini)“ nuostatos. Finansinio tur­to įsigijimas buvo pa­teisintas juridinę galią turinčiais dokumentais – sutartimis. Iš šių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad akcijų perleidimo sandoriai nebuvo sudaryti, ir kad akcijos nebuvo apskaitytos Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

Nors liudytojai R. R. ir B. S. nurodė, kad nuo 2008 m. visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė B. S., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklausymą ne jas pardavusiems, o kitiems asmenims, buvo žinoma jas įgijusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­toriui V. Š.. Be to, nei B. S., nei kiti suinteresuoti asmenys nesiėmė ginčyti akcijų pir­kimo – pardavimo sutartis, kai apie jas sužinojo.

Kaltinime taip pat tvirtinama, kad akcijų perleidimo Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingai dirbanti bendrovė. Iš šios bendrovės 2008 metų Fi­nan­si­nės atas­kai­tos (t. 3, b. l. 24-33) matyti, kad nurodytais finansiniais metais ji deklaravo 677.474 Lt vertės turto, nors ir turėjo nuostolių. Liudytojai R. R., B. S., G. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, patvirtino, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų, tačiau pa­tvir­tino, kad bendrovė vykdė veiklą, turėjo gamybinę bazę, skirtingais liudijimais turėjo 300.000-600.000 Lt vertės turto, patys liudytojai dėjo pastangas savo lė­šo­mis paremti bendrovę, matė joje perspektyvą. Liu­dytoja B. S. nurodė, kad 2010 m. jos va­dovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 710.000 Lt įsi­gijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias administracines patalpas. Po šio sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar liko ne­kil­nojamojo turto. Liudytoja B. S. pa­tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo tik 2011 m. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartimi (t. 5, b. l. 100).

Kaltinamasis V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimą pateisino tikslu sustiprinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijas siekiant gauti naujų statybos darbų užsakymų „(duomenys neskelbtini)“ ir išsaugoti savo bendrovę eko­nominės krizės laikotarpiu. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atestatą specialiems dar­bams atlikti, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kuris buvo reikalingas gauti statybos objektus. Tokie kaltinamojo, kuris vienintelis realiai sprendė visus gamybinius, organizacinius ir finansinius bendrovės klausimus ir buvo vienintelis šios bendrovės akcijų savininkas, aiškinimai yra pa­kankamai logiški ir byloje ištirtais įro­dy­mais nėra paneigti. Kai atliekant statybos darbus pasitelkiamos kitos įmonės, sudaromos subrangos sutartys, yra normali statybų verslo praktika. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus pastatus, tech­niką, statybos objektus „(duomenys neskelbtini)“ ir galimybę toliau vystyti veiklą patvirtino liudytojas J. B., kuris turėjo savo ben­drovę ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susi­rin­ki­mų protokoluose (t. 1, b. l. 117, 118) nurodyto AB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo nekilnojamo turto matyti, kad bendrovė turėjo nemažos vertės nekil­no­ja­mo turto, apyvartoje esančių atsargų, vykdė pirkimus. Teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad akcijų pirkimo sutartys būtų sudarytos fiktyviai.

Bendrovės vadovas sudėtingos šalyje ekonominės situacijos metu gali būti priverstas daryti ri­zi­kingus verslo sprendimus, kurie ekonominės krizės metu gali lemti ir verslo subjekto bankrotą. Tai ypač aktualu šios baudžiamosios bylos kontekste. Tiek akcijų pirkimas, tiek kaltinime nurodytų atlyginimų ir priedų išmokėjimas kai kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo vykdomi 2009 metais, kai ekono­mi­nė padėtis šalyje buvo neabejotinai sudėtinga. Nors nurodytu laikotarpius bendrovė turėjo daug įsis­ko­linimų ne tik kitiems verslo subjektams, bet ir savo darbuotojams, V. Š. nurodytos priežastys, dėl kurių jis pri­ėmė sprendimą mokėti šiuos priedus – tikslu išlaikyti reikšmingus bendrovei darbuotojus, taip pat yra pa­kan­kamai logiškos. Akivaizdu, kad bendrovės padėtis tuo laikotarpiu buvo rizikinga, bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitoms bendrovėms, tačiau tuo laikotarpiu tai nebuvo išimtinis atvejis, o greičiau įprasta verslo praktika. Be to, prioritetus bendrovėje pasirenka ir lemiamus sprendimus, kam mo­kėti atlyginimą, o kam likti skoloje, kam mokėti priedus, o kam jų nemokėti, priima jos vadovas savo įga­liojimų ribose. Liudytojai G. D., A. M., V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems bendrovė taip pat buvo skolinga ir laiku nemokėjo atlyginimo, patvirtino, kad gavo kaltinime nu­ro­dytus priedus prie atlyginimo, nurodė, kad tuo laikotarpiu bendrovė pabaigė statybos objektą – Iki pre­kybos centrą Riešėje. Pats kaltinamasis V. Š. taip pat patvirtino šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad priedus išsimokėjo ir sau. Tačiau byloje iš esmės nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis V. Š. už savo bendrovės lėšas pirkdamas kitos bendrovės akcijas ir mokėdamas priedus prie atly­gi­nimo kai kuriems bendrovės darbuotojams ir sau, turėjo tyčią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą paversti savo ir kitų asmenų nuosavybe, ir padaryti bendrovei žalą – šie asmenys dirbo bendrovėje ir turėjo teisę gauti tiek darbo užmokestį, tiek įvairius priedus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orga­ni­zuojant verslą svarbią reikšmę turi ir ekonominės veiklos rizikos principas, siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, todėl konfliktinių situacijų spren­di­mas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais (ka­sa­cinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Kaltinamajame akte akcijų pirkimo ir atlyginimo atskiriems bendrovės darbuotojams ir kalti­na­majam sau 50.000 Lt priedus prie atlyginimo išmokėjimo neteisėtumo pagrindas grindžiamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis tuo laikotarpiu buvo nepalanki, darbuotojams nemokami ar vėluojami mo­kėti atlyginimai. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad priedai sumokėti neteisėtai, kad toks spren­di­mas neprieštarauja bendrovės įstatams. Aplinkybė, kad priedus sau ir kai kuriems bendrovės dar­buo­tojams savo nuožiūra bendrovės direktorius nusprendė išmokėti bendrovei gavus lėšų už baigtą statybos objektą, pati savaime nėra nusikalstama, nors šį sprendimą kaltinamasis priėmė ir turint bendrovei skolų kitiems verslo subjektams ir savo darbuotojams. Teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių šie kal­ti­na­mojo veiksmai turėtų butų pripažinti netei­sėtais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo įgytos 2009 m. kovo mėnesį, priedai buvo mokami 2009 metų eigoje. Kauno apygardos teismo 2009-10-14 nu­tartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 8, b. l. 62-63), bankrutavusia bendrovė pripažinta Kauno apygardos teismo tik 2013-12-09 sprendimu, t. y. nurodytų kaltinamojo V. Š. veiksmų momentu nebuvo jokio formalaus draudimo priimti spren­di­mus, kuriuos jis laikė būtinus ir tinkamus kaip bendrovės vadovas ir savininkas. Net ir paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių jis, taip pat neginčijo akcijų pir­ki­mo - pardavimo sandorių, kad užtikrinti geresnį bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų paten­kinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 metų eigoje dar buvo vykdomi mokėjimai bendrovės kre­di­toriams ir darbuotojams, darbuotojai nebuvo atleidžiami, nors ir leidžiami nemokamų atostogų. By­lo­je nėra duomenų, kad kaltinamasis kokiu nors būdu būtų siekęs perkelti bendrovės turtą kitoms įmo­nėms. Nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinime nurodytas akcijų įsigijimas, priedų prie atlyginimo išmokėjimas būtų pagrindine bendrovės bankroto priežastimi, nes jos skolos kredi­toriams ir bankui buvo daug didesnės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodytas ben­drovės turto iššvaistymas pasireiškė, kad finansinis turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos – nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Kaip nustatyta, operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taigi, vien kaltinimo struktūra ir išdėstytos įrodytomis pripažintos ap­lin­kybės šioje dalyje eliminuoja kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus tai, kad aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra su­rinkta jokių įrodymų, kad įsigyjant akcijas, išmokant priedus darbuotojams, kaltinamasis turėjo tyčią ­pasisavinti ir iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Šis nurodytų nusikaltimų sudėties požymis pagrįstas prie­lai­domis. Todėl atžvelgiant į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų reika­la­vi­mus, taip pat teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, spręstina, kad byloje nėra nus­ta­tyti visi būtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straips­nio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, po­žy­miai, ir V. Š. išteisinamas kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį

Kaltinamajam buvo inkriminuota ir nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnyje, kad jis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą, t. y. išvaistęs 340.700 Lt ir pasisavinęs 50.000 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo būti pa­nau­do­tos kreditorių reikalavimams patenkinti, kre­di­to­riams padarė didelę – 390.700 Lt turtinę žalą.

Nors dėl šios veikos pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. ge­gužės 1 d., redakcija) yra suėjęs ap­kal­ti­na­mojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, sprendžia ir dėl kaltinamojo V. Š. kaltės pagal jam inkriminuotą BK 209 straipsnį.

Kadangi pagal šį kaltinimą didelė žala kreditoriams buvo padaryta išvaisčius 340.700 Lt ir pasisavinus 50.000 Lt, t. y. tariamai padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių sudėties nebuvimo teismas pasisakė aukščiau, šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo V. Š. veikoje yra ir šio nusikaltimo sudėtis. Todėl V. Š. pagal BK 209 straipsnį išteisinamas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvar­ka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pi­ni­gais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius spren­dimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punk­tas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, rei­ka­la­vimus. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į bu­halterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsi­pa­rei­gojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pa­grįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šioje BK normoje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipa­rei­go­jimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą ka­pi­talą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) bu­halterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).

Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad V. Š. pažeidė BAĮ normas, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti 267.000 Lt panaudojimo, nes šiais pinigais apmokėtos neįvykusios ūkinės operacijos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas), nebuvo galima nustatyti 53870,49 Lt gavimo šaltinio, nes nepateikti šių lėšų apskaitos dokumentai, 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams išra­šy­tuo­se atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios ūkinės opera­ci­jos, nes pagal įrašus 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei Didžiojoje knygoje tokios vertės statybinių medžiagų 2005-2008 metais nebuvo pirkusi, kad nebu­vo galima nus­tatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės, nes prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepa­teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte su­­nau­dotos medžiagos, taip pat, kad 2009 metais pagal mate­ria­li­nių vertybių nurašymo aktus į są­nau­das, be pagrindžiančių dokumentų, nurašė 78.039,61 Lt daugiau sta­tybinių medžiagų, negu jų su­nau­dojo statybos objektuose pagal atliktų dar­bų priėmimo aktus, kad 135.942,24 Lt vertės statybinių me­džia­gų nurašė į metalo laužą, tačiau jų netin­ka­mu­mo nepagrindė dokumentais, kad pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus surašytus materialinių vertybių nurašymo aktus nebu­vo gali­ma nu­s­tatyti nurašytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal atskirus objektus, kad nesu­rašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų, dėl ko nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje ir par­da­vi­mo žurnaluose įrašytų pardavimo pajamų ir są­naudų tei­sin­gu­mo, kad neišsaugojo ir pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 ma­te­ria­linių ver­ty­bių ir san­dė­lio apskaitos knygos, medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitų ir kitų do­ku­mentų, dėl to nebuvo galima nustatyti ben­dro­vės trum­palaikio turto kiekį, vertę ir jo struktūrą pagal pavadinimus, ne­iš­saugojo bei pats nesurašė lai­ko­tarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 aps­kaitos re­gis­trų, kuriuose būtų apskaityta skolos pagal kiekvieną kre­di­to­rių atskirai, nesurašė 2009-10-01- 2009-10-29 laikotarpio aps­kai­­tos registrų, kuriuose būtų apskaityta iš bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai, dėl to nebu­vo galima nus­ta­ty­ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­li­nimo dydžio valstybės biudžetui, Sodrai, bankams, Ga­ran­tiniam fondui, dar­buotojams, neužtikrino, kad 2009 m. sausio - liepos mėn. ilgalaikis turtas būtų užpa­ja­muotas apskaitos registruose, kad dėl direktoriaus V. Š. užsakovams išrašytose PVM Sąskaitose fak­tūrose ir darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų 2005-01-01 – 2008-12-31 aps­kaitos registruose „Par­davimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos, kurios nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt, kad dėl 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nurašymo aktuose įra­šytų neįvy­kusių ūkinių ope­racijų, įformintų 78.039,61 Lt vertės medžiagų su­nau­dojimo statybos ob­jek­tuose, Didžiojoje knygoje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos re­gistruose nurodė neteisingą jų likutį – sumažindamas 74.565,02 Lt, kad tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir struktūros, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo dydžio, buvo pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu gauto Valstybinės mokes­čių ins­pek­ci­jos rašto duomenimis ir specialisto išvadomis, kurios iš esmės paneigtos aukščiau paminėtos teismo bu­halterinės ekspertizės išvadoje nustatytais faktais.

Įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus ir teismo buhalterinės ekspertizės išvadą teismas kons­ta­tuo­ja, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvada, kuria buvo grindžiamas kaltinimas V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo pateikta neįvertinus buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* užfiksuotų šios bendrovės buhalterinės aps­kaitos duomenų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Apskaitos re­gistrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“ (įstatymo 2012-04-24 redak­ci­ja Nr. XI-1988, įsigaliojusi 2013-01-01). Tuo tarpu nuo 2002-01-01 galiojusi BAĮ 16 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti aps­kai­tos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunu­me­ruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“ (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574).

Nors šios BAĮ normos nauja redakcija įsigaliojo po kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (kaltinamajame akte V. Š. inkriminuoti 2005-01-01 – 2009-10-26 laikotarpiu padaryti BAĮ pažeidimai), tačiau ši įstatymo redakcija, supapras­ti­nan­ti buhalterinės apskaitos reikalavimus, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalis nus­tato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kaip minėta, šios kaltinamajam inkriminuotos BK normos dispozicija yra blanketinė, t. y. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, kurią reglamentuoja ir BAĮ normos, apgaulingą tvarkymą, todėl kaltinamajam taikomos vėlesnės redak­ci­jos buhalterinę apskaitą reglamentuojančios normos.

Kaip jau minėta, buhalterinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė aps­kaita buvo tvarkoma naudojant buhalterinės apskaitos programą (duomenys neskelbtini) WFX5*, pagal minėtoje prog­ramoje) esančius duo­menis galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipa­reigojimus už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26. Šios buhalterinės apskaitos programos naudojimo Už­da­ro­jo­je akcinėje ben­dro­vėje „(duomenys neskelbtini)“ faktą patvirtino ir liudytojos J. V., R. K., S. K.. Liudytoja J. V., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, parodė, kad medžiagų ju­dė­jimo re­gistrai buvo sau­gojami kompiuteryje ir atspausdinami tik prireikus. Kad specialistė N. D., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės fi­nan­sinės veiklos tyrimą, nesivadovavo programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esančiais šios ben­drovės buhalteriniai duomenis, nurodė ir pati N. D.. Buhalterinės eks­pertizės išvadoje nu­ro­dytą santykinai nedidelį veiklos sąnaudų ir grynųjų nuostolių neatitikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuos­tolių) ataskaitoje (10.550 Lt) paaiškino ekspertė E. Jankevičienė. Šių buhalterinės apskaitos trūkumų teismas nelaiko tokiais, kurie atsakingam asmeniui užtrauktų baudžiamąją atsa­ko­my­bę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, arba 223 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenys taip pat leidžia teigti, kad kaltinamasis teikė reikalingus dokumentus buhal­te­rei, kuri buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, o paskelbus bankrotą – visus bendrovės buhalterinius dokumentus bendrovės bankroto administratoriui, kuris pretenzijų nepa­teikė. Kaip matyti iš liudytojų R. K., J. V., S. K. parodymų, vadovaujant direktoriui V. Š. buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama kompiuterine apskaitos programa, tvarkingai, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovės patalpose, spintoje kabinete, kurio durys rakinamos, vėliau – archyve, kuris taip pat rakinamas.

V. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašydamas paskutinį bendrovės balansą, kuriame įsigytos akcijos buvo įregistruotos ne kaip finansinis bendrovės turtas, o kaip ilgalaikis, iš tiesų pažeidė tam tikrus BAĮ reikalavimus šio finansinio turto apskaitos procese, tačiau akcijos vis dėlto buvo aps­kaitytos. Pagal savo pobūdį šis pažeidimas gali būti vertinamas kaip klaida. Teismo nuomone, dėl tokių jo veiksmų atsiradusių nedidelių buhalterinės apskaitos pažeidimų nekilo padarinių. Teismo nuo­mone, šie nedideli buhalterinės apskaitos pažeidimai, negali būti vertinami pakankamais užtraukti jam bau­džia­mąją atsakomybę. Šiomis aplinkybėmis teismas neturi tei­si­nių argumentų konstatuoti, kad V. Š. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėtis, todėl jis iš­tei­sinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 178.259,30 Lt (51.627,46 Eur) iš V. Š. Valstybinio socialinio drau­di­mo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 8. B. l. 54-55). Prie ieškinio pateikti dokumentai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą dėl bankroto, apie šios bendrovės išregistravimą 2014-01-21 bankrutavus, teismo 2013-05-22 nutartis patvirtinti patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kau­no sky­riaus kreditorinį reikalavimą 178.259,30 Lt sumai (t. 8, b. l. 57-63). Kadangi pagal BK 183 straips­nio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį V. Š. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), civilinis ieš­kinys paliekamas nenagrinėtas. Civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

V. Š. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (du kaltinimai), 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį iš­tei­sinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nena­grinėtą.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.