- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-46-574/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Algirdas Putna, Algirdas Putnossku
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Algirdo Putnos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo R. G. gynėjo advokato Algirdo Putnos teisiamajame posėdyje pateiktas žodinis prašymas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. kaltinamas tuo, kad sugadino didelės vertės svetimą turtą, jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aerozoliniais dažais užpurkšdamas užrašą “HINT” ar stilizuotą piešinį, kurį sudaro raidės “HI” sugadino Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą (61 objektą). Tokiu būdu R. G. kaltinamas sugadinęs didelės vertės svetimą turtą, padarydamas 18 777,43 Eur turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis kaltinamas neteisėtai įgijęs ir laikęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo ją platinti, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pirkdamas iš nenustatyto asmens už 10 Eur, neteisėtai įgijo 0,224 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei neteisėtai gabeno ir laikė ją name, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 16 val., kol tuo pačiu adresu, minėtą kiekį narkotinės medžiagos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais R. G. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio 2022 m. sausio 5 d. metu kaltinamojo R. G. gynėjas advokatas Algirdas Putna žodine tvarka pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodė, kad kaltinamasis aktas labai aplaidžiai surašytas ir nėra sukonkretizuotas, gynyba nežino kaip gintis, todėl toliau tęsti nagrinėjimo negalima. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m sausio 12 nutartimi, kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė, nurodant, kad kaltinamajame akte esamus trūkumus galima ištaisyti teisiamojo posėdžio metu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta nutartimi R. G. gynėjas adv. Algirdas Putna pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
1.1. Nurodo, kad kaltinamasis aktas turi atitiki Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje numatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju tik pradėjęs bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kadangi neteisingai nurodytas sugadintų pastatų plotas, bei padarytos žalos dydis. Pradėjus nagrinėti bylą pagal pakeistas kaltinamojo akto aplinkybes paaiškėjo naujų neatitikimų – nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyta su kokiais objektais, užfiksuotais nuotraukose, siejamas kiekvienas veikos epizodas, todėl prokuroras buvo įpareigotas atlikti papildomus veiksmus.
1.2. Tolesnio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad dalis prokuroro pateiktų nuotraukų, kuriomis pagrįstas kaltinimas, grindžiami tų pačių objektų fotonuotraukomis keletą kartų, pateiktos nuotraukos neatitinka objektų fotonuotraukoms, arba tų nuotraukų apskritai nėra pateikta. Taip pat civilinė ieškovė negalėjo pateikti atsakymų į klausimus susijusius su tinkamu padarytos žalos nustatymu. Taigi kaltinamajame akte neteisingai nurodomi visų pastatų plotai, bei padarytos žalos dydis.
1.3. Esant nurodytos aplinkybėms, mano, kad byla turi būti grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, kadangi priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pašalinti šiuos trūkumus teisme, galimybių nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kaltinamojo R. G. gynėjo adv. Algirdo Putnos skundą civilinė ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Algirdo Putnos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.
1.4. Nurodo, kad gynėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio pagrįsto pagrindo grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/20110).
1.5. Vadovaujantis apeliacinio teismo formuojama praktika (Panevėžio apygardos teismo 2020-03-12 baudžiamoji byla Nr. 1S-35-334/2020), kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.
1.6. Nagrinėjamu atveju prokuroro surašyta kaltinimo konstrukcija, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai yra pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas, neleidžia padaryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog „<...> ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Taigi, vien tai, kad R. G. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Putna nesutinka su prokuroro pateiktu veikos aprašymu, kvalifikavimu ir vertinimu dar nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui.
1.7. Priešingai nei yra nurodoma gynėjo, iš kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra visiškai aišku, kad kaltinamajam R. G. yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. ir BK 259 str. 2 d. Vien tai, kad aprašant vieną iš nusikalstamų veikų, šiuo konkrečiu atveju ginčijamą ir įtvirtintą BK 187 str. 2 d., kuomet kai kurie veikos epizodai buvo grindžiami tomis pačiomis fotonuotraukomis, taip pat neleidžia spręsti apie esminius kaltinamojo akto surašymo trūkumus.
1.8. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, Vilniaus miesto savivaldybė sutinka su pirmosios instancijos ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog „bylą nagrinėjantis teismas pats gali atlikti įvairiausius veiksmus, siekdamas pašalinti visas teismui kylančias abejones ir neaiškumus“, taip pat visiškai pagrįstai mano, jog ji atitinka aktualų ir galiojantį teisinį reglamentavimą bei yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas paliktinas nenagrinėtu.
BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl bylos perdavimo prokurorui, tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje, kaip jau minėta, imperatyviai numatyta, jog BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Nėra išskirtos prašymų rūšys ar kategorijos pagal jų turinį, taigi savaime reiškia, kad visos nutartys – tiek žodinės, tiek protokolinės, kuriomis yra atmetami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai, yra neskundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka, o speciali tokių nutarčių apskundimo tvarka BPK nenumatyta. Pažymėtina ir tai, kad BPK 439 straipsnio 2 dalis užtikrina, jog baudžiamoji byla būtų nagrinėjama laikantis proceso operatyvumo principo, užkertant galimybę proceso dalyviams skųsti bet kokias teismo priimtas nutartis, kuriomis atmetami bylos nagrinėjimo metu pateikiami prašymai.
Taigi prašymas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas. Atsižvelgiant į tai, jog nutartys dėl proceso dalyvių prašymų bylos nagrinėjimo metu yra neskundžiamos, nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamojo gynėjo skundą ir jį perduoti nagrinėti aukštesniajam teismui, kadangi iš aukščiau nurodytų BPK straipsnių analizės darytina vienareikšmiška išvada, kad tokio tipo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo R. G. gynėjo adv. Algirdo Putnos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo R. G. gynėjo adv. Algirdo Putnos skundą palikti nenagrinėtą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.