- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1167-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04248-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- P. T.
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui P. T. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo P. T. (toliau – atsakovas) 7 000 Eur skolą, 1 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino atsakovui 7 000 Eur, o atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. grąžinti paskolą. Ieškovė pervedė visą paskolos sumą į atsakovo banko sąskaitą. Sutartu terminu atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovė prašo priteisti paskolos sumą, paskolos sutartyje numatytas netesybas už termino įvykdyti prievolei pažeidimą – 1 000 Eur baudą ir procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jis yra atsiskaitęs su ieškove, nes jam yra skolinga uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agminta“, yra nepagrįsti. Paskolos santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo. Šalių pažintis, dirbant joms UAB „Agminta“, ieškovės buvimas šios bendrovės vadovo sutuoktine, buhaltere, bendrovės akcijų bendrasavininke nesudaro teisinio pagrindo atsakovui negrąžinti paskolos ieškovei dėl tariamų ar realių UAB „Agminta“ prievolių atsakovui, juolab, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo turimus galiojančius reikalavimus UAB „Agminta“ .
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas neginčijo, kad su ieškove sudarė paskolos sutartį ir gavo pinigus, tačiau nurodė, kad paskolą yra grąžinęs ir tik dėl ieškovės nesąžiningumo neturi raštiško skolos grąžinimo fakto patvirtinimo. Nurodė, kad ieškovę pažįsta kaip UAB „Agminta“ buhalterę, šios bendrovės direktoriaus sutuoktinę. Atsakovas dirbo UAB „Agminta“ nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio iki 2021 metų vasario pradžios. Atsakovui buvo pažadėtas 1 600 Eur darbo užmokestis „į rankas“ bei 10 procentų vienkartinė išmoka nuo grynojo pelno, kuris bus gautas atsakovo surastų užsakymų ir iš to uždirbtų pajamų dėka. Atsakovui į sąskaitą buvo pervedama apie 1 200 Eur atlyginimo, o 400 Eur buvo išmokami grynais pinigais „vokelyje“. Atsakovas kreipėsi į UAB „Agminta“ direktorių dėl pažadėto 10 procentų priedo nuo grynojo pelno išmokėjimo, tačiau direktorius su ieškove sakė negalintys apskaičiuoti pažadėtos išmokos nesibaigus metams, ir pasiūlė reikalingą sumą paskolinti. Buvo susitarta, kad paskola bus grąžinama iš atsakovui mokamos neapskaitomos darbo užmokesčio sumos, o kita paskolos dalis bus padengta iš pažadėtos išmokėti atsakovui vienkartinės išmokos. Nuo 2020 metų sausio mėnesio atsakovas nebegavo 400 Eur „vokelyje“, nes šia suma buvo mažinama jam suteikta paskola. Atsakovas šios išmokos negavo 13 mėnesių (visus 2020 metus ir 2021 metų sausio mėnesį), kas bendroje sumoje sudaro 5 200 Eur. 2020 metais atsakovas ne kartą prašė ieškovės ir jos sutuoktinio apskaičiuoti bei išmokėti sutartą vienkartinę išmoką, tačiau šie vengė pokalbio. Dėl to atsirado įtampa ir atsakovas buvo priverstas išeiti iš darbo. Atsakovas nesutiko ir su prašomomis priteisti netesybomis, kadangi sudarant sutartį nebuvo susitarta dėl baudos ir delspinigių, todėl šios sąlygos atsakovui siurprizinės. Jei reikalavimas dėl paskolos priteisimo būtų tenkinamas, atsakovas prašė atmesti reikalavimą dėl baudos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 7 000 Eur skolą, 1 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. pagal šalių sudarytą tos pačios dienos paskolos sutartį Nr. 20191211 (toliau – ir ginčo sutartis) ieškovė pervedė atsakovui 7 000 Eur, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Ginčo sutarties įvykdymas užtikrintas netesybomis. Už praleistą prievolei įvykdyti terminą nustatytos netesybos – 1 000 Eur bauda ir 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną (ginčo sutarties 9 punktas). Ginčas kilo dėl atsakovo atsiskaitymo pagal sutartį. Atsakovas neneigia ginčo sutarties sudarymo, gautos paskolos sumos dydžio, tačiau atsakovo teiginiams apie atsakovo atsiskaitymą su ieškove pagal ginčo sutartį pagrįsti, t. y. rašytinių įrodymų apie atsakovo paskolos sumos ar bent jos dalies grąžinimą ieškovei, byloje nėra.
6. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė paskolos grąžinimo ieškovei fakto ir aplinkybių, jog šios paskolos jis neprivalo grąžinti. Kadangi atsakovas nevykdė ginčo sutartyje numatyto įsipareigojimo grąžinti jam suteiktą paskolą iki ginčo sutartyje nustatyto termino pabaigos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 7 000 Eur pradelstą negrąžintą paskolą teismas pripažino įrodytu ir tenkintinu.
7. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovė yra UAB „Agminta“, kurioje atsakovas dirbo, buhalterė ir bendrovės direktoriaus bei akcininko sutuoktinė, pripažino neturinčiais šiai bylai esminės reikšmės. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl susitarimo su ieškove ir UAB „Agminta“ direktoriumi dėl papildomų išmokų, tų išmokų įskaičiavimą gautos iš ieškovės paskolos dengimui, teismas laikė nepagrįstomis jokiais objektyviais įrodymais.
8. Ieškovės reikalaujamas priteisti netesybas (1 000 Eur baudą) teismas nelaikė aiškiai per didelėmis, nenustatė ir pagrindo netesyboms mažinti. Teismas nurodė, kad Ginčo sutartyje buvo numatytos alternatyvios netesybos, iš kurių ieškovė prašė priteisti šiuo metu jai naudingesnį variantą – baudą. Teismas įvertinęs, kad Ginčo sutartis buvo neatlygintinė ir ieškovė už paskolą palūkanų negavo, o įrodymų apie paskolos sumos grąžinimą atsakovas nėra pateikęs ir vėluoja grąžinti paskolą 493 dienas, ieškovės reikalavimą dėl netesybų baudos forma priteisimo pripažino pagrįstu ir įrodytu.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo ieškovei mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovo 39 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje atsakovas įrodinėjo, jog būtent neišmokėtas atlyginimas vokeliuose buvo atsakovo skolos grąžinimas. Aplinkybę, kad UAB „Agminta“ atlyginimas buvo mokamas vokeliuose patvirtino ir liudytojas G. T.. Apie liudytojo ir atsakovo nurodytas aplinkybes Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. atskirojoje nutartyje informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartyje jo paties konstatuota aplinkybe nesivadovavo ir priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, ar galėjo ginčo sutarties vykdymas būti susijęs su mokamu atlyginimu vokelyje;
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas buvo nurodęs, kad jis nėra gavęs 400 Eur išmokos vokelyje 13 mėnesių (visus 2020 metus ir 2021 metų sausio mėnesį), t. y. iš viso 5 200 Eur. Teismui nustačius, jog yra tikėtinas atlyginimo vokeliuose mokėjimo faktas, atitinkamai turėtų būti įvertinta ir atsakovo pozicija, jog po ginčo sutarties sudarymo, vokelyje išmokama 400 Eur suma buvo atskaitoma iš pagal ginčo sutartį perduotos sumos, tokiu būdu atsakovas grąžino 5 200 Eur, kadangi šios neapskaitytos lėšos nepateko UAB „Agminta“, o pateko į paskolos davėjų ieškovės ir jos sutuoktinio A. P. bendrąją jungtinę nuosavybę;
1.3. Sprendime nepasisakydamas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių kaip galimų ar tikėtinų, teismas tinkamai neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, o jų pagrindu priėmė naikintiną sprendimą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir iš apelianto priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje ginčas kilo iš paskolos santykių tarp dviejų fizinių asmenų. Apelianto santykiai su byloje nedalyvaujančiu asmeniu UAB „Agminta“ nesudaro pagrindo laikyti apelianto prievoles ieškovei visiškai ar iš dalies įvykdytomis. Apie UAB „Agminta“ dalyvavimą paskolos santykiuose byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Apeliantas, nesant rašytine forma sudaryto jo nurodyto sandorio neturi teisės remtis liudytojo parodymais įrodinėdamas sandorio dėl apelianto skolos mažinimo UAB „Agminta“ tariamai neišmokėtų sumų sąskaita buvimą. Atitinkamai šioje byloje neturėtų būti vertinami ir apelianto iniciatyva apklausto liudytojo G. T. parodymai. Apelianto darbo santykiai su byloje nedalyvaujančia UAB „Agminta“ ir tariamai neįvykdyti UAB „Agminta“ įsipareigojimai apeliantui, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Net jei ir būtų nustatytos UAB „Agminta“ prievolės apeliantui, jos negalėjo būti panaudotos įskaitymui padengiant apelianto prievoles ieškovei, kadangi šie reikalavimai nėra priešpriešiniai;
2.2. Apie Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. atskiros nutarties pagrindu priimtus procesinius sprendimus ieškovė informacijos neturi. Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas nenustatė ir neturėjo teisės nustatyti, kad UAB „Agminta“ mokėjo neapskaitytą atlyginimą atsakovui ar liudytojui. Atlyginimo „vokeliuose“ buvimas ar nebuvimas nėra teisiškai reikšmingas šiai bylai, kurioje nedalyvauja UAB „Agminta“, ir kurioje nagrinėjamas ginčas iš paskolos teisinių santykių tarp dviejų fizinių asmenų. Ieškovė nėra atsakinga už UAB „Agminta“ prievolių įmonės darbuotojams vykdymą;
Motyvuojamoji dalis
2.3. Apeliantas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį. Teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė byloje surinktais įrodymais pagrįstą sprendimą.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl apeliacinio skundo
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys I. P. ir P. T. 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20191211. Pagal šią paskolos sutartį 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovė bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 7 000 Eur. Pagal ginčo sutartį atsakovui paskola buvo suteikta iki 2020 m. gruodžio 1 d. (dokumento numeris DOK-89862 priedai).
18. Apeliantas P. T. neginčija paskolos sutarties sudarymo fakto, paskolos sumos pagal sutartį perdavimo atsakovui fakto, t. y. to, jog atsakovui ieškovės buvo suteikta sutartyje nurodyto dydžio paskola, ir pinigus pagal sutartį atsakovas faktiškai buvo gavęs. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo, t. y. atsakovo prievolių pagal sutartį įvykdymo (dalinio įvykdymo) fakto.
19. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovui teko pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą. Nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pagal ginčo paskolos sutartį grąžino ieškovei 7 000 Eur. Paskolos grąžinimo faktą atsakovas iš esmės įrodinėjo tik savo žodiniais paaiškinimais ir liudytojo parodymais. Minėtais įrodymais apeliantas įrodinėjo, jog po ginčo paskolos sutarties sudarymo, jam darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agminta“ neapskaityta suma, t. y. vokelyje turėję būti išmokami 400 Eur buvo atskaitomi iš pagal ginčo sutartį perduotos sumos, periodiškai kiekvieną mėnesį mažinant skolos ieškovei pagal ginčo sutartį sumą. Tokiu būdu atsakovas įrodinėja pagal ginčo paskolos sutartį ieškovei grąžinęs 5 200 Eur.
21. Apeliantas nurodo, kad teismas 2022 m. gegužės 9 d. priimtoje atskirojoje nutartyje konstatuota aplinkybe, jog yra pagrindo manyti, kad UAB „Agminta“ dalį atlyginimo mokėjo vokelyje, nesivadovavo ir priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, ar galėjo ginčo sutarties vykdymas būti susijęs su vokelyje mokamu atlyginimu. Atsakovas nurodo, kad teismui nustačius, jog yra tikėtinas atlyginimo vokeliuose mokėjimo faktas, atitinkamai turėtų būti įvertinta ir atsakovo pozicija, jog po ginčo sutarties sudarymo, vokelyje turėjusi būti išmokama 400 Eur suma buvo atskaitoma iš pagal ginčo sutartį perduotos sumos ir tokiu būdu atsakovas grąžino 5 200 Eur ginčo skolos dalį. Apelianto vertinimu, teismas sprendime nepasisakydamas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių kaip galimų ar tikėtinų, tinkamai neįsigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamame teismo sprendime teismas pateikė atsakovo paaiškinimų, susijusių su paskolos dalies grąžinimo aplinkybėmis, teisinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl susitarimo su ieškove ir UAB „Agminta“ direktoriumi dėl papildomų išmokų, tų išmokų įskaičiavimo gautos iš ieškovės paskolos dengimui, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jei būtų nustatytas UAB „Agminta“ prievolių apeliantui egzistavimas, šių prievolių pagrindu atsirandantys atsakovo reikalavimai negalėjo būti įskaitomi ginčo sutarties vykdymui, kadangi šie reikalavimai nėra priešpriešiniai. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Nagrinėjamu atveju, paskolos sutartis buvo sudaryta tarp I. P. ir P. T., kaip fizinių asmenų. Todėl atsakovo ir jo tuometinio darbdavio UAB „Agminta“ darbo teisinių santykių pagrindu atsiradę tarpusavio prievolės ir iš jų galimai kylantys atsakovo reikalavimai UAB „Agminta“, nelaikytini priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais ginčo paskolos sutarties pagrindu atsakovui kilusių prievolių atžvilgiu. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo pozicija, susijusi su jo įrodinėjama aplinkybe, dėl skolos dalies (5 200 Eur) ieškovei grąžinimo neapmokestinamais pinigais (pinigais vokelyje), laikytina nepagrįsta dėl to, kad prieštarauja bendrajam teisės principui „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Į bylą pateiktas ieškovės prašymas dėl 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš atsakovo. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (DOK-23808). Ieškovės I. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.