Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, ieškovui R. R., atsakovui R. R., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, trečiajam asmeniui A. R., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškovų R. R., R. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame ieškinyje (t.1, b.l. 40-49), patikslintame reikalavime ( t. 2, b.l. 49-50) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2012-11-20, kai išvyko į Vokietiją dirbti, vaikams išlaikymą ji teikė viena, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku — nepilnamečių vaikų išlaikymo netekusiu tėvu. Nors atsakovas ir dirbo kurį laiką Vokietijoje, tačiau pinigų vaikams neskyrė. Ieškovė vaikams išlaikymą teikė iš savo pajamų, kurios 2012 metais sudarė 12365 Lt, 2013 metais – 12920 Lt, bei pajamų, gautų uždarbiaujant 2013-2014 metais Norvegijoje. Trūkstant lėšų, skolindavosi iš artimųjų, draugų, be to, du mėnesius gavo atsakovui priklausančio buto nuomos pajamas. Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį skyrė 900 Lt, dukrai – 1000 Lt išlaikyti, taigi, iš atsakovo prašo priteisti 3128,00 Eur (10 800 Lt) sūnaus išlaikymo skolą, paskaičiuotą už 24 mėnesius (450,00 Lt x 24 mėn.) bei 2755 Eur dukters išlaikymo skolą, paskaičiuotą už 19 mėnesių (500,00 Lt x 19 mėn.). Pažymėjo, jog dukters išlaikymo skola susidarė už du laikotarpius - nuo 2012 m. lapkričio iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2013-05-18 (už 7 mėn.) ir nuo pilnametystės iki kol ji baigė mokslus pagal vidurinio ugdymo programą t.y. 2014 gegužės 20 d. (už 12 mėn.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. R. ir atsakovas R. R. yra A. R., gim. 1995-05-18, ir R. R., gim. 1999-07-30, tėvai (t. 1, b.l. 17, 18). Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2844-924/2015 nutraukiant santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.1 punktu šalys susitarė dėl nepilnamečio R. R., gim. 1999-07-30, gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina ieškovė R. R., o 3.2 punktu - dėl R. R. pareigos teikti sūnui išlaikymą po 140,00 Eur dydžio pinigų sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8316-955/2015 buvo patvirtinta pilnametės A. R., gim. 1995-05-18, atsakovo R. R. taikos sutartis, pagal kurią R. R. įsipareigojo teikti A. R. išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki ji mokysis aukštojoje mokykloje dieniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2012-11-20 išlaikymo vaikams neteikė, šią pareigą už atsakovą vykdė ji viena, todėl prašo priteisti jai iš atsakovo vaikams suteikto išlaikymo skolą: 3128,00 Eur (10 800 Lt) išlaikymo įsiskolinimą už sūnui R. R. laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2014-11-20 suteiktą išlaikymą bei 2755,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už dukrai A. R. laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20 (kol baigė mokslus vidurinėje mokykloje) suteiktą išlaikymą. Atsakovo teigimu, jis vykdė išlaikymo pareigą vaikams, todėl jokios skolos ieškovei nėra.

Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui už abu tėvus - jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad ji vykdė už atsakovą išlaikymo pareigą sūnui R. R. nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20, todėl susidarė 3128,00 Eur (10 800,00 Lt) (450,00 Lt x 24 mėn.) sūnaus išlaikymo skola. Atsakovo skola už dukrai A. R. suteiktą išlaikymą laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki kol baigė vidurinę mokykla (2014-05-20) sudaro 2755,00 Eur (500,00 Lt x 19 mėn.). Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo skolą, turėjo įrodyti, jog ji tinkamai vykdė išlaikymo pareigą ne tik už save, bet ir už atsakovą, ir vaikams suteikė būtent tokio dydžio išlaikymą, kurio prašo priteisti kaip skolą. Atsakovas, teigdamas, jog išlaikymo pareigą vaikams vykdė tinkamai, turėjo įrodyti, jog jis teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą (CPK 178 str.).

Tiek ieškovė, tiek patys šalių vaikai teigė, jog išlaikymo atsakovas neteikė, visus vaikų poreikius tenkino viena mama. Nors atsakovas įrodinėjo, kad jis išlaikymą vaikams teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta – atsakovas neįrodė, jog grįžęs iš Vokietijos į Lietuvą davė ieškovei 2000,00 Eur grynais pinigais į rankas, ar ieškovei nuvykusi pas ieškovą į Vokietiją jai davė pinigines lėšas 1000,00 Eur sumoje, kaip ir tai, kad pinigus ieškovei perdavė per trečiuosius asmenis. Nors ieškovė neneigė, kad buvo vieną kartą trumpam nuvykusi į Vokietiją, tačiau tai neįrodo pinigų perdavimo fakto bei prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovo tvirtinimu, jis negalėjo pervesti pinigų vaikams būdamas Vokietijoje dėl kalbos barjero, tačiau kaip matyt iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo, 2012-08-24 atsakovas vis tik sugebėjo pervesti 200,00 Eur (t. 1, b.l. 124). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai bei nuosekliai paaiškinti kokiu laikotarpiu jis dirbo Vokietijoje, kada grįžo į Lietuvą bei kokias ir kada pinigų sumas yra perdavęs ieškovei. Atsakovas teigė, kad jo motina duodavo vaikams pinigų, pirkdavo maisto, tačiau įrodymų, kad tai būtų už atsakovą vaikams teiktas išlaikymas ar kad šia pagalba atsakovo motina užtikrino vaikų poreikius (ta dalimi kuria turėjo prisidėti atsakovas) byloje nėra. Kaip teigė atsakovo motina, ji pinigus siuntė vaikams būdama Airijoje nuo 2011 iki 2012 m., taigi, netgi esant įrodymams, šis laikotarpis nepatenka į ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, be to, atsakovas negali kitiems asmenims perkelti savo pareigą tekti vaikams išlaikymą. Ieškovė bei trečiasis asmuo neginčijo, kad atsakovo motina davė A. R. pinigų vairuotojo teisėms laikyti, tačiau pati liudytoja - atsakovo motina I. A. pripažino, kad šiuos pinigus ji dovanojo. Vaikams taip pat buvo padovanota ir po 10 000 Lt (pinigus pervedė vaikų teta D. J. – mokėjimo paskirtis „Dovana“, t. 1, b.l. 104), apie vaikams padovanotus pinigus atsakovas pripažino, kad net nežinojo. Liudytoja taip pat teigė, jog yra sūnaus šeimai perdavusi 2 mikrobangų krosneles, atidavusi viryklę, tačiau tai taip pat negali būti vertinama kaip išlaikymo vaikams už atsakovą, vaikų tėvą, teikimas. Pažymėtina, jog tiek liudytojos, tiek I. A. duoti paaiškinimai taip pat nepatvirtina, jog atsakovas vykdė išlaikymo pareigą vaikams, kadangi savo paaiškinimus grindė ne savo pačių žiniomis, o atsakovo (I. A.) ar pačios I. A. (D. D.) pasakojimais (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas teigė, jog vaikus ginčo laikotarpiu išlaikė vesdamas su ieškove bendrą ūkį, kadangi santuoka nutraukta tik teismo 2015 m. spalio 21 d., tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad grįžus iš Vokietijos, bendro ūkio su ieškove nevedė, tik tiek, kad gyveno kartu, kiekvienas savo pajamomis disponavo atskirai, net ir lovą pirko sau. Atsakovo teiginiai, jog jis vaikus išlaikė ieškovei išvykus uždarbiauti į kitą šalį, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais, pats pripažino, kad tuo laikotarpiu viskuo rūpinosi dukra, šalių vaikai neigė atsakovo nurodytas aplinkybės dėl jo prisėdėjimo prie išlaikymo. Nors atsakovas nurodė, kad 3-4 kartus yra sumokėjęs už buto išlaikymą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymu, be to netgi, ir to negalima būtų laikyti išlaikymo vaikams teikimu, nes atsakovas ir pats šiame bute gyveno bei juo naudojosi. Atsakovo argumentai dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo negautu darbo užmokesčiu iš UAB „Romrita“ atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovui nebuvo mokamas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis byloje nėra, o liudytojų paaiškinimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to liudytojai su atsakovu susiję giminystės ryšiais, todėl vertintini kritiškai (liudytoja I. A. netgi nurodė, kad prasidėjus sūnaus skyrybų teisminiam procesui su ieškove nebendrauja, t.y. jų santykiai tapo konfliktiški). Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas neoficialiai („garaže“ remontavo automobilius) dirbo bei iš to gavo pajamas bei jomis prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad tinkamai vykdė išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams A. R. ir R. R. ieškovės nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovė, vykdžiusi šią pareigą už atsakovą, turi teisę prašyti iš atsakovo priteisti suteikto išlaikymo skolą.

Ieškovės teigimu, abiejų vaikų poreikius sudarė apie 1000,00 Lt (289,62 Eur) suma (t. 1, b.l. 19, 20), todėl nepilnamečiui R. R. nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20 ji teikė 900,00 Lt (260,66 Eur) išlaikymą, A. R. nuo 2012-11-20 iki kol baigė vidurinę mokyklą (2014-05-20 ) teikė 1000,00 Lt (289,62 Eur) išlaikymą, taigi, už sūnui 24 mėnesius teiktą išlaikymą susidarė 3128,00 Eur (10 800,00 Lt) skola (450,00 Lt x 24 mėn.), o už dukrai 19 mėnesių teiktą išlaikymą - 2755,00 Eur (500,00 Lt x 19 mėn.) skola, kurią prašo jai priteisti iš atsakovo. Atsakovas iš esmės vaikų poreikių neginčijo, teismo posėdžio pripažindamas, jog nežino, kokie ginčo laikotarpiu buvo vaikų poreikiai. Teismo vertinimu, ieškovės vaikų poreikių sąraše (t. 1, b.l. 19, 20) bei teismo posėdžio metu nurodyti nepilnamečių A. R. ir R. R. išlaikymo reikalingos lėšos yra realios. Vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, higienos prekių, užtikrinti teisę į būstą, mokslą, buvo mokama už vaikų draudimą, treniruotes, duodama pinigų laisvalaikiui ir kt.

Tačiau, nagrinėjamoje byloje svarbiausia yra įvertinti būtent kokio dydžio išlaikymą už atsakovą ieškovė suteikė vaikams. Ieškovės teigimu, nurodytą išlaikymą ji užtikrino viena, t.y. neprisidedant atsakovui, iš savo pajamų: darbo užmokesčio Lietuvoje, Norvegijoje gautų pajamų bei du mėnesiu gavo nuomą už atsakovui priklausantį butą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovės pajamas 2012 metais sudarė 12345,36 (3575,46 Eur), 2013 metais – 11966,42 Lt (3465,71 Eur), 2014 metais – 1989,29 Lt (576,14 Eur) (t.1, b.l. 50-52, 116-118, 120-122). Be to, nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014-04-01 ieškovė dirbo Norvegijos įmonėje Grenland Master AS, buvo numatytas 150,00 kronų per valandą arba per mėnesį (t. 1, b.l. 29-32). Ieškovės teigimu, 2013 metais dirbdama šioje bendrovėje yra gavusi apie 8600,00 Lt (2491,00 Eur), 2014 metais – apie 8000,00 Lt (2317,00 Eur). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2013 metais ieškovė yra gavusi 9266,87 Lt (2683,87 Eur), 2014 metais – 13314,18Lt (3856,05) (t.1, b.l. 33-34). Taigi, ieškovė ginčo laikotarpiu turėjo apie 393,26 Eur (1357,85 Lt) mėnesines pajamas, todėl darytina išvada, kad pagal savo pajamas neturėjo galimybės teikti kas mėnesį sūnui 260,66 Eur (900,00 Lt), dukrai – 289,62 Eur (1000,00 Lt) išlaikymą netgi retkarčiais pasiskolindama pinigų (ko negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais (2014-11-27 iš R.B. gauti 1000,00 Lt nepatenka į laikotarpį, už kurį susidarė skola, t. 1, b.l. 55). Įvertinus ieškovės finansines galimybes vienai užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų poreikius, teismas pripažįsta, kad ieškovė abiems vaikams, kurių poreikiai iš esmės nesiskyrė, kas mėnesį galėjo skirti iš viso ne daugiau kaip po 240 Eur (CPK 178 str., 185 str.), t.y. kiekvienam vaikui po 120 Eur, juolab, kad vaikai pripažino, kad jų būtiniausi poreikiai buvo patenkinti.

Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl už sūnui R. R. nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20 vienos ieškovės suteiktą išlaikymą susidarė 1440,00 Eur (60,00 Eur x 24 mėn.) skola. Atsakovo skola už ieškovės A. R. nuo 2012-11-20 iki pilnametystės (2013-05-18) suteiktą išlaikymą sudaro 420,00 Eur (60,00 Eur x 7 mėn.).

Dukrai A. R. ieškovė prašo priteisti suteikto išlaikymo skolą už du laikotarpius: nuo 2012-11-20 iki dukters pilnametystės, t.y. iki 2013-05-18 (už 7 mėn.), ir nuo pilnametystės iki kol ji baigė mokslus pagal vidurinio ugdymo programą, t.y. 2014 gegužės 20 d. (už 12 mėn.). CK 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai [...] vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką yra terminuota ir baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pilnametis vaikas, ne vyresnis negu 24 metų, besimokantis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kuriam būtina parama, ir tėvai jos neteikia, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo pats, nes jis turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovui pagal įstatymą nekilo pareiga teikti išlaikymą (paramą) pilnametystės sulaukusiai dukrai, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovei skolą už pilnametei dukrai teiktą išlaikymą/paramą. Kaip jau buvo minėta, A. R., sulaukusi pilnametystės, įgijo visišką civilinį procesinį veiksnumą, ir, esant pagrindui, turėjo pati kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo (ką, beje, ir padarė 2015-02-27 kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. 2-8316-955/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti dukrai A. R. suteikto išlaikymo skolą už laikotarpį nuo mergaitės pilnametystės (2013-08-08) iki kol ji baigė mokslus pagal vidurinio ugdymo programą, t.y. 2014 gegužės 20 d. (už 12 mėn.), atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog jis ginčo laikotarpiu prisidėjo pajamomis, gautomis ieškovei pardavus santuokoje įgytus automobilius, be to, ieškovė pripažino, jog prie vaikų išlaikymo prisidėjo 700,00 Lt pajamomis, gautomis už atsakovui priklausiusio buto nuomą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pardavusi tris santuokoje įgytus bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius automobilius: 2011-07-28 VW Passat, už 300,00 Lt; 2012-08-08 Nissan Primera už 1000,00 Lt ir 2013-02-05 Mercedes Benz, už 1000,00 Lt. Taigi, ginčo laikotarpiu (nuo 2012-11-20 iki 2014-05-20) ieškovė yra gavusi 1000,00 Lt (289,62 Eur) pajamas iš santuokinio turto (automobilio Mercedes Benz) pardavimo, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pusė šios sumos (289,62 Eur/2=144,81 Eur), o taip pat pusė už nuomotą butą gautų pajamų (700,00 Lt/2 =360,00 Lt (101,37 Eur). Kas iš viso sudaro 246,18 Eur sumą, kuri priklausė atsakovui, todėl ši suma išskaičiuotina iš ieškovei priteistinos vaikams suteikto išlaikymo sumos ir iš atsakovo priteistina 1193,82 Eur (1440,00 Eur – 246,18) skola ieškovei už sūnui R. R. suteiktą išlaikymą ir 173,82 (420,00 Eur – 246,18 Eur) skola už dukrai A. R. suteiktą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, taip pat įvertinant priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Ieškovė reiškė du savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas (dėl išlaikymo, suteikto sūnui R. R., skolos priteisimo) patenkintas 38,17 proc., antras reikalavimas (dėl išlaikymo, suteikto dukrai A. R., skolos priteisimo) tenkintas 6,31 proc., t. y. patenkinti ieškovės reikalavimai sudaro 23 proc., atmesti reikalavimai – 77 proc.

Ieškovės atstovė įrodymų apie patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 574,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 46-47). Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad šias išlaidas sudaro: 250 Eur už atsiliepimo parengimą, 75 Eur mokesčiai valstybei, 70 Eur kopijų darymas bei jų tvirtinimas, 179 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

Įvertinus tai, kad atsakovo 2015-11-05 (t. 2, b.l. 146) į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai jau buvo pateikti anksčiau (į bylą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų), ši civilinė byla (Nr. 2-2844-924/2015) prijungta prie nagrinėjamos išskirtosios bylos, atsakovo patirtos 70 Eur išlaidos už kopijų darymą bei jų tvirtinimą laikytinos nebūtinomis bei nepagrįstomis, todėl iš ieškovės nepriteistinos. Kadangi ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 23 proc., atmesti reikalavimai – 77 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 388 Eur (504,05 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Ieškovė į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 176,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą priteisti skolą (5883 Eur x 3%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), todėl iš ieškovės priteistina 135,52 Eur (176,00 Eur x 77 proc.), iš atsakovo – 40,48 Eur (176,00 Eur x 23 proc.) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1193,82 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų, 82 ct) skolą už sūnui R. R. suteiktą išlaikymą, 173,82 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, 82 ct) skolą už dukrai A. R. suteiktą išlaikymą.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 388,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,52 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus, 52 ct) žyminio mokesčio (įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,48 Eur (keturiasdešimt eurų, 48 ct) žyminio mokesčio (įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.