Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinį atsakovėms J. V., L. M., I. V., A. R. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestinu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. balandžio 29 d. priimtas ieškovės ieškinys (pradinis) dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestinu, juo prašoma: 1) priteisti iš J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 24.371,42 Eur skolą ir 7.500,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį; 2) priteisti iš J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 12.000,00 Eur skolą, 2.400,00 Eur palūkanų ir 14.400,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį; 3) priteisti iš J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 10.000,00 Eur skolą ir 246,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. vekselį; 4) priteisti iš J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 3.000,00 Eur skolą ir 73,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. vekselį‘ 5) priteisti iš J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 6.097,00 Eur skolą ir 150,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų (delspinigių) pagal 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymus; 6) pripažinti apsimestine 2020 m. rugsėjo 14 d. sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto pirkėja yra L. M., pripažįstant tikrąją sandorio šalimi (pirkėja) J. V.; 7) iš J. V. priteisti ieškovės MB „Debt Legal“ naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti iš atsakovės J. V. ieškovės MB „Debt Legal“ naudai visas ieškovės šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio dalis pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartis, 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį vekselį atmestina.

Kita ieškinio dalis paliktina nenagrinėta.

Faktinės aplinkybės

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

11. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

12. Išanalizavęs bylos faktinius duomenis, teismas mano, kad ieškovės pateiktas atsisakymas nuo dalies ieškinio pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus. Byloje svarstomas klausimas dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus atsakovėms bei ieškovės teisės apimties, apie tai detaliau pasisakoma žemiau. Nesant nustatytos aplinkybės dėl ieškovės turimos reikalavimo teisės ir / ar jos apimties, atitinkamai nėra pagrindo spręsti klausimo atlikti įskaitymų teisėtumo ir / ar jų dalies bei atitinkamai spręsti klausimą dėl ieškinio apimties.

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovėms

14. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021).

15. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas).

23. Dera pažymėti, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020 sprendė klausimą, ar tuo atveju, kai perleidžiamas reikalavimas, kylantis iš vekselio, cesijos sutartis turi būti sudaroma ta pačia forma, kuri įstatyme nustatyta vekseliui. Kasacinis teismas nurodė, kad kadangi nagrinėjamos bylos atveju pagrindinė prievolė kildinama iš vekselio, kuriam, remiantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, taikytinas notarinės formos reikalavimas, tai notarinės formos reikalavimas, remiantis CK 6.103 straipsniu, taikytinas ir trečiojo asmens reikalavimo, kildinamo iš vekselio, perleidimo sutarčiai. Tačiau į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudaryta paprasta rašytine forma. Teismas pažymėjo, jog įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pradinė prievolė, dėl kurios buvo išduotas vekselis ir iš kurios kildinama teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku, buvo grindžiama atsakovės ir trečiojo asmens paskolos teisiniais santykiais – byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad trečiasis asmuo suteikė atsakovei 25 100 Eur paskolą grynaisiais pinigais. Tačiau CK 6.871 straipsnio 4 dalyje paskolos sutarčiai, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas, taigi ir reikalavimo pagal tokią paskolos sutartį perleidimo sutartis privalo būti sudaryta notarine forma (CK 6.103 straipsnis). Į bylą pateiktas atsakovės pasirašytas vekselis neatitinka ir tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatytų imperatyviųjų formos reikalavimų. <...> Sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudaryta pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą ir yra negaliojanti, dėl to teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 31–33 punktai).

24. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju MB „Debt Legal“ ir V. K. 2021 m. vasario 1 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2021/02/01-1 dalys, pagal kurias V. K. perleido reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į J. V. skolinius įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/20-1 ir pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/21-1 bei pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, sudarytos pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą ir yra negaliojančios, dėl to konstatuotina, kad ieškinį šioje bylos dalyje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės.

25. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ši ieškinio dalis nepagrįsta, dėl to netenkintina. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749).

26. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, papildomai konstatuoja, kad šiuo atveju taikytinos notarinės formos reikalavimų ir jų neatitinkančio sandorio negaliojimą nustatančias teisės normos (CK 1.78 straipsnio 5 dalies, 6.871 straipsnio 4 dalies ir 6.103 straipsnis, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis), dėl to ex officio išspręstinas klausimas dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarčiai įstatymu keliamos notarinės formos nesilaikymo ir jos pripažinimo negaliojančia: pripažintina MB „Debt Legal“ ir V. K. 2021 m. vasario 1 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2021/02/01-1 dalys, pagal kurias V. K. perleido reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į J. V. skolinius įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/20-1 ir pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/21-1 bei pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, negaliojančias nuo sudarymo momento.

27. Atmesdamas ieškinį nurodytais pagrindais – konstatavęs, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės aptarta apimtimi, teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su paskolos sutarties sudarymu, t. y. paskolos dalyko perdavimo fakto įrodinėjimu, kaip teisiškai nereikšmingų šiam ginčui pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės pareikštą ieškinį / jo dalį išspręsti.

Dėl kitos ieškovės pareikštos ieškinio dalies

28. Ieškovė kita ieškinio dalimi prašo priteisti skolą pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. vekselį, pagal 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymus, kt. skaičiavimus.

29. Teismas pažymi, kad ši likusi ieškinio dalis apima tik mažąją dalį ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo ir sudaro apie 9321,31 Eur. Kitas aspektas tas, kad atsakovė (ar kiti asmenys už ją) bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 18 001,18 Eur sumą.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis pareikšto ieškinio reikalavimų yra atmesti kaip pareikšti netinkamos ieškovės, dėl to iš esmės nenagrinėti, įvertindamas, kad atsakovė pinigines sumas ieškovei grąžino, siekdamas neužkirsti kelio galbūt ateityje iškilsiantiems ginčams dėl skolos grąžinimo, šią ieškinio dalį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalis).

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu (apsimestiniu)

31. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas– atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 29 punktą).

32. Ieškovė savo ieškinyje kelia reikalavimą teismui pripažinti apsimestine 2020 m. rugsėjo 14 d. sodybos, esančios adresu (duomenys nekelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto pirkėja yra L. M., pripažįstant tikrąją sandorio šalimi (pirkėja) J. V. Savo reikalavimą grindžia savo įsitikinimu, jog atsakovė J. V., iš anksto susitarusi su savo motina L. M., siekdama išvengti bet kokių esamų ir / ar būsimų pretenzijų į savo asmenį, per savo mamą L. M. sudarė nekilnojamojo turto sandorį, kurio pagrindu nuosavybė buvo registruota L. M. vardu. Ieškovė teigia, jog kaip atsakovės J. V. kreditorė, turi pagrįstą interesą domėtis ir tikrinti, ar J. V. sąžiningai disponuoja savo turtu, jo nešvaisto, neslepia savo turto įvairiais būdais (neiškraipė savo ar trečiųjų asmenų sudaromų sandorių valios ir turinio) taip, kad pasiektų sau naudingą, tačiau nesąžiningą rezultatą – sudarytų prielaidas išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais. Ieškovė teigia, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio dalies pripažinimas apsimestine yra tiesioginis ieškovo interesas, J. V. pripažinus ginčo turto savininke, ieškovei atsivertų galimybė iš šio turto išieškoti jos naudai galimai tenkinus šio ieškinio dalį dėl skolos priteisimo.

33. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškovė mano, kad ji yra atsakovės J. V. kreditorė bei turi teisę į 80.239,31 Eur dydžio reikalavimą į ją. Teismo procesinio sprendimo priėmimo metu susidarė situacija, kai teismas konstatavo, kad ieškovė į didžiąją reikalavimo dalį net neturi teisės, o kitos reikalavimo dalies dėl apytikslės 9321,31 Eur sumos nevertino bei paliko nenagrinėtą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu nėra konstatuota, kad ieškovė yra atsakovės / atsakovių kreditorė bei nustatyta reikalavimo apimtis.

34. Kaip žinoma, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

35. Teismų praktikoje akcentuota, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

36. Teismo vertinimu, nustačius, kad teismo procesinis sprendimas dėl sandorio panaikinimo neturi tiesioginės įtakos ieškovės materialiosioms teisėms ir pareigoms (jų nesukuria ir nepanaikina), vien poreikis panaikinti skundžiamą sandorio dalį (dėl pirkėjos teisių perkėlimo), kaip naujajai atsakovės J. V. kreditorei (to šiuo sprendimu teismas nepatvirtino), pasisakyti dėl kilusio ginčo iš esmės nepateisina teisinio reguliavimo (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip minėta, teismo procesinis sprendimas šaliai turi sukelti teisinius padarinius.

37. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga nagrinėti ieškovės reikalavimo pripažinti apsimestine 2020 m. rugsėjo 14 d. sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio dalį, kurioje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto pirkėja yra L. M., pripažįstant tikrąją sandorio šalimi (pirkėja) J. V., kadangi ieškiniu keliamo reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių.

Dėl kitų aspektų

38. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovių nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog visa apimtimi turi reikalavimo teisę į atsakoves, dėl to ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies atsisako priimti; ieškovės ieškinio dalis pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį, 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį vekselį atmeta; pripažįsta negaliojančia 2021 m. vasario 1 d. dalį reikalavimo perleidimo sutarties; kitą ieškinio dalį palieka nenagrinėtą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti L. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į bylos baigtį, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytas areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

42. Teismas, atsižvelgęs į procesinio sprendimo turinį bei procesinę bylos baigtį, sprendžia, kad procesinis sprendimas palankus atsakovėms, priimtas jų naudai. Atsakovės gynėsi ir nuo ieškinio reikalavimų, kurių ieškovė pareikšti neturėjo teisės. Atitinkamai, kiti ieškinio reikalavimai buvo išspręsti įvertinus aptartą ieškovės teisę reikšti reikalavimus klausimą atsakovei bei priimti atsakovėms palankūs procesiniai sprendimai dėl išvestinių reikalavimų. Dėl to ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

43. Nustatyta, jog atsakovės J. V. ir L. M. patyrė po 1 000 Eur, iš viso 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovėms priteistina iš ieškovės po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinio dalies atsisakymą atsakovėms J. V., L. M., I. V., A. R. dėl skolos priteisimo atsisakyti priimti.

Ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinio dalį atsakovėms J. V., L. M., I. V., A. R. dėl skolos priteisimo pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 19.08.20-1, 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 19.08.21-1, 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį vekselį atmesti.

Pripažinti MB „Debt Legal“ (ankstesnis, sutartyje naudotas pavadinimas MB „Debt Solutions“) ir V. K. 2021 m. vasario 1 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2021/02/01-1 dalis, pagal kurias V. K. perleido reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į J. V. skolinius įsipareigojimus pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/20-1 ir šios paskolos įvykdymą patvirtinančius paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2019/08/21-1 ir šios paskolos įvykdymą patvirtinančius paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, negaliojančias nuo sudarymo momento.

Ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinio dalį atsakovėms J. V., L. M., I. V., A. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atmesti.

Kitą ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinio dalį atsakovėms J. V., L. M., I. V., A. R. dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės L. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui su jame esančiais statiniais taikytą areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti atsakovei J. V. iš ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. M. iš ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.