Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., G. A. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, tuo pačiu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto. Tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį (pareiškimą) ribojimas jau ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024, 27 punktas).

11. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 447 straipsnyje (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 447 straipsnį, pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

12. Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111-114, 447 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), Jonas A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra broliai; 2) A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), palikimą po V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo su tapačiu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo į Alytaus apylinkės teismą pareiškėjo buvo kreiptasi du kartus. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi (c. b. Nr. e2YT-9261-805/2024) pareiškimą atsisakyta priimti, nes pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, 2024 m. spalio 31 d. nutartimi (c. b. Nr. e2YT-9823-1154/2024) pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui dėl per nustatytą terminą nepašalintų nustatytų pareiškimo trūkumų.

15. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų ir dėl to asmuo negali įgyti arba įgyvendinti jau esamų subjektinių teisių. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl informacijos apie J. A. šeimos sudėtį gavimo, įvardijant V. A. vienu iš jos vaikų, tačiau toks įrašas nebuvo ištaisytas ir šie duomenys gali būti nustatomi tik teismo keliu; pareiškėjas nepateikė gyventojų registro pažymos apie V. A. šeimos sudėtį, todėl nėra galimybės byloje įvertinti ar mirusysis turėjo ir kitų įpėdinių, nei įvardijami pareiškime; pareiškėjas nepašalino visų esminių ankstesnėse bylose įvardijamų pareiškimo trūkumų.

17. Pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes (šios nutarties 16 punktas) pagrindžiančių įrodymų nepateikimas apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Minėtas pareiškimo trūkumas ir kiti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje neįvardinti pareiškimo trūkumai, kurie buvo nustatyti anksčiau šios nutarties 14 punkte nurodytose nutartyse, jeigu jie buvo pareiškime, turėjo būti šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, trūkumų pašalinimui nustatant pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą.

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK normų, reglamentuojančių konkretaus ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-131-330/2024).

20. Pažymėtina, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą. Vertinant, ar trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, būtina nustatyti, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar į teismą besikreipiantis asmuo negalėjo pateikti atitinkamų duomenų dėl objektyvių priežasčių; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos gauti iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

21. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs dalį pareiškimo trūkumų, o dalies pareiškimo trūkumų nekonkretizavęs, ir nenustatęs termino trūkumams pašalinti, laikydamas pareiškimą nepaduotu ir jį grąžinęs pareiškėjui, padarė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto normų (CPK 115 straipsnis) pažeidimą, dėl kurio neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą.

22. Nurodytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.