Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europos Baltijos investicijos“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urbanika“ ieškiniu atsakovei UAB „Europos Baltijos investicijos“ prašo priteisti iš atsakovės 459 836,66 Eur skolą už darbus, 365 321,92 Eur delspinigius, 12 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai (825 158,58 Eur) areštuoti atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, kitą kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar jo vertės nepakankant, – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti (priimti statybos rangos darbai be trūkumų, ieškovei neperleistas turtas pagal mainų sutartis). Viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, atsakovė neturi savo realios buveinės, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, nuo 2021 m. atsakovė dirba nuostolingai, nemoka mokesčių. Atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas kito kreditoriaus turtiniams reikalavimams užtikrinti. Atsakovė turi kitų kreditorių, kurių reikalavimų suma yra apytikslė turimo turto vertei. Dėl atsakovės finansinės padėties prašoma priteisti skolos suma atsakovei yra labai didelė ir reikšminga. Ieškovė savo lėšomis atliko didelę dalį statybos rangos darbų, kuriais sukūrė atsakovei nekilnojamąjį turtą. Tas turtas šiuo metu yra įkeistas finansuotojui, o atlyginimo už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas ieškovė negavo. Kyla didelė grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Būtina nustatyti turto arešto taikymo eiliškumą, kuris užtikrintų realų sprendimo įvykdymą – pirmiausia turėtų būti areštuojamas atsakovės neįkeistas kilnojamasis turtas, t. y. piniginės lėšos, turtinės teisės, kitas kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar jo nepakankant, – nekilnojamasis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5. Teismas įvertino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį. Spręsdamas, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų. Vien ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad atsakovės nekilnojamojo turto apsunkinimas hipoteka įvyko anksčiau, nei atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, šio fakto negalima vertinti kaip nesąžiningo atsakovės vengimo atsiskaityti su ieškove. Ieškovės argumentus apie sunkią atsakovės turtinę padėtį bei kitus jos kreditorius teismas pripažino nepakankamais daryti išvadą apie veikiančio verslo subjekto nesąžiningumą.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovei nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog atsakovė, sužinojusi apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip apsunkins teismo sprendimo įvykdymą ar padarys jį negalimu, nėra pagrindo išvadai, kad, netaikius arešto atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Urbanika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovės UAB „Europos Baltijos investicijos“ pinigines lėšas, turtines teises, kitą kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar jo vertės nepakankant, – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė turės sumokėti ieškovei 825 158,58 Eur. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės turtinę padėtį, ją lyginant su ieškinio suma, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė, o duomenys apie atsakovės finansinę būklę iš esmės leidžia konstatuoti jos nemokumą. Atsakovė turi kitų kreditorių, kurių prievolių įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, o kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovės nemokumo atveju ar vykdant prievoles turi pirmenybę prieš ieškovę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio pagrindu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra didelė grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

8.2. Šalys sudarė rangos sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo už atliktus rangos darbus atsiskaityti perleisdama ieškovei mainų sutartyse nurodytą konkrečiai išvardintą turtą (butus statomame name, kuriame ieškovė atlieka darbus). Suėjus mainų sutartyse nurodytam terminui (2022 m. gruodžio 31 d.) atsakovė šio turto ieškovei neperleido, pagal rangos sutartis neatsiskaitė, o turtą įkeitė kitam kreditoriui, taip apsunkindama išieškojimą iš šio turto.

8.3. Teismas nepagrįstai nutarė, kad atsakovės nekilnojamojo turto apsunkinimas hipoteka įvyko anksčiau, nei atsirado prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl tai esą nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Butai buvo įkeisti 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. po to, kai tarp šalių buvo sudarytos rangos sutartys. Papildomai sudarydama butų įkeitimo sandorius, atsakovė turėjo žinoti apie tai, kad 2022 m. liepos 28 d. ji sudarė su ieškove mainų sutartį, kuria įsipareigojo ieškovei perleisti joje nurodytus butus. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovė sudarė kitą mainų sutartį, kuria įsipareigojo ieškovei perleisti joje nurodytus butus, nors tuo metu žinojo, kad šie butai yra įkeisti kitam kreditoriui.

8.4. Rengdama atskirąjį skundą, ieškovė patikrino viešai skelbiamus duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė per nekilnojamojo turto skelbimų portalą www.aruodas.lt pardavinėja butus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad iš 20 butų laisvų yra tik 7, o kiti parduoti arba rezervuoti pirkėjų. Iki atskirojo skundo parengimo atsakovė pardavė vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet su ieškove nors iš dalies neatsiskaitė.

8.5. Iš esmės visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas, jo areštas neužtikrins ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo. Todėl pirmiausia turėtų būti areštuojamas ieškovės neįkeistas kilnojamasis turtas, t. y. piniginės lėšos, turtinės teisės, kitas kilnojamasis turtas.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Europos Baltijos investicijos“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų visumos. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ar nesąžiningų veiksmų. Ieškovės argumentai apie sunkią atsakovės turtinę padėtį bei kitus jos kreditorius nesuponuoja veikiančio verslo subjekto nesąžiningumo ir yra deklaratyvūs.

9.2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas išimtinai ieškovės subjektyvia pozicija, kad atsakovė yra ties nemokumo riba. Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto vystytojai, nuosavybės teise priklauso didelis skaičius nekilnojamojo turto, ji šiuo metu inicijuoja naują nekilnojamojo turto vystymo projektą (apie kurį ieškovė žino ir negali nežinoti), kuriam nebūtų suteiktas finansavimas, jei atsakovė būtų ties nemokumo riba. Dėl šios priežasties, kol nekilnojamojo turto statyba nebus užbaigta, atsakovės finansinėje atskaitomybėje gali būti rodomas nuostolis. Ieškovė prašymą grindžia dviejų metų senumo finansine informacija. Vien ieškinio sumos dydis savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

9.3. Atsakovė verčiasi nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimu. Šiai veiklai vykdyti iki nekilnojamasis turtas bus pastatytas, užbaigtas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu 100 proc. baigtumu, piniginės lėšos yra būtinas veiklai vykdyti resursas, kurio areštas gali sustabdyti projektą ir sukelti neproporcingus nuostolius. Areštavus atsakovės turtą ir lėšas, ji faktiškai neteks galimybės verstis ūkine komercine veikla.

9.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir ketinimus apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės skolos projekto finansuotojui suma yra mažesnė už hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertę. Realizavus nekilnojamąjį turtą ir visiškai atsiskaičius su projekto finansuotoju, likusio nekilnojamojo turto hipoteka bus panaikinta.

9.5. Šalių pasirašytos mainų sutartys nedraudė įkeisti nekilnojamąjį turtą projekto finansuotojui, tik nurodė, kad pirkimo–pardavimo ieškovei metu turtas turi būti atlaisvintas nuo disponavimo apribojimų ir suvaržymų. Ieškovės teiginys dėl atsakovės nesąžiningumo yra nepagrįstas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2023 m. birželio 17 d. pasiūlymais dalyvauti naujame atsakovės vystomame nekilnojamojo turto projekte ir atlikti durų bei langų pardavimo, montavimo ir kitus darbus. Akivaizdu, kad ieškovės vadovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog atsakovė neturi finansinių sunkumų, veikia sąžiningai ir bendradarbiauja su savo kontrahentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13. Byloje nėra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai patvirtinančius įrodymus, o jų įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

15. Civiliniame procese šalims nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos taikomos, kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Todėl jas prašanti taikyti šalis turi pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, nurodyti aplinkybes, kurios bent minimaliai patvirtintų tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

16. Analizuojamu atveju ieškovė UAB „Urbanika“ pareiškė atsakovei UAB „Europos Baltijos investicijos“ ieškinį dėl 459 836,66 Eur skolos, 365 321,92 Eur delspinigių, 12 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės teigimu, didelė ieškinio suma sudaro grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022 ir joje nurodyta praktika).

17. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad nesąžiningus atsakovės veiksmus patvirtina aplinkybės, jog, šalims sudarius rangos sutartis, atsakovė įsipareigojo už jai atliktus rangos darbus atsiskaityti perleisdama ieškovei mainų sutartyse nurodytą konkrečiai išvardintą turtą (butus statomame name, kuriame ieškovė atlieka darbus), tačiau suėjus mainų sutartyse nurodytam terminui (2022 m. gruodžio 31 d.) atsakovė šio turto ieškovei neperleido, pagal rangos sutartis neatsiskaitė, turtą įkeitė kitam kreditoriui, taip apsunkindama išieškojimą iš šio turto.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aspektu vertina kaip nepagrįstus. Ieškovė teigia, kad butai (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. po to, kai tarp šalių buvo sudarytos rangos sutartys. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. skolininkė UAB „Europos Baltijos investicijos“ ir kreditorė Estateguru tagatisagent OÜ sudarė maksimalios hipotekos sutartį, kuria skolininkė ir įkaito davėja UAB „Europos Baltijos investicijos“ tikslu užtikrinti 3 000 000 Eur sumos lygiagretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą, įkeitė kreditorei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32–37). Hipoteka užtikrintas prievolių pagal 2022 m. gegužės 19 d. susitarimą dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. 2022-05-19 (užtikrinimo susitarimas) pagal atitinkamų metų pakeistą, papildytą ir (arba) išdėstytą nauja redakcija užtikrinimo susitarimą. Sutarties 2.1 papunktyje numatyta, kad sutartimi sukuriama hipoteka yra tęstinė užtikrinimo priemonė, galiojanti užtikrintos prievolės atžvilgiu, kuri negali pasibaigti ir nuo jos negali būti atleidžiama įvykdžius tarpinį užtikrintos prievolės sumokėjimą.

19. Šalių statybos rangos (mūro darbų) sutartis sudaryta 2022 m. liepos 27 d., langų užsakymo–gamybos sutartis – 2022 m. gegužės 31 d., butų durų ir techninių patalpų durų užsakymo–gamybos sutartis – 2022 m. birželio 1 d., statybos rangos (fasado šiltinimo darbų) sutartis sudaryta 2022 m. birželio 14 d (žr. ieškovės ieškinio priedus). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butų statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandoriai sudaryti vėliau, nei tarp šalių buvo sudarytos rangos sutartys – 2022 m. rugsėjo 12 d. (1 t., b. l. 75–86, 110–129). Tačiau šių faktų negalima vertinti atsietai nuo pirmiau nurodytos maksimaliosios hipotekos sutarties 2.1 papunktyje atsakovei nustatyto įpareigojimo teikti prievolių įvykdymo užtikrinimą iki visiško prievolių įvykdymo.

20. Byloje pateikti duomenys apie butų pardavimą įgyvendinant atsakovės vystomą statybos projektą (1 t., b. l. 130–132). Tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės nesąžiningo elgesio, ji nesukuria objektyvių prielaidų manyti, kad butų pardavimo pirkėjams proceso tikslas – sąmoningas siekis apsunkinti galimybę ieškovei patenkinti savo reikalavimus jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą sudarančios aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningo elgesio.

22. Pažymėtina, kad byloje pareikštas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės priešieškinis ieškovei priteisti delspinigius dėl netinkamo sutarčių vykdymo. Vadinasi, tarp šalių kilo ginčas dėl priešpriešinių prievolių pagal pasirašytas sutartis vykdymo tinkamumo.

23. Poreikis išsaugoti nepakitusią teisinę padėtį pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokiu atveju, kai byloje reiškiamas reikalavimas ieškovo nuosavybėn grąžinti ginčo objektais tapusius (ne)kilnojamuosius daiktus. Tokiu atveju būtent draudimo perleisti nuosavybę į ginčo turtą tretiesiems asmenims nustatymas galėtų užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Šiuo atveju pareikštas reikalavimas dėl skolos ir netesybų priteisimo, vadinasi, materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Taigi, šiuo atveju nėra būtinybės siekti išsaugoti status quo ir atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tą darant nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).

24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tuo tikslu perleidžiant, įkeičiant, kitaip apsunkinant turtą ar kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį, ieškovė neįrodė.

25. Nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti objektyvią prielaidą dėl atsakovės nesąžiningo elgesio požymių buvimo, neįrodytas grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti turtinio pobūdžio apribojimus. Vadovaujantis nurodytais motyvais bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.