Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P., atstovaujamo advokatės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-21936-945/2015 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei notarei J. M., trečiajam asmeniui BAB „Ūkio bankas“ dėl vykdomojo įrašo paprastajame neprotestuotiname vekselyje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. 2009-02-27 vekselis turi visus privalomus rekvizitus, jis neturi jokių formalių trūkumų, yra teisėtas ir galiojantis, aiškiai nurodyta, kad besąlygiškai privalo sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Vekselis yra neprotestuotinas - t.y. vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Išieškotoja BAB Ūkio bankas, yra teisėta šio vekselio turėtoja. Vekselis pateiktas apmokėjimui ĮPVĮ 36 str. nustatytu laiku. Vekselio turėtojas įvykdė savo pareiga pateikti vekselį apmokėjimui. Laiškas vekselio davėjui buvo išsiųstas 2012-04-06.

2. Vekselio mokėjimo terminas yra „jį pateikus”. Vekselis išrašytas paruoštame paprastojo vekselio blanke, ir vieta, kurioje turi būti mokėjimo terminas, šiame blanke yra tiksliai nurodyta. ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, tačiau vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti ar pratęsti. Vekselyje šis terminas yra pratęstas 60 mėnesių nuo jo pasirašymo dienos t.y. nuo 2009-02-27. Toks vekselis gali būti pateiktas apmokėjimui bet kuriuo metu per vienerius metus arba per kitą vekselyje nurodytą laiko tarpą. 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje Civilinė byla 3K-3-174/2014 pasisakė dėl vekselių, kurių mokėjimo terminas „jį pateikus“. Šiuo atveju vekselis buvo pateiktas apmokėjimui. 2012-04-06 Vekselio davėjui išsiųstas reikalavimas apmokėti vekselį, ir 2012-04-13 Vekselio davėjui, kaip, kad numatyta ĮPVĮ 47 str., išsiųstas pranešimas, kad vekselis neapmokėtas. ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinta, kad nustatytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda ir neįtakoja vekselio turėtojo teisių ir nėra kliūtis išduoti vykdomąjį įrašą. 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausio teismo nutartyse Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2014 ir civilinė byla Nr. 3K-3-14/2014 yra aiškinama, kad nei ĮPVĮ, nei Tvarkoje nenustatyta, kaip turėtų būti įrodinėjamas pranešimų apie neapmokėjimą pateikimas. ĮPVI 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė pranešti bet kokia forma. Teismas taip pat nurodo, kad net ir formalūs pranešimų apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant vykdomuosius įrašus neteisėtumo.

3. Šiuo atveju notaras nėra materialinio teisinio santykio šalis. Notaras šiuo atveju yra netinkama šalis kaip atsakovas. Esant tokiam ieškiniui, bylos baigtis sudarant taikos sutartį nebūtų įmanoma, nes notaras net negali būti tokios sutarties subjektu. Nėra jokios materialinės teisės normos, nei jokio materialinio teisinio santykio tarp atsakovės kaip notaro ir ieškovo. Tai, kad ĮPVĮ nurodyta, jog notarų vykdomieji įrašai ginčijami ieškininės teisenos tvarka, nereiškia, kad ginčijant notaro veiksmus tai turi būti atliekama ieškininės teisenos tvarka. Faktiškai ieškovas ginčija notaro atliktą veiksmą ir toks veiksmas turėtų būti ginčijamas ypatingosios teisenos tvarka. LR Civilinio proceso kodekso 512 str. numato tokio apskundimo terminus, ir ieškovas yra juos praleidęs. ĮPVĮ 82 straipsnyje nurodyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Šis straipsnis viso ĮPVĮ kontekste reiškia, kad notarui atlikus vykdomąjį įrašą ir ginčijant vekselio teisėtumą, jo galiojimą, skolos pagal vekselį dydį, turi būti reiškiamas ieškinys vekselio turėtojui, davėjui ar kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, bet ne notarui kaip atsakovui.

1. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijamas vykdomasis įrašas buvo atliktas teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir ĮPVĮ nuostatų. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovas iš esmės atkartojo tik tas pačias aplinkybes, kurias pateikė ir savo ieškinyje pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, jog teismas būtų pažeidęs ar netinkamai taikęs materialinės ar procesinės teisės normas (CPK 329 str. ir 330 str.), dėl ko būtų pagrindas sprendimą naikinti (CPK 326 str.).

2. Ieškovas painioja vekselio mokėjimo terminą (jį pateikus) (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 1 p.) su vekselio pateikimo apmokėti terminu (ĮPVĮ 36 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju buvo išduotas vekselis, kuris apmokamas jį pateikus: vekselyje nurodoma, jog apmokėjimas siejamas su vekselio pateikimu, tuo tarpu pateikimo apmokėti terminas pratęstas 60 mėn., skaičiuojant nuo išrašymo momento. Iš vekselio turinio matyti, jog vekselio davėjas įsipareigojo vekselį apmokėti iš karto po pareikalavimo jį apmokėti pateikus vekselį, tuo tarpu 60 mėn. terminas nustatytas siekiant pratęsti vekselio, mokėtino jį pateikus, terminą nuo įstatyme nurodytų 1 m. iki 60 mėn. Vekselis buvo išduotas 2009-02-27, reikalavimas apmokėti pateiktas 2012-04-04, o ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas 2012-05-04. Taigi akivaizdžiai laikytasi vekselyje bei ĮPVĮ nustatytų terminų.

3. Apeliantas nurodo klaidingas aplinkybes, jog vekselio turėtojas nebuvo pateikęs vekselio mokėtojui reikalavimo apmokėti vekselį. BAB „Ūkio bankas“ tinkamai įvykdė savo pareigą pateikti vekselį apmokėjimui, laiškas ieškovui buvo išsiųstas 2012-04-06 jo gyvenamosios vietos adresu (šį adresą ieškovas nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose). Taigi visos vykdomojo įrašo atlikimo procedūros buvo atliktos tinkamai.

4. Ieškovo byloje kelti klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais byloje pagal ieškovo ieškinį Ūkio bankui dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu - Kauno apygardos teismo 2014-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2046-527/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-351-196/2015.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015 ir k t.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 27 d. ieškovas (vekselio davėjas) išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas besąlygiškai privalo sumokėti AB Ūkio bankui (vekselio turėtojui) 4 077 300 USD sumą, už vekselio sumą skaičiuojama 11, 27 proc. metinių palūkanų, kuris turėjo būti apmokėtas jį pateikus, o pateikimo terminas - per 60 mėnesių nuo jo išrašymo (CK 1.105 straipsnio 1 dalis).

Vekselyje aiškiai nurodyta, kad vekselio davėjas pratęsia šio vekselio, mokėtino jį pateikus, pateikimo apmokėti terminą ir šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 60 mėnesių (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 36 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Šis terminas vekselio davėjo gali būti sutrumpintas arba pratęstas. Vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotą vekselį, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti ir, tuo atveju, jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant galimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad vekselio gavėjas neturėjo teisės kreiptis į notarą vykdomojo įrašo, ir notarė turėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, nes nebuvo pasibaigęs 60 mėnesių apmokėjimo terminas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą šį apelianto argumentą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams bei išvadoms, kurių pagrindu ieškinys atmestas, t.y. nenustačius notarės veiksmų neteisėtumo. Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad vekselio mokėjimo terminą (jį pateikus) reguliuoja ĮPVĮ 35 str. 1 d. 1 p., o vekselio pateikimo apmokėti terminą - ĮPVĮ 36 str. 1 d.. Nagrinėjamu atveju buvo išduotas vekselis, kuris apmokamas jį pateikus: vekselyje nurodoma, jog apmokėjimas siejamas su vekselio pateikimu, tuo tarpu pateikimo apmokėti terminas pratęstas 60 mėn., skaičiuojant nuo išrašymo momento.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. balandžio 4 d. AB Ūkio bankas ieškovui pateikė reikalavimą apmokėti ginčijamą vekselį, pranešime nurodė, kad neapmokėta vekselio dalis – 1 000 000 USD, kad bus išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis išieškojimas pagal vekselį, 2012 m. balandžio 11 d. raštu pranešė, kad 1 000 000 USD skola vekselio turėtojui nesumokėta. Ginčijamas vykdomasis įrašas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas 2012-05-04, pateikus AB Ūkio bankas prašymą dėl vykdomojo įrašo, vekselio kopiją, 2012 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. raštai bei jų išsiuntimą ieškovui patvirtinančius duomenis (b.l. 64-75). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad vekselio turėtojas būtų netinkamai įvykdęs ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje (pateikti vekselį apmokėti) ir 47 straipsnyje (pranešti apie jo neapmokėjimą) nustatytą pareigą ir atitinkamai, kad notaras nepagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą nesilaikydamas ĮPVĮ ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (CPK 185 str.).

Apeliantas neginčija aplinkybės, kad vekselis galioja, įstatyme nustatyta tvarka nėra nuginčytas, nuo pareikalavimo apmokėti vekselį iki ieškovo kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip 4 metai, o nuo vekselio išdavimo daugiau kaip 6 metai, ieškovas žino apie jam kilusią pareigą apmokėti vekselį, o atsakovės reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu vekselio davėjas būtų norėjęs, jog vekselis būtų pateiktas apmokėjimui po 60 mėnesių nuo jo išrašymo dienos, pastaroji sąlyga turėjo būti įrašyta vekselio mokėjimo termino grafoje įrašant ne „jį pateikus“, bet „po 60 mėnesių nuo išrašymo dienos“. Iš vekselio turinio matyti, jog toks mokėjimo terminas nebuvo nurodytas. Vekselio turinys vienareikšmiškai atskleidė, jog vekselio davėjas įsipareigojo vekselį apmokėti iš karto po pareikalavimo jį apmokėti pateikimo, tuo tarpu 60 mėnesių terminas pastabose nustatytas siekiant pratęsti vekselio, mokėtino jį pateikus, terminą nuo įstatyme nurodytų vienerių metų iki 60 mėnesių. Todėl šią sąlyga aiškinti kitaip nei aiškino pirmosios instancijos teismas nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami argumentai, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktų teisinių argumentų visuma, sprendžia, kad apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas prašo iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikė nei prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, nei rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,68 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.