- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 1S-160-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00019-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo prašymas grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-123-1122/2022, kurioje kaltinamasis A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Jovitas Elzbergas 2022 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą bylą perduoti prokurorui kaltinamajam aktui patikslinti, kadangi surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. priimta nutartimi netenkino kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo prašymo dėl bylos perdavimo prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad surašytame kaltinamajame akte išsamiai nurodytas galimai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas, iš kurio aiškus galimai padarytų nusikalstamų veikų įvykdymo laikas bei vieta ir kitos aplinkybės, be kita ko, aiškiai išvardinti ir kaltinimą grindžiantys duomenys bei kvalifikuotos kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatyme numatytų jo turinio reikalavimų, dėl ko būtų apribota kaltinamųjų galimybė gintis, o kiti galimi kaltinamojo akto netikslumai gali būti pašalinti ir bylą nagrinėjant teisme, t. y. netrukdo nagrinėti bylos.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Jovitas Elzbergas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismui padavė skundą. Skunde gynėjas nurodė, kad skundžiama nutartis yra iš esmės nepagrįsta ir neteisėta. Dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto varžomos kaltinamojo teisės ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Dėl to prašoma priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-1122/2022 ir bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
4.1. Skunde teigiama, kad surašytas kaltinamasis aktas prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, bet ir elementariai logikai, kas trukdo kaltinamajam A. B. gintis nuo pareikštų kaltinimų.
4.2. Pabrėžiama, kad to paties mokesčio už tuos pačius objektus sumokėjimas du kartus iš esmės yra nepagrįstas. Šios aplinkybės turi itin didelę reikšmę aprašant nusikalstamą veiką kaltinamajame akte ir teisingai nurodant veikos padarinius.
4.3. Akcentuojama ir tai, kad aplinkybė, jog UAB „R.“ ir UAB „S.“ sumokėjo PVM į valstybės biudžetą, kaltinamojo akto surašymo metu buvo objektyviai žinoma prokurorui, tačiau tai nebuvo įvertinta surašant kaltinamąjį aktą, kuris dėl šių priežasčių iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
4.4. Gynėjo vertinimu, pašalinti išdėstytas kaltinamojo akto klaidas, netikslumus ir neatitikimus galima tik surašius naują kaltinamąjį aktą. Išvardinti netikslumai ir klaidos trukdo teismui nagrinėti šią bylą ir ją teisingai išspręsti.
4.5. Pabrėžiama, kad išsamiai ir tiksliai suformuluoti kaltinimą, vadovaujantis įstatymų reikalavimais, yra prokuroro pareiga. Akcentuojama, jog įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą. Priešingu atveju būtų paneigta ikiteisminio tyrimo esmė.
4.6. Gynėjas taip pat nurodo, kad neteisingai surašytas kaltinamasis aktas riboja kaltinamojo teisę į gynybą, dirbtinai sunkina teisinę padėtį. Tokiu būdu pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei suvaržo galimybė gintis (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Iš grubių kaltinamojo akto trūkumų akivaizdu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl jų trūkumų pašalinimui būtina bylą perduoti prokurorui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tadeuš Osipovič daro išvadą, kad skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.
5.1. Atsiliepime prokuroras pabrėžia, kad įstatyme nustatytas reguliavimas, nesuteikiantis galimybės apskųsti nutarties, kuria atmestas prašymas perduoti bylą prokurorui, nepažeidžia kaltinamųjų teisėtų interesų, kadangi apskųstąja nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą.
5.2. Prokuroras akcentuoja ir tai, jog pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodyta aplinkybė, kad nutartis, kuria atmestas prašymas perduoti bylą prokurorui, yra skundžiama, nekeičia BPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek proceso dalyviams, tiek teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundas paliekamas nenagrinėtas
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, pateiktu skundu ir atsiliepimu į skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai priėmė kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo gynėjo advokato prašymas perduoti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.
7. Viena iš kaltinamojo, kaip bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, yra teisė teikti prašymus (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Šią teisę įgyvendinti kaltinamasis gali pateikdamas prašymus tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek ir sprendžiant klausimus, dėl kurių BPK tiesiogiai neįtvirtina galimybės pateikti prašymą.
8. BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones.
9. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Jovitas Elzbergas pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, kurį teismas, išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones, skundžiama nutartimi atmetė. Kaltinamojo gynėjas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
10. BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, o BPK numatytais atvejais – ir kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalis teismo priimamų nutarčių skundžiamos būti negali, tarp jų – nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu yra užkertama galimybė proceso dalyviams skųsti bet kokias teismo nutartis, kuriomis atmesti bylos nagrinėjimo metu pateikti prašymai, kadangi priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos proceso vilkinimui. Nurodytas įstatyminis reguliavimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nutartis nėra absoliuti.
11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis, kuria netenkintas kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo prašymas dėl bylos perdavimo prokurorui, gali būti skundžiama. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į skundą pabrėžia prokuroras, ši aplinkybė, t. y. jog klaidingai nurodyta, kad nutartis, kuria atmestas prašymas perduoti bylą prokurorui, yra skundžiama, nekeičia BPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek proceso dalyviams, tiek teismui. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų praktikoje pabrėžiama, kad didžioji dalis teismo nutarčių dėl proceso dalyvių prašymų yra neskundžiamos, pavyzdžiui, nutartys, kuriose yra atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-249-1076/2018, 1S-178-202/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-46-574/2022; Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-15-635/2022).
12. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo prašymas perduoti bylą prokurorui atmestas, nutraukiamas, o atskirasis skundas paliekamas nenagrinėtas ir grąžinamas jį padavusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis,
nutaria:
kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo prašymas dėl bylos perdavimo prokurorui, palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį padavusiems asmenims ir apeliacinį procesą nutraukti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.