- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-35-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-32535-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. Š., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. (toliau – prokurorė) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nutarta perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui tyrimui papildyti ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams perduota baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas tuo, kad „šmeižė žmogų spaudinyje ir per visuomenės informavimo priemones, o būtent: (duomenys neskelbtini), spaudinyje – laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ bei per visuomenės informavimo priemonę - internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino tekstą „...Valdantieji akibrokštą iškrėtė, tvirtinant narkotikų kontrolės komisijos sudėtį. Joje-11 narių, atstovaujančių įvairias rajono įstaigas ir tarnybas. O šios komisijos pirmininku patvirtino M. S. kažkada teistą...už narkotikų platinimą. Opozicija šio sprendimo nepalaikė...“, tokiu būdu paskleidė M. S. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją galinčią pakirsti pasitikėjimą juo“, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą grąžinti J. B. baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK 219 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra aišku kuo kaltinamasis J. B. yra kaltinamas. Apylinkės teismas nurodęs, kad nėra aišku, ar šmeižianti ir tikrovės neatitinkanti informacija yra visa kaltinime cituojama teksto dalis, ar kažkuris fragmentas, padarė išvadą, kad toks pažeidimas yra esminis ir trukdo teismui pradėti nagrinėti bylą teisme, dėl ko nutarė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad šis esminis kaltinamojo akto surašymo trūkumas suvaržo kaltinamojo J. B. teisę į gynybą, t .y. žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
4. Skunde prokurorė teigia, kad kaltinamojo akto surašymas yra prokuroro prerogatyva, todėl nustačius, kad iš esmės jis atitinka reikalavimus, nėra pagrindo įpareigoti jį keisti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte, aprašant kaltinamajam J. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką yra nurodytos būtinos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, laikas, vieta, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, kurios buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamajame akte yra pateiktas veikos, kurios padarymu kaltinamas J. B., kvalifikavimas, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. Prokurorė nurodo, kad nors teismas nurodė, kad iš kaltinimo nėra aišku, ar kaltinime aprašyta J. B. paskleista šmeižianti ir tikrovės neatitinkanti informacija yra visa kaltinime cituojama teksto dalis, ar kažkuris tik atskiras jos fragmentas, tačiau prokurorės manymu, tai nėra esminis kaltinamojo akto trūkumas, kuris trukdytų bylą nagrinėti teisme, juolab, kad baudžiamojo proceso esmė - nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos aprašymas ir kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti aprašyta ir kvalifikuota padaryta veika. Prokurorė teigia, kad kaltinime aprašyta visa apie M. S. paskleisto teksto pastraipa, kad būtų aišku kokiame kontekste M. S. yra šmeižiamas ir skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Prokurorė nurodė, kad teismo motyvas, jog nagrinėjant bylą pagal tokio turinio kaltinamąjį aktą, teismas pats privalės formuoti kaltinimą, yra nepagrįstas, kadangi kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus ir teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų. Prokurorė pažymi, kad teismas taip pat privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu. Prokurorės manymu, teismas nutartyje nurodė tokias aplinkybes, kurias pats teismas gali išnagrinėti bylos negrąžinus prokurorui.
5. Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu J. B. pareiškė, jog įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Taip pat J. B. du kartus teikė prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, prašymuose aiškiai ir detaliai išdėstydamas savo poziciją dėl jam pateikto įtarimo, o iš prašymų turinio yra matyti, kad J. B. aišku kokią informaciją jis paskleidė apie M. S. ir kokia informacija yra tikrovės neatitinkanti, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio turinio kaltinimas pažeidžia J. B. teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į prokurorės atskirąjį skundą, kaltinamasis J. B. ir jo gynėjas advokatas V. B. nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo prokurorės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, BPK nuostatos, BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis bei mano, kad tokia kaltinamojo akto formuluotė neatitinka tarptautinių konvencijų, baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų ir iš esmės pažeidžia kaltinamojo J. B. teisę į gynybą. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinime nėra nurodyta, kokios tikrovės neatitinkančios informacijos apie nukentėjusįjį M. S. paskleidimu kaltinamas J. B., taip pat teigiama, kad kaltinime neteisingai suformuluotos kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės kaltinamojo akto trūkumus ištaisyti teisme, kadangi nagrinėjant bylą pagal tokio turinio kaltinamąjį aktą teismas pats privalėtų formuluoti konkretų kaltinimą arba „sufleruoti“ prokurorui, nurodant, kas turi būti nurodyta jo suformuluotame kaltinime, teismas turėtų pats aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti ar tikslinti kaltinamajam J. B. inkriminuojamą kaltinimą, o tai neginčijamai pažeistų J. B., kaip kaltinamojo teises ir pažeistų teismo nešališkumo principą. Atsiliepime pažymima, kad kaltinamas aktas negali būti orientyrų ir kriterijų rinkinys, jame turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, ne tik nurodė kaltinamojo akto trūkumus, bet ir nurodė, kaip šie trūkumai trukdo bylos nagrinėjimui ir nurodė, kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Kaltinamojo ir gynėjo manymu, kitos prokurorės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su proceso vilkinimu, prašymais nutraukti ikiteisminį tyrimą bei abejonių dėl kaltinamojo akto trūkumų kilimo momento, negali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
7. Prokurorės skundas tenkinamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, byla gali būti perduota prokurorui tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ar esant prokuroro prašymui papildyti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo proceso įstatymo straipsniu, byla prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.
9. Pagal BPK 219 straipsnį, kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
10. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
11. Susipažinęs su prokurorės skundu, skundžiama nutartimi, kaltinamojo ir jo gynėjo atsiliepimu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.
12. Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams 2019 m. gruodžio 27 d. Šio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad J. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 154 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Kaltinamajame akte nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, detaliai aprašytas nusikalstamos veikos būdas, kilę padariniai ir kiti duomenys nurodyti BPK 219 straipsnyje, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Čia reikia pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato reikalavimo, kad minėtuose procesiniuose dokumentuose, nekeičiant nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir esminių faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamų veikų aprašymas būtų absoliučiai tapatus.
13. Kaip matyti, pagrindinis pirmos instancijos teismo motyvas, kodėl byla buvo grąžinta prokurorui, yra tai, kad iš kaltinamojo akto nėra aišku, ar tikrovės neatitinkanti informacija, galinti pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu yra visa kaltinime cituojama teksto dalis, ar kažkuris jos fragmentas. Apylinkės teismo vertinimu, šis pažeidimas yra esminis ir trukdo teismui nagrinėti bylą teisme, nes priešingu atveju, teismas pats privalėtų formuoti konkretų kaltinimą. Tačiau priešingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-1073/2018). Darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-222/2018). Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su prokurorės argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinimo konstrukcija, kuomet aprašyta visa apie M. S. paskleisto teksto pastraipa, neleidžia padaryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Be viso to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog „<...> ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje” (LAT 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-696/2017 ir kt.). Taigi, vien tai, kad J. B. ir jo gynėjas advokatas V. B. nesutinka su prokuroro pateiktu veikos aprašymu, kvalifikavimu ir vertinimu, o pirmosios instancijos teismas nepradėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos, pritarė jų nuomonei, nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis trūkumas suvaržo kaltinamojo J. B. teisę į gynybą, t. y. žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra aišku, kad kaltinamajam J. B. yra inkriminuojamas kvalifikuotas šmeižimas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad aprašant nusikalstamą veiką buvo nurodytos patalpinto teksto frazės visame paskleisto teksto kontekste, taip pat neleidžia spręsti apie esminius kaltinamojo akto surašymo trūkumus.
15. Vadovaujantis nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, taip pat atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, kitus skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartyje nurodytus veiksmus, įvardintus kaip kaltinamojo akto trūkumus, suvaržančius teisę į gynybą ir trukdančius teismui nagrinėti bylą, apygardos teismas sprendžia, kad gali atlikti bylą nagrinėjantis teismas: apklausti nukentėjusįjį M. S., kuris galėtų paaiškinti dėl šmeižiamos ir tikrovės neatitinkančios informacijos pobūdžio bei apimties, ištirti daiktinius įrodymus, taip pat įvertinti atsiliepime nurodytus kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktus argumentus (2 t., b. l. 92-94).
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys pradėti nagrinėti bylą teisme ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Todėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. skundą tenkinti. Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.