- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-880-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00290-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- T. A.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės A. A. ieškinį atsakovui T. A. (T. A.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. A. ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti pavardes: „A.“ ir „A.“; nepilnamečio sūnaus D. A. (D. A.) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol sūnui sukaks 18 m., po 926 Eur dydžio išmokas per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą – 10 312 Eur, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovui už ieškovei liekančią didesnę santuokos metu įgyto bendro nekilnojamojo turto dalį priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją, sudarančią 34 650 Eur, išdėstant šios piniginės kompensacijos mokėjimą 5 m. laikotarpiui; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą „Faro Solidus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW X5“ 3.0 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei už atsakovui liekančią didesnę santuokos metu įgyto bendro turto (automobilių) dalį priteisti piniginę kompensaciją, sudarančią 2 853 Eur, išdėstant šios piniginės kompensacijos mokėjimą 5 mėn. laikotarpiui; atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „GF Bankui“ po santuokos nutraukimo pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. A. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. A. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti uzufrukto teisėmis ieškovei; 2) nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką: I) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir dienotvarkę 1 d. kiekvieną savaitę po 4 val., viso atsakovo bendravimo su vaiku metu kartu dalyvaujant ieškovei; II) apie planuojamą atsakovo bendravimo su vaiku D. A. laiką, atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne mažiau kaip likus 2 d. iki numatomo bendravimo pradžios; III) jeigu atsakovas pageidauja bendravimo su vaiku laiku yra iš anksto suplanuota kitokia vaiko dienotvarkė, kurios nėra galimybės pakeisti (įskaitant, bet neapsiribojant: vizitai pas gydytojus, buvimas sanatorijoje, arba jeigu vaikas ir/arba ieškovė tuo metu serga) atsakovas turi pasirinkti kitą bendravimo su vaiku laiką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-02-21 nutartimi ieškovės A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Šalies argumentai
4. Atsakovas T. A. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-21 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko D. A. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę A. A.; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir dienotvarkę 1 d. kiekvieną savaitę po 4 val. ir 1 savaitgalį per mėnesį su nakvyne, bendraujant nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, apie planuojamą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, atsakovas infomuoja ieškovę iš anksto, ne mažiau kaip likus 2 d. iki numatomo bendravimo pradžios, jeigu atsakovas pageidaujamu bendravimo su vaiku laiku yra iš anksto suplanuota kitokia vaiko dienotvarkė, kurios nėra galimybės pakeisti (įskaitant, bet neapsiribojant: vizitai pas gydytojus, buvimas sanatorijoje, arba jeigu vaikas ir/arba ieškovė tuo metu serga) atsakovas turi pasirinkti kitą bendravimo su vaiku laiką. Nurodė, kad:
4.1 atsakovas dirba Lietuvos kalėjimų tarnyboje, darbo užmokestį sudaro apie 1 200 Eur. Prie vaiko išlaikymo prisidėdavo kas mėnesį skirdamas 200 Eur bei papildomai (lėšos šventinėms dovanoms ir pan.);
4.2 ieškovė administruoja įsteigtą D. A. labdaros ir paramos fondą, todėl daugelį vaiko poreikių tenkina iš šio paramos fondo suaukotų lėšų;
4.3 atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro maždaug 600 Eur / mėn. Priteisus laikinam vaiko išlaikymui 500 Eur, atsakovui pragyvenimui liktų tik 100 Eur. Kadangi ieškovė vaiko poreikius didžiąją dalimi tenkina iš gaunamų paramos ir labdaros fondo lėšų, o atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus, prašo sumažinti paskirtą laikiną išlaikymą iki 350 Eur;
4.4 7 metus nuo pat vaiko gimimo atsakovas vaiką augino kartu, būdavo dienų, kai atsakovas vienas rūpindavosi vaiku. Atsakovas gyvena kartu su tėvais ir močiute, todėl vaikui būnant su atsakovu, atsakovas visada turi pagalbą iš šalies, jei jos prireiktų. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad vaikui būnant su tėvu, vaikas patiria stresą, kadangi atsakovas su ieškove visus 7 metus kartu gyveno ir augino vaiką, slaugė, vaikas yra pripratęs prie atsakovo ir jo šeimos. Atsakovas supranta kaip prižiūrėti ir tenkinti vaiko poreikius bei spec. poreikius, o bendravimo siaurinimas be nakvynių ir susitikimai tik su ieškovės priežiūra – neturi svaraus objektyvaus pagrindo. Prašo pakeisti bendravimo tvarką atsakovui susitikti su vaiku be ieškovės priežiūros ir su nakvynėmis .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-21 nutartį ir nustatė: 1) priteisti iš atsakovo T. A. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko D. A. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę A. A.; 2) i) atsakovas T. A. su nepilnamečiu vaiku D. A. bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir dienotvarkę 1 d. kiekvieną savaitę po 4 val. ir 1 savaitgalį per mėnesį su nakvyne bendraujant nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro; ii) apie planuojamą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne mažiau kaip likus 2 d. iki numatomo bendravimo pradžios; iii) jeigu atsakovas pageidaujamu bendravimo su vaiku laiku yra iš anksto suplanuota kitokia vaiko dienotvarkė, kurios nėra galimybės pakeisti (įskaitant, bet neapsiribojant: vizitai pas gydytojus, buvimas sanatorijoje, arba jeigu vaikas ir/arba ieškovė tuo metu serga) atsakovas turi pasirinkti kitą bendravimo su vaiku laiką – iki to laiko, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas. Nurodė, kad:
5.1 atsakovas su ieškove kartu gyveno nuo vaiko gimimo, kartu rūpinosi vaiku, nėra abejonių, kad atsakovas žino, kaip rūpintis sūnumi, geba užtikrinti spec. poreikius. Vaiko amžius leidžia atsakovui būti su vaiku be ieškovės stebėjimo viso susitikimo metu;
5.2 ieškovės gaunamos išmokos, darbo užmokestis bei pašalpos ir labdaros fondo administruojamos lėšos leidžia skirti vaiko poreikiams reikiamą sumą, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka skirti vaiko išlaikymui 350 Eur ir dėl savo finansinės padėties negali skirti ieškovės norimos sumos, atsakovo skirtina 350 Eur laikino išlaikymo suma yra pakankama būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė A. A. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisti iš atsakovo T. A. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko D. A. išlaikymui po 500 Eur, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę A. A.; 2) nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku D. A. bendrauja, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir dienotvarkę po 4 val. kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį, laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., bendravimas vyksta viešoje, neutralioje aplinkoje, kitoje vietoje nei dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje, viso atsakovo bendravimo su vaiku metu kartu dalyvaujant ieškovei, bei numatant, kad bendravimo su vaiku metu atsakovas su transporto priemone kartu su vaiku ir ieškove nevažiuoja; 2) apie planuojamą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne mažiau kaip likus 2 d. iki numatomo bendravimo pradžios šalys suderina tikslų atsakovo buvimo su vaiku laiką; 3) jeigu atsakovo pageidaujamu bendravimo su vaiku laiku yra iš anksto suplanuota kitokia vaiko dienotvarkė, kurios nėra galimybės pakeisti (įskaitant, bet neapsiribojant: vizitai pas gydytojus, buvimas sanatorijoje, arba jeigu vaikas ir / arba ieškovė tuo metu serga) atitinkamą dieną atsakovas vaiką turi teisę lankyti vaiko buvimo vietoje, o nepasinaudojus šia teise atsakovo bendravimo laikas su vaiku kitam bendravimo laikui neperkeliamas. Nurodo, kad:
6.1. sumažindamas laikino išlaikymo sumą teismas rėmėsi deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais atsakovo teiginiais apie jo prastą turtinę padėtį ir tikrovės neatitinkančiais atsakovo teiginiais apie tai, kad vaiko poreikiai (didžioji jų dalis) gali būti tenkinami iš ieškovės įsteigto labdaros ir paramos fondo gaunamomis lėšomis;
Atsiliepimas
6.2. atsakovas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis sunki dėl turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nepridėjo tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovo įsipareigojimai UAB „Tele2“ ir UAB „GF bankui“ sudaro ne daugiau kaip po 395 Eur / mėn. Nepagrįstas teiginys, kad šalys iš atsakovo dėdės M. Š. (M. Š.) skolinosi 10 000 Eur saulės elektrinei įrengti, nepateikti duomenys apie tokios skolos egzistavimą;
6.3. atsakovas nepateikia duomenų apie faktines išlaidas komunaliniams mokesčiams. Būste nėra vandentiekio, būstas šildomas krosnimi, tikėtina, kad atsakovas išlaidų komunalinėms paslaugoms nepatiria arba jos yra nežymios. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas dėl finansinės padėties negali skirti 500 Eur laikino išlaikymo;
6.4. iki 2024 m. sausio mėnesio nemaža dalis nepilnamečio vaiko poreikių buvo tenkinami iš sūnaus vardu atidaryto labdaros fondo lėšų, tačiau į fondą gaunamos lėšos yra nepastovios. 2024-02-19, ieškinio pateikimo dieną, fondo banko sąskaitoje likutis buvo 25,95 Eur, šiuo metu lėšų likutis yra 127,95 Eur, per daugiau nei 2 savaites fonde lėšų suma padidėjo vos apie 100 Eur. Iš fonde esančių lėšų neįmanoma didžiąja dalimi patenkinti vaiko poreikių;
6.5. ieškovės darbo užmokestis sudaro 420 Eur, kitos iš valstybės gaunamos pašalpos / išmokos sudaro ne daugiau kaip 780 Eur. Per keletą savaičių ieškovė (iš savo, o ne iš fondo lėšų) vaikui skyrė 750 Eur. Vasario mėnesį dalis vaiko poreikių buvo tenkinami iš ieškovės artimųjų lėšų. 500 Eur išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas;
6.6. šalys neveda bendro ūkio daugiau nei 7 mėnesius, atsakovas negyvena kartu su vaiku, o intensyviau domėtis vaiku pradėjo tik prasidėjus teisminei mediacijai. Tai, kad iki tol šalys gyveno kartu, savaime nereiškia, kad atsakovas pakankamai dalyvavo vaiko gyvenime ir auklėjime. Šalims gyvenant kartu, atsakovas vaiko gyvenime dalyvavo minimaliai. Paskutinius metus atsakovas retai nakvojo namuose, dėl to sūnaus ryšys su atsakovu yra silpnas, be mamos buvimo šalia, buvimas su atsakovu kelia vaikui stresą. Atsakovas nedalyvavo vaiko slaugyme arba dalyvavo tik epizodiškai, jis nežino vaiko mitybos įpročių, nežino kokiems produktams vaikas yra alergiškas. Vaikas turi sunkią negalią dėl genetinės ligos ir kitų ligų, todėl sūnaus sveikatos būklė turi būti nuolat stebima;
6.7. atsakovas vienas su vaiku namuose nėra pasilikęs ilgiau kaip 1–2 val.. Atsakovas neturi gebėjimo suprasti vaiko poreikius ir nežino kaip į juos tinkamai reaguoti. Kai šalys gyveno kartu, visais vaiko poreikiais rūpinosi ieškovė, tai neleidžia daryti išvados, kad su vaiku likęs atsakovas gebės tinkamai užtikrinti vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, kuomet ieškovės nebus šalia;
6.8. atsakovas vienas su vaiku 1,5 val. praleido paskutinį kartą 2024-01-14, po kurių vaikas buvo alkanas, streso būsenoje, irzlus. Tuo tarpu po 2024-03-05 vaiko susitikimo su atsakovu metu, trukusio 4 val., kuomet dalyvavo ir ieškovė, vaikas buvo geros nuotaikos, laimingas, jautėsi saugus. Vaiko atskyrimas nuo motinos, net trumpam laikui, sukelia vaikui neigiamus išgyvenimus;
6.9. ieškovė nerimauja ir bijo, kad vaikas nebus saugus, kuomet atsakovas, be ieškovės, su vaiku važiuos transporto priemone. Atsakovui važiuojant automobiliu net 180 km / val. greičiu, sprogo padanga. Ieškovės buvimas kartu su vaiku sumažintų riziką, kad atsakovas kelyje nesielgtų pavojingai. Teismo nutartyje nenurodyta, kodėl privalomas ieškovės dalyvavimas yra netinkamas ir pašalintas iš laikinos bendravimo tvarkos;
6.10. teismas nesiaiškino ir neįsitikino, ar atsakovas turi galimybę užtikrinti sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, kurios būtų tinkamos vaikui nakvoti. Name nėra tinkamų sąlygų, nėra tiekiamo karšto vandens, šaltas vanduo laikomas kibire (nėra vandentiekio, kieme yra šulinys, kurio vandens kokybė nėra ištirta), namuose nėra kriauklės, vonios, tualetas yra tik lauke. Atsakovo gyvenamojo namo naudingo ploto pakaktų name gyvenant ne daugiau kaip 3 asmenims, todėl gyvenimas (laikinas buvimas) 5 asmenims neatitinka minimalių statybos techniniame reglamente nurodytų normų vienam asmeniui. Nesuprantama, kokiomis sąlygomis, namuose galėtų nakvotų 5 asmenys. Šalia namo yra tvora neaptvertas vandens tvenkinys, šalia kurio vaikui nesaugu ir pavojinga;
Šalies argumentai
6.11. ieškovė prašo numatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės šeštadienį arba sekmadienį 4 val., susitikimo su vaiku metu privalomai dalyvaujant ieškovei. Atsakovas su vaiku laiką leidžia viešoje, neutralioje aplinkoje, numatant, kad susitikimo metu kartu su vaiku ir ieškove nėra važiuojama kitur.
Atsiliepimas
7. Atsakovas T. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo A. A. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
7.1. ieškovė neginčija, kad atsakovo įsipareigojimai UAB „Tele2“ ir UAB „GF bankui“ sudaro 395 Eur / mėn. Atsakovo vidutiniškai gaunamas darbo užmokestis yra 1 149 Eur. Ši suma nurodyta su tiksline kuro kompensacija. Atsakovas turi finansinius įsipareigojimus: 171,41 Eur kreditoriui UAB „GF Bankui“, 200 Eur už telefonus ir telefono planus (į šias įmokas įtrauktas ir ieškovės telefonas) ir 200 Eur skola dėdei M. Š., kurią atsakovas moka nuo 2023 m. gegužės mėn. 9 800 Eur šalys pasiskolino saulės elektrinės įrengimui, pinigai buvo pervesti iš dėdės sąskaitos į ieškovės sąskaitą. Šalių dalis prievolė sudaro po 4 900 Eur, tačiau ieškovė savo prievolės dalies nevykdo, už ją šią prievolę visa apimtimi vykdo atsakovas;
7.2. M. Š. 2024-03-08 patvirtino, kad paskolino šalims 9 800 Eur saulės elektrinės įsirengimui, pervesdamas pinigus ieškovei dviem bankiniais pavedimais (2022-10-15 pervedė 5 000 Eur, 2023-05-07 – 4 800 Eur). M. Š. patvirtino, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. kas mėnesį jam atiduoda po 200 Eur. Skola dar negrąžinta, ieškovė dėdei grąžino 1 000 Eur, o atsakovas – 2 200 Eur;
7.3. šalims apsigyvenus skyrium, ieškovė gavo apie 3 000 Eur dydžio valstybės paramą už šalių įsirengtą saulės elektrinę, kuriai gauti paraiška buvo pateikta dar šalims gyvenant kartu, įrengta saulės elektrinė šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Gautos paramos lėšomis ieškovė su atsakovu nepasidalino ir visą sumą pasiliko sau. Ieškovė neatskleidžia savo turtinės padėties;
7.4. būsto išlaikymo ir komunaliniai mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 150–200 Eur, atsakovas šioms išlaidoms skiria apie 50 Eur. Ieškovė su sūnumi gyvendama pas savo tėvus, patiria tik simbolines išlaidas komunaliniams mokesčiams. Ieškovės gyvenamojoje vietoje gyvena 9 asmenys, sąskaitos dalinamos visiems gyventojams. Ieškovės išlaidų dalis yra gerokai mažesnė. Šalių lėšomis įrengta saulės elektrinė pilnai neišnaudoja pagamintos energijos ir energijos likutis parduodamas valstybei, už ką ieškovė gauna (arba gaus) kompensaciją;
7.5. atsakovui pragyvenimui lieka 577,59 Eur. Skiriant 350 Eur vaiko išlaikymui, atsakovui pragyvenimui liktų 227,59 Eur, o jeigu teismas priteistų vaiko laikinam išlaikymui 500 Eur, atsakovui pragyvenimui liktų vos 77,59 Eur, kai ieškovė teigia, kad negali pragyventi iš maždaug 400 Eur;
7.6. valstybės išmokos, kurios skirtos vaiko poreikiams tenkinti, sudaro apie 780 Eur, pridėjus 350 Eur atsakovo skiriamo vaikui laikino išlaikymo, gaunama 1 130 Eur. Be šios sumos prie vaiko išlaikymo pagal savo finansinę padėtį, prisideda ieškovė ir dar papildomai gaunamos vaiko paramos ir labdaros fondo sumos;
Šalies argumentai
7.7. ieškovė teigia, kad nuo 2024 m. vasario iki kovo mėnesio į fondą gaunamos paramos suma sudarė apie 200 Eur, tačiau nepasisako dėl paramos lėšų, gautų ilgesniuoju laikotarpiu, todėl nėra pagrindo sutikti, kad šios lėšos laikytinos vidutiniškai iš fondo veiklos gaunamomis sumomis. Ieškovė nutyli, kad ji gauna paramą ne tik iš sūnaus vardu įsteigto fondo, bet ir iš kitų fondų (pvz. Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo ir kt.). Ieškovė teigia, kad sūnui skiria virš 2 000 Eur, tačiau šalys niekada tiek neuždirbo, didesniems pirkiniams šalys skolindavosi (automobiliui, saulės elektrinei ir pan.). Didžiąją dalį santuokoje ieškovė nedirbo, todėl šalys gyveno tik iš atsakovo darbo užmokesčio ir gaunamų vaiko neįgalumo bei kitų vaikui skiriamų išmokų. Atsakovas stebisi, kad paramos fondo lėšos nėra tinkamos pajamos skaičiuoti vaiko išlaikymui, nes iš fondo lėšų buvo tenkinami vaiko poreikiai;
7.8. ieškovė pridėjo įrodymus, kad per keletą savaičių ji (iš savo, o ne iš fondo lėšų) skyrė vaikui 750 Eur apmokėdama už vaiko kineziterapiją ir ergoterapiją, teigia, kad vasario mėnesį dalis vaiko poreikių buvo tenkinami iš ieškovės artimųjų lėšų. Tai šalių šeimai nebūdingas vaiko poreikių tenkinimo būdas ir nerodo sistemiškumo. Kad šalių šeima iš savo lėšų negalėdavo leisti užtikrinti vaikui šių poreikių, patvirtina ieškinio priedai – sąskaitos išrašytos fondui, apmokėjimai iš fondo lėšų ir pan. Šalys nebūtų pajėgūs 750 Eur skirti nurodytoms vaiko paslaugoms, tam tikslui buvo įsteigtas fondas, yra gaunama kitų fondų parama;
7.9. ieškovė kaip išlaidas, patiriamas vaiko poreikiams tenkinti, nurodo nemokamai gautus daiktus. Pvz., viena iš pateiktų sąskaitų yra už kalėdinę eglutę, bet ją padovanojo Rimanto Kaukėno paramos fondas;
7.10. atsakovas praleisdavo mažiau laiko su sūnumi, ieškovė dirba tik paskutinius metus, anksčiau tik atsakovas išlaikė šalių šeimą. Dėl to jis nėra prastesnis tėvas ar nenusipelnęs galimybės leisti laiką su savo sūnumi be ieškovės. Atsakovas domisi vaiko sveikatos būkle per esveikata.lt puslapį, tačiau jame sužinoma informacija negali būti tokia išsami, kaip gydytojų specialistų nurodoma žodžiu. Atsakovas nėra svetimas vaikui, jis su vaiku gyveno 7-erius vaiko gyvenimo metus. Atsakovas yra vaiko tėvas, todėl jo teisė bendrauti su vaiku yra prigimtinė. Atsakovas bendrauja su vaiku mažai, dar labiau siaurinti jo bendravimo su sūnumi nėra pagrindo;
7.11. ieškovė pridėjo 2 vaiko nuotraukas po bendravimo su tėvu – vieną, kurioje vaikas yra liūdnas, o kitą, kurioje vaikas yra geros nuotaikos. Tačiau vaiko emocijos yra panašios. Vaikas turi sunkią negalią ir jo emocijos ne visada atspindi objektyvią situaciją. Tokio pobūdžio nuotraukos nėra pakankamas įrodymas teigti vaiko laimę ar nelaimę. Sūnus niekada nemiega ramiai dėl savo sveikatos būklės. Gerokai prieš skyrybas, sūnui buvo išrašyti raminantys vaistai, skirti ramesniam miegui. Atsakovas nemano, kad yra pagrindas teigti, kad būtent susitikimas su tėčiu sukelia vaikui miego sutrikimus.
7.12. paskutinis atsakovo susitikimas su sūnumi ir ieškove vyko 2024-03-03 atsakovo mamos namuose ir ieškovė neturėjo priekaištų dėl namo ploto ar kitų sąlygų. Nuotraukoje matomas kambarys yra atsakovo mamos, atsakovas su vaiku jame nebuvo, laiką leido atsakovo didesniame kambaryje. Atsakovo motinos kieme, kaip gyvenamieji pastatai, tarnauja du statiniai, todėl nuogąstavimai dėl minimalių ploto reikalavimų yra nepagrįsti. Atsakovas nesutinka, kad jo gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sudarytos sąlygos nakvoti ir būti. Nuotraukos patvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra švaru, šilta ir jauku – kambariai yra tvarkingi ir suremontuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikino išlaikymo dydį ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kadangi tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu / atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.
12. Ieškovė pateikė Labdaros ir paramos fondo banko sąskaitos išrašą; 2024-02-14 mokėjimo nurodymą už kineziterapijos paslaugas (300 Eur); 2024-03-02 mokėjimo nurodymą už ergoterapijos paslaugas (450 Eur); prašymą registruoti fondą JAR; juridinio asmens naudos gavėjų sąrašą; išrašą apie paramos fondą iš „Creditinfo“; 2024-01-14 vaiko nuotrauką; 2024-03-05 vaiko nuotrauką; atsakovo žinutę ieškovei; atsakovo gyv. būsto NTR išrašą; atsakovo gyv. būsto ortofoto; sūnaus 2 savaičių dienotvarkę.
13. Atsakovas pateikė 2022-04-01–2024-03-08 atsakovo banko sąskaitos išrašus apie darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas; 2024-03-08 M. Š. Patvirtinimą; 2022-10-15 ir 2023-05-07 M. Š. mokėjimo pavedimus ieškovei; įrodymus apie komunalinių paslaugų išlaidas; ieškovės padėką socialiniame tinklalapyje už Rimanto Kaukėno paramos fondo padovanotą kalėdinę eglę; atsakovo susirašinėjimą su Rimanto Kaukėno paramos fondu dėl kalėdų eglės; vaiko emocijų nuotraukas jam esant pas ieškovę; vaiko nuotrauką ir video bendraujant su atsakovu ieškovei stebint; atsakovo gyvenimo sąlygas patvirtinančias nuotraukas; dušo nuotrauką atsakovo gyvenamojoje vietoje; nuotraukas, patvirtinančias įrengtą tvorą atsakovo gyvenamojoje vietoje; vaiko bendravimą su atsakovo teta patvirtinančią nuotrauką.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl paaiškinimų priėmimo
17. Ieškovė 2024-04-15 pateikė rašytinius paaiškinimus. Šis dokumentas buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo 2024-04-18 nutartimi ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinimui.
Bylos faktinės aplinkybės
18. A. A. ir T. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų r. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. A.. Šalys nuo 2023-09-01 neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo.
19. Šalių vaikas turi ypač didelių spec. poreikių – nustatytas labai didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, negalia dėl klausos sutrikimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM 2023-07-24 priėmė sprendimą Nr. STS-5120 dėl specialiųjų poreikių, kuriuo vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2023-07-18 iki 2025-07-17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM 2023-07-24 priėmė sprendimas Nr. STS-5119 dėl neįgalumo lygio, kuriuo vaikui nustatytas 16 balų bazinis (sunkus) neįgalumo lygis nuo 2023-07-18 iki 2025-07-17.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
20. Skundžiama nutartimi teismas iš atsakovo T. A. nepilnamečiam vaikui D. A. priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 350 Eur, paskiriant ieškovę A. A. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
21. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Apeliantė teigia, kad sumažindamas laikino išlaikymo sumą teismas rėmėsi deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais atsakovo teiginiais apie jo prastą turtinę padėtį ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie tai, kad vaiko poreikiai (didžioji jų dalis) gali būti tenkinami iš ieškovės įsteigto labdaros ir paramos fondo gaunamomis lėšomis. Nurodo, kad iki 2024 m. sausio mėnesio nemaža dalis nepilnamečio vaiko poreikių buvo tenkinami iš sūnaus vardu atidaryto labdaros fondo lėšų, tačiau į fondą gaunamos lėšos yra nepastovios. Per daugiau nei 2 savaites fonde lėšų suma padidėjo vos apie 100 Eur. Iš fonde esančių lėšų nėra įmanoma didžiąja dalimi patenkinti vaiko poreikių.
23. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė nutyli, kad ji gauna paramą ne tik iš sūnaus vardu įsteigto fondo, bet ir iš kitų fondų (pvz. Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo ir kt.). Ieškovė teigia, kad sūnui skiria virš 2 000 Eur / mėn., tačiau šalys niekada tiek neuždirbo, didesniems pirkiniams šalys skolindavosi (automobiliui, saulės elektrinei ir pan.). Didžiąją dalį santuokoje ieškovė nedirbo, šalys gyvendavo tik iš atsakovo darbo užmokesčio ir gaunamų vaiko neįgalumo bei kitų vaikui skiriamų išmokų. Atsakovas stebisi, kad paramos fondo lėšos nėra tinkamos pajamos skaičiuoti vaiko išlaikymui, nes iš fondo lėšų buvo tenkinami vaiko poreikiai. Ieškovė pridėjo įrodymus, kad per keletą savaičių ji (iš savo, o ne iš fondo lėšų) skyrė vaikui 750 Eur apmokėdama už vaiko kineziterapiją ir ergoterapiją, teigia, kad vasario mėnesį dalis vaiko poreikių buvo tenkinami iš ieškovės artimųjų lėšų. Tai šalių šeimai nebūdingas vaiko poreikių tenkinimo būdas ir nerodo sistemiškumo.
24. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams reikalinga maždaug 2 172 Eur / mėn. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus apie vaiko poreikiams patiriamas išlaidas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad dalis vaiko specialiųjų poreikių yra tenkinama iš D. A. labdaros ir paramos fondo lėšų, pvz., UAB „Sankrusta“ sąskaitos faktūros, UAB „Milrūta“ sąskaitos faktūros, UAB „Ortopro“ sąskaita faktūra, 2023-07-24 sąskaita faktūra už 10 vnt. vaiko fizinės gerovės paslaugų (300 Eur sumai), kvitas už apgyvendinimo paslaugas Klaipėdoje ir pan. Pažymėtina ir tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, ar šalių sūnui perkamos paslaugos yra paskirtos medikų ir ar jos nėra ir negali būti valstybės kompensuojamos. Ieškovė šių aplinkybių ieškinyje plačiau nedetalizuoja, nurodydama, kad apie vaiko poreikius ir lėšas reikalingas jiems patenkinti bus pasisakoma bylos nagrinėjimo metu. Sprendžiant dėl reikalingo laikino išlaikymo dydžio, negalima pilnai vadovautis ieškinyje nurodytu išlaikymo dydžiu, kadangi šios aplinkybės nebuvo patikrintos teisme. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės.
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad valstybės išmokos, skirtos vaiko poreikiams tenkinti, sudaro apie 780 Eur (išmoka vaikui 136,22 Eur, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis 279,3 Eur, šalpos neįgalumo pensija 368 Eur). Taigi, pridėjus 350 Eur atsakovo skiriamo vaikui laikino išlaikymo, gaunama 1 130 Eur suma. Be šios sumos, prie vaiko išlaikymo prisideda ir ieškovė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dalis vaiko specialiųjų poreikių yra tenkinama ir apmokama iš D. A. labdaros ir paramos fondo lėšų, taip pat dar papildomai gaunama parama iš kitų paramos ir labdaros fondų.
26. Papildomuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, kad paskutiniu metu fonde sukaupta lėšų suma yra nedidelė, ir jos nepakanka nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl ieškovė yra priversta lėšas skirti iš savo / savo artimųjų lėšų. Iš pateiktų fondo sąskaitos išrašų nustatyta, kad 2022 m. kredito apyvarta buvo 8 417,12 Eur, 2023 m. – 5 148,78 Eur, o 2024-01-01–2024-03-28 laikotarpiu kredito apyvarta buvo 700 Eur. Nors fonde lėšų suma mažėja, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima iš tėvo reikalauti skirti vaiko išlaikymui daugiau lėšų, nei jis gali uždirbti.
27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis sunki dėl jo turimų 600 Eur skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nepridėjo tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.
28. Atsakovas nurodo, kad moka kredito įmokas už įsigytą automobilį UAB „GF Bankui“, už kurį nuo 2021-01-01 moka kas mėnesį 171,41 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį moka vidutiniškai apie 225 Eur lizingo įmokas UAB „Tele2“. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė 2024-03-08 M. Š. pavirtinimą, kuriame nurodyta, kad jis paskolino šalims 9 800 Eur saulės elektrinės įsirengimui, taip pat pateikė 2 bankinius pavedimus iš kurių matyti, kad M. Š. ieškovei 2022-10-15 pervedė 5 000 Eur ir 2023-05-07 pervedė 4 800 Eur. M. Š. patvirtino, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. kas mėnesį jam atiduoda po 200 Eur skolos dalį. Nors apeliantė teigia, kad nėra duomenų apie nurodytos dėdės suteiktos paskolos grąžinimo terminą, tačiau, iš į bylą pateiktų duomenų, akivaizdu, kad paskola buvo suteikta, todėl šalys turi pareigą suteiktą paskolą grąžinti. Apeliantė taip pat nurodo, kad paskola jau turėjo būti išmokėta anksčiau, nes atsakovas minėjo, kad paskolą dengdavo po 2 000 Eur / mėn. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo teiginys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paskolą dengia po 200 Eur / mėn, bei įvertinus šalių gaunamas pajamas, yra vertintinas kaip klaida. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo nurodyti įsipareigojimai yra realūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrindė ir įrodė, kad kas mėnesį skiria maždaug 600 Eur įsipareigojimams padengti.
29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovas nepateikia duomenų apie faktines išlaidas komunaliniams mokesčiams. Atsakovas nurodo, kad būsto išlaikymo ir komunaliniai mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 150–200 Eur, atsakovas šioms išlaidoms skiria apie 50 Eur / mėn. Akcentavo, kad ieškovė su sūnumi gyvendama pas savo tėvus, patiria tik simbolines sumas komunaliniams mokesčiams. Ieškovės gyvenamojoje vietoje gyvena 9 asmenys. Sąskaitos yra dalinamos visiems gyventojams. Šalių lėšomis įrengta saulės elektrinė pilnai neišnaudoja pagamintos energijos ir energijos likutis parduodamas valstybei, už ką ieškovė gauna (arba gaus) kompensaciją.
30. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius mokėjimus už elektros, namų telekomunikacijų paslaugas: UAB „Ignitis“ sąskaitą už 2024 m. vasario mėn. 111,98 Eur ir 2024-03-10 kvitą, kuriuo apmokėta UAB „Ignitis“ sąskaita bei apmokėtos AB „Telia“ namų paslaugos ir mokestis Šalčininkų r. savivaldybės administracijai; 2024-02-09 kvitą, kuriuo apmokėtos AB „Telia“ namų paslaugas ir mobilaus ryšio paslaugos, bei mokestis BĮ Šalčininkų r. savivaldybės administracijai. Atsakovas paaiškino, kad šios sumos dalinamos iš 4 asmenų, atsakovas šioms išlaidoms skiria apie 50 Eur / mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos yra realios, todėl atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovas nepateikia duomenų apie faktines patiriamas išlaidas komunaliniams mokesčiams.
31. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jam pragyvenimui lieka 577,59 Eur. Skiriant 350 Eur vaiko išlaikymui atsakovui pragyvenimui liktų 227,59 Eur, o jeigu teismas priteistų vaiko laikinam išlaikymui 500 Eur, atsakovui pragyvenimui liktų vos 77,59 Eur. Apeliantė teigia, kad atsakovo deklaruojama jo turtinė padėtis neatitinka tikrovės, ir teismas deklaratyviais atsakovo teiginiais neturėtų vadovautis. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, be to, atsakovas dirba Lietuvos kalėjimų tarnyboje, todėl vertina atsakovo pateiktą pajamų skaičiavimą kaip pagrįstą ir teisingą. Nėra pagrįsta laikyti, kad atsakovas gauna kitų papildomų pajamų, o ne vien tik nurodomą darbo užmokestį. Iš atsakovo gaunamų pajamų, priteisus laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, turi likti lėšų pragyvenimui ir pačiam atsakovui. Priteisus ieškovės prašomą laikino išlaikymo sumą, atsakovui liekanti pinigų suma 77,59 Eur būtų akivaizdžiai nepakankama pragyvenimui.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog teismo iš atsakovo priteistas laikino išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui neatitinka jo poreikių ar atsakovo turtinės padėties.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).
34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis šeimos bylose turi būti pagrįstas, nustatytas būtinumas laikinai sureguliuoti teisinius santykius, sudarant sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai) arba užkertant kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
35. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šalys neveda bendro ūkio daugiau nei 7 mėnesius, atsakovas negyvena kartu su vaiku, o intensyviau domėtis vaiku pradėjo tik prasidėjus teisminei mediacijai. Sūnaus ryšis su atsakovu yra silpnas, be mamos buvimo šalia, buvimas su atsakovu kelia vaikui stresą. Atsakovas vaiko slaugyme nedalyvavo arba dalyvavo tik epizodiškai, jis nežino vaiko mitybos įpročių, sūnaus sveikatos būklė turi būti nuolat stebima.
36. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis praleisdavo mažiau laiko su sūnumi, nes atsakovas buvo vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Atsakovas domisi vaiko sveikatos būkle per esveikata.lt puslapį, nėra svetimas vaikui, jis su vaiku gyveno 7-erius vaiko gyvenimo metus, todėl vaiko priežiūra nėra jam naujiena. Atsakovas yra vaiko tėvas, todėl jo teisė bendrauti su vaiku yra prigimtinė.
37. Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), šalys kartu gyveno iki 2023-09-01, vadinasi, atsakovas kartu su sūnumi kartu gyveno beveik 7 m. Atsakovas taip pat nurodo, kad domisi vaiko sveikatos būkle per esveikata.lt puslapį. Taigi, nepaisant to, jog atsakovas dirbo ir su sūnumi praleisdavo galimai mažiau laiko nei ieškovė, tai nereiškia, kad jis negali ir nemoka pasirūpinti šalių sūnumi. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovas nežino sūnaus vaiko įpročių ir nedalyvavo sūnaus slaugyme atmestini. Nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas be ieškovės dalyvavimo negalėtų susitvarkyti su vaiko, su kuriuo iš esmės visą laiką gyveno šeimoje, priežiūra.
38. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas vienas su vaiku 1,5 val. praleido paskutinį kartą 2024-01-14, po kurių vaikas buvo alkanas, streso būsenoje, irzlus. Tuo tarpu po 2024-03-05 vaiko susitikimo su atsakovu metu, trukusio 4 val., kuomet dalyvavo ir ieškovė, vaikas buvo geros nuotaikos, laimingas, jautėsi saugus. Vaiko atskyrimas nuo motinos, net trumpam laikui, sukelia vaikui neigiamus išgyvenimus. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė pridėjo 2 vaiko nuotraukas po bendravimo su tėvu – vieną, kurioje vaikas yra liūdnas, o kitą, kurioje vaikas yra geros nuotaikos. Tačiau vaiko emocijos yra panašios. Be to, vaikas turi sunkią negalią ir jo emocijos ne visada atspindi objektyvią situaciją. Atsakovas geba užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateiktomis vaiko nuotraukomis remiantis negalima patvirtinti vaiko psichologinės būklės ir to priežasčių, tokio pobūdžio nuotraukos nėra pakankamas įrodymas teigti apie vaiko emocinę būklę po susitikimo su atsakovu.
39. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nustatydamas, kad atsakovas su vaiku bendrauja 1 savaitgalį per mėnesį su nakvyne, nesiaiškino ir neįsitikino, ar atsakovas turi galimybę užtikrinti sąlygas savo gyvenamojoje vietoje, kurios būtų tinkamos vaikui ne tik ten būti, bet ir nakvoti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad paskutinis atsakovo susitikimas su sūnumi ir ieškove 2024-03-03 vyko atsakovo mamos namuose ir ieškovė neturėjo priekaištų dėl namo ploto ar kitų sąlygų. Atsakovas nesutinka, kad jo gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sudarytos sąlygos nakvoti ir būti. Nuotraukos patvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra švaru, šilta ir jauku – kambariai yra tvarkingi ir suremontuoti.
40. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – Tarnyba), specialistė apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje. Išvadoje Tarnyba nurodė, kad namas be patogumų, kūrenamas malkomis, jame yra du kambariai ir virtuvė. Atsakovas gyvena viename iš kambarių, kitame kambaryje gyvena atsakovo mama, o virtuvėje gyvena atsakovo močiutė. Šalia namų už kiemo ribų yra pirtis, teritorija aplink namus aptverta tvora. Atsakovo kambaryje yra sekcija, spinta, dvi lovos, foteliai, staliukas, kėdės, televizorius. Vaikas miegotų viename kambaryje su tėčiu. Šalia namų yra pirtis, kurioje yra galimybė nuprausti vaiką. Pirtyje antrame aukšte yra įrengtas kambarys, kuriame kurį laiką gyveno sūnus su sutuoktine ir vaiku. Tualetas yra lauke, tačiau dušas bei karštas-šaltas vanduo yra.
41. Tarnybos specialistė apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje ir teikiamoje išvadoje nenurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra netinkama šalių nepilnamečiam sūnui lankytis ar svečiuotis. Nustatyta, kad atsakovo kambaryje yra dvi lovos, atsakovas su sūnumi miegotų viename kambaryje. Spręstina, kad atsakovas gali užtikrinti sąlygas vaikui nakvoti jo gyvenamojoje vietoje.
42. Nors apeliantė kelia abejones, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra tiekiamo karšto vandens, o šaltas vanduo namuose laikomas kibire (nėra vandentiekio, kieme yra šulinys, kurio vandens kokybė nėra ištirta), namuose nėra kriauklės, vonios. Tačiau Tarnyba išvadoje nurodė, kad namuose yra karštas-šaltas vanduo, dušas. Atsakovas, kartu su atskiruoju skundu, pateikė namuose įrengto dušo nuotrauką. Atsižvelgiant į tai tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
43. Apeliantė teigia, kad šalia namo yra tvora neaptvertas, didelis vandens tvenkinys, šalia kurio leisti laiką vaikui nesaugu. Atsakovas pateikė nuotraukas, kad yra įrengta tvora ir atsakovo motinos namų kiemas yra aptvertas tiek nuo kelio, tiek ir nuo vandens telkinio pusės. Ieškovė prie papildomų paaiškinimų prideda nuotraukas, iš kurių matosi, kad teritorija ties tvenkiniu šalia pirties nėra aptverta tvora, ir iškart galima patekti į vandens telkinį. Išvadoje Tarnyba nurodo, kad teritorija aplink namus aptverta tvora. Iš pateiktų šalių nuotraukų ir juose užfiksuotų vaizdų fragmentų, teismas neturi galimybės nustatyti ar yra likusi neaptverta tvenkinio dalis, tačiau atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, spręstina, kad teritorija aplink namus yra aptverta tvora.
44. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra tik lauko tualetas. Atsakovas nurodė, kad sūnus nesinaudoja tualetu, kadangi dėl turimų diagnozių visada nešioja sauskelnes, taip pat paaiškino, kad 2024-03-03 vykusiame susitikime su sūnumi, atsakovas maitino vaiką, keitė jam sauskelnes, aprengė / nurengė einant ar grįžtant iš lauko. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė šalių sūnui perka sauskelnes. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tokiomis sąlygomis vaikas prieš 4–5 metus kartu su atsakovu ir ieškove jau yra gyvenęs. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalių sūnus naudotųsi tualetu, atsižvelgęs į tai, kad vaikas tokiomis sąlygomis jau yra gyvenęs, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra sudarytų tinkamų sąlygų vaikui lankytis ir nakvoti, ar kad atsakovas negalėtų vaikui užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų savo gyvenamojoje vietoje.
45. Išvadoje nurodyta, kad atsakovo gyvi susitikimai su mažamečiu vaiku pastaruoju metu nebuvo dažni, vaikas iki šiol atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra buvęs su nakvyne. Tarnyba rekomenduoja nustatyti tokią mažamečio vaiko su atskirai gyvenančiu atsakovu bendravimo tvarką, kuri užtikrintų vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys bei kuri užkirstų kelią ginčui dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos ateityje. Rekomenduoja nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tėvo ir mažamečio vaiko ryšys būtų atkurtas bei vaikas galėtų adaptuotis prie naujo režimo. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu galėtų būti vertinama kaip tinkama, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad norint nustatyti nuolatinę bendravimo tvarką, rekomenduojama kreiptis į vaiko gydymo įstaigą, kuri įvertintų vaiko pasirengimą būti atskirtam ilgesniam laikui nuo motinos.
46. Nors Išvadoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamojoje aplinkoje vaikas nėra buvęs per naktį, tačiau, kaip jau minėta, kartu su ieškove ir atsakovu vaikas prieš 4–5 metus yra gyvenęs dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su sūnumi kartu negyvena tik 7 mėnesius, iki tol beveik 7 m. atsakovas gyveno kartu su sūnumi. Nors šiuo metu atsakovas su vaiku matosi vos kelis sykius per mėnesį, bet dar labiau siaurinti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nėra pagrindo. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinosi ar rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi, negalėtų užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų ar, kad vaiko svečiavimasis pas tėvą dėl konkrečių aplinkybių neatitiktų vaiko interesų, ar keltų jam socialinę ir fizinę grėsmę. Atsižvelgiant į Tarnybos rekomendaciją užtikrinti vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka 1 d. kiekvieną savaitę po 4 val. ir 1 savaitgalį per mėnesį su nakvyne bendraujant nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro, užtikrina vaiko teisę į šeimos ryšius, sukuria stabilią bei saugią aplinką vaikui.
47. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nerimauja, kad vaikas nebus saugus, kuomet atsakovas, be ieškovės, su vaiku važiuos transporto priemone. Atsakovui važiuojant automobiliu net 180 km / val. greičiu sprogo padanga. Atsakovas kelyje elgiasi itin pavojingai. Ieškovės buvimas kartu su vaiku galėtų sumažinti riziką, kad atsakovas nesielgtų kelyje pavojingai. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad į susitikimą pas atsakovo mamą ieškovė su vaiku pasirinko važiuoti atsakovo vairuojamu automobiliu. Šalys važiavo kartu į atsakovo namus ir nei namams, nei atsakovo vairavimo būdui ieškovė priekaištų neturėjo. Atsakovas dirba statutinėje organizacijoje Lietuvos kalėjimų tarnyboje, todėl jam taikomi aukštesni reikalavimai reputacijai, įžūlus vairavimas, didelis greičio viršijimas būtų nesuderinamas su atsakovo darbo pareigomis. Yra pagrindo manyti, kad atsakovas privalo vadovautis pozicija sąmoningai nepažeisti kelių eismo taisyklių.
48. Apeliantė nesutinka su tuo, kad teismas pašalino privalomą ieškovės dalyvavimą susitikimuose. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės buvimas atsakovui bendraujant su vaiku, padėtų užtikrinti šalių sūnaus poreikius ar kad atsakovas būdamas vienas, pasitelkdamas, jei reikia, savo artimųjų pagalbą, negebėtų užtikrinti šalių sūnaus poreikių. Minimalios ir ieškovės stebimos bendravimo tvarkos nustatymas, apribojus galimybę atsakovui su vaiku bendrauti su nakvyne, pažeistų nustatytą teisinį reguliavimą, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų siaurinti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
49. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Taigi, turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Siekiant išvengti šalių konfliktų, bendravimo tvarka turėtų būti detalizuota, konkreti ir aiški. Nustatant konkretų bendravimo laiką, siekiama palaikyti sūnaus ryšį su tėčiu. Spręstina, kad įvedamas tam tikras struktūros ir pastovumo jausmas gali padėti sumažinti vaiko emocijas bei stresą. Skiriamas pastovus laikas tik sūnaus ir tėčio bendravimui, leistų švelniai ir laipsniškai atkurti vaiko ir tėvo kontaktą bei palaikyti reguliarius santykius.
50. Teismas skundžiama nutartimi tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pateiktus įrodymus ir tokiu būdu užtikrino situacijos byloje stabilumą, teisinį tikrumą, šalių bei nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, šalims neužkertamas kelias geranoriškai susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios, bendravimo su tėvu tvarkos.
51. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
52. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.