Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista 30 MGL (1129, 80 Eur) bauda.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteista 4248,60 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų (įskaitant mokesčius), 3292,34 Eur turtinės žalos dėl sugadinto motociklo „Suzuki GSX – R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 5 000 Eur neturtinės žalos; taip pat nukentėjusiajam iš nuteistosios A. J. priteista 2000 Eur neturtinės žalos, 150 Eur ir 1500 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą ir turto vertintojo pažymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteista už tai, kad ji, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 24 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ji neatsargiai vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant ta pačia kryptimi dviem eismo juostoms, ketindama netrukus apsisukti šioje kelio dalyje, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, iš pirmos eismo juostos persirikiuodama į antrą eismo juostą, kirto šias dvi eismo juostas skiriančią ištisinę liniją. Atlikinėdama apsisukimo manevrą į priešpriešinio kelio kairę eismo juostą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 106, 109, 111 punktų reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiuojančio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. M., kuriam klinikiniais duomenimis konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniame skunde nuteistoji A. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, arba panaikinti apkaltinamąjį teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamo procesinio sprendimo objektyvumą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, neišsamiai argumentavo savo išvadas. Skundžiamas nuosprendis iš esmės pagrįstas tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai nevertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų viseto, nepagrįstai atmetant eksperto V. Mitunevičiaus išvadas ir išskirtinai vadovaujantis tik specialisto V. Šakėno išvada. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes tyrė ir vertino tik A. J. kaltę pagrindžiančius duomenis. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir netinkamai nustatęs priežastinį ryšį dėl A. J. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Apeliaciniame skunde pažymėta, kad byloje yra pateiktos dvi – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. Nr. 11-448 (15) ir UAB „Impulsana“ eksperto dr. V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. Nr. MV 2016-40 – išvados, kurios pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti aspektu iš esmės yra skirtingos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas A. J. kaltę iš esmės grindė specialisto V. Šakėno išvada Nr. 11-448 (15). Tačiau, pažymėtina, kad specialisto V. Šakėno išvadoje Nr. 11-48 (15) nustatyta aptariamo eismo įvykio eiga yra tik tikėtina (išvados 1 punktas), ji atlikta tik iš tyrėjo pateiktos medžiagos, neapžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir neatlikus jokių reikalingų matavimų, taip pat nevertinus vaizdo įrašo duomenų bei jų pagrindu nemodeliavus automobilio judėjimo prieš eismo įvykį. Išvadoje teigiama, kad nuteistosios veiksmai – prieš apsisukimą sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. rikiavimasis į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), antrą eismo juostą, nedavimas kelio šia juosta važiavusiam motociklui, kurį vairavo D. M., buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad specialisto V. Šakėno išvadoje Nr. 11-448 (15) apskritai nėra atsakyta, ar ji turėjo galimybę matyti per galinio vaizdo veidrodėlius atvažiuojantį D. M. vairuojamą motociklą ir objektyviai suvokti, kad sudaro kitai transporto priemonei kliūtį, taip pat ar galėjo tokioje situacijoje įvertinti jo greitį. Specialistas visiškai nevertino ir nukentėjusiojo veiksmų, kuomet jis, atsiradus kliūčiai, manevravo į kairę, užuot apvažiavęs atsiradusią kliūtį iš dešinės (ekspertas V. Mitunevičius nustatė, kad prieš susidūrimą automobilio „Volkswagen Passat“ galinis gabaritas buvo apie 1,20 m atstumu nuo menamos ašies linijos ir 2 m pločio antra eismo juosta iš dešinės nuo automobilio buvo laisva). A. J. skunde atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos ir išanalizuotos eksperto V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. MV 2016-40, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Teismas šią išvadą vertino kaip konsultacinio pobūdžio, kadangi pagal oficialiai skelbiamą Lietuvos ekspertų sąrašą nustatyta, jog ekspertizės atlikimo metu (2016 m. liepos 13 d.) ir apklausos teisme metu (2016 m. lapkričio 2 d.) V. Mitunevičius neturėjo ir šiuo metu neturi nei eismo įvykių, nei vaizdo tyrimo eksperto kvalifikacijos, kuri būtina tiriant eismo įvykius ar vaizdus ir duodant išvadas. Be to, teismo vertinimu, V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvadą Nr. MV 2016-40 paneigia byloje esanti 2015 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. 11-448 (15) ir ją atlikusio V. Šakėno parodymai apie motociklininko važiavimo greitį, kuris negalėjo būti toks, kokį nurodė V. Mitunevičius (96 km/h). Specialistas V. Šakėnas teigia, jog eksperto V. Mitunevičiaus nustatytas D. M. 80 km/h greitis susidūrimo metu neįmanomas dėl tos aplinkybės, kad tokiu atveju nukentėjusysis būtų patyręs sunkesnius sužalojimus ar tiesiog perskriejęs automobilį. Tačiau toks specialisto teiginys pagrįstas tik prielaidomis ir abejonėmis. Kaip teisingai ir pagrįstai nustatė ekspertas V. Mitunevičius, po susidūrimo D. M. neperskriejo per automobilį todėl, kad jam stabdant motociklą priekiniais stabdžiais, motociklo galinė dalis buvo pakilusi į orą, ką neginčijamai patvirtina ir byloje esantį vaizdo medžiaga, taip pat ant automobilio „Volkswagen Passat“ stogo kairės pusės esantis šalmu padarytas įlenkimas bei prie specialisto išvados pateiktas „Crach“ testas, atliktas esant praktiškai identiškomis aptariamam eismo įvykiui sąlygomis. Vertinant nustatytus prieštaravimus tarp byloje esančių dviejų tyrimo išvadų, apeliantės nuomone, labai svarbu tai, kad ekspertas V. Mitunevičius betarpiškai apžiūrėjo automobilį „Volkswagen Passat“, eismo įvykio vietą, atliko reikiamus matavimus ir šių duomenų pagrindu patikimai nustatė, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojo D. M. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai: 1) prieš eismo įvykį jis važiavo apie 96 km/h greičiu, žymiai viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį (50 km/h) ir nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog pajudėjęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilis artėja link antros eismo juostos ir galimai sudarys jam kliūtį, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos; 2) manevravo į kairę, į priešingos krypties transporto eismui skirtą gatvės pusę, kas nebuvo saugu, nes sankryžoje apsisukimo manevrą įvažiuojant į šią gatvės pusę vykdė automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja.Apeliantė, ginčydama teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo, skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ir paties nukentėjusiojo parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių ir mechanizmo. D. M. nurodytos aplinkybės, kad motociklą jis stabdė priekiniais stabdžiais ir važiavo apie 50-60 km/h greičiu, akivaizdžiai prieštarauja specialisto ir eksperto išvadoms bei kitoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, jeigu D. M. motociklą būtų vairavęs nurodytu greičiu, jį būtų sustabdęs ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. A. J. taip pat nesutinka su teismo sprendimu jos parodymus dėl D. M. važiavimo viršijant leistiną greitį šioje kelio atkarpoje ir jo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo vertinti kaip gynybinę versiją. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad nuteistosios parodymai, kad ji, iš lėto važiuodama pirmąja eismo juosta ir po kurio laiko rodydama posūkio signalą, persirikiavo į antrąją eismo juostą, buvo nuoseklūs nuo pat pirmosios jos apklausos, be to, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. S. bei A. L., kurių parodymai skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertinti. Pagrindo pripažinti liudytoją D. S. suinteresuotu bylos baigtimi nėra, nes iš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, jog jis eismo įvykio metu stovėjo lauke prie įėjimo į kebabų prekyvietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasisukęs žiūrėjo automobilio „Volkswagen Passat“ važiavimo kryptimi, todėl jis tiksliai matė kairio posūkio signalus ir persirikiavimo iš pirmosios į antrąją eismo juostą aplinkybes. Pažymėtina, kad ir liudytoja D. D. parodė, jog matė tą momentą, kaip automobilis „Volkswagen Passat“ buvo antroje važiavimo juostoje, lėtai judėjo ir pradėjo suktis per vidurio liniją, tačiau ir šios liudytojos parodymai skundžiamame nuosprendyje neaptarti, nors akivaizdu, kad tą padaryti pirmosios instancijos teismas privalėjo, kadangi visų paminėtų liudytojų parodymai iš esmės paneigia tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. išvadą Nr. 11-448 (15), kad nuteistoji iš pirmos juostos suko į antrą eismo juostą ir iš karto suko į priešpriešinio eismo juostą apsisukinėti.Dėl priežastinio ryšio nustatymo šioje byloje apeliantė taip pat pažymi, kad sprendžiant kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti tik vieno eismo dalyvio (A. J.) veiksmų vertinimu. Eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti ir išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių padaryti privalo būti vertinami ir kito eismo dalyvio, šiuo atveju – nukentėjusiojo D. M., veiksmai. Šiame kontekste akcentuotina, kad ekspertas V. Mitunevičius nustatė, jog iki susidūrimo transporto priemonių padėtys buvo 5,5 s laiko momente, o nuo motociklo priekio iki automobilio galinės dalies tuo momentu buvo 135 m atstumas ir D. M. galėjo tiesiogiai matyti judėjusį kairio posūkio trajektorija link antros eismo juostos apeliantės vairuojamą automobilį. Tokioje situacijoje D. M., važiuodamas nustatytu 96 km/h greičiu, pastebėjęs judėjusį link antros eismo juostos automobilį „Volkswagen Passat“, galėjo ne tik efektyviai stabdydamas, bet ir stabdydamas ne staigiai (maždaug pusę maksimalaus stabdymo efektyvumo), visiškai sustabdyti motociklą iki atitinkamoje padėtyje buvusio minėto automobilio (tokiomis sąlygomis sustabdyti motociklą reikėjo apie 132 m atstumo). Be to, ekspertas V. Mitunevičius 2016 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. MV 2016-40 konstatavo esminius V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 11-448 (15) skirtumus, taip pat tai, kad specialistas netiksliai pavaizdavo automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo trajektoriją prieš susidūrimą su motociklu (specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 11-428 (15) 7 pav.) ir klaidingai nustatė transporto priemonių greičius jų susidūrimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas eksperto V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvadą Nr. MV 2016-40 šioje dalyje ignoravo, nurodydamas, kad ekspertas, nustatydamas tokį motociklo greitį, rėmėsi tik kebabų prekyvietėje esančios vaizdo kameros medžiaga. Teismo vertinimu, ekspertas neturi kompetencijos tirti tokių duomenų ir atlikti tyrimo veiksmų, priskirtinų kompiuterio tyrimo specialistams ar vaizdo tyrimų specialistams. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti. Visų pirma, ekspertas V. Mitunevičius turi praktinę darbo patirtį tiriant įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją nuo 1993 metų, jam suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis, kas neabejotinai patvirtina jo kompetenciją teikiant ekspertines išvadas tokios kategorijos bylose. Be kita ko, ekspertas V. Mitunevičius buvo neteisėtai išbrauktas iš ekspertų sąrašo, ką įrodo nutartis byloje Nr. A-5290-520/2016, taigi jo kvalifikacija ir kompetencija abejoti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl toks deklaratyvus ir subjektyvus pirmosios instancijos teismo V. Mitunevičiaus pateiktos 2016 m. liepos 13 d. eksperto išvados bei jo kompetencijos pateikti tokią išvadą sumenkinimas laikytinas neteisėtu ir šališku. Apeliantės įsitikinimu, teismas tiek V. Šakėno, tiek V. Mitunevičiaus pateiktas išvadas privalėjo vertinti nė vienai iš jų nesuteikdamas prioriteto ar didesnės įrodomosios reikšmės. Be to, apylinkės teismas, konstatavęs, kad ekspertas V. Mitunevičiaus neturi kompetencijos atlikti tyrimo veiksmų, priskirtinų kompiuterio tyrimo specialistams ar vaizdo tyrimų specialistams, privalėjo pats, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, imtis iniciatyvos surasti ekspertus ar specialistus, kompetentingus atlikti minėtus tyrimo veiksmus, arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti prokurorui.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, A. J. skunde daro išvadą, kad jos veiksmų priežastinis ryšys yra sąlyginis (tik sąryšyje su D. M. netinkamais veiksmais), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp jos veikos ir eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, laikytina neteisinga. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atskirų įrodymų teikiamus duomenis, pažeidė principą in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai).Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. atstovė advokatė Beata Vilienė prašo nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymų visumą, įskaitant ir apeliantės nurodytą UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. eksperto išvadą Nr. MV 2016-40 (konsultacinę išvadą), ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 28 d. išaiškinimą, pagrįstai jos nelaikė nei ekspertizės aktu, nei specialisto išvada, o ją vertino kaip konsultacinio pobūdžio. V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinė išvada Nr. MV 2016-40 pagrįstai atmesta kaip neatitinkanti ištirtų įrodymų, visų pirma specialisto V. Šakėno išvadų, jo parodymų teisme, taip pat 2014 m. liepos 24 d. eismo įvykio vietos plano, apžiūros protokolo ir jo priedų, nukentėjusiojo, liudytojos A. S. parodymų, kadangi transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo iš tikrųjų yra daugiau plokštuminis nei statmenas, kaip pavaizduota V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinėje išvadoje Nr. MV 2016-40. Po automobilio ir motociklo susidūrimo nukentėjusysis nesivertė per automobilį, o liko sėdėti ant motociklo. Pirmosios instancijos teisme apklausus tiek V. Mitunevičių, tiek V. Šakėną, paaiškėjo, jog išvados apie nustatytą motociklininko greitį iš esmės skiriasi dėl pritaikyto skirtingo ekvivalentinio sugadinimo koeficiento. Ekspertas V. Šakėnas teisiamojo posėdžio metu iš esmės paneigė V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvadą Nr. MV 2016-40, nurodydamas, kad motociklui važiuojant 90 km/h greičiu, nukentėjusysis negalėjo likti prie automobilio šono (po smūgio nukentėjusysis liko sėdėti ant motociklo ir jo dešinė kūno pusė buvo prispausta prie automobilio). Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas V. Mitunevičius negalėjo paaiškinti, kas sugėrė smūgio energiją, kodėl po smūgio motociklininkas liko sėdėti ant motociklo ir kodėl tik tokiu nedideliu atstumu nuskriejo buvę daiktai ir šukės, jei atsitrenkimo greitis buvo 80 km/h. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinės išvados Nr. MV 2016-40 nepatvirtina liudytojų D. S. ir A. L., kurie yra nuteistosios draugai, parodymai. Jų teiginiai, kad nuteistoji apsisukimo manevrą darė iš antrosios eismo juostos, prieštarauja V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinės išvados Nr. MV 2016-40 7 pav. atvaizduotai automobilio judėjimo trajektorijai nuo pajudėjimo iš vietos momento iki susidūrimo, iš kurios matyti, jog apsisukimo manevrą automobilis atliko, būdamas ant ištisinės linijos tarp pirmos ir antros eismo juostų, bei jo teisme duotiems paaiškinimams, jog automobilio „Volkswagen Passat“ trajektorija rekonstruota pagal vaizdo įrašą, automobilis judėjo daugiau skersai motociklo judėjimo krypčiai. Minėtų liudytojų parodymai taip pat prieštarauja specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. 11-448 (15) 7 pav. ir 2016 m. kovo 8 d. specialisto išvados Nr. 11-2670(15) 1 pav., iš kurių matyti, jog į antrą eismo juostą automobilis nebuvo persirikiavęs, o apsisukimo manevrą darė iš pirmos juostos, antrą juostą kirsdamas įstrižai. Analogiškai liudytojų D. S. ir A. L. parodymų vertinimui, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir liudytojos D. D. parodymais, kad automobilis sukosi iš antros juostos. Ši liudytoja dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilis pradėjo judėti savo juosta, kaip toliau judėjo, kada rikiavosi, paaiškinti negali ar buvo įjungusi posūkio signalus nematė, o 2017 m. sausio 19 d. teisiamajame posėdyje nurodė neprisimenanti eismo įvykio. Atsiliepime pažymima, jog teismo išvada, kad ekspertizės atlikimo metu ir apklausos teisme metu V. Mitunevičius neturėjo nei eismo įvykių, nei vaizdų tyrimo eksperto kvalifikacijos, kuri būtina tiriant eismo įvykius ar vaizdus ir duodant išvadas, atitinka teismų praktiką. Be to, nepaisant pirmosios instancijos teismo teiginio apie eismo įvykių ir vaizdų tyrimo eksperto kvalifikacijos neturėjimą, teismas V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinę išvadą Nr. MV 2016-40 ištyrė visų byloje esančių duomenų kontekste ir pagrįstai ją atmetė.Atsiliepime taip pat kritikuojami apeliantės argumentai, jog ji objektyviai negalėjo matyti atvažiuojančio motociklo. V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinėje išvadoje Nr. MV 2016-40 pateikta išvada, kad nuteistoji, prieš išvažiuodama į antrą eismo juostą, artėjančio motociklininko negalėjo matyti per jokį galinio vaizdo veidrodėlį, nes automobilis buvo orientuotas galine dalimi ženkliu kampu link tvoros, tikėti nėra pagrindo, kadangi vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas, apsisukdamas, privalo įsitikinti, kad nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, ne tik žiūrėdamas per veidrodėlius, bet per šoninius automobilio langus. Tuo pačiu pastebėtina, jog V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacinė išvada Nr. MV 2016-40 dalyje dėl nuteistosios galimybių matyti artėjantį motociklininką per galinio vaizdo veidrodėlį ir šoninius veidrodėlius yra prieštaringa, nes pagal 7 pav. pateiktą automobilio judėjimo trajektoriją automobilis kelis metrus judėjo tiesiai ant ištisinės linijos tarp pirmos ir antros juostų, taigi iki pat apsisukimo manevro automobilis buvo orientuotas galine dalimi jau į atvažiuojantį motociklininką, kas reiškia, jog jis buvo vairuotojos matymo per veidrodėlius lauke. Nukentėjusiojo atstovė taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog eismo įvykį sukėlė nukentėjusiojo viršytas leistinas greitis bei, atsiradus kliūčiai, manevravimas į kairę. Apeliantė išvadą apie nukentėjusiojo viršytą greitį iš esmės grindžia V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. konsultacine išvada Nr. MV 2016-40, kuri teismo pagrįstai atmesta. Atsakant į argumentą dėl nukentėjusiojo manevravimo į kairę, pažymima, jog nukentėjusysis neturėjo objektyvios galimybės apvažiuoti nuteistosios vairuojamą automobilį iš dešinės. Pastebėtina, jog būtinybė nukentėjusiajam reaguoti kilo, kai apeliantės vairuojamas automobilis likus iki sankryžos apie 1 metrą iš pirmos eismo juostos netikėtai ėmė sukti į kairę. Tai, jog A. J. važiavo įstrižai pirma ir antra eismo juostomis, antrą juostą A. J. automobilis iš esmės kirto statmenai, užfiksuota Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. išvados Nr. 11-448 (15) tiriamosios dalies 5 ir 7 paveiksluose. Be to, nukentėjusysis sprendimą aplenkti kliūtį iš kairės pagrįstai priėmė atsižvelgęs ir į tai, jog pirmoje juostoje stovėjo automobiliai ir motociklai. Šį faktą patvirtino liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje parodžiusi, kad „ar buvo pirmoji juosta laisva, tiksliai negaliu pasakyti, bet berods pirmoje juostoje stovėjo mašinų“, liudytojai D. S. ir A. L., kurie nurodė, kad pirmoje juostoje buvo motoroleris. Be to, ekspertas V. Šakėnas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog motociklo vairuotojas manevravo tinkamai ir laiku. Atsakant į nuteistosios skundo argumentą, jog nuosprendis grindžiamas tik tikėtina, o ne kategoriška specialisto V. Šakėno 2015 m. gegužės 22 d. išvada Nr. 11-448 (15), atsiliepime pažymima, jog tik 2015 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. 11-448 (15) 1 punkte duodama tikėtina išvada apie eismo įvykio eigą, tuo tarpu 4-6 punktuose nurodytos išvados nėra tikėtinos. Taigi nėra tikėtina specialisto V. Šakėno išvada, kad vairuotojos A. J. veiksmai - prieš apsisukimą sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, rikiuodamasi į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), antrą eismo juostą, nedavė kelio šia juosta važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, kurį vairavo D. M., - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Be to, apeliantė remiasi neaktualia kasacinio teismo praktika, kurią paneigia naujesni kasacinio teismo precedentai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodoma, kad vien tai, kad kai kurios ekspertų išvados yra tikėtinos, savaime nepaneigia ekspertų išvadų pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėtomis išvadomis, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios A. J. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistoji A. J. iš esmės neigia savo kaltę teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, nuosprendį grindė abejonėmis ir prielaidomis, dėl ko, netinkamai nustatęs priežastinį ryšį dėl jos nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nepragrįstai pripažino ją kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus bei teismo nuosprendyje aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą gautus duomenis, taip pat išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo A. J. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Tokioje situacijoje, kai kelių eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas privalo atsakyti į klausimą, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 281 straipsnį klausimą, teisingas priežastinio ryšio nustatymas situacijose, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, galimas tik atsakius į klausimą, kurio iš jų padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis, t. y. kurie kelių transporto eismo saugumą pažeidžiantys veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Darant išvadas dėl priežastinio ryšio tokiais atvejais, reikia nustatyti, ar kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina, lemiama, o ne atsitiktinė padarinių kilimo sąlyga, taip pat atsakyti į klausimą, ar analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. pažeidė KET (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 106, 109, 111 punktų reikalavimus ir KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus - vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant ta pačia kryptimi dviem eismo juostoms, ketindama netrukus apsisukti šioje kelio dalyje, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, iš pirmos eismo juostos persirikiuodama į antrą eismo juostą, kirto šias dvi eismo juostas skiriančią ištisinę liniją, ir atlikinėdama apsisukimo manevrą į priešpriešinio kelio kairę eismo juostą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, nepraleido pagrindiniu keliu antra eismo juosta važiuojančio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo D. M., dėl ko šio eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas - nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors teismas nurodė, jog nukentėjusiojo neleistini veiksmai - nežymiai (apie 20 km/h) viršytas greitis, taip pat siejami su kilusiais padariniais, tačiau būtinąja padarinių kilimo sąlyga laikė A. J. KET pažeidimus. Teismas nurodė, jog nukentėjusiajam kliūtis antroje eismo juostoje būtų sudaryta ir tuo atveju, jei jis nebūtų viršijęs leistino greičio. Byloje buvo gautos dvi viena kitai dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos prieštaraujančios specialistų išvados – 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvada Nr. 11-448(15) (kad automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojos A. J. veiksmai – prieš apsisukimą sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., rikiuodamasi į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), antrą eismo juostą, nedavė kelio šia juosta važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M.) buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, ir 2016 m. liepos 13 d. UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus išvada Nr. MV 2016-40, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojo D. M. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai (prieš eismo įvykį važiavo apie 96 km/h greičiu, ženkliai viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį (50 km/h) ir nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog pajudėjęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilis „Volkswagen Passat“ artėja link antros eismo juostos ir galimai sudarys jam kliūtį, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos; manevravo į kairę, į priešingos krypties transporto eismui skirtą gatvės pusę, kas nebuvo saugu, nes sankryžoje apsisukimo manevrą įvažiuojant į šią gatvės pusę vykdė automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja). Be to, 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvadoje Nr. 11-448(15) pateikta išvada, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. M. veiksmai - važiavo apie 70 km/h greičiu – viršijančiu leistiną maksimalų šiame (duomenys neskelbtini) g. ruože 50 km/h greitį – atsiradus kliūčiai neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Passat“, kada D. M. važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 2016 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Šakėno išvadoje Nr. 11-2670(15) nurodyta, kad jei motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. M. prieš eismo įvykį būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai apsisukinėjant sankryžoje, būtų pradėjęs užtvėrinėti (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), antrą eismo juostą, kada motociklas „Suzuki GSX-R 1000“ nuo susidūrimo vietos projekcijos į motociklo judėjimo juostą būtų buvęs apie 29 m. atstumu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti specialistai V. Mitunevičius ir V. Šakėnas patvirtino savo duotas išvadas, pasilikdami prie savo nuomonės, todėl, siekdamas pašalinti minėtose eismo įvykio tyrimo išvadose esančius prieštaravimus, pagrįstai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi paskyrė vaizdo ir eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, neįtraukiant eksperto Vytauto Šakėno. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) konstatuota, jog pagrindine sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu techniniu požiūriu buvo A. J. padaryti KET pažeidimai – tai, kad ji vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“ posūkio į kairę manevrą vykdydama ne iš kraštinės kairiosios padėties, nedavė kelio bei sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R1000“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) taip pat nurodoma, jog tikėtina, kad susidūrimo momentu motociklas judėjo apie 40 km/h greičiu, o motociklui artėjant link įvykio vietos, jo greitis buvo ne mažesnis kaip apie 68,3 km/h, bei konstatuota, jog motociklo „Suzuki GSX-R1000“ vairuotojo D. M. veiksmai - važiavimas viršijant didžiausią įvykio vietoje leidžiamą važiavimo greitį ir, tikėtina, dėl greičio viršijimo prarado techninę galimybę mažinant važiavimo greitį išvengti eismo įvykio, - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) teigiama, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojas D. M. privalėjo važiuoti neviršydamas didžiausio įvykio vietoje leidžiamo važiavimo greičio, o pastebėjęs, jog automobiliu „Volkswagen Passat“ vykdant posūkio į kairę (apsisukimo) manevrą sudaroma kliūtis jo vairuojamo motociklo judėjimui – privalėjo stabdyti vairuojamą motociklą. Techniniu požiūriu skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas, tačiau vertinant filmuotoje medžiagoje matomą vaizdą bei įvykio vietoje esančius pėdsakus, nėra pagrindo teigti, jog motociklas „Suzuki GSX-R 1000“ į kairę buvo nusukinėjamas siekiant apvažiuoti automobilį „Volkswagen Passat“ iš kairės (pro automobilio priekinę dalį). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios gynėjas advokatas Vincas Pacevičius pateikė UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. MV 2017-68, kurioje nurodoma, jog prieš eismo įvykį motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo ne mažesniu kaip 101 km/h greičiu, šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. M. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai: 1) prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 90-101 km/h greičiu, ženkliai viršydamas maksimalų leistiną duotoje kelio atkarpoje greitį (50 km/h) ir nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog pajudėjęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilis „Volkswagen Passat“ artėja link antros eismo juostos ir galimai sudarys jam kliūtį, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos; 2) manevravo į kairę, į priešingos krypties transporto eismui skirtą gatvės pusę, kas nebuvo saugu, nes sankryžoje apsisukimo manevrą įvažiuojant į šią gatvės pusę vykdė automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja. Taigi apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, buvo pateiktos dvi viena kitai dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos prieštaraujančios išvados. Šiems prieštaravimams pašalinti apeliacinės instancijos teismas apklausė ekspertą V. Mitunevičių bei eismo įvykio ir vaizdų ekspertizę atlikusius ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) surašiusius ekspertus Kęstutį Graželį ir Donatą Jucių. Kaip matyti, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų ir UAB „Impulsana“ eksperto išvados priešingos iš esmės dėl to, jog jose nustatytas skirtingas motociklo greitis artėjant link įvykio vietos ir susidūrimo metu - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) nurodyta, jog tikėtina, kad susidūrimo momentu motociklas judėjo apie 40 km/h greičiu, o motociklui artėjant link įvykio vietos, jo greitis buvo ne mažesnis kaip apie 68,3 km/h. UAB „Impulsana“ 2017 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. MV 2017-68 nurodyta, kad prieš eismo įvykį motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo ne mažesniu kaip 101 km/h greičiu. 2016 m. liepos 13 d. UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje Nr. MV 2016-40 nurodyta, kad motociklas „Suzuki GSX-R 1000“ prieš susidūrimą judėjo apie 80 km/h greičiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. Mitunevičius nurodė, jog greitį susidūrimo metu jis apskaičiavo atstumą dalijant iš laiko, per kurį atstumas buvo įveiktas. Laikas buvo užfiksuotas įvykio vietos vaizdo įraše, tuo tarpu atstumą nustatė kompiuterine programa „DTP Ekspert“ pažymėjęs atitinkamus taškus. To paties teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas K. Graželis parodė, jog V. Mitunevičius, pasirinkęs atskaitos tašką – vaizdo įraše matomą namą raudonu stogu, neįvertino vaizdo kokybės, tuo tarpu vienas pikselis vaizdo įraše (skaičiuojant atstumą) duoda apytiksliai 4 metrus paklaidos. Anot eksperto K. Graželio, jei nuo vienos vietos perspektyvoje iki kitos vietos paklaida yra 12 metrų, be to, atskaitos taškas duoda 4 metrus paklaidos (16 metrų 50 metrų atstumui), o sudaro apie 25 procentus viso atstumo paklaidos. V. Mitunevičius sutiko, kad paklaida pagal pikselius yra, tačiau nurodė abejojantis, jog ji gali būti 12 metrų. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. Mitunevičius taip pat nurodė, jog motociklo greitį susidūrimo metu – 80 km/h, patvirtina jo pirminėje 2016 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. MV 2016-40 pateikti skaičiavimai, kurie parodo, jog automobilio „Volkswagen Passat“ sugadinimo pobūdis ir intensyvumas iš esmės atitinka nustatytą motociklo greitį susidūrimo metu - 86 km/h. V. Mitunevičius taip pat nurodė, jog, skaičiuojant automobilių susidūrimą, nustatė, kad automobilio „Volkswagen Passat“ greičio pokytis buvo maždaug 10 km/h, nuo tokio greičio suveikia automobilio saugos oro pagalvės, o automobilio „Volkswagen Passat“ sugadinimo energetinis ekvivalentas yra nuo 15-20 km/h, paskaičiavus programa, gavosi maždaug 17 km/h. Jo manymu, motociklo greičiui susidūrimo metu buvus apie 40 km/h, būtų kitokie automobilio sugadinimai, kur kas mažesni. Tačiau tokią V. Mitunevičiaus išvadą paneigė tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. Šakėnas, tiek apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas D. Jucius. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. Šakėnas parodė, jog motociklo greičiui susidūrimo metu buvus 80 km/h, nukentėjusysis nebūtų likęs ant motociklo, prisiglaudęs prie automobilio šono. Iš D. Juciaus parodymų matyti, jog atliekant eismo įvykio ir vaizdo ekspertizę buvo naudotas kitoks automobilio „Volkswagen Passat“ sugadinimo energetinis ekvivalentas – EES – 2,69 km/h. Toks ekvivalentas buvo užfiksuotas specialia programa, fiksuojančia kiekvieną motociklo prisilietimą prie automobilio. Visi automobilio sugadinimai padaryti ne vieno smūgio metu, nes motociklas atsitrenkęs į automobilio šoną dar pasisuko ir prisiglaudė šonu. Pirmo susidūrimo metu programa fiksavo EES 2,69 km/h, antro prisilietimo metu fiksavo 0 km/h, trečio prisilietimo metu fiksavo 0,6 km/h. Atlikto modeliavimo rezultatai parodė, kad artimose į po įvykio buvusias padėtyse transporto priemonės sustoja, susidūrimo metu motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ judėjimo greičiui esant nuo apie 35 km/h iki apie 45 km/h, automobiliui „Volkswagen Passat“ judant nuo apie 12 km/h iki apie 22 km/h greičiu. Labiausiai tikėtinas transporto priemonių judėjimo greitis bei mažiausios paklaidos gaunamos susidūrimo metu automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo greičiui buvus apie 17 km/h, o motociklo judėjimo greičiui buvus apie 40 km/h. Programa parodė, kad mažiausios paklaidos gaunamos esant tokiems greičiams. Be to, ekspertas D. Jucius parodė, jog tais atvejais, kai važiuodamas 80 km/h greičiu motociklas atsitrenkia į automobilio šoną, jis galva atsitrenkia į stogą ir jį deformuoja, o pats žūsta. Kitu atveju motociklininkas gali „perskirsti“ automobilio viršų ir nukristi ant važiuojamosios dalies už paties automobilio, tačiau techniniu požiūriu likti ant motociklo negali. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju motociklininkas sugebėjo išsilaikyti ant motociklo, kas tikėtina tais atvejais, kai susidūrimo greitis yra 40 km/h. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatant, kurio eismo įvykio dalyvio - A. J. ar D. M. - veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, vadovaujasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-113(17), 11K-247(17), 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvada Nr. 11-448 (15), o ne V. Mitunevičiaus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktomis 2016 m. liepos 13 d. Nr. MV 2016-40 ir 2017 m. gruodžio 1 d. Nr. MV 2017-68 išvadomis. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog V. Mitunevičiaus išvada dėl motociklo iki susidūrimo ir susidūrimo metu buvusio greičio, kurios pagrindu konstatuota, jog būtent D. M. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, yra paneigta dviejų skirtingų Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų pateiktomis išvadomis, jų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, taip pat liudytojos A. S. parodymais, jog nukentėjusysis po susidūrimo liko ant motociklo, buvo atsirėmęs į automobilį šalmu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir eismo įvykio vietos planu, iš kurio matyti, jog prie automobilio „Volkswagen Passat“ kairiojo šono yra prigludęs motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog automobilio kėbulas susidūrimo metu apgadintas minimaliai. Abejoti V. Mitunevičiaus atlikto tyrimo, po kurio pateikta 2017 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. MV 2017-68, patikimumu, neabejotinai verčia ir tai, jog ekspertas, nustatinėdamas motociklo greitį susidūrimo metu, atstumą nustatė kompiuterine programa „DTP Ekspert“, aprobuota Rusijos Federacijoje, pažymėjęs atitinkamus taškus. Nukentėjusiojo atstovė į bylą pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 18 d. raštą, patvirtinantį, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi ir nenaudoja kompiuterio programos „DTP Ekspert“, taip pat neturi jokios informacijos apie šią programą, jos galimybes ir naudojimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas K. Graželis parodė, jog atliekant tyrimą naudojamos programos turi būti aprobuotos arba nurodytas jų aprobacijos procesas. Apygardos teismo nuomone, kilus ginčui dėl įrodymų patikimumo, patikimomis laikomos specialistų ar ekspertų išvados, kurios padaromos naudojant Lietuvos Respublikoje aprobuotas tyrimo metodikas, programas, įrangą.Apeliaciniame skunde 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvados Nr. 11-448(15) pagrįstumas kritikuojamas ir dėl to, jog joje eismo įvykio eiga yra tik tikėtina, ji atlikta tik iš tyrėjo pateiktos medžiagos, neapžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir neatlikus jokių reikalingų matavimų, taip pat nevertinus vaizdo įrašo duomenų bei jų pagrindu nemodeliavus automobilio judėjimo prieš eismo įvykį. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad ekspertų ar specialistų išvados yra tikėtinos, savaime nepaneigia jų pagrįstumo ir nereiškia, kad teismas, remdamasis minėtomis išvadomis, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. byla 2K-154-699/2016). Be to, kaip teisingai pastebėta nukentėjusiojo atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą, tik 2015 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. 11-448 (15) 1 punkte duodama tikėtina išvada apie eismo įvykio eigą, tuo tarpu 4-6 punktuose nurodytos išvados nėra tikėtinos. Taigi nėra tikėtina specialisto V. Šakėno išvada, kad vairuotojos A. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Be to, ne tikėtina, o kategoriška išvada, jog pagrindinė sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu techniniu požiūriu buvo A. J. padaryti KET pažeidimai, padaryta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17). Dar vienas iš apeliaciniame skunde nurodytų V. Šakėno atlikto tyrimo trūkumų – tai, jog jis buvo atliktas nevertinus vaizdo įrašo duomenų bei jų pagrindu nemodeliavus automobilio judėjimo prieš eismo įvykį, buvo pašalintas apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskyrus eismo įvykio ir vaizdų ekspertizę - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) pateiktos išvados buvo padarytos atliekant vaizdų tyrimą, t. y. įvertinus įvykio vietos vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Tuo tarpu atsakant į skundo argumentą dėl V. Šakėno atlikto tyrimo tik iš tyrėjo pateiktos medžiagos, neapžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir neatlikus jokių reikalingų matavimų, teismas pažymi, jog atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą, fiksuoti situaciją eismo įvykio vietoje yra policijos pareigūnų, tyrėjų, o ne ekspertų tiesioginė funkcija. Be to, 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvados Nr. 11-448(15) pagrįstumas kritikuojamas ir dėl to, jog joje nėra atsakyta, ar nuteistoji turėjo galimybę per galinio vaizdo veidrodėlius matyti atvažiuojantį D. M. vairuojamą motociklą ir objektyviai suvokti, kad sudaro kitai transporto priemonei kliūtį, taip pat ar galėjo tokioje situacijoje įvertinti jo greitį. Į šį skundo argumentą buvo atsakyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akto Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) išvadoje. Joje nurodoma, jog techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja A. J. neturėjo objektyvios galimybės matyti, tikėtina nuo apie 44,7 m iki 55,5 m atstumu nuo susidūrimo vietos buvusio motociklo. Teismas vadovaujasi būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) ir atmeta V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2016-40 esančius teiginius, jog prieš įvažiuojant į antrą eismo juostą nuteistoji negalėjo matyti artėjančio motociklininko per jokį galinio vaizdo veidrodėlį, kadangi tokią išvadą V. Mitunevičius padarė, kaip jau konstatuota, klaidingai nustatęs motociklo judėjimo greitį. Be to, teismas sutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) nurodomais teiginiais, jog A. J., vykdydama posūkio į kairę manevrą, privalėjo vertinti ne tik veidrodžiuose matomą vaizdą, bet ir pasukti galvą į kairę, taip įvertinant situaciją veidrodžių neaprėpiamose zonose. Skunde taip pat teigiama, jog specialistas visiškai nevertino ir nukentėjusiojo veiksmų, kuomet jis, atsiradus kliūčiai, manevravo į kairę, užuot apvažiavęs atsiradusią kliūtį iš dešinės. Atsakant į šį skundo argumentą, teismas, visų pirma, pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) pateikiamoje išvadoje konstatuota, jog vertinant filmuotoje medžiagoje matomą vaizdą bei įvykio vietoje esančius pėdsakus, nėra pagrindo teigti, jog motociklas „Suzuki GSX-R1000“ į kairę buvo nusukinėjamas siekiant apvažiuoti automobilį „Volkswagen Passat“ iš kairės (pro automobilio priekinę dalį), kas techniniu požiūriu būtų nepriimtina. Antra, teismas pažymi, jog galimybės apvažiuoti kliūtį iš dešinės, nukentėjusysis neturėjo objektyviai, kadangi pirmoje eismo juostoje stovėjo kitos transporto priemonės. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) esantis 13 paveikslas, iš kurio matyti, jog pirmoje eismo juostoje stovi du motociklai, bei liudytojų D. S. ir A. L. parodymai, jog pirmoje eismo juostoje stovėjo motoroleris.A. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, taip pat nepaneigia jos teiginiai, kad ji, iš lėto važiuodama pirmąja eismo juosta ir po kurio laiko rodydama posūkio signalą, persirikiavo į antrąją eismo juostą, kuriuos, nuteistosios manymu, patvirtina ir liudytojų D. S. bei A. L. parodymai. Pažymėtina, jog šie nuteistosios ir liudytojų teiginiai prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akto Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) išvadai, jog į padėtį, kurioje susidūrimo momentu buvo automobilis „Volkswagen Passat“ atvažiavo manevrą pradėjęs iš savo judėjimo krypties pirmos eismo juostos, ne mažesniu kaip 3,2 m atstumu nuo priešpriešinio eismo juostas skiriančios horizontalaus kelio ženklinimo linijos. Tokia išvada buvo padaryta atlikus automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo modeliavimą eismo įvykių tyrimo programa „PC-Crash“. Visų pirma, buvo modeliuojama galimo automobilio judėjimo trajektorija, kuria važiuojant automobiliu „Volkswagen Passat“ posūkio į kairę manevras buvo pradėtas prieš tai nesustojus iš kraštinės dešiniosios padėties. Atlikus modeliavimą nustatyta, kad kraštinė dešinioji padėtis, iš kurios automobiliu „Volkswagen Passat“ galėjo būti pradėtas posūkio į kairę manevras, tai yra automobilis pradėjo suktis link važiuojamosios dalies vidurio, yra apytiksliai nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir vienas iš galimų laikų, kurį automobilis užtruko manevro metu, kol privažiavo susidūrimo vietą, yra apie 2,6 sekundės. Atsižvelgus į liudytojų D. S. ir A. L. parodymus, jog A. J. į antrą eismo juostą persirikiavo laipsniškai, privažiavus vidurio punktyrinę liniją, sustojo, buvo modeliuojama galimo automobilio judėjimo trajektorija sąlyginai priimant, kad prieš manevrą automobilis „Volkswagen Passat“ buvo sustojęs. Atliekant šį modeliavimą, nustatyta, kad į padėtį, kurioje buvo susidūrimo momentu, iš sustojimo vietos pajudėjęs automobilis „Volkswagen Passat“ atvažiuoja manevrą pradėjęs iš savo judėjimo krypties pirmos eismo juostos kairiosios pusės, o manevro metu sugaišo apie 3,17 s. Modeliuojant nustatytomis aplinkybėmis posūkio į kairę manevras buvo pradėtas ne mažesniu kaip 3,2 m atstumu nuo priešpriešinio eismo juostas skiriančios horizontalaus kelio ženklinimo linijos. Be to, priešingai nei skunde nurodo A. J., jos parodymų, kad automobilis sukosi iš antros eismo juostos, nepatvirtina ir D. D. parodymai. Šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Iš jų matyti, kad D. D. negalėjo paaiškinti kaip automobilis judėjo, kaip rikiavosi, nematė ar nuteistoji buvo įjungusi posūkio signalus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, sprendžiant kaltės klausimą, apsiribojo tik A. J. veiksmų vertinimu. Patikrinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad motociklo vairuotojo D. M. veiksmai pirmosios instancijos teisme buvo analizuojami ir vertinami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame vertinta aplinkybė, jog nukentėjusiojo neleistini veiksmai – apie 20 km/h (nustatyta, kad nukentėjusysis važiavo apie 70 km/h, o leistinas greitis 50 km/h) viršytas greitis, taip pat siejami su kilusiais padariniais, tačiau būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo nuteistosios kelių eismo taisyklių pažeidimai, nes nukentėjusiajam kliūtis antroje eismo juostoje būtų sudaryta ir tuo atveju, jei jis nebūtų viršijęs leistino greičio. Taigi, net ir D. M. laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis būtų įvykęs. Be to, nukentėjusiojo rizikingas elgesys skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taigi į tai atsižvelgta nuteistajai skiriant bausmę, bei sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šį skundo argumentą nuteistoji iš esmės grindžia specialisto V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvada Nr. MV 2016-40, jog iki susidūrimo transporto priemonių padėtys buvo 5,5 s laiko momente, o nuo motociklo priekio iki automobilio galinės dalies tuo momentu buvo 135 m atstumas ir D. M. galėjo tiesiogiai matyti judėjusį kairio posūkio trajektorija link antros eismo juostos apeliantės vairuojamą automobilį. Tokioje situacijoje D. M., važiuodamas nustatytu 96 km/h greičiu, pastebėjęs judėjusį link antros eismo juostos automobilį „Volkswagen Passat“, galėjo ne tik efektyviai stabdydamas, bet ir stabdydamas ne staigiai (maždaug pusę maksimalaus stabdymo efektyvumo), visiškai sustabdyti motociklą iki atitinkamoje padėtyje buvusio minėto automobilio (tokiomis sąlygomis sustabdyti motociklą reikėjo apie 132 m atstumo). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta anksčiau, eksperto V. Mitunevičiaus 2016 m. liepos 13 d. išvada Nr. MV 2016-40 nesivadovauja. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 2 d. ekspertizės akte Nr. 11K-113(17), 11K-247(17) konstatuota, jog tikėtina, kad automobiliui „Volkswagen Passat“ pradedant posūkio manevrą į kairę, priklausomai nuo automobilio „Volkswagen Passat“ judėjimo aplinkybių manevro metu, 68,3 km/h greičiu važiavęs motociklas „Suzuki GSX-R1000“ susidūrimo su automobiliu vietos buvo neprivažiavęs nuo apie 44,7 m iki 55,5 m atstumu, susidariusioje situacijoje, 68,3 km/h greičiu važiuojančio motociklo vairuotojas D. M. neturėjo techninės galimybės jo sustabdyti neprivažiuojant susidūrimo vietos. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad KET 106, 109, 111, 3 priedo 1.1 punktuose nustatyti įpareigojimai transporto priemonės vairuotojui privalomi nepriklausomai nuo to, ar kitas eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.2018 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė Beata Vilienė prašė nukentėjusiojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą 500 Eur sumai. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo tik nuteistoji, į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tokį prašymą tenkina, bei vertina, jog prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, advokatė Beata Vilienė atstovavo nukentėjusiojo interesus visuose šešiuose Kauno apygardos teisme vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atitinka advokatės darbo sąnaudas, yra proporcinga jos atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš nuteistojo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo D. M. naudai 500 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.