Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo jos ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties termino, priežasčių jį (senaties terminą) atnaujinti (ne)buvimo

5. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

6. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisykles išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu – atsakovas konflikto metu 2008 m. rugpjūčio 21 d. nužudė ieškovės tėvą – atlyginimo. Atsakovas nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto nuosprendžio turinys patvirtina, kad ieškovė baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip nukentėjusioji, teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2008 m. rugpjūčio 21 d. Būtent su pastaruoju (objektyviuoju) momentu – 2008 m. rugpjūčio 21 d., šiuo atveju turi būti siejama ieškinio senaties termino eigos pradžia. Vėliausiai objektyvusis ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas galėtų būti sietinas su nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo data – 2009 m. gegužės 21 d.. Teismo vertinimu, su paminėta teismo nuosprendžio priėmimo data – 2009 m. gegužės 21 d., šiuo atveju sietinas ir subjektyvusis ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas, kadangi, teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, vidutiniškai atidus, rūpestingas nukentėjusysis turėtų suprasti apie savo atitinkamų teisių pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminas baigėsi 2012 m. gegužės 21 d. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2020 m. sausio 31 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei septynerius su puse metų.

8. Analizuojant subjektyvųjį ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą įvertintini, be kita ko, ir ieškovės paaiškinimai byloje 2020 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu. Minėto teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad apie pažeistas savo teises (galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo) ji sužinojo praėjus penkeriems metams nuo įvykdyto nusikaltimo (2008 m. rugpjūčio 21 d.), t. y. 2013 m. (2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 06:11 iki 06:24 minutės). Tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 21 d. Tačiau, subjektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios momentą siejant net ir su ieškovės nurodoma data – 2013 m., ieškinio senaties terminas šiuo atveju vis vien yra praleistas itin žymiai – daugiau nei trejus metus.

9. Remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

10. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Minėta, kad CK ir kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Pažymėtina, kad pastarųjų (svarbių) aplinkybių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti egzistavimas, jų (svarbių aplinkybių) pagrindimas reikšmingas kiekvienu atveju, kai sprendžiamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas, tačiau tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas praleistas žymiai, šių (svarbių) aplinkybių, pateisinančių ilgą ieškovo pasyvumą, jo delsimą kreiptis į teismą siekiant ginti pažeistas teises egzistavimo pagrindimas yra dar reikšmingesnis. Pareiga įrodyti minėtų aplinkybių egzistavimą tenka praleistą ieškinio senaties terminą prašančiam atnaujinti asmeniui, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikšti yra praleistas. Šio sprendimo 7-8 punktuose jau konstatuota, kad pastarasis terminas ieškovės praleistas itin žymiai – daugiau nei dvigubai. Svarbiomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovė grindžia prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovė įvardija savo jauną amžių nusikaltimo padarymo metu, socialinę padėtį – socialinių įgūdžių stoką, sunkią finansinę padėtį, aplinkybę, kad tuo metu ji nebuvo įgijusi jokio išsilavinimo, buvo vieniša mama, teisinių žinių neturėjimą. Ieškovė taip pat nurodo, kad baudžiamojo proceso metu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) jai nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, teikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas toliau sprendime nurodomų motyvų pagrindu aptartųjų (ieškovės byloje įrodinėtų) aplinkybių nepripažįsta svarbiomis, sudarančiomis pagrindą ieškovei atnaujinti jos itin žymiai praleistą ieškinio senaties terminą.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra iš esmės siejamos su nusikaltimo padarymo bei nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, t. y. 2008–2009 m. egzistavusiomis aplinkybėmis, neįrodant ir net nebandant įrodinėti aplinkybių, lėmusių atitinkamo ieškinio pateikimą teismui tik 2020 m., praėjus beveik dvylikai metų nuo nusikaltimo, su kuriuo ieškovė sieja jos šioje byloje iš atsakovo prašomą priteisti neturtinę žalą, padarymo. Kitais žodžiais tariant, ieškovė neįrodė aplinkybių, visą laikotarpį nuo ieškinio senaties termino pabaigos iki to momento, kai teismui buvo pateiktas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys, kliudžiusių jai kreiptis į teismą, pateisinančių tokį ilgą delsimą, ginant pažeistas teises. Ypatingai dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kaip jau minėta, pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog apie galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ji sužinojo po penkerių metų nuo nusikaltimo padarymo momento (2008 m. antrąjį pusmetį), t. y. 2013 m., tačiau svarbių aplinkybių, kodėl į teismą ji kreipėsi tik praėjus beveik septyneriems metams, ieškovė nenurodė, tokį jos pasyvumą pateisinančių aplinkybių niekaip nepagrindė.

14. Antra, ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybės, kad baudžiamajame procese (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) jai nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, teikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, net jeigu ieškovei baudžiamojo proceso metu nebuvo išaiškinta jos teisė teikti civilinį ieškinį, tai savaime neapribojo jos teisės teikti atitinkamą ieškinį teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Nors šia teise galima pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio ar nespėjęs jo pareikšti laiku baudžiamajame procese, gali paduoti atskirą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Toks ieškinys nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, dažniausiai tokia civilinė byla nagrinėjama, kai baudžiamojoje byloje jau priimtas procesinis sprendimas. Būtent minėta teise – teikti ieškinį ne baudžiamajame procese, o civilinio proceso tvarka, ir pasinaudojo šios bylos ieškovė.

15. Galiausiai, atmestinos kaip nepagrįstos, nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ir kitos, su ieškovės atitinkama socialine, šeimynine padėtimi, jos amžiumi, išsilavinimu susijusios aplinkybės. Pažymėtina, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo padarytas nusikaltimas, su kuriuo ieškovė sieja savo patirtą neturtinę žalą, ieškovei buvo devyniolika metų, atitinkamai 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio priėmimo metu – dvidešimt metų. Byloje pateiktais duomenimis ieškovė turi tris dukras, viena jų gimusi 2008 m. vasario 26 d., t. y. prieš šešis mėnesius iki šiame sprendime aptariamo nusikaltimo padarymo, kita – 2009 m. liepos 25 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiam nuo atitinkamo (2009 m. gegužės 21 d.) teismo nuosprendžio priėmimo. Taigi, ieškovė jau nusikaltimo padarymo metu, nors ir buvo jauno amžiaus, buvo pilnametė, turėjo mažametį vaiką, netrukus (2009 m. viduryje) susilaukė dar vieno vaiko – ieškovė buvo subrendusi asmenybė. Teismas iš dalies pritaria ieškovės argumentams tuo aspektu, kad ieškovei, turinčiai mažametį vaiką, netekusiai tėvo bei netrukus susilaukusiai dar vieno vaiko, tuo metu galėjo būti sudėtinga suprasti ir ginti savo pažeistas teises kreipiantis į teismą, tačiau, priešingai nei įrodinėja ieškovė, minėta situacija negali būti vertinama kaip trunkanti tokį ilgą laikotarpį, t. y. beveik dvylika metų.

16. Nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą vertintinos ir visos kitos aplinkybės, kurias šioje byloje įrodinėjo ieškovė, viena kurių – jos sudėtinga finansinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jai taip pat teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, taigi, ieškovės sudėtinga finansinė padėtis neturėjo būti kliūtimi tokiomis pačiomis aplinkybėmis jai kreiptis į teismą ir anksčiau. Ieškovės argumentas dėl išsilavinimo, atitinkamų (teisinių) žinių neturėjimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Minėta, kad ieškovė nurodė, jog apie galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ji žinojo ženkliai anksčiau, nei kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu, t. y. dar 2013 m., tuo tarpu byloje jai teikiama profesionalaus teisininko (advokato) pagalba.

17. Šiame kontekste taip pat pažymėtina tai, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Atsižvelgdamas į šiame sprendime aptartą kasacinio teismo praktiką bei apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad itin (daugiau nei dvigubai) žymiai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas, ieškovei neįrodžius svarbių ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių, paneigtų ieškinio senaties instituto paskirtį, neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo. Todėl, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinys teismo atmetamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.