Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 202,73 Eur turtinės (neišmokėtos socialinės pašalpos) ir 8 688,60 Eur neturtinės žalos už suėmimo laikotarpį nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. Ieškovas nurodė, kad šiuo laikotarpiu jis buvo neteisėtai suimtas, teisėsaugos institucijoms Lietuvoje vykdant Vokietijoje išduotą Europos arešto orderį ir užtikrinant ieškovo perdavimą Vokietijos teisėsaugos institucijoms baudžiamajam persekiojimui dėl padarytos nusikalstamos veikos ‑ automobilio vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, nes jis buvo nuteistas ir bausmę atliko Lenkijos kalėjime už tą patį nusikaltimą, kuris buvo padarytas Vokietijoje. Šios aplinkybės tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, vykdžiusiai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau generalinė prokuratūra) prašymą ir prašiusiai Kauno apylinkės teismo skirti kardomąją priemonę _ suėmimą, tiek teismui ‑ ją paskyrusiam, tiek aukštesnės instancijos teismui – tikrinus jos teisėtumą ir pagrįstumą, buvo žinomos.

Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, vykdydama generalinės prokuratūros prokurorės prašymą kreiptis į teismą dėl ieškovo suėmimo, tam, kad būtų užtikrintas ieškovo perdavimas Vokietijos teisėsaugos institucijoms, veikė atidžiai ir rūpestingai, nes prieš kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą dėl suėmimo, visų pirma užklausė Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą dėl Europos arešto orderio galiojimo.

2. Pasibaigus Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos nagrinėjimui (2013 m. spalio 8 d. priimtas nuosprendis) atsirado galimybė spręsti klausimą dėl ieškovo perdavimo Vokietijos teisėsaugos institucijoms pagal Europos arešto orderį. Todėl Generalinėje prokuratūroje ieškovas 2013 m. spalio 18 d. (penktadienį) buvo supažindintas su Europos arešto orderio turiniu. Jis nesutiko būti perduotas ir paaiškino, jog už Europos arešto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą jau buvo nuteistas Lenkijoje. Savo žodžius jis grindė pateikdamas du dokumentus, išduotus lenkų kalba, kurie tik patvirtino, jog jis buvo paleistas iš Varšuvos tardymo izoliatoriaus, ir tai, kad suimtas jis buvo nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. birželio 13 d. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Generalinės prokuratūros prokurorė 2013 m. spalio 21 d. (pirmadienį) raštu kreipėsi į Europos arešto orderį išdavusią prokuratūrą, prašydama patikrinti minėtus faktus ir pranešti, ar vis dar reikia vykdyti Europos arešto orderį. Vokietijos prokuratūros vyriausioji prokurorė 2013 m. lapkričio 1 d. (Lietuvoje nedarbo diena bei penktadienis) elektroniniu paštu nurodė, jog neturi duomenų apie teismo nuosprendį Lenkijoje, tačiau ieškovu tiki ir jis turėtų būti paleistas, o 2013 m. lapkričio 4 d. (pirmadienį) kitu raštu pranešė, jog patikrinus faktus Vokietijos prokuratūros prašymas dėl ieškovo perdavimo Vokietijai toliau nepalaikomas, jo paieška nutraukiama ir prašoma jį paleisti iš suėmimo. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2013 m. lapkričio 4 d. raštu patvirtino, jog šis Europos arešto orderis negalioja ir ieškovas jau nėra ieškomas. Atsižvelgiant į šias paaiškėjusias aplinkybes, generalinės prokuratūros prokurorė 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu ieškovui kardomąją priemonę ‑ suėmimą panaikino ir jis nedelsiant buvo paleistas į laisvę.

3. Teismas perpina dvi skirtingas bylas, t. y. Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-699-725/2013 ir Europos arešto orderio vykdomąją bylą Nr. 14.3-266/2013, jomis remdamasis kaip viena. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra susijusios su Europos arešto orderio vykdomąja byla. Europos arešto orderį vykdžiusiai generalinės prokuratūros prokurorei nebuvo žinomos aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje. Todėl teigti, jog prokurorė veikė nesavalaikiai, nerūpestingai ir neatidžiai nėra pagrindo. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. G., kreipdamasi į teismą su prašymu ieškovui skirti suėmimą, Europos arešto orderio vykdomojoje byloje vykdė tik aukštesniojo organo – generalinės prokuratūros prokurorės nurodymus ir neturėjo įgaliojimų tikrinti Europos arešto orderio vykdomosios bylos aplinkybių. Pastarąsias aiškinosi generalinės prokuratūros prokurorė, kai tik ieškovas davė paaiškinimus Europos arešto orderio byloje ir pateikė paleidimo iš pataisos įstaigos Lenkijoje dokumentus.

4. Iš ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 pateiktų žodinių aiškinimų ir Europos arešto orderio vykdomojoje byloje pateiktų minėtų dviejų dokumentų lenkų kalba, nebuvo galima nustatyti už kokią nusikalstamą veiką jis buvo sulaikytas Lenkijoje, nes buvo pateikti tik paleidimo iš pataisos įstaigos dokumentai. Kitus dokumentus, iš kurių galima spręsti, jog Lenkijoje ieškovas buvo nuteistas ir atliko bausmę būtent už Europos arešto orderio byloje nurodytą nusikaltimą, ieškovas pateikė teismui tik šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo. Tačiau šie dokumentai teismui buvo pateikti net ne su ieškiniu, bet paskutinio posėdžio metu. Generalinė prokuratūra, neturėdami šių dokumentų Europos arešto orderio byloje, apie jų egzistavimą nežinant suėmimo skyrimo metu, prašymą teismui teikusi prokurorė neturėjo pagrindo abejoti Europos arešto orderio pagrįstumu ir tikrinti jo aplinkybes. Nepaisant to, Europos arešto orderio galiojimas buvo tikrintas, nes tik 2013 m. rugsėjo 25 d. gavus patvirtinimą iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kad Europos arešto orderis yra galiojantis, 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo kreiptasi su prašymu į Kauno apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo Europos arešto orderio vykdomojoje byloje. Teismas kaip įrodymus vertino tik šioje civilinėje byloje ieškovo pateiktus dokumentus, taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 jo duotus parodymus, iš kurių, teismo nuomone, prokuratūra ir teismas turėjo matyti, kad ieškovas jau atliko bausmę už Europos arešto orderio byloje nurodytą nusikaltimą. Toks teismo vertinimas neteisingas, nes tokie dokumentai, kaip jau minėta, gauti tik šioje byloje, o baudžiamojoje byloje posėdžių metu ieškovas žodžiu aiškino, jog Lenkijoje jis buvo sulaikytas dėl nesusipratimo ir laikomas be priežasties (Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 duomenys). Todėl teismo išvados, jog prokurorė L. G. veikė neatidžiai ir nerūpestingai yra nepagrįstos.

5. Ieškovo versiją, jog jis, paskelbus jo paiešką baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013, pats atvyko į policiją ir buvo sulaikytas su paleidimo iš Lenkijos dokumentais paneigia baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 esantis 2013 m. birželio 17 d. sulaikomo asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad ieškovas su savimi jokių daiktų neturėjo.

6. Neturėdamas visų tik šioje civilinėje byloje ieškovo pateiktų dokumentų, prokuratūra neturėjo pagrindo Lenkijos paleidimo iš pataisos įstaigos dokumentų vertinti kaip Europos arešto orderio vykdomojoje byloje Vokietijoje atlikto nusikaltimo atitikties, nes valstybės skirtingos ir žinant ieškovo asmenybę bei teistumų duomenis neatmetama galimybė, jog ieškovas galėjo būti Lenkijoje padaręs kitą nusikalstamą veiką nei Vokietijoje.

7. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad Europos arešto orderio vykdomojoje byloje nebuvo tikrinami duomenys, žinomi jau 2013 m. vasario 25 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013. Toks teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes šios bylos nesusijusios, ir Europos arešto orderį vykdanti generalinės prokuratūros prokurorė neturėjo baudžiamosios bylos duomenų, todėl jai nebuvo pagrindo abejoti Europos arešto orderio prašymu. Be to, generalinėje prokuratūroje Europos arešto orderio byla ir prašymas iš Vokietijos buvo gauti tik 2013 m. liepos 23 d. Po gavimo buvo daromas medžiagos vertimas iš vokiečių kalbos, siųsti raštai į Europol, tikrinti ieškovo teistumų duomenys. Gavus duomenų, jog vyksta teisminis procesas baudžiamoje byloje Nr. 1-699-725/2013, kurioje ieškovui buvo paskelbta paieška, generalinės prokuratūros prokurorė pasinaudojo įstatymuose numatyta galimybe laukti kol baigsis teisminis procesas Lietuvoje ir prašymą Kauno apylinkės prokuratūrai dėl pagalbos vykdant Europos arešto orderį nusiuntė 2013 m. rugsėjo 13 d., iškilus grėsmei, jog asmuo gali būti paleistas iš suėmimo. Po ieškovo suėmimo ir medžiagos gavimo generalinėje prokuratūroje, jis buvo supažindintas su Europos arešto orderio turiniu ir tik tada pateikė generalinės prokuratūros prokurorei paleidimo iš Lenkijos pataisos įstaigos dokumentus. Tačiau tie paleidimo dokumentai neįrodė, jog ieškovas buvo kalinamas už Europos arešto orderio byloje nurodytą nusikalstamą veiką. Ieškovo žodžius patvirtinančio nuosprendžio jis nepateikė, nes iki apklausos generalinėje prokuratūroje jam tie dokumentai nebuvo atsiųsti iš Lenkijos, tai patvirtina generalinės prokuratūros 2013 m. spalio 21 d. raštas Nr. 14.2.-1561 (14.3.-266/13). Nepaisant to, generalinės prokuratūros prokurorė, po šios ieškovo apklausos, veikdama atidžiai ir rūpestingai, 2013 m. spalio 21 d. (pirmadienį) raštu Nr. 14.2.-1561 (14.3.-266/13) (t. 1, b. l. 23) kreipėsi į Europos arešto orderį išdavusią prokuratūrą, prašydama patikrinti minėtus faktus ir pranešti, ar vis dar reikia vykdyti Europos arešto orderį. Halės prie Zalės upės (H. S.) prokuratūros vyriausioji prokurorė H. G. 2013 m. lapkričio 1 d. (Lietuvoje nedarbo diena bei penktadienis) elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 24, 25) nurodė, jog neturi duomenų apie teismo nuosprendį Lenkijoje, tačiau ieškovu tiki ir jis turėtų būti paleistas, o 2013 m. lapkričio 4 d. (pirmadienį) kitu raštu pranešė, jog patikrinus faktus Halės prie Zalės upės (H. S.) prokuratūros prašymas dėl ieškovo perdavimo Vokietijai toliau nepalaikomas, jo paieška nutraukiama ir prašoma jį paleisti iš suėmimo. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2013 m. lapkričio 4 d. raštu (t. 1, b. l. 26) patvirtino, jog šis Europos arešto orderis negalioja ir ieškovas jau nėra ieškomas. Atsižvelgdama į šias paaiškėjusias aplinkybes, generalinės prokuratūros prokurorė 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu (t. 1, b. l. 15‑16) ieškovui kardomąją priemonę ‑ suėmimą panaikino ir jis nedelsiant buvo paleistas į laisvę.

8. Vertinant Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 po 2013 m. vasario 25 d. gauto pranešimo apie tai, kad ieškovas yra Lenkijoje ir siūloma kreiptis dėl Europos arešto orderio, pasisakytina tai, jog tuo metu baudžiamoji byla buvo teismo žinioje ir prokuroras teisėjo sprendimų įtakoti negalėjo. Šis pranešimas buvo atsiųstas teismui ir prokuroras apie jį net nežinojo. Tačiau nepaisant to, baudžiamąją bylą Nr. 1-699-725/2013 nagrinėjusi teisėja teisingai įvertino, jog už toje byloje padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo, o smulkiau aiškintis dėl ieškovo sulaikymo Lenkijoje priežasčių šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo, nes tai įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimui neturėjo. Ieškovas Lietuvoje atsirado 2013 m. birželio 17 d. ir buvo tęsiamas bylos Nr. 1-699-725/2013 nagrinėjimas iki 2013 m. rugsėjo mėnesio nežinant apie Europos arešto orderio bylą, nes tik tada generalinės prokuratūros prokurorė kreipėsi su prašymu į Kauno apylinkės prokuratūrą dėl ieškovo sulaikymo. Todėl Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės veiksmuose nėra jokių delsimo, nerūpestingumo ar neatidumo požymių.

9. Po 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovo sulaikymo Europos arešto orderio vykdomojoje byloje iki jo 2013 m. spalio 18 d. apklausos generalinėje prokuratūroje laikas užsitęsė dėl paties ieškovo kaltės, nes Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl jo suėmimo jis apskundė aukštesnės instancijos teismui ir Europos arešto orderio bylos dokumentai iš teismo į generalinę prokuratūrą užtruko sugrįžti. Ieškovo dokumentai dėl jo suėmimo į generalinę prokuratūrą buvo atsiųsti tik 2013 m. spalio 10 d.

10. Šiuo atveju buvo laikytasi visų baudžiamojo proceso ir baudžiamojo kodekso normų, nes ieškovas pagal Europos arešto orderį buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arešto orderį išdavusioje valstybėje, už tos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nebuvo praleistas šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos asmens perdavimo terminas, ieškovo perdavimas Vokietijai buvo atidėtas kol bus baigtas baudžiamasis procesas Lietuvoje – baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013. Paaiškėjus, jog yra sąlygos, neleidžiančios perduoti ieškovo pagal Europos arešto orderį ir gavus tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, ieškovas nedelsiant buvo paleistas iš suėmimo, o tai reiškia, jog, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 9(1) straipsnio 3 dalies 3 punktu jis nebuvo perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.

Atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

1. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, civilinėje byloje teisingai buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, kuri ir pateikė prašymą dėl suėmimo skyrimo pagal Europos arešto orderį ieškovui, jau nuo 2013 m. birželio 19 d. žinojo, kad ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę Lenkijoje, Varšuvos pataisos įstaigoje. 2013 m. birželio 19 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 ieškovas nurodė, jog 7 mėn. praleido Lenkijoje, Varšuvos pataisos įstaigoje už tai, kad parvairavo vogtą automobilį iš Vokietijos į Lenkiją. Posėdžio metu ieškovas su savimi turėjo pažymą, kuri buvo išduota Varšuvos pataisos įstaigos, jog iš jos jis išėjo 2013 m. birželio 13 d., turėjo ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes. Tačiau prokurorė, kuriai vėliau buvo pateiktas prašymas kreiptis į teismą dėl ieškovo suėmimo pagal Europos arešto orderį, jau žinodama aplinkybes ir turėdama suprasti, kad Europos arešto orderis yra išduotas dėl veikos, už kurią ieškovas jau atliko bausmę Lenkijoje, neveikė atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovas neteisėtai buvo suimtas net 28 dienas. Kauno apygardos teisme, nagrinėjant ieškovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė pagal Europos arešto orderį, prokurorė L. G. nurodė, kad duomenų apie ieškovo nubaudimą Lenkijoje neturi. Prokurorė teigė, jog jos duomenimis ieškovo pateikti duomenys apie jo nuteisimą už tą pačią veiką Lenkijoje nėra teisingi (t. 1, b. l. 82‑84).

2. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, kad 2013 m. birželio 19 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-699-725/2013 ieškovas nurodė, jog kalėjo Lenkijoje už tai, kad parvairavo vogtą automobilį iš Vokietijos į Lenkiją, o prokurorė, tai girdėjo ir turėjo galimybę peržiūrėti tai patvirtinančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą padarė teisingą išvadą, kad prokurorė, o tuo pačiu ir teismai, skirdami bei patvirtindami suėmimo taikymo pagrįstumą, nesielgė rūpestingai. Jeigu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, prokurorė L. G. neturėjo įgaliojimų tikrinti Europos arešto orderio bylos aplinkybių, tuomet, kaip pakankamai atidi ir rūpestinga prokurorė, gerbianti žmogaus teises, turėjo informuoti Europos arešto orderio bylą vykdžiusią generalinės prokuratūros prokurorę apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl ieškovo suėmimo ir bausmės atlikimo Lenkijoje, tuo labiau, kad posėdžiuose ieškovas ne kartą akcentavo, kad jis negali būti teisiamas už tą patį nusikaltimą du kartus.

3. Abi bylos buvo dėl to paties asmens ‑ ieškovo, abiejose bylose dalyvavo prokurorė L. G.. Apeliacinio skundo teiginiai, kai atskiriamos tos pačios institucijos pareigūnų pareigos vykdyti teisingumą visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Ir baudžiamojoje byloje, ir byloje dėl Europos arešto orderio, ieškovas minėjo, jog buvo sulaikytas ir atliko bausmę Lenkijoje. Kauno apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu dėl klausimų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu ikiteisminio tyrimo metu, išsprendimo ieškovas parodė, kad 2012 m. gruodžio 1 d. buvo išvažiavęs į Vokietiją, o Lenkijoje jį buvo sulaikę, ten jis atliko bausmę, viskas buvo dėl automobilio, kurį jam reikėjo parvaryti iš Vokietijos, viską yra paaiškinęs teisme birželio mėnesį. Ieškovo gynėjas posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turi minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, prašė šiuos dokumentus prijungti prie bylos, tačiau nei Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo teisėja S. M. nevertino ir netyrė šių svarbių aplinkybių apie bausmės atlikimą kalėjimą Lenkijoje. Ieškovui suėmimas pagal Europos arešto orderį buvo taikytas visiškai neatsižvelgus į jo nurodomas aplinkybes, jas tiesiog ignoruojant.

4. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė ėmėsi visų priemonių ir patikrino, ar Europos arešto orderis ieškovo atžvilgiu yra galiojantis. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtai prokurorei 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pateikė trumpą atsakymą, jog jie gavo SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus patvirtinimą, kad Europos arešto orderis buvo išduotas ieškovui ir Vokietijos Halle miesto prokuroras jį 2013 m. liepos 24 d. išsiuntė į generalinę prokuratūrą, tačiau nebuvo nurodyta (ir prokurorė nepasitikslino) datos, kada tas patvirtinimas buvo gautas, tiesiog formaliai konstatuota aplinkybė.

5. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovui pateikus dokumentus iš Lenkijos teisėsaugos institucijų, nebuvo galima nustatyti, už kokią nusikalstamą veiką jis buvo sulaikytas Lenkijoje. Esant informacijai, kad ieškovas atliko bausmę dėl vogto automobilio Varšuvos pataisos įstaigoje, jei dėl to kilo kažkokių neaiškumų, ši informacija turėjo būti išsamiai patikrinta, prokurorai ir teismai galėjo užklausti Lenkijos teisėsaugos institucijų reikiamos informacijos, atidžiai išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes ir į tai turėjo būti atsižvelgta teikiant prašymą dėl suėmimo skyrimo bei taikant šią pačią griežčiausią kardomąją priemonę, įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausiai turi nacionalinės valdžios institucijos. Kauno apylinkės teismas, skirdamas ieškovui suėmimą ir Kauno apygardos teismas, pritardamas jo suėmimo pagrįstumui, neveikė rūpestingai, neužtikrino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje deklaruojamų žmogaus teisių į laivę, į saugumą, į tinkamą procesą.