Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. U. ieškinį atsakovui Š. K., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. U. ir atsakovo Š. K. sūnus. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 2517-541/2007 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas Š. K. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 101,36 Eur (350 Lt) kas mėnesį. Minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta Š. K. ir nepilnamečio D. K. bendravimo tvarka : Š. K. turi teisę matytis su sūnumi D. K. pageidaujamu metu prieš dvi dienas apie savo planuojamą apsilankymą įspėjęs ieškovę bei gavęs jos sutikimą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo sprendimo, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, o atsakovas išlaikymo teikia 140 Eur sumą vaiko išlaikymui, kurios nepakanka ženkliai išaugusių sūnaus poreikių patenkinti. Bylos duomenimis ieškovė šiuo metu yra bedarbė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (CK 3.201 straipsnis). Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, atsižvelgiama į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 11 metų po teismo sprendimo, kuriuo tarp šalių buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 14 metų, jis lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai ir kt.), lanko būrelius, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 101,36 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 11 metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 101,36 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja jo poreikiai: nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl vaiko vystymosi bei bendravimo ypatumų šiais metai vaikas pradeda lankyti kadetų mokyklą, todėl reikalinga ir atitinkama apranga, mokymosi reikmenys; vaikas lanko sporto būrelius (lengvosios atletikos), todėl reikalingos išlaidos sportiniam inventoriui įsigyti; dėl pasikeitusios ekonominės (infliacija) situacijos padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.). Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro 180 Eur maistas, 55 Eur komunaliniai mokesčiai, 5 Eur mobilaus ryšio paslaugos, 50 Eur rūbai, 25 Eur vitaminai, vaistai, 20 – 25 Eur lavinimo priemonės, 25 Eur gimtadienio šventei, kitoms metų šventėms, 5 Eur – 10 Eur treniruočių inventorius. Taigi ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę, paskaičiavimus, kurių atsakovas iš esmės nepaneigė, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Ieškovė papildomai nurodė, kad sūnui yra diagnozuotas alerginis rinokonjunktyvitas, sąlygojantis didesnes nei įprasta išlaidas vaistams, įtariama bronchinė astma, jam taipogi reikalingi ir akiniai, kuriuos kasmet reikia keisti dėl besikeičiančio regėjimo, be to, būna, kad sūnus pameta akinius ar juos netyčia sulaužo, tad atsiranda nenumatytas išlaidų padidėjimas. Dar sūnui diagnozuota plokščiapadystė. Sūnus lankosi intensyviai pas psichologą. Sprendimo, kuriuo vaikui išlaikymui buvo priteista po 101,36 Eur, priėmimo metu vaikui buvo dveji metai, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Atsakovas savo paskaičiavimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, esamus padidėjusius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu augina 14 metų vaiką, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 280 Eur, gauna 70 Eur už vaiką išmoką. Ieškovei nuosavybės teise priklauso bendrabučio tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji turi transporto priemonę T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui dėl buto įsigijimo, moka 45 Eur įmoką per mėnesį. Investicinis gyvybės kaupiamasis draudimas kainuoja 30 Eur. Turi santaupų. Kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis atsakovas sudarė naują santuoką su I. K., santuokoje gimė 2 vaikai: J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2015 m. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 5739/31771 dalį 3,1771 ha bendro ploto miško paskirties žemės sklypo dalį, esančią toje pat vietoje. Atsakovas gyvena su šeima nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neturi. Atsakovas dirba UAB “Displėjaus sistemos”, verslo vystymo vadovo pareigose, darbo užmokestis sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovo sutuoktinė I. K. gauna vaiko priežiūros išmokos, kurias sudaro 981,94 Eur suma.

Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui D. K. bei užtikrinti būtinas sąlygas jam visapusiškai augti ir vystytis. Tokia yra ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 EUR per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 2 000 Eur per mėnesį, jis turi kitų išlaikytinių - dar du nepilnamečius vaikus, tačiau tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas kiek vaikų gyvenime turėti. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymo, jei jo manymu iš jo gaunamo 2 000 Eur darbo užmokesčio negali skirti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. K.. Pažymėtina, jog atsakovas yra 38 metų darbingas vyras. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų reikalinga 200 Eur suma per mėnesį, tačiau iš esmės šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepilnamečiui D. K. išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 500 Eur sumos per mėnesį neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis). Be to, bylos duomenimis atsakovas 2015 m. asmeninės nuosavybės teisėmis bei turi pakankamai nekilnojamojo turto, su šeima gyvena nuosavame name, atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 2 000 Eur, atsakovo sutuoktinė gauna vaiko priežiūros išmokos, kurias sudaro 981,94 Eur suma. Įstatymas numato galimybę ir išlaikymo teikimą natūra, t.y. priteisiant vaikui nuosavybėn tam tikrą turtą; bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas, tačiau atsakovas teikti išlaikymą vaikui turtu nepageidauja.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas negalėtų teikti visiems savo vaikams reikalingo dydžio išlaikymo, nes atsakovas gauna ne tik reguliarias su darbo santykiais susijusias pajamas, bet ir turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus, būtų galima gauti papildomų vaikams išlaikyti reikalingų lėšų (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Be to, šalių sūnui yra nustatyti susirgimai, kurie nebuvo nustatyti priimant 2007 metų teismo sprendimą.

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat išaugo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą, vaiko poreikių išaugimą, atsakovo turtinės padėties iš esmės pagerėjimą todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas.

Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad priteistinas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo 250 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti teismo 2007 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo dydį po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.

Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Taip pat, vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi D. K. tvarką: vieną savaitgalį per kalendorinį mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio bei pusę (iš karto arba išskaidyto dalimis) atostogų laiko mokykloje suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiu, sūnaus kelionės pas atsakovą išlaidas apmokant ieškovei, o sūnaus grįžimo namo kelionės išlaidas padengiant atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovė tikslino savo poziciją ir iš esmės sutiko su atsakovo pozicija, kad vaikas praleistų 30 dienų vaiko mokymosi atostogų metu su tėvu.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bei artimiesiems giminaičiams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, institucijos išvadą, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka :

1. Atsakovas bendrauja su vaiku vieną savaitgalį per kalendorinį mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio, sūnaus kelionės pas atsakovą išlaidas apmokant ieškovei, o sūnaus grįžimo namo kelionės išlaidas padengiant atsakovui. Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitą iš anksto šalių suderintą laiką.

2. Atsakovas bendrauja su vaiku 30 dienų atostogų laiko mokykloje nepilnamečiui D. K. suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiu.

3. Apie savo norą bendrauti su vaiku atsakovas iš anksto praneša ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas; SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2018-04-17 sprendimu Nr. (2.3.)-(NTP-2)-18-T-801-7142 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, patvirtintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, pakeitimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2019 m. birželio 3 d. Nr. 2.3-(NTP-2)-19-P-801-9168 pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovei civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, patvirtintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, pakeitimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme.

Atsakovo atstovas advokatas Linas Žukauskas prašo sumažinti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ta pati ieškovės atstovė advokatė Giedrė Striaukienė atstovauja pagal tą patį sprendimą ieškovę ir kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl vykdomojo rašo išdavimo.

Civilinės bylos N2-2517-541/2019 duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. sprendimu 2.3.(NTP-2)-19-T-308-2830 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos iš Š. K. priteisimo parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje 2018-04-17 sprendimu Nr. (2.3.)-(NTP-2)-18-T-801-7142 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, patvirtintų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, pakeitimo, todėl iš atsakovo Š. K. valstybės naudai priteistini mokėtino žyminio mokesčio – 115 EUR bei 438,75 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės B. U. ieškinio reikalavimą atsakovui Š. K. dalyje dėl 1 549,36 Eur draudimo įmokų už D. K. investicinį draudimą priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 2517-541/2007 priteistą išlaikymą nepilnamečiui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Š. K., ir priteisti iš atsakovo Š. K. nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2018 m. spalio 24 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją. Nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė B. U..

Pakeisti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 nustatytą atsakovo Š. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką :

1. Atsakovas Š. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. K. vieną savaitgalį per kalendorinį mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio, sūnaus kelionės pas atsakovą Š. K. išlaidas apmokant ieškovei B. U., o sūnaus grįžimo namo kelionės išlaidas padengiant atsakovui Š. K.. Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitą iš anksto šalių suderintą laiką.

2. Atsakovas Š. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. K. 30 dienų atostogų laiko mokykloje nepilnamečiui D. K. suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laikotarpiu.

3. Apie savo norą bendrauti su vaiku D. K. atsakovas Š. K. iš anksto praneša ieškovei B. U. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas; SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku.

Priteisti iš atsakovo Š. K. 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. K. 438,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.