Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15867-615/2019 pagal ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ patikslintą ieškinį atsakovams N. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės K. B. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

19. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai peržiūrėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl apeliacinio proceso

20. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai teigia, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 06 21 nutarties turi būti nutrauktas, nes nuo 2019 03 18 iki 2019 06 28 ieškovė byloje atstovo neturėjo, todėl advokatas R. M. 2019 05 22 neturėjo teisės iš savo elektroninio paslaugų portalo išsiųsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi apeliacinės instancijos teismui 2019 07 24 nutartimi ieškovei pasiūlius pateikti atsiliepimą dėl apeliacinio proceso nutraukimo, ieškovė pateikė 2019 05 22 susitarimą dėl procesinių dokumentų parengimo, kuriame nurodyta, kad advokatų kontora įsipareigoja parengti klientui MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ pareiškimą dėl 2019 05 08 Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2865-615/2019, suteikiant advokatui visas teises, klientui suteikimas LR CPK. Taigi, šis įrodymas neginčijamai patvirtina, kad advokatas R. M. turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nutraukti apeliacinį procesą nėra pagrindo.

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės MB „Markizo Karabaso keturračių klubas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškinys teismui buvo pateiktas per EPP. Nepabaigus pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijai, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 03 19 potvarkiu, civilinė byla toliau nagrinėti buvo perskirta kitam teisėjui. Paskirtas bylą nagrinėti teisėjas 2019 03 21 nutartimi civilinėje byloje pagal CPK 227 straipsnio 1 dalį, pasirengimą bylą nagrinėti teisme paskyrė paruošiamųjų dokumentų būdu. Minėtoje nutartyje išaiškino, kad bylą anksčiau nagrinėjusios teisėjos paskirtas parengiamasis teismo posėdis nevyks. Ši nutartis 2019 03 21 per EPP buvo išsiųsta bylos šalims. Atsiliepimas į patikslintą ieškinį buvo gautas 2019 04 04. Pirmosios instancijos teismas 2019 04 15 ieškovės atstovui advokatui R. M. (kuris ieškovei teisines paslaugas teikė 2018 10 10 susitarimo pagrindu) per EPP išsiuntė pranešimą dėl dubliko pateikimo. Ieškovė per nustatytą terminą dubliko bei prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 05 08 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. 2019 05 22 ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškovė manė, jog dubliko nepateikimas nesukels jai jokių teisinių pasekmių, taip pat tvirtino, kad sirgo ieškovės vadovas, kuris yra ieškovės steigėjas ir akcininkas bei yra vienintelis ieškovės kaip juridinio asmens atstovas.

23. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino konstatuodamas, kad ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad per teismo paskirtą terminą ieškovė negalėjo pateikti dubliko ar prašymo dėl termino pratęsimo. Ieškovės nurodytą aplinkybę dėl vadovo ligos teismas vertino kritiškai, nes ieškovė šiai aplinkybei pagrįsti tepateikė dokumentus, kurie patvirtino, kad vadovas sirgo iki 2019 04 15, jau nekalbant apie tai, kad vadovas sirgo iki 2019 m. gegužės vidurio; kai tuo tarpu terminas dubliko pateikimui prasidėjo nuo 2019 04 17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie, ieškovės nuomone, turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) pirmosios instancijos teismas (nors ir pasikeitusios sudėties) turėjo vadovautis ieškovės jau pateikta medžiaga, kuri buvo pateikta pagal proceso taisykles parengiamųjų teismo posėdžių metu, o dubliko nepateikimą teismas vertino per daug formaliai; 2) pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dublikas buvo nepateiktas dėl svarbių priežasčių – ieškovės vadovo sunkios ligos; 3) pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės atskirojo skundo argumentams pritaria iš dalies dėl žemiau nurodomų priežasčių.

25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali tiktai tuo atveju, jeigu konstatuoja esant vieną iš šių dviejų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl sąlygų sprendimui už akių priimti

26. CPK 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Pagal CPK 228 straipsnio 3 dalį, teismas, nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, negali papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu, o nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu - negali papildomai skirti parengiamojo teismo posėdžio.

27. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad bylą nagrinėjusi ankstesnė teisėja, bylos pasirengimą nagrinėti teisme, paskyrė į parengiamąjį teismo posėdį, tačiau ši stadija iki bylą toliau nagrinėti perskiriant naujam teisėjui užbaigta nebuvo. Taigi, bylą paskyrus nagrinėti naujam teisėjui, kaip nurodyta CPK 16 straipsnio 2 dalyje, byla turėjo būti pradėta nagrinėti nuo pradžių. Šiuo pagrindu naujas teisėjas turėjo teisę nuspręsti, kokiu būdu bus rengiamasi bylą nagrinėti teisme – ar parengiamajame teismo posėdyje, ar paruošiamųjų dokumentų būdu. Kadangi buvo pasirinktas CPK 227 straipsnyje įtvirtintas bylos pasirengimas nagrinėti teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas, tai ieškovė, nenorėdama, kad CPK 227 straipsnio 3 dalies pagrindu būtų priimtas sprendimas už akių, per nustatytą terminą privalėjo pateikti dubliką. Pažymėtina, kad atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai nurodė, kad įstatymo numatytais atvejais prašo priimti sprendimą už akių.

28. Sekantis momentas, kurį svarbu nustatyti, tai ar ieškovei buvo žinoma apie bylos pasirengimą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y., kad ji turi pateikti dubliką. Minėta, kad tiek 2019 03 21 nutartis, kuria buvo nutarta bylą pasirengti nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, tiek pranešimas dėl dubliko pateikimo, ieškovės atstovui advokatui R. M. buvo išsiųsti per EPP (kadangi minėta, jog teismui buvo žinoma, kad ieškovę pagal 2018 10 10 susitarimą atstovauja minėtas advokatas, kitų duomenų apie šių santykių pasikeitimą byloje pateikta nebuvo). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog ieškovė teikė patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas 2019 03 04, teismas 2019 03 21 nutartyje taip pat įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo ieškovę tiek apie tai, kad paskirtas pasirengimo nagrinėti patikslintą ieškinį paruošiamaisiais dokumentais būdas, tiek apie jos pareigą pateikti dubliką, tiek apie tai, kad anksčiau paskirtas parengiamasis posėdis nevyks.

29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės atstovas neturėjo pareigos ir teisės pateikti dubliko ar prašymo dėl termino pratęsimo, kadangi nuo 2019 03 18 su ieškove buvo nutraukta teisinių paslaugų teikimo sutartis (teismo advokatas apie tai neinformavo). Tvirtina, kad advokatas, norėdamas informuoti ieškovę apie priimtą 2019 03 21 nutartį bei 2019 04 15 pranešimą dėl dubliko pateikimo, ne kartą į ją kreipėsi, tačiau su ieškove susisiekti nepavyko dėl sunkios ieškovės vadovo V. M. ligos, jis faktiškai buvo nedarbingas iki 2019 metų gegužės vidurio. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dublikas buvo nepateiktas dėl svarbių priežasčių – ieškovės vadovo sunkios ligos, dėl kurios jis buvo visiškai paralyžiuotas, negalėjo nei kalbėti, nei judėti. Vertindamas šį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vadovas V. M. sirgo, tai pagrindžia VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 04 10 stacionaro epikrizė, kurioje nurodyta, kad V. M. skundžiasi skausmu dešinės ausies srityje, karščiavimu, skauda dešinę veido pusę, tačiau nenurodyta, kad jis buvo paralyžiuotas, negalėjo kalbėti ar judėti. Taip pat pastebėta, kad ieškovės vadovo nedarbingumas nurodytas nuo 2019 03 25 iki 2019 04 15 ir nors ieškovė teigia, kad jos vadovas faktiškai nedarbingas buvo iki 2019 metų gegužės vidurio, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė.

30. Apeliacinės instancijos teismas, anksčiau nurodytų argumentų ir įrodymų pagrindu daro išvadą, jog ieškovė be svarbių priežasčių nepateikė dubliko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

31. Be kita ko, apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai įvertino faktines aplinkybes, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Šiuo atveju vėlgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik ieškovės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų įvertinimu, negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokia išvada darytina, nes kaip matyti iš ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad patikslintame ieškinyje ji išsamiai ir argumentuotai išdėstė savo poziciją dėl atsakovo atsiliepimo, galutinai suformulavo reikalavimą ir visas aplinkybes pagrindė išsamiais bei objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių byloje esančius įrodymus jau įvertino.

32. Tačiau apeliantė ne tik nesutinka su pirmosios instancijos įrodymų įvertinimu, bet ir nurodo konkrečius argumentus. Pirma, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisiškai klaidingai konstatavo, kad egzistuoja atsakovų atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimai taikomi tik dalyvaujant viešajame eisme, kai tuo tarpu N. B. vairuojamas keturratis viešajame eisme nedalyvavo, keturratis buvo naudojamas tik uždaroje, tam specialiai pritaikytoje teritorijoje, skirtas pramogai, o ne susisiekimui. Dėl to netaikomi minėto įstatymo reikalavimai. Antra, nuotraukoje matyti, jog yra užklijuotas gamintojo lipdukas, kuriame nurodoma, kad juo galima naudotis asmenims nuo 16 metų ir tai atitinka saugumo reikalavimus. N. B., būdamas 16 metų, atvykęs su įstatyminiu atstovu, kuris už jį prisiima atsakomybę, teisėtai galėjo naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais, nes šios aplinkybės nebuvo nei tiriamos, nei vertinamos nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t.y. buvo pažeistas CPK 185 straipsnis, reglamentuojantis įrodymų vertinimą. Šis pažeidimas vertintinas turinčiu įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių išsakė abejones, kurių nepašalino, t.y. teismas suabejojo, kokį keturratį vairavo N. B., nes teismui neaišku, ar išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodytas tas keturratis, kurį vairavo N. B.. Apeliacinio teismo vertinimu, pagrįstu CPK normų taikymu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai), sprendimas negali būti grindžiamas abejonėmis. Kiekviena abejonė turi būti išanalizuota, ištirta ir padarytos atitinkamos išvados, todėl atliktas formalus, o ne išsamus įrodymų tyrimas vertintinas turinčiu įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali tiktai tuo atveju, jeigu konstatuoja esant vieną iš šių dviejų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien dėl to, kad prie pareiškimo nebuvo pateikta naujų įrodymų, klaidingai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai pagrindžia faktą, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes neįvertintos faktinės aplinkybės, t.y. teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, ar nagrinėjamu atveju, kuomet keturratis buvo naudojamas pramogai ir nedalyvavo viešajame eisme taikomas LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nepašalino abejonių dėl aplinkybės, kurio keturračio remontuoti pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą buvo patirtos 804 Eur išlaidos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ir tada, kai tokią išvadą galima padaryti pagal byloje esančius įrodymus.

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 06 21 nutartį, pažeidė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – panaikinamas Kauno apylinkės tesimo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovas R. B. prašo iš ieškovės priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas - 363 Eur bei prašymo dėl atstovavimo išlaidų parengimas – 121 Eur. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes atskirasis skundas patenkintas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.