Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas R. K., sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui K. J., nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui D. M., jo įgaliotai atstovei advokatei B. V., kaltinamojo gynėjui advokatui V. P., ekspertams V. M. bei V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str., 3d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. J., vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2014 m. liepos 24 d., apie 21.15 val., prie namo Nr. 26, Geležinkelio gatvėje, Marijampolės mieste, A. J., neatsargiai vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esant ta pačia kryptimi dviem eismo juostoms, ketindama netrukus apsisukti šioje kelio dalyje, sankryžoje su Gėlių gatve, iš pirmos eismo juostos persirikiuodama į antrą eismo juostą, kirto šias dvi eismo juostas skiriančią ištisinę liniją. Atlikinėdama apsisukimo manevrą į priešpriešinio kelio kairę eismo juostą Geležinkelio – Gėlių gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 106 p., 109 p., 111 p., reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 3 priedo 1.1 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiuojančio motociklo Suzuki, valst. nr. 871 SR, vairuojamo D. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo Suzuki, valst. Nr. 871 SR, vairuotojas D. M., kuriam klinikiniais duomenimis konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. J. kaltės nepripažino. Parodė, kad nusprendė nuvažiuoti į „Lukoil“ degalinę, esančią Geležinkelio gatvėje, kitoje kelio pusėje. Automobiliu kartu važiavo A. L., kuris atsisėdo automobilio gale, dešinėje pusėje. D. S. liko stovėti šalia „kebabinės“. Prieš pradėdama važiuoti, pažiūrėjo per veidrodėlį. Kiek atsimena, praleido baltos spalvos automobilį. Pajudėjo nuo dešinio šaligatvio, iš pirmos eismo juostos. Rodydama kairės pusės posūkio signalą, iš pirmos juostos važiavo į antrą juostą. Persirikiuodama į antrą eismo juostą, pažiūrėjo į šoninį veidrodėlį ir galimai į galinį. Jokių au Nastebėjo, jog toje vietoje yra ištisinė juosta, skirianti pirmą ir antrą eismo juostas. Nuo jos automobilio stovėjimo vietos iki sankryžos, kurioje ketino apsisukti, buvo nedidelis atstumas, apie 10-15 m. Automobilių ar kitų transporto priemonių tuo metu iš paskos nebuvo. Ties sankryža automobilį pristabdė ir pradėjo suktis į kairę, t.y., į priešpriešinio eismo juostą. Atsisuko į kairę pusę ir pamatė antra eismo juosta artėjantį motociklą ir iškarto įvyko smūgis. Atstumas nebuvo didelis, kadangi truko kelias sekundes ir iš karto buvo smūgis. Mano, kad yra kaltas motociklo vairuotojas, nes jos greitis buvo nedidelis, apie 10 - 20 km/h, o motociklininko greitis buvo didelis. Galvoja, jog motociklininkas galėjo aplenkti jos automobilį iš dešinės pusės, nes tuo momentu pirma eismo juosta buvo laisva.

Ji tyrimo metu apklausiama nesakė, kaip nurodyta jos apklausoje ( b.l. 66, T. 2 ), jog „užsukus automobilio priekį į priešpriešinę eismo juostą, matė, kad neišeis apsisukti į antrą priešpriešinio eismo juostą, todėl sustojo ir norėjo jungti atbulinės eigos bėgį ir pavažiuoti truputį atgal, kad tilptų apsisukti į antrą eismo juostą“. Ji tik taip pagalvojo, bei tuo metu iš karto kilo eismo įvykis. Gal ji ne taip paaiškino tyrėjai, kuri užrašė parodymuose, kad lyg taip ir buvo. tuo metu.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad tą vakarą važiavo motociklu Geležinkelio gatve, antra juosta. Greitis buvo 50-60 km/ val. Negali paaiškinti, kodėl specialistas nustatė jo važiavimo greitį apie 70 km / val. Išvažiavęs iš už nežymaus posūkio pamatė, jog stovi skersai kelio automobilis VW Passat, t.y., jis stabtelėjo. Kai pamatė automobilį, buvo likę gal 20 metrų. Norėdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, staiga stabdė, motociklas pakilo ant priekinio rato, kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią kelio puses, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau ten išvažiavo ir automobilis VW Passat. Susidūrimo išvengti nepavyko ir atsitrenkė į automobilio kairįjį šoną. Apvažiuoti iš dešinės automobilio negalėjo, nes toje vietoje dešiniame kelkraštyje , ties „kebabinės“ pastatu, stovėjo keli automobiliai. Jam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, ilgą laiką buvo nedarbingas, turėjo kelias operacijas.

Iš draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos filialo, prašo priteisti 5000 EUR neturtinės žalos, 4248, 60 EUR negautų pajamų, 150 EUR už žalos įvertinimo dokumentus, 3292, 34 EUR tiesioginės turtinės žalos dėl sugadinto motociklo „Suzuki GSX-R 1000, valstybinis numeris 871 SR.

Iš kaltinamosios prašo priteisti 9000 EUR neturtinės žalos bei advokato 1500 EUR atstovavimo išlaidų.

Liudytojas D. S. matė, kaip kaltinamoji pradėjo važiuoti iš dešinio kelkraščio automobiliu „VW Passat“ link priekyje esančios sankryžos su Gėlių gatve, ketindama ten apsisukti. Ji laipsniškai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą. Pristabdė, rodė posūkį į kairę, ketindama apsisukti. Kiek metrų ji važiavo pirma ir antra eismo juosta iki sankryžos negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Tada pamatė, jog nuo geležinkelio stoties antra eismo juosta dideliu greičiu atvažiuoja motociklas. Mano, jog motociklas galėjo važiuoti apie 100 km/h. greičiu. Pamatė, jog motociklininkas pradėjo stabdyti, nes pakilo galinis ratas. Tuo metu kaltinamosios automobilis pradėjo suktis į kairę, t.y., į priešpriešinio eismo juostą. Motociklas stabdydamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur ir atsitrenkė į automobilio VW Passat, buvusio jau statmenai kelio, vidurį. Tuo metu pirma eismo juosta buvo laisva, prie „kebabinės“ kelkraštyje stovėjo tik motociklas.

Liudytojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole parašyta, kad liudytojas parodė vietą, kurioje buvo automobilio priekiniai ratai, kuomet atvažiavusi su automobiliu sustojo A. J.. Parodė vietą, kurioje A. J. vairuojamas automobilis priekiniais ratais kirto kelio vidurio liniją bei vietą, kurioje buvo automobilio priekiniai ratai, kuomet įvyko eismo įvykis. D. S. parodė vietą, kur buvo motociklas, kai jis pirmą kartą jį pamatė (1 t., b.l. 95-97).

Liudytojas A. L. parodė, kad eismo įvykio metu jis kaip keleivis važiavo A. J. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, sėdėjo gale už priekinės keleivio vietos. Pasak liudytojo, Automobiliui pajudėjus nuo kebabinės ir persirikiuojant iš pirmos į antrą eismo juostą, A. J. įjungė kairio posūkio signalą ir suko. Automobiliui beveik būnant statmenai kelio važiuojamosios dalies, pamatė iš kairės pusės į juos atvažiuojantį motociklą. Kai pamatė, buvo likę 5 – 7 metrai, motociklo galas buvo pakilęs. Motociklas atsitrenkė į kaltinamosios vairuojamą automobilį priešpriešinio eismo juostoje, maždaug per automobilio vidurį. Pasak liudytojo, kaltinamoji apsisukimo manevrą darė iš antros eismo juostos, o ne iš pirmos.

L. S. S. parodė, kad dirba kelių policijoje, patruliu. Pamena, jog atliko eismo įvykio vietos apžiūrą. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, surinkus pirminius duomenis, nustatė, jog transporto priemonės susidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Pagal jį, kaltinamoji pažeidė draudimą kirsti ištisinę eismo juostas ( pirmą ir antrą ) skiriančią liniją, nes toje vietoje, iš kur pradėjo judėti nuo dešinio kelkraščio, ji negalėjo iš pirmos juostos persirikiuoti į antrąją, nes juostas skiria ištisinė ženklinimo linija.

Liudytoja A. S. parodė, jog paties eismo įvykio kilimo momento nematė. Išgirdusi susidūrimo garsą, matė, jog sankryžoje yra automobilis, kuris buvo skersai kelio, nustumtas į priešingą eismo pusę ir prie automobilio motociklas, ant kurio buvo jaunuolis be sąmonės, atsirėmęs į automobilį šalmu. Motociklas su vairuotoju buvo į automobilį atsirėmęs šonu.

Liudytoja D. D. parodė, jog nepamena įvykio aplinkybių. Todėl, vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, kur nurodžiusi, jog“ T. 1, b.l. 104-105, ... automobilis pradėjo judėti savo juosta, kaip toliau judėjo, kaip rikiavosi – paaiškinti negaliu, ar buvo įjungusi posūkio signalus – nemačiau. Mačiau tik tą momentą, kaip automobilis buvo antroje važiavimo juostoje, lėtai judėjo ir pradėjo suktis per vidurio liniją, tačiau kurioje tikslai kelio vietoje sukosi – įvardinti negaliu, (... ) tuomet pamačiau, kaip nuo Stoties gatvės, Geležinkelio gatve, atvažiuoja motociklas. ( ... ) kaip jį pamačiau, jis važiavo savo juosta, kada kirto vidurio liniją – nepastebėjau ( ... ) koks motociklo greitis ( ... ) pasakyti negaliu (... ) jis važiavo tiesiai link besisukančio automobilio VW Passat ir susidūrė su į priešpriešinę juostą išvažiavusiu automobiliu ( ... ). Kada motociklas kirto vidurio liniją - paaiškinti negaliu. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje šių transporto priemonių važiavimo juostoje „

D. D. patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Papildė, jog motociklas prieš susidūrimą važiavo antra eismo juosta. Nepamena, ar motociklininkas stabdė, ar ne.

Nors kaltinamoji neigia savo kaltę sukėlus eismo įvykį, tačiau jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nustatyta, jog nukentėjęs D. M. autoįvykio metu buvo blaivus (b.l. 1 t. 84 l.), reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi (b.l. 1 t. 88 l.)

Kaltinamoji A. J. įvykio metu taip pat buvo blaivi (b.l. 2 t. 52) Jos vairavimo stažas nuo 2010.01.23 (b.l. 2 t. 53)

2014-07-24 tarnybiniame pranešime yra duomenys, kad 2014-07-24 apie 21.15 val. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas pranešimas, kad Marijampolės m., Geležinkelio g. prie 26 namo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad susidūrė motociklas „Suzuki“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. M. ir lengvasis automobilis „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. J.. Iš eismo įvykio vietos į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ buvo pristatytas D. M., kuriam ligoninėje nustatyta politrauma ir jis paguldytas į reanimacijos skyrių (1 t., b.l. 39).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad įvykio vieta yra Marijampolėje, Geležinkelio gatvėje, prie namo Nr. 26. Kelio danga asfaltas, sausa. Susidūrusios transporto priemonės ( automobilis VW Passat ir motociklas Suzuki ) stovi priešpriešinėje eismo kelio pusėje, automobilis stovi skersai kelio važiuojamosios dalies, tarp pirmos ir antros eismo juostų, o prie jo kairio šono yra šonu prigludęs motociklas „Suzuki“. Aplinkui pilna transporto priemonių detalių nuolaužų. Eismo įvykio vietoje leistinas greitis – 50 km/h. Ant kelio užfiksuota vientisa stabdymo žymė ( motociklo ), kuri prasideda priešpriešinėje eismo juostoje, ties ašine linija, skiriančia kelio puses, ir šiek tiek lenktai sukasi į kairę, link stovinčio automobilio ir motociklo, žiūrint pagal pirminę motociklo judėjimo kryptį. Stabdymo pėdsako ilgis – 5,7 m. Stabdymo žymė tęsiasi iki automobilio kairės pusės galinės dalies. Automobilių detalių, stiklo šukių išsibarstymo plotas yra 6x1,5 m, jis yra kairėje kelio pusėje, žiūrint Kalvarijos miesto pusės link, važiuojamojoje dalyje. Automobilis pilnai išvažiavęs į jo ir motociklo judėjimui priešpriešinę eismo juostą. (1 t., b.l. 45-53).

Kelių eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7,40 m. Važiuojamoji dalis paženklinta dviguba ištisine linija skiriančia eismo juostas, siaura ištisine linija ir punktyrine linija, skiriančia pirmą ir antrą eismo juostas. Nuo Geležinkelio – Gėlių g. sankryžos iki kebabinės vakarinio kampo – 9 m. Nuo Geležinkelio – Gėlių g. sankryžos iki stulpo esančio prie įėjimo į kebabinę yra 13,30 m (1 t., b.l. 54-55).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta motociklo „Suzuki“, valstybinis numeris 871 SR, apžiūra. Išoriškai apžiūrėjus motociklo priekinę dalį matosi, kad yra visiškai sugadinta priekinė dalis, sulaužytas aerodinaminis gaubtas, apsauginis stiklas, sulankstytos priekinio rato šakės, bei priekinis ratlankis, priekinis ratas yra deformuotas. Taip pat matyti išdužęs spidometro stiklas, nulūžusios rodyklės, veidrodėlis, vairo rankena nulenkta. Motociklo galinės dalies apžiūros metu matyti prie vairuotojo balnelio galinėje dalyje pritvirtintas valstybinis numeris 871 SR. Virš numerių nėra galinio žibinto (1 t., b.l. 62-64).

Daiktų apžiūros protokole rašoma, kad atlikta papildoma automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrint automobilio kėbulą, dešinįjį šoną, automobilio galinę dalį sugadinimų nematyti. Apžiūrint automobilį iš kairės pusės matyti, kad apgadintas priekinis veidrodėlis, sulankstytos priekinės bei galinės automobilio durelės, ant priekinių kairės pusės durelių apačios apdailos juostelė yra atšokusi, nei priekinėse nei galinėse automobilio durelėse nėra stiklų (1 t., b.l. 69-72).

Specialisto išvadoje Nr. G 698/14(09) nurodyta, kad D. M. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio šlaunikaulio kūno ir pergumburinis, kairio dilbio kaulų apatinių galų ir kairės pusės I šonkaulio lūžimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, potrauminis plaučių uždegimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, mažakraujystė po nukraujavimo. Konstatuoti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 86).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, jog G. J. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b.l. 109).

Apžiūros protokole rašoma jog atlikta pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdas fiksuojamas nuo šalia eismo įvykio vietos esančios kebabinės kryptimi link Geležinkelio gatvės. Kelkraštyje stovi tamsios spalvos automobilis, motociklas bei motoroleris. Fiksuota, jog šaligatvyje stovinti mergina sėda už minėto automobilio vairo bei vienas vaikinas sėda į šio automobilio galinę keleivio vietą. Automobilis apvažiuoja stovinčius motociklą, motorolerį ir toliau važiuoja pirma eismo juosta. Antra eismo juosta nuo geležinkelio stoties atvažiuoja motociklas. Matyti, kaip pakyla jo galinis ratas. (1 t., b.l. 111-115).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-448(15) pažymėta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. J. iš sustojimo vietos pradėjo važiuoti, kada nuo miesto centro nustatytu apie 70 km/h greičiu važiavęs motociklas „Suzuki GSX-R 1000‘ valst. nr. 871 SR, vairuojamas D. M. nuo buvusios susidūrimo su automobiliu vietos buvo apie 101 m atstumu. Kada motociklas „Suzuki“ nuo buvusios susidūrimo su automobiliu „Passat“ vietos buvo apie 38 m atstumu, automobiliui nuo stovėjimo vietos pravažiavus apie 9,3 m atstumą, motociklo vairuotojas reagavo eismo saugumo grėsmei ir, motociklui nuo buvusios susidūrimo vietos esant apie 23 m, motociklas buvo efektyviai užstabdytas. Efektyviai stabdomas motociklas „Suzuki“ apie 37 km/h greičiu, priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio „Passat“, judančio kairio posūkio kreive apie 19 km/h greičiu, kairį šoną priekinių durelių srityje. Po atsitrenkimo automobilis „Passat“ su motociklu „Suzuki“, buvusiu ties jo kairiuoju šonu, pasislinko link Geležinkelio g., važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint Kalvarijos kryptimi į padėtis, kurioje šios transporto priemonės buvo užfiksuotos po eismo įvykio. Sumodeliuota automobilio „VW Passat“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo tikėtina trajektorija prieš eismo įvykį neduoda pagrindo vienareikšmei teigti, kad vairuotoja A. J. prieš apsisukimą sankryžoje su Gėlių g., kirto Geležinkelio g. važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo liniją KET 1.1.

Motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ valst. nr. 871 SR, vairuotojo D. M. veiksmai – važiavo apie 70 km/h greičiu – viršijančiu leistiną maksimalų šiame Geležinkelio g. ruože 50 km/h greitį – atsiradus kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Passat“, kada D. M., važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Motociklo „Suzuki“ sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui D. M. važiuojant apie 70 km/h. greičiu, susidariusioje kelio situacijoje buvo apie 49 m., o važiuojant leistinu maksimaliu 50 km/h. greičiu – apie 29 m.

Automobilio „VW Passat“ vairuotojos A. J. veiksmai - prieš apsisukimą sankryžoje su Gėlių gatve rikiuodamasi į Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kalvarijos, antrą eismo juostą, nedavė kelio šia juosta važiavusiam motociklui „Suzuki“, kurį vairavo D. M., buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b.l. 123-131).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2670(15) teigiama, kad automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. J. Geležinkelio ir Gėlių gatvių sankryžoje pradėjus apsisukinėti 2015-05-22 specialisto išvadoje Nr. 11-448 (15) nustatyta trajektorija, esant iš paskos artėjusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, kurio vairuotojas D. M. būtų važiavęs ne didesniu, kaip 50 km/h greičiu, techniniu požiūriu būtų sukėlęs eismo saugumo grėsmę, sudarydamas kliūtį motociklo judėjimo juostoje, priversdamas motociklo vairuotoją stabdyti. Jei motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. M. prieš eismo įvykį būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. J. apsisukinėjant sankryžoje, būtų pradėjęs užtverinėti Geležinkelio g. važiojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kalvarijos, antrą eismo juostą, kada motociklas „Suzuki GSX-R 1000“ nuo susidūrimo vietos projekcijos į motociklo judėjimo juostą būtų buvęs apie 29 m. atstumu. Specialisto išvadoje esanti įvykio moduliacija leidžia padaryti išvadą, kad automobilis apsisukinėjo iš pirmos eismo juostos ar (ir) kirto pirmą ir antrą eismo juostas skiriančią ištisinę liniją (1 t., b.l. 135-138).

2015-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta Geležinkelio g. atkarpa nuo Gėlių g. įsukimo iki Mindaugo g. įsukimo, Marijampolės m. fiksuotas matomumas. Išmatavus atstumą nuo eismo įvykio vietos iki Geležinkelio gatvės vingio pabaigos, žiūrint link Geležinkelio stoties, nustatytas 109,20 metrų matomumas., iki vingio pradžios 49,20 m. atstumas(1 t., b.l. 142-147).

Teismui buvo kaltinamosios pusės pateikta UAB „Impulsa“ dirbančio technikos mokslų daktaro V. M., turinčio praktinio darbo patirtį nuo 1993 m. tiriant eismo įvykius ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją, išvada ( b.l. 6 – 27, priedai b.l., 28 – 44, T. 3 ), kurioje ekspertas nurodė, jog prieš eismo įvykį motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., judėjo apie 96 km/ val. greičiu.

Pasak eksperto, eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo motociklo vairuotojo D. M. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai:

-pirma, prieš eismo įvykį važiavo 96 km/ val., greičiu, ženkliai viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį ( 50 km/ val. ) ir nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog pajudėjęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilis VW artėja link antros eismo juostos ir galimai sudarys jam kliūtį, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos;

-antra, manevravo į kairę, į priešingos krypties transporto eismui skirtą gatvės pusę, kas nebuvo saugu, nes sankryžoje apsisukimo manevrą įvažiuojant į šią gatvės pusę vykdė automobilio VW vairuotoja.

Teismo posėdyje apklausti ekspertai V. M. bei V. Š., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykio tyrimo bei transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 31 metų ekspertinio darbo stažą, patvirtino savo išvadose duotas išvadas, pasilikdami prie savo nuomonės.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. nuomone, V. M. išvada neatitinka bylos aplinkybių, užfiksuoto stabdymo kelio, kaltininkės, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, transporto priemonių padėčių po eismo įvykio bei konstatuotų jų apgadinimų. Jo manymu, jei motociklas būtų judėjęs 96 km/ val. greičiu, automobiliui VW Passat būtų buvę padaryti žymiai ženklesni apgadinimai, nei iš tikrųjų buvo nustatyta.

Eksperto V. M. nuomone, ekspertas V. Š. netinkamai įvertino automobilio VW padėtį po eismo įvykio, atstumo nuo šaligatvio, nes matavo nuo kitos vietos. Nesutinka su V. Š. išvada, jog susidūrimo metu motociklas judėjo 37 km/ val. greičiu. Jo skaičiavimais, susidūrimo metu turėjo judėti apie 80 km/ val., ar šiek tiek didesniu greičiu.

Patvirtino, jog šiuo metu neturi eismo įvykio eksperto kvalifikacijos, tačiau yra laimėjęs bylą administraciniame teisme dėl neteisėtos komisijos išvados nepratęsti jam eismo įvykio eksperto kvalifikacijos.

Teismas nustatė, jog įrodyta, kad kaltinamoji A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p., 109 p., 111 p., reikalavimus(akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. reikalavimus (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11 ), dėl kilo eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

Teismas nustatė, kad A. J. 2014 m. liepos 24 d., apie 21.15 val., Geležinkelio gatvėje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esant ta pačia kryptimi dvejoms eismo juostoms, ketindama apsisukti šioje kelio dalyje, sankryžoje su Gėlių gatve, iš pirmos eismo juostos persirikiuodama į antrą eismo juostą, kirto šias dvi eismo juostas skiriančią ištisinę liniją. Atlikinėdama apsisukimo manevrą į priešpriešinio kelio kairę eismo juostą Geležinkelio – Gėlių gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių anksčiau nurodytus reikalavimus, t.y., keisdama važiavimo kryptį į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiuojančio motociklo „Suzuki“, valst. nr. 871 SR, vairuojamo D. M., dėl nusikalstamo nerūpestingumo( neatsargumo ) sukėlė įvyko eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojui D. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str., 3d., požymius. Veiką kvalifikuojantis požymis yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykio bei sveikatos sutrikdymo padarymo faktai neabejotinai įrodyti.

Kaltinamoji elgėsi neatsargiai, pažeidė KET taisykles dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y., nenumatė, kad dėl jos padarytų KET pažeidimo gali atsirasti konstatuoti padariniai, tačiau pagal įvykio aplinkybes, asmenines savybes - savo vairavimo stažą bei praktiką ( vairuoja transporto priemones, turi „B“ kategoriją nuo 2010 metų ) - galėjo ir turėjo numatyti, jog jos neatsargus vairavimas dėl KET pažeidimas gali sukelti skaudžias pasekmes kitiems eismo dalyviams.

Teismas kaltinamosios parodymus, specialisto V. M. pateiktą išvadą, jog nukentėjęs asmuo motociklu važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį šioje kelio atkarpoje ( pasak specialisto apie 96 km/ val. ), dėl ko yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo – vertina kaip gynybinę versiją. Be to, V. M. išvada vertinama kaip konsultacinio pobūdžio , nes pagal oficialiai skelbiamą Lietuvos ekspertų sąrašą nustatyta, jog ekspertizės atlikimo metu ( 2016 07 13 ) ir teisme apklausos metu ( 2016 11 02 ) V. M. neturėjo ir šiuo metu neturi nei eismo įvykių, nei vaizdo tyrimo eksperto kvalifikacijos, kuri būtina tiriant eismo įvykius ar vaizdus ir duodant išvadas.

Teismas konstatuoja, jog tikima Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. pateiktomis byloje išvadomis apie nustatytas eismo įvykio aplinkybes bei pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį, t.y., neteisėtus kaltinamosios A. J. veiksmus.

Be to, V. M. išvadas byloje paneigia kitos dvi byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. išvados, eksperto V. Š. parodymai teisme, jog nukentėjusiojo motociklo greitis prieš eismo įvykį buvo 70 km/ val. ir negalėjo būti toks, kaip nurodęs V. M. ( apie 96 km/ val. ), nes nukentėjusiajam tada turėjo būti padaryti didesni sužalojimai bei kaltininkės automobiliui turėjo būti konstatuoti žymiai didesni apgadinimai, negu buvo nustatyti.

Esminė eismo įvykio kilimo priežastimi, pasak eksperto V. Š., buvo tai, jog kaltinamoji nuo dešinio kelkraščio, iš pirmos eismo juostos neturėjo teisės toje vietoje persirikiuoti į antrą eismo juostą, nes ten yra ištisinė eismo juostas skirianti linija, draudžianti prieš Geležinkelio – Gėlių gatvių sankryžą, likus iki jos 20, 10 metrų, iš vienos eismo juostos persirikiuoti į kitą.

Todėl daroma išvada, jog kaltinamoji šioje kelio atkarpoje iš savo stovėjimo vietos net negalėjo bandyti apsisukti kelyje, nes negalėjo įvažiuoti į antrą eismo juostą, o turėjo arba pravažiuoti pirmyn už sankryžos ir, kur leistina, apsisukti kelyje, arba sukti į dešinę, į Gėlių gatvę ir ten apsisukus, sukti į kairę, sankryžoje iš Gėlių į Geležinkelio gatvę.

Todėl pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi teismas pripažįsta kaltinamosios A. J. neatsargius veiksmus. Jei ji nebūtų pažeidusi KET nurodytų reikalavimų ir nebūtų mėginusi apsisukti nurodytoje kelio atkarpoje ir sankryžoje, nebūtų užtvėrusi nukentėjusiojo vairuojamam motociklui kelio ir eismo įvykio nebūtų buvę.

Pagal specialisto V. Š. išvadą, sprendžiant pagal automobilio padėtį po autoįvykio, atlikti tokį manevrą iš kairės eismo juostos ( patikslinimas iš antros eismo juostos ) techniškai nebuvo galimybės. Pagal specialisto išvadą, įvykio moduliacija leidžia padaryti išvadą, kad automobilis apsisukinėjo iš pirmos eismo juostos ar (ir) kirto pirmą ir antrą eismo juostas skiriančią ištisinę liniją (1 t., b.l. 135-138). Nors nukentėjusiojo neleistini veiksmai, tai yra nežymiai viršytas greitis ( apie 20 km/ val., nes nustatyta, kad važiavo apie 70 km/ val., o leistinas greitis 50 km/ val. ) ), taip pat siejami su kilusiais padariniais, tačiau būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo kaltinamosios kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes nukentėjusiajam kliūtis antroje eismo juostoje būtų sudaryta ir tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų ir neviršijęs greičio.

Baudžiamojoje byloje pateiktos dvi specialisto išvados ir konsultacinė išvada, kurios iš esmės skiriasi, išskyrus apsisukimo manevro automobilio judėjimo eismo juostą. Šie esminiai skirtumai didžiąja dalimi yra susiję su nustatytais motociklo greičio skirtumais, nukentėjusiojo pozicija po susidūrimo eismo įvykio metu ir kaltinamosios vairuojamos transporto priemonės „VW Passat“ važiavimo trajektorija. V. M. pateiktoje konsultacinėje išvadoje MV 2016-40 pateiktas motociklo greitis eismo įvykio metu, tai yra susidūrimo su kaltinamosios vairuojamo automobilio metu, buvo apie 80 km/h. Toks greitis niekaip nepaaiškina tiek motociklo, tiek motociklininko padėties po susidūrimo su kaltinamosios vairuojamu automobiliu, kadangi jokių automobilio slydimo į šoną, po šoninio smūgio į automobilio kairę pusę, žymių nebuvo, o automobilio kėbulas susidūrimo vietoje apgadintas minimaliai, esminiai nepažeidžiant net priekinių ir galinių durelių statramsčio. Būtent iš nuotraukų padarytų po eismo įvykio galima matyti, jog po smūgio motociklas pasiliko prie automobilio kairio šono, geležinkelio bėgių kryptimi, atsirėmęs į automobilį. Tai patvirtina ir teismo procese duoti liudytojos A. S. parodymai. Ji teigė, jog po eismo įvykio padėjo nukelti nukentėjusįjį nuo motociklo. Jos parodymais motociklas buvo atsirėmęs į mašiną, nukentėjusysis sėdėjo ant motociklo, jo galva su šalmu buvo atremta į mašinos šoną. Kalbant apie tai, kad susidūrimo metu, motocikolo greičiui esant apie 80 km/h, po šio eismo įvykio turėjo likti automobilio slydimo į šoną žymės, motociklo ir motociklininko judėjimas nuo kliūties, tačiau tokių požymių įvykio vietoje nebuvo užfiksuota. Todėl konsultacinė išvada yra klaidinga. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad konsultanto V. M. nustatytas motociklo 80 km/h greitis smūgio su automobiliu metu yra klaidingas, nes po tokio susidūrimo nukentėjusysis jokiu būdu negalėjo likti ant motociklo. Tuo tarpu V. Š. pateiktos specialisto išvados, kurių Nr. 11 – 448 (15) ir Nr. 11 – 2670, atitinka įvykio aplinkybes. Jo išvadose teigiama, jog nukentėjusiojo vairuojamo motociklo smūgio su automobiliu metu greitis buvo 37 km/val., kas paaiškina nukentėjusiojo ir jo motociklo padėties poziciją po susidūrimo momento.

Kalbant apie nukentėjusiojo vairuojamo motociklo greitį prieš pradedant stabdyti transporto priemonę, galima nurodyti, jog V. M. pateiktoje konsultacinėje išvadoje nustatė tai, kad nukentėjusysis prieš pastebėdamas kliūtį ir pradėdamas efektyviai stabdyti transporto priemonę, važiavo 96 km/val. greičiu, kai tuo tarpu V. Š. pateiktose specialisto išvadose nukentėjusiojo vairuojamo motociklo nurodytas greitis yra 70 km/val. V. M., nustatydamas tokį motociklo greitį, rėmėsi „kebabinėje“ esančios vaizdo kameros medžiaga. Būtent tokių duomenų V. M. neturi teisės tirti, nes pagal pateiktus duomenis, jis neturi kompetencijos atlikti tyrimo veiksmų priskirtinų kompiuterio tyrimo specialistams ar vaizdo tyrimų specialistams. Tokiu būdu, jis negali vertinti duomenų, esančių vaizdo įrašuose, nes yra didelė tikimybė kilti paklaidai tarp kadrų. Būtent kaip teismo proceso metu V. Š. ir nurodė: ,,nustatant nukentėjusiojo vairuojamo motociklo greitį pagal pateiktą vaizdo medžiagą gali kilti didelė paklaida‘‘. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, kyla klausimas ar V. M. pateikta konsultacinė išvada atitinka leistinumo kriterijų ar tyrimą atliko tam kompetentingas asmuo. Šiuo atveju dėl kompetentingumo drįsčiau abejoti dėl priežasčių nurodytų prieš tai ir dėl to, kad šis ekspertas nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje numatoma tai, kad jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. (LAT bylos Nr. Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K–575/2014). Šiuo atveju teismo procesu metu, apklausus V. Š. ir V. M., nekilo jokių abejonių dėl V. Š. pateiktų specialisto išvadų, kurių Nr. 11 – 448 (15) ir Nr. 11 – 2670 (15), išsamumo ar pagrįstumo. Todėl šios specialisto išvados turėtų būti vertinamos kaip išsamios, pagrįstos ir atitinkančios eismo įvykio aplinkybes.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kur A. J. buvo kaltinamas papildomai pažeidusi KET 9p. reikalavimus, t.y.“ nesilaikius eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turtui ar nebūtų sutrikdyta kitų asmenų sveikata“, nes tai yra bendro pobūdžio norma, kuri konkuruoja su specialiomis normomis - tų pačių taisyklių 106 p., 109 p., 111 p., reikalavimus(akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. reikalavimu (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11 ), nes nustatyta, kad, keisdama važiavimo kryptį į kairę, kaltinamoji epasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiuojančio motociklo „Suzuki“, valst. nr. 871 SR, vairuojamo D. M., dėl nusikalstamo nerūpestingumo( neatsargumo ) sukėlė įvyko eismo įvykį, kurio metu motociklo vairuotojui D. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pažymi, jog pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjęs, priežastis, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiesiogiai buvęs priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu-buvo minėtų taisyklių 106 p., 109 p., 111 p., reikalavimus(akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. reikalavimu (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11 ),reikalavimų pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 9p. reikalavimo nesilaikymas ( pažeidimas ) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusius eismo įvykiu.

Nukentėjusiojo D. M. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 4248, 60 EUR ( turtinės žalos dėl negautų pajamų, įskaitant ir mokesčius, 3292, 34 turtinės žalos dėl sugadinto motociklo „Suzuki GSX – R 1000“, v.nr. 871 SR, 14 000 EUR neturtinės žalos bei 150 EUR proceso žalos vertinimo bei advokato atstovavimo 1500 EUR išlaidų atsakovams AAS „Gjensidige Baltic, Lietuvos filialui ir kaltinamajai A. J. tenkinamas iš dalies ( b.l. 126-130, priedai 131- 162, T. 2; b.l. 48-49; 71 – 73, T. 3 ).

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic, Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį kompanijos atstovas nurodė, jog jų civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos ribojama Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau TPVCAPDĮ ) 11 str. nurodyta maksimalia 5000 EUR suma ir ją atlygintų, jei teismas priimtų kaltinamosios atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą dėl motociklo sugadinimo ( 3442, 34 EUR ), jos manymu, yra pagrįstas. Dėl negautų pajamų – trūksta duomenų apie prieš įvykį buvusį nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį ( b.l. 1 2 , T. 3 ).

Kaip pagrįstas bei įrodytas visiškai tenkinamas D. M. ieškinio reikalavimas draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic, Lietuvos filialui dėl turtinės žalos, t.y., 4248, 60 EUR ( turtinės žalos dėl negautų pajamų, įskaitant ir mokesčius, 3292, 34 EUR turtinės žalos dėl sugadinto motociklo „Suzuki GSX – R 1000“, v.nr. 871 SR, priteisimo, nes neabejotinai įrodyta, jog dėl kaltinamosios kaltų veiksmų ( nusikalstamo neatsargumo ) buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis motociklas „Suzuki GSX – R 1000“, v.nr. 871 SR, kurio vertė 3292, 34 EUR.

Be to, dėl patirtų sužalojimų nukentėjęs buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2014 07 24 iki 2015 01 19 ir nuo 2016 02 02 iki 2016 03 04. Pirmuoju laikotarpiu nukentėjęs negavo 7542, 90 EUR pajamų ( nedarbingas buvo 5 mėn. 26d. ), antruoju – 914, 19 EUR ( nedarbingas 1 mėn. 2d. ) Sumos apskaičiuotos vadovaujantis nukentėjusiojo darbovietės UAB „Vudimeksus BCH“ buhalterės pateikta pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nurodytu laikotarpiu bei vidutinį darbo dienos užmokestį ( b.l. 160, T. 2; b.l. 71-73, T. 3 ). Kadangi nukentėjusiajam VSDFV išmokėjo 4208, 49 EUR nedarbingumo pašalpą, todėl draudimo kompanija, kurioje buvo apdrausta kaltinamosios vairuota transporto priemonė privalomuoju transporto priemonių valdytoj civilinės atsakomybės draudimu, privalo atlyginti negautų pajamų skirtumą, t.y., 4248, 60 EUR už nurodytą laikotarpį ( LR CK 6. 249 str., 1d., 6. 283 str., 1d., 2d.).

D. M. ieškinio reikalavimas dėl 14 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ( iš draudimo kompanijos prašo 5000 EUR, iš kaltinamosios- 9 000 EUR) – tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju, reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai asmeniui eismo įvykio metu sunkiai sutrikdoma sveikata, teismas priteisia nuo 6 500 EUR iki 35 000 EUR neturtines žalas. Vidurkis yra apie 20 750 EUR. ( Žr. kasacinės bylos Nr. 2K – 149/ 2013, 2K- 151/2013; 2K-195/2014 )

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjęs D. M. dėl patirtų sužalojimų ir padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (dešinio šlaunikaulio kūno ir pergumburinio, kairio dilbio kaulų apatinių galų ir kairės pusės I šonkaulio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, plaučių sumušimo, potrauminio plaučių uždegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, mažakraujystės po nukraujavimo ) patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą, nepatogumus buityje. Dėl patirtų sužalojimų D. M. ilgą laiką buvo gydomas gydymo įstaigoje, nedarbingas buvo nuo 2014 07 24 iki 2015 01 19 ir nuo 2016 02 02 iki 2016 03 04, kai buvo operuojamas. Tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Iki šiol yra liekamųjų reiškinių, nes nukentėjęs dėl kairės rankos riešo lūžimo negali lenkti rankos.

Nurodo, jog patyrė 14 000 EUR neturtinę žalą, iš kurios 5000 EUR prašo priteisti iš draudimo kompanijos, o likusius 9 000 EUR – iš kaltinamosios.

Kaltinamoji nurodė, jog nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes dėl eismo įvykio yra nekalta.

Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies.

Teismas sutinka, jog nukentėjęs D. M. patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti už kaltinamosios veiksmus atsakinga draudimo kompanija ( maksimaliai iki 5000 EUR ), ir jei tos sumos nepakanka ir nusprendžia teismas – pati kaltinamoji.

Kita vertus, kaltinamoji A. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdama nepakankamai atidi. Be to, vairavo blaivi, yra jauno amžiaus, dirba užsienio valstybėje.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo D. veiksmai taip pat buvo neatsargūs, nes jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį 20 km/ val., kas taip pat turėjo įtakos bei reikšmės kilusioms pasekmėms. Į tai teismas atsižvelgia priteisdamas ir mažindamas neturtinė žalos dydį.

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, kai nustatoma ir dalis nukentėjusiojo kaltės, priteisiama nuo 6951 iki 14481 EUR. ( nutartys 1A- 339-485/2013, 2K- 401/2014, 2K- 410/2008, 1A-4-626/2015 ir kt. )

Atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t.y. nukentėjusiajam iš draudimo kompanijos AAS „Gejnsidige Baltic, Lietuvos filailo priteisiant maksimalią leistiną pagal įstatymą atlyginti 5000 EUR sumą, o iš kaltinamosios A. J. priteisiant 2000 EUR neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti proceso išlaidas, t.y., 150 EUR už turto vertinimo pažymą bei 1500 EUR advokato atstovavimo išlaidų tenkinamas, priteisiant šias sumas iš kaltininko ( BPK 103; 105; 106 str.)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau VSDFV ) Marijampolės skyrius pareikštas civilinis ieškinys atsakovams draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ bei kaltinamajai A. J. dėl 4208,49 EUR turtinės žalos ( išmokėtos nedarbingumo, ligos pašalpos ) tenkinamas iš dalies, priteisiant šią sumą iš už atsakingos pagal sutartį už A. J. veiksmus draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos filailo.

Įrodyta, jog dėl kaltinamosios kaltų ir nusikalstamų veiksmų nukentėjęs buvo sužalotas ir nurodytą ieškinyje laikotarpį buvo nedarbingas, dėl ko jam buvo išmokėta nurodyto dydžio nedarbingumo pašalpa. Todėl šią turtinę žalą VSDFV Marijampolės skyrius regreso tvarka turi teisę išieškoti iš už kaltininko veiksmus atsakingos draudimo kompanijos. ( LR CK 6. 263 str. 2d., 6.280 str. 1d. ). ( (1 t., b.l. 150-182). Ieškinys prieš kaltinamąją atmetamas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 4630,61 eurų sumai (1 t., b.l. 191-193 ) atsakovams draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ bei kaltinamajai A. J. tenkinamas iš dalies, priteisiant šią sumą iš draudimo kompanijos AAS „Gejnsidige Baltic“, Lietuvos filialo, kaip atsakingo pagal sutartį už kaltininko veiksmus asmens.

Įrodyta, jog žala atsirado už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigoje, dėl ko ligonių kasa turėjo išlaidų, kuriuos regreso tvarka turi teisę išieškoti iš atsakingos už kaltininko veiksmus draudimo kompanijos. ( LR CK 6. 263 str. 2d., 6.280 str. 1d. ). ( (1 t., b.l. 150-182). Ieškinys prieš kaltinamąją atmetamas.

Daiktiniai įrodymai - CD kompaktinė plokštelė, esanti byloje (1 t., b.l. 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama prie bylos. Motociklas „Suzuki“ valst. nr. 871 SR, saugojimui 2014-07-31 pakvitavimu grąžintas J. D. (1 t., b.l. 59), Automobilis „VW Passat“, grąžintas teisėtam savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami jų teisėtiems savininkams.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. J. nusikalto ir teismo teisiama pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalto būdamas jauno amžiaus. Yra nevedusi, tačiau dirbanti.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, nes važiavo viršydamas leistiną greitį, kas, teismo manymu, turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Praeityje kartą buvo bausta už KET pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, tačiau nuobaudos seniai negalioja.

Įstatymo leidėjas už šio nusikaltimo padarymą numatęs baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmes.

Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nustatomas mažesnis, nei baudos vidurkis ( veikos padarymo metu galiojo 2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21 (Žin., 2007, Nr. 81-3309) BK 47 str., redakcija, kurioje už neatsargų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 75 MGL.)

Įvertinus tai, jog nusikaltimas neatsargus, kaltinamoji vairavo būdama blaivi, nors tai ir sukėlė sunkias pasekmes, anksčiau neteista, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismo nuomone, netikslinga jai taikyti specialiosios teisės atėmimo instituto.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

A. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje ir už tai jai paskirti 30 Minimalių gyvenimo lygių ( toliau MGL), t.y., 1129, 80 EUR baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiajam D. M. iš AAS „Gjensidige Baltic, Lietuvos filialo priteisti 4248, 60 EUR ( keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt euro centų ) turtinės žalos dėl negautų pajamų, įskaitant ir mokesčius, 3292, 34 EUR ( tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus ir trisdešimt keturis euro centus ) turtinės žalos dėl sugadinto motociklo „Suzuki GSX – R 1000“, v.nr. 871 SR, bei 5 000 EUR ( penkis tūkstančius eurų ) neturtinės žalos.

Nukentėjusiajam D. M. iš kaltinamosios A. J. priteisti 2000 EUR ( du tūkstančius eurų ) neturtinės žalos, 150 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) bei 1500 EUR ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) procesinių išlaidų ( už advokato atstovavimą bei turto vertintojo pažymą ).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelę(1 t., b.l. 110)- palikti prie bylos. Motociklą „Suzuki“, valst. nr. 871 SR, saugojimui 2014-07-31 pakvitavimu grąžintą J. D. (1 t., b.l. 59), automobilį „VW Passat“, grąžintą teisėtam savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jų teisėtiems savininkams.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba bet kuriame kitame banke ar kitoje įstaigoje, turinčioje VMI sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas R. K.