Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1122-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-29
Bylos Nr.
2A-1122-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
S., S. K., UAB „Snoro lizingas“
Civilinė byla Nr. 2A-1122-520/2010
Procesinių sprendimų kategorijos: 36.1; 42.10 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui S. K.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovo S. K. 1451,92 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2008-09-22 tarp jo ir UAB „Snoro lizingas“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir priedą Nr. 1 prie jos atsakovo S. K. negrąžinto kredito likutis pagal 2002-06-07 išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo S. K. ir UAB „Snoro lizingas“, palūkanos, delspinigiai, viso 8352,76 Lt skola buvo parduota jam. Jis geranoriškai sumažino UAB „Snoro lizingas“ priskaičiuotą delspinigių sumą, 2008-12-30 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir UAB „Snoro lizingas“ pranešimą apie skolos perleidimą adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į pretenzijas neatsiliepė.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ iš atsakovo S. K. 764,32 Lt skolos, 27,52 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 791,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Snoro lizingas“ pagal 2002-06-07 išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu S. K., įsigijo muzikinį centrą AIWA Z-L520, kurį perdavė atsakovui atlygintinai naudoti ir valdyti, o atsakovas įsipareigojo mokėti periodines įmokas. 2008-09-22 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Snoro lizingas“ pagal reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2002-06-07 išperkamosios nuomos sutartį perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 764,32 Lt nesumokėtų įmokų už atsakovui perduotą prekę, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 764,32 Lt skolos, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, jog yra pagrindas sumažinti Sutarties 3.7 p. nustatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė laiku, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 27,52 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą už akių, priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui 764,32 Lt negrąžinto kredito likutį ir palūkanas, 687,60 Lt delspinigių, 65 Lt žyminio mokesčio, 2,9 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino delspinigius, kadangi iš pirminio kreditoriaus jis perėmė reikalavimą į atsakovą S. K. dėl 7588,44 Lt delspinigių, tačiau pats geranoriškai, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sumažino delspinigius 90,94 proc., t. y. iki 687,60 Lt. Jis informavo atsakovą apie skolos perleidimą, nesumokėtą skolą, išsiuntė pretenziją, tačiau atsakovas į raginimus sumokėti skolą nereagavo. Sutarties šalys laisva valia susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, atsakovas buvo įsipareigojęs 1055,66 Lt skolą sumokėti iki 2004-03-05, tačiau įsipareigojimus vykdė netinkamai, sumokėjo mažiau kaip 50 proc., dėl ko kreditorius patyrė nuostolius. Susitardamos dėl netesybų šalys iš esmės iš anksto nurodo galimus nuostolius, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti jų dydžio. Netesybos yra iš sutarties, todėl sutartinių netesybų keitimas reiškia ir sutarties keitimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra svarstęs „aiškiai per didelių“ netesybų klausimą, tačiau tai nereiškia, jog mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas priteistinos 0,02 proc. dydžio netesybos, būtina įvertinti, ar skolininkas elgiasi sąžiningai, bendradarbiavo su kita šalimi, informavo apie svarbias sutarčiai vykdyti aplinkybes, t. y. pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus. Kadangi jis pats savo iniciatyva gerokai sumažino priteistinų delspinigių dydį, prašė iš atsakovo priteisti tik dalį delspinigių, nėra pagrindo teigti, jog jo prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams. Be to, atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neginčijo delspinigių dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006, nustatė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti 2002-06-07 išperkamosios nuomos sutartyje nustatytus 0,5 proc. delspinigius iki 0,02 proc. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių, vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, į teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovo prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio yra akivaizdžiai per dideli ir tokio dydžio delspinigiai negali būti priteisti iš vartotojo. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ 2009-12-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo S. K. 1451,92 Lt skolą, iš kurios 764,32 Lt negrąžinto kredito ir palūkanų, 687,60 Lt delspinigių. Ieškovas teisę pareikšti ieškinį atsakovui S. K. grindė 2008-09-22 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Snoro lizingas“, kuria ieškovas įsigijo UAB „Snoro lizingas“ priklausančius finansinius reikalavimus į visus skolininkus pagal kredito sutartis, išvardytas Reikalavimo teisių perdavimo – perėmimo akto priede Nr. 1 (b. l. 11-12). UAB „Snoras lizingas“ 2008-11-12 išsiuntė atsakovui S. K. raštą dėl kredito sutarties skolos reikalavimo perleidimo, kuriame nurodė, kad 2008-10-01 reikalavimą į atsakovo S. K. 8352,76 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“ pagal Sutartį perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (b. l. 15). Ieškovas savo reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo grindė 2002-06-07 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo S. K., pagal kurią UAB „Snoro lizingas“ perdavė atsakovui S. K. atlygintinai valdyti ir naudoti muzikinį centrą AIWA Z-L 520, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal mokėjimo grafike nurodytą tvarką nuo 2002-06-07 iki 2004-03-05. Šios Sutarties 3.7 p. nurodyta, kad nesumokėjęs Sutartyje nustatytos įmokos ar mokesčio, atsakovas, kol bus faktiškai grąžinta visa jo skola, privalo mokėti 0,5 proc. visos laiku nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmosios uždelsimo dienos. Jeigu atsakovas neatsiskaitė ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas, jam šiame punkte nustatyti delspinigiai neskaičiuojami (b. l. 9-10). Ieškovas, vadovaudamasis šiuo Sutarties punktu, prašė priteisti iš atsakovo 687,60 Lt delspinigių už 180 pradelstas atsiskaityti dienas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, t. y. sumažino Sutarties 3.7 p. numatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sumažino Sutartyje nustatytą delspinigių dydį atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patyrė nuostolius, sutarti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Pirmosios instancijos teismas, rėmdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006, konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kuria pripažįstama, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria pilnai netenkintas prašymas priteisti delspinigius, nurodytus Sutartyje, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Sutarties šalys 3.7 p. susitarė dėl 0,5 proc. dydžio netesybų, jis neturi pareigos įrodinėti nuostolių dydžio, nes CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str. yra įtvirtinti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kad nėra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog turi būti priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pripažintini pagrįstais, nes teismų praktikoje nėra nustatyta, kad visais atvejais turi būti mažinamos šalių susitartos netesybos iki 0,02 proc., tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui turėjo būti priteistos Sutarties šalys 3.7 p. nustatytos netesybos - 0,5 proc., nes tokios netesybos vartotojui yra akivaizdžiai per didelės, o ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis yra patyręs 687,60 Lt nuostolius ir dėl to netesybos negali būti mažinamos pagal CK 6.73 str. 2 d.

Ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp UAB „Snoro lizingas” ir atsakovo sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties, kuria atsakovui buvo perduota atlygintinai valdyti ir naudoti muzikinį centrą. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nebuvo vartotojas, t. y. kad atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė tikslų, susijusių su jo užsiėmimu, verslu, prekyba, amatu ar profesija. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistinų netesybų dydį reikia atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Taigi šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji Sutarties šalis, vertinti, ar Sutarties sąlygos dėl netesybų nepažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti Sutarties sąlygas, iš jų ir sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių mokėjimo. Teismų praktikoje 0,5 proc. dydžio delspinigiai vartotojui nepriteisiami, pripažįstama, kad tokio dydžio delspinigiai vartotojui yra per dideli.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 dalis, 6.258 str. 3 d.). Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 str. 2 d. teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių nuostolių, nes būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamoje byloje įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su priteistinomis netesybomis, t. y. šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, laikotarpį, per kurį atsakovas nėra įvykdęs prievolės, tai, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų apie patirtų nuostolių dydį, užtikrinant sutarties šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas mažinti ieškovo prašomas priteisti ir nurodytas Sutarties šalys 3.7 p netesybas iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o ne iki 0,02 proc. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. priteista 27,52 Lt delspinigių suma padidintina iki 136,80 Lt. Taip pat padidintina priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi yra tenkinta 62,06 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. priteista 37,03 Lt bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 42,14 Lt (žyminio mokesčio suma padidintina iki 40,34 Lt, už pažymą iš Gyventojų registro – iki 1,80 Lt), sumažintina iš ieškovo priteista 2,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei suma iki 2,49 Lt ir atitinkamai padidintina iš atsakovo valstybei priteista 3,57 Lt suma iki 4,06 Lt. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 65 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo reikalavimo dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 13,47 Lt žyminio mokesčio.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ priteistina 4,44 Lt, iš atsakovo S. K. – 1,16 Lt į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą už akių pakeisti.

Priteistą iš atsakovo S. K. ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ 27,52 Lt delspinigių sumą padidinti iki 136,80 Lt, priteistą 37,03 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 42,14 Lt.

Sumažinti iš ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ priteistą 2,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą iki 2,49 Lt.

Padidinti iš atsakovo S. K. priteistą 3,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą iki 4,06 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ 10,76 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Julianus Inkaso“ 4,67 Lt, iš S. K. – 0,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis