- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-1024-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00099-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- R.N.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R.N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R.N. pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyrius, L.L, V.K., R.L., O.R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo tikslu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.L., gimęs 1945-07-29, miręs 2009-10-12, yra pareiškėjos – R.N. tėvas.
Nurodė, kad 2009 m. spalio 12 d. mirė jos biologinis tėvas J.L.. Po tėvo mirties liko paveldimas turtas, kaip įstatyminė įpėdinė kartu su kitais gali priimti jo palikimą, todėl ji nutarė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Iš savo motinos O.R., pasakojimų žino, kad su J.L. motina kurį laiką gyveno faktinėje šeimoje. Motina su J.L. susipažino 1987 metais Marcinkonyse (tuo metu motina gyveno Užtilčių g., Marcinkonių k.). Ji tuo metu buvo našlė, o tėvas išsituokęs. O.R.ir J.L. santuokos nesudarė, tačiau ji gimė jiems gyvenant kartu faktinėje šeimoje. Tėvas rūpinosi ja ir jos mama. Iki J.L. mirties pareiškėja su juo nuolat bendravo, palaikė artimus ryšius: ne kartą lankėsi jo namuose, o jis - jos namuose. Kiek išgalėdamas tėvas rėmė ją, džiaugėsi, kai ji susilaukė dukros, dalyvavo anūkės krikštynose. Tėvas žadėjo pripažinti tėvystę jai, tačiau šį reikalą nuolat atidėliojo dėl jo ir pareiškėjos užimtumo. Būdama maža, dažnai nakvodavo savo tėvo namuose, kartais ten gyvendavo po savaitę ir ilgiau, nes tuo metu tėvas gyveno vienas Marcinkonių kaime, jo santuokiniai vaikai gyveno su savo motina Vieciūnų kaime. Kiti J.L. vaikai : R., V. ir L. žinojo apie ją, jos atžvilgiu jie buvo geranoriški, nors šiuo metu tėvystę pradėjo neigti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L.L, V.K., R.L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjos reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas netenkintinas, kadangi tėvystės nustatymo institutu siekiama apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus dėl jo teisės žinoti savo tėvus, o ne suaugusio žmogaus turtinius interesus į mirusio žmogaus, kaip galimo tėvo, turtą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos motina ir jų tėvas J.L. 1987-1988 metais gyveno kartu faktinėje šeimoje, tėvui J.L. priklausančiame name Marcinkonių kaime, taip pat, kad tėvas auklėjo ir prižiūrėjo pareiškėją, kartu su jos motina O.R., neatitinka tikrovės. J.L. išsituokus 1986 metais su jų motina D.L., jis gyveno kartu su savo tėvais R. ir J.L. Senelius lankydavo, todėl būtų žinoję arba matę, kad tėvas gyvena su kokia nors moterimi, būtų žinoję, kad turi seserį. Tėvas buvo išgeriantis, didelių pajamų, išskyrus pensiją, neturėjo. Gautų pajamų nepakakdavo savo reikmėms, dar reikėdavo jį paremti, todėl pareiškėjos teiginiai, kad tėvas ją rėmė visiškai nepagrįsti. Tėvo artimieji giminaičiai brolis ir seserys gyvena viename kaime, todėl jeigu tėvas būtų turėjęs dukterį ar moterį visi būtų žinoję. Pareiškėjos teiginys, kad J.L. žadėjo pripažinti tėvystę, tačiau dėl abiejų užimtumo to nepadarė yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko, t.y. 21 metus įrodinėti faktą, kad J.L. - jos tėvas. Pareiškėja nebandė šios teisės įrodinėti jam esant gyvam, kai toks faktas galėjo būti nustatytas mokslinėmis priemonėmis. Yra įsitikinę, jog pareiškėja sąmoningai nebandė įrodinėti tėvystės Jonui Lukšiui esant gyvam, nes atlikus mokslinius tyrimus tėvystė būtų neįrodyta. Ji ėmė šią teisę įgyvendinti tik mirus Jonui Lukšiui taip siekdama savo tariamų įpėdinės teisių į mirusiojo J.L. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai gimus 1988-04-21 privalu vadovautis tuo metu galiojusio SŠK 56 str. ir atsižvelgti į kodekso 55 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t.y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Tokią išvadą padarė išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos motinos O.R., paaiškinimais, pareiškėjos krikšto pažymėjimu, gimimo liudijimu, spėjamo tėvo J.L. nuotraukomis, liudytojų iš pareiškėjos pusės S.Š., A.Š., O.R., M.R., J.V., V.V., liudytojų iš priešingos procesinės padėties pusės D.A., Z.L., V.L., B.E., o taip pat nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A.T., V.S. parodymus.
Teismas sprendė, kad iš byloje surinktų, išanalizuotų ir įvertintų duomenų akivaizdu, kad O. R. kartu su J. L. negyveno ir netvarkė bendro ūkio iki pareiškėjos gimimo ir vėliau. Byloje neginčijamais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, patvirtinta, kad tais metais, kada pareiškėja buvo pradėta – 1987m. liepos-rugpjūčio mėn. pareiškėjos motinos O.R. sugyventinis buvo S. M., kuris 1992 m. taip pat buvo pas ją apsistojęs, ką patvirtino liudytojas V. S.. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tuo, kad liudytojos O. R., S. Š., J. V., O. R. ir M. R. yra susijusios giminystės ryšiais su pareiškėja, todėl jos turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi; liudytojo V. V. brolis buvo vedęs L. L., todėl teismas sprendė, kad tai daro įtaką jo parodymams; kiti byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad O. R. būtų kartu gyvenusi su J. L., ar kad J.L. būtų pripažinęs pareiškėją savo dukra. Priešingai, O. R. apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad J.L. niekada nepripažino savo tėvystės pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas krikšto pažymėjimas negali būti patikimu tėvystės įrodymu, kadangi jame ir kituose bažnyčios išduotuose krikšto liudijimuose nenurodyta, kokiu pagrindu tėvu įrašytas J.L.. Pareiškėjos pateiktos spėjamo tėvo nuotraukos taip pat nėra patikimi įrodymai, kadangi neaiškios jų atsiradimo aplinkybės, o J.L. dalyvavimas krikštynose ir vienas pasisvečiavimas Naujųjų metų proga S. Š. iniciatyva negali būti pakankamu įrodymu tėvystės nustatymo byloje. Esant ginčui, nėra patikimų ir pakankamų įrodymų apie pareiškėjos motinos ir spėjamo tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, nėra įrodymų patikimai patvirtinančių, kad J.L. pripažino tėvystę.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. N. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. spalio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti. Paaiškina, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos motinos O.R. parodymus kaip nepatikimus. Vien tai, kad O.R. nutylėjo apie santuoką su S. M., nereiškia, kad ji melavo ar išgalvojo visus kitus faktus apie savo ir J.L. tarpusavio santykius, jo santykius su pareiškėja. Baudžiamosios bylos Nr. 1-43/87 medžiaga, santuokos su S. M. nutraukimas 1985-04-26 patvirtina, kad O. R. su juo jokių santykių po santuokos nutraukimo nepalaikė. S. M. buvo suimtas 1987-03-30, kai tuo tarpu pareiškėja gimė 1988-04-21, todėl S. M. negalėjo būti jos tėvu. O. R. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinto gyvenusi su J. Lukšiu ir kad jis yra pareiškėjos tėvas. Kad J.L. išlaikė pareiškėją, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, J. V., J. V., B. E., S. Š., A. Š. parodymai, rašytiniai įrodymai. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad J.L. dirbo eiguliu, kitus darbus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja buvo neapdairi ir sąmoningai delsė iki J.L. mirties prieš kreipdamasi dėl tėvystės nustatymo, kadangi pareiškėja tik 2006 m. sulaukė pilnametystės, jos materialinė padėtis buvo prasta, tačiau santykiai su tėvu geri, todėl ji tikėjosi visus formalumus sutvarkyti vėliau. Teismas netinkamai vertino visų liudytojų parodymus, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo principus. J.L. sesers B. E. ir brolio V. Lukšio parodymai aiškiai rodo, kad šeimos nuomonė apie J.L. ir O.R. santykius buvo negatyvi. J.L. vaikų ir giminaičių suinteresuotumas bylos baigtimi verčia abejoti jų parodymų patikimumu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad S. Š. yra pareiškėjos giminaitė ir yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi pareiškėja su ja bendravo tik kaip su krikšto motina. V. V. parodymai yra aiškūs ir konkretūs. Kad ji yra nesąžininga ar melavo nepatvirtinta jokiais įrodymais. Pareiškėjos seserys O. R. ir M. R. davė aiškius ir neabejotinus parodymus dėl joms žinomų aplinkybių, reikšmingų nustatinėjant juridinį faktą. Krikšto pažymėjimas, išduotas Marcinkonių parapijos klebono P. Purlio bei išrašas iš Marcinkonių krikšto knygos, patvirtintas klebono A. V., krikšto liudijimas rodo, kad J.L. dalyvavo krikštynose, sutiko būti įrašytas vaiko tėvu, ir tokiu būdu pripažino savo tėvystę. Tą patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos, darytos pareiškėjos vaiko krikštynų metu, kuriose dalyvavo ir J.L.. Suinteresuoti asmenys pripažino, kad su tėvu bendraudavo tik epizodiškai. Viena iš aplinkybių, kuri rodo suinteresuotų asmenų siekį, kad tėvystė nebūtų nustatyta – jų kategoriškas ekspertizės atsisakymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. L., V. K., R. L. prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tarp O.R. ir J.L. bendro gyvenimo ir ūkio vedimo iki vaiko gimimo nebuvo. Taip pat nebuvo bendro vaiko auklėjimo ir išlaikymo bei patikimų įrodymų, kad J.L. pripažino tėvystę. Apklaustų byloje liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi apeliantė, yra prieštaringi. Beveik visi liudytojai su apeliante susiję artimais giminystės ryšiais. Apklausta teisme O. R. patvirtino, kad J.L. atsisakė pripažinti tėvystę. Nors teismas įpareigojo apeliantę pateikti Krikšto knygos Nr. 2 lapo kopiją, kuriame atsispindėtų įrašas apie R. E. R. krikštą, tačiau jo nepateikus, teismas pagrįstai atmetė Krikšto liudijimą kaip neturintį įrodomosios reikšmės. Pateiktos nuotraukos neįrodo apeliantės reikalavimo pagrįstumo. Suinteresuotiems asmenims kaip artimiesiems J.L. giminaičiams nėra taikoma CK 3.148 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja gimė 1988-04-21 (b.l. 7). Pareiškėjos motina O.R.su buvusiu vyru S.M.buvo išsituokusi ir ištuoka užregistruota 1985-04-26 (b.l. 152), ji nuo 1985-11-27 iki 2001-11-22 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir gyveno Varėnos r. sav. Marcinkonių sen., Marcinkonių km., Šilų g. 22 (b.l. 35, 157), tame pačiame kaime gyveno ir spėjamas pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos gimimo akto įraše jos tėvu yra nurodytas J.R. (b.l. 36), jos gimimo liudijime, išduotame 2008-01-08 įrašų apie tėvą nėra. Krikšto liudijime pareiškėjos tėvu yra nurodytas spėjamas pareiškėjos tėvas J.L. (b.l.122), išraše iš Marcinkonių parapijos krikšto knygos nurodyta apie pareiškėjos krikštą 1988-11-12, jos tėvu taip pat įrašytas J.L.. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.L. yra jos tėvas. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentams įforminti.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs, nors iki mirties savo tėvystę pripažino ir vaiką išlaikė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos gimimą liudijančiuose dokumentuose tėvu nurodytas Juozas Rusas, o šiuo metu turimame gimimo liudijime įrašų apie tėvą nėra, spėjamas vaiko tėvas J.L. mirė.
Pareiškėjos reikalavimas nustatyti tėvystę grindžiamas liudytojų parodymais, krikšto liudijimu, fotonuotraukomis. Pirmosios instancijos teismas laikė šį faktą neįrodytu, todėl ieškinį atmetė. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytą išvada, kad esančių byloje įrodymų nepakanka konstatuoti prašomą pareiškėjos faktą, kad J.L. yra jos tėvas. Pastarasis mirė 2009 m. spalio 12 d. Iki spėjamo tėvo J.L. mirties nei pareiškėja, nei jos motina O.R.iki pareiškėjos pilnametystės nesiekė nustatyti tikrąją vaiko (pareiškėjos) tėvo tapatybę, apie savo spėjamą tėvą pareiškėja sužinojo būdama 6-7 metų (b.l. 71). Pareiškėja siekia nustatyti juridinį faktą dėl turtinių teisių į spėjamo tėvo palikimą. Pareiškėja, jos motina, bei jos iniciatyva kviesti liudytojai J.V., S.Š., A.Š., V.V., O.R., M.R. nurodė, kad 1986 metais pareiškėjos motina artimai bendravo su Jonu Lukšiu, apie metus laiko su juo kartu gyveno, taip pat, kad J.L. pareiškėjai retkarčiais duodavo pinigų, pririnkdavo jai uogų, yra sakęs, kad pareiškėja jo dukra. Tačiau suinteresuoti asmenys - J.L. vaikai – bei jų iniciatyva kviesti į teismo posėdį liudytojai D.A., Z.L., V.L., B.E. nurodė priešingas aplinkybes, apie tai, jog niekada nėra matę ar girdėję, kad jų tėvas gyveno su pareiškėjos motina, niekada tėvas jiems nėra sakęs, kad jie turi seserį, taip pat nurodė, jog J.L. negalėjo remti materialiai nei pareiškėjos, nei jos motinos, nes tam jis neturėjo lėšų ir jį patį reikėjo remti suinteresuotiems asmenims. Tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės minėti liudytojai yra giminaičiai, arba su giminaičiais susiję asmenys, todėl teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais nurodytų aplinkybių nevertino, kaip pagrindžiančių pareiškėjos ar suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas pagrįstai vadovavosi tokių liudytojų kaip A.T., dirbusios Marcinkonių apylinkės vykdomojo komiteto sekretore, kuri registravo pareiškėjos gimimo faktą ir paneigė pareiškėjos ir jos motinos nurodytą aplinkybę, jog jai tuo metu buvo žinoma, jog pareiškėjos tėvas yra J.L.; taip pat liudytojo V.S., dirbusio Marcinkonių įgaliotiniu nuo 1992-05-01 iki 1998-05-01, lankydavosi pas pareiškėjos motiną, kur rinkdavosi asocialūs asmenys, tačiau niekada jos namuose nematęs J.L., kurį pažinojo. Šie liudytojai yra pašaliniai asmenys, neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jie atliko valstybės ar savivaldybės pavestas funkcijas, nesusiję su bylos dalyviais giminystės ryšiais, todėl šiais parodymais teismas vadovavosi pagrįstai, o jie paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, jog registruojant jos gimimą buvo žinoma, jog jos tėvas yra J.L., kad jis norėjęs ją užrašyti savo vaiku, taip pat tai, jog spėjamas tėvas pastoviai lankydavosi motinos namuose ir taip pat teikė jai išlaikymą.
Taip pat teismas teisingai įvertino pareiškėjos pateiktą krikšto liudijimą, kuriame spėjamas jos tėvas įrašytas tėvu. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis J.L. įrašytas šiame liudijime pareiškėjos tėvu. Akivaizdu, kad šiame liudijime įrašas padarytas nesivadovaujant gimimo akto įrašu išduotu 1988-05-03 (b.l. 36), nes jame pareiškėjos tėvu nurodytas Juozas Rusas, o kito dokumento, kurio pagrindu į krikšto liudijimą pareiškėjos tėvu įrašytas J.L., nepateikta. Kolegija pažymi, kad įrašas krikšto liudijime taip pat nepatvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad spėjamas jos tėvas visada pripažindavo savo tėvystę, nes tokių neginčitinų įrodymų į bylą nepateikta, o teismo posėdžio metu pareiškėjos motina O.R.nurodė, kad J.L. atsisakė pripažinti tėvystę, taip pat nurodė, kad J.L. duodavo jai pinigų, tačiau dar dažniau skolindavosi iš jos pinigų. Pareiškėja taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad spėjamas jos tėvas jai nuolatos teikė išlaikymą.
Kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai nelaikė įrodymais patvirtinančiais reikalingas šios kategorijos bylose nustatyti fotonuotraukų, kuriose krikštijant pareiškėjos vaiką dalyvavo jos spėjamas tėvas, pritaria teismo nurodytiems motyvams ir jų neatkartoja.
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad spėjamas vaiko tėvas J.L. būtų pripažinęs tėvystę, gyvenęs kartu su motina, rūpinęsis pareiškėja kaip savo vaiku, prisidėjęs prie jos išlaikymo, šių aplinkybių pareiškėja nepagrindė ir neginčytinais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti fakto, kad J.L. yra R.N.tėvas, nes nesurinkta nei vieno iš CK 3.148 str. 1 d. numatytų įrodymų, patvirtinančių tėvystę, spėjamas tėvas J.L. yra miręs, jo kraujo pavyzdžių nėra, spėjamo tėvo vaikai atsisakė byloje atlikti mokslinius tyrimus siekiant nustatyti pareiškėjai tėvystę, o atlikti velionio palaikų ekshumavimą tėvystės nustatymo tikslu nenumato įstatymai.
Dėl apeliantės ir jos motinos suinteresuoto asmens byloje pasyvumo, joms nesiekus nustatyti tėvystės fakto dar esant gyvam J.L. susidarė nepalankios aplinkybės, dėl kurių nebeįmanoma nustatyti, ar J.L. buvo jos biologinis tėvas.
Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nurodytus apeliantės ir padarė išvadas dėl pareiškimo pagrįstumo. Tik nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos motina 1987 m. liepos-rugpjūčio mėn. gyveno su sugyventiniu S.M., nes ši išvada padaryta neįvertinus neginčytinų įrodymų, esančių prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-035-87, kad Sigitas Mikelionis nuo 1987 m. kovo 30 d. buvo suimtas (baudž. b.l. 55) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėn. (baudž. bl. 89-91), kurią atliko Alytaus pataiso darbų kolonijoje (baudž.b.l. 96). Tokiu būdu pareiškėjos motina su nurodytu asmeniu niekaip negalėjo gyventi, kaip su sugyventiniu teismo nurodytu laikotarpiu. Minėta aplinkybė niekaip neįtakoja sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, ji iš teismo sprendimo šalinama, nekeičiant sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą. Apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 443 str. 6 d. nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuoto asmens L.L. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos pagrįstas. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos suinteresuotam asmeniui Linai Lukšytei turėtos advokato pagalbos išlaidos: 600 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 201).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš R.N. L.L. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.