- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-598-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02435-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė (pran.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, Daugiabučio
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-569/2014 m. pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei „If&Insurance AS“ dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, bei atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, dalyvaujant valstybinei institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo J. K. dėl atsakovo kaltės; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011-11-15; santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: ieškovei priteisti 0,1316 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui J. K. priteisti –transporto priemonę Renault Lagūna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1998-04-23, 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai AB SEB bankui pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos pakeitimais); nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo tenka prievolė grąžinti kreditoriui AB SEB bankas kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, tuo atveju, jei kreditorius pareikalautų iš J. K. šią prievolę įvykdyti už ieškovę ir jam ją įvykdžius, pripažinti J. K. regreso teisę reikalauti iš ieškovės to, ką jis bus įvykdęs pagal kredito sutartį; pripažinti atsakovo asmenine prievole ir įpareigoti jį vieną sumokėti Daugiabučio namo Dainų g 4 savininkų bendrijai 13799,56 Lt paskolą už renovaciją; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 26177,95 Lt kompensaciją už atsakovo sumokėtas kredito įmokas kreditoriui AB SEB bankas (mokėjimo laikotarpis 2011-11-15 - 2013-09-17); iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2800,54 Lt kompensaciją už ieškovės sumokėtą paskolą Daugiabučio namo Dainų g 4 savininkų bendrijai (mokėjimo laikotarpis 2011-11-01 - 2013-11-01); nepilnametės dukters B. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti 1800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki bylos iškėlimo; iš atsakovo nepilnametei B. K. nuo bylos iškėlimo teisme iki ji sulauks pilnametystės priteisti 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti nekliudomai; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui „K.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu jiems gimė sūnus O., kuris šiuo metu jau yra pilnametis, ir dukra B. gimė (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio atsakovas paliko šeimą ir faktiškai gyvena su kita moterimi. Ieškovės teigimu santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo jai neištikimas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Pažymėjo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi ji gali sudaryti ir sudaro tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ieškovės materialinė padėtis pakankama sąlygų vaikui augti sudarymui. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atsakovas turi didesne dalimi prisidėti išlaikant nepilnametė dukrą – skirti po 500,00 Lt per mėnesį. Be to iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1800,00 Lt, kadangi nuo 2011-11-01 atsakovas tik minimaliai prisidėjo prie dukros išlaikymo (per 6 mėnesius skyrė 600,00 Lt). Santuokos metu įgytą turtą ieškovė prašė padalinti jos nurodytu būdu, nukrypstant nuo bendro turto dalijimo lygiomis dalimis principo bei nepriteisiant iš ieškovės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, kadangi su ieškove po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametė dukra, atsakovui palikus šeimą ieškovė išlaikė ir pilnametį mokykloje besimokantį sūnų, bei įvertinus tai, kad atsakovas tiek turtinių, tiek neturtinių pareigų vaikų atžvilgiu tinkamai nevykdė, o ieškovė vykdė ir dėl to patyrė didelių išlaidų. Dėl kreditorinių įsipareigojimų ieškovė pažymėjo, kad nutraukus santuoką prievolė AB SEB bankui nemodifikuotina – ieškovė ir atsakovas kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai, paskola už renovaciją Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai pripažintina atsakovo asmenine prievole (1 t. 1-6, 38-43, 52-57 b.l.; 3 t. 73-76 b.l.).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nuo 2011-11-15 su ieškove nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Sutiko, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nenustatant detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pabrėžė, kad su dukra pageidauja bendrauti be apribojimų (1 t. 81-86 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti dukrai 1800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo iki bylos iškėlimo (3 t. 105 b.l.). Pažymėjo, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, todėl nesutinka mokėti ieškovei 5000,00 Lt neturtinės žalos. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė jo atžvilgiu nesielgė lojaliai, nepagrįstai teigė, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kad buvo neištikimas apie 1 metus laiko, ieškovė iki šalims pradedant gyventi skyrium buvo atsakovui neištikima, su kitu vyru susilaukė kūdikio. Nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, pažymėjo, kad atsižvelgiant į gaunamas pajamas, sutinka, jog iš jo dukrai būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį. Nesutiko su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimu (1 t. 81-86 b.l.; 3 t. 89-96 b.l.).
Atsakovas pareiškė priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. civilinės metrikacijos skyriuje tarp atsakovo ir ieškovės, turinčių nepilnametį vaiką; dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažinti abu sutuoktinius; neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; nustatyti dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. K. iki to momento, kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad motina D. K. dukros išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise; nustatyti, kad tėvas J. K. gali netrukdomai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011-11-15; pripažinti lengvąjį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą atsakovo vardu, vidutinė rinkos vertė 2500,00 Lt, atsakovo asmenine nuosavybe ir nedalinti; nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir pripažinti nuosavybės teisę atsakovui į 0,60 dalis, o ieškovei į 0,40 dalis viso turto; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atsakovo ir ieškovės vardu, vidutinė rinkos vertė 103000,00 Lt; sumažinus negrąžinto kredito suma, vertė sudaro - 86399,90 Lt; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę ir natūroje priteisti 0,1316 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą atsakovo vardu, vidutinė rinkos vertė – 48000,00 Lt, ir gyvenamąjį namą (būklė - nebaigtas įrengti), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą atsakovo vardu, vidutinė rinkos vertė – 279000,00 Lt; sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma, vertė sudaro - 77677,52 Lt; priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją 21450,24 Lt už jai tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad atsakovas ir ieškovė yra solidarūs skolininkai AB SEB banko atžvilgiu pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos 2008-04-16 pakeitimu); pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui tenka prievolė grąžinti kreditoriui SEB bankui kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš ieškovės šią prievolę įvykdyti atsakovą, ieškovei pripažinti regreso teisę reikalauti iš atsakovo to, ką ji bus įvykdžiusi pagal šią sutartį; pripažinti ieškovės asmenine prievole ir įpareigoti ją vieną sumokėti kreditoriui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4 už namo renovaciją 13799,56 Lt; pripažinti atsakovo asmeniniais finansiniais įsipareigojimais - mokėti draudimo įmokas už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal tarp atsakovo ir „If P&C Insurance AS“ filialo sudarytą civilinės atsakomybės sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) serija PSNTK Nr. 045569), iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo; mokėti draudimo įmokas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą pagal tarp atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą draudimo sutartį, pagal kurią butas apdraustas laikotarpiui nuo 2007-09-07 iki 2042-09-06, iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo; pripažinti, kad sumokėtos draudimo įmokos per laikotarpį nuo 2011-11-15 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ ir AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėtos iš atsakovo asmeninių lėšų; priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2013-12-02 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ sumokėtų draudimo įmokų 400,50 Lt; priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2012-09-07 iki 2014-09- 06 draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos draudimo įmokos, t.y. 333,00 Lt; šalims išlaikymas nepriteisiamas; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „K.“ ir „K.“; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui 1800,00 Lt; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t. 119-126 b.l.; 3 t. 105-112 b.l.). Nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl bendro santuokoje įgyto turto vertės - 430000,00 Lt. Pažymėjo, kad jo nurodytas santuokoje įgyto turto natūroje padalinimo būdas yra teisingesnis, protingesnis ir sąžiningesnis, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesų apsaugą bei šalių vykdomų įsipareigojimų kreditoriams pobūdį, taip pat į ieškovės mažamečio sūnaus, gim. 2012-12-26, interesus. Prašė teismo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto dalinimo lygiomis dalimis principo, kadangi, atsižvelgiant į jo tėvų asmeniškai jam duotą 147000,00 Lt sumą namo statybai ir žemės sklypo sutvarkymui, atsakovo dalis gyvenamajame name yra didesnė nei ieškovės (ieškovės tėvai davė 10000,00 Lt) (1 t. 119-123 b.l.; 2 t. 136-138; 3 t. 105-112 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė su priešieškiniu, pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo nesutiko. Nurodė, kad gyvendama santuokoje elgėsi padoriai, buvo lojali atsakovui, šeimos interesams, o santuoka nutrūko dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio, jo agresyvaus elgesio, neištikimybės. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo prašomu turto padalijimo būdu. Ieškovė sutinka, jog namo statybai buvo panaudota tiek ieškovės, tiek atsakovo tėvų finansinė parama, tačiau nesutinka su atsakovo nurodytu dydžiu. Teigė kad jos tėvai namo statybai davė 20000,00 Lt, o atsakovo tėvai yra prisidėję taip pat apie 20000,00 Lt. Pabrėžė, kad tėvų paramą reikėtų laikyti ne kaip skirtą asmeniškai atitinkamai ieškovei ar atsakovui, o vertinti kaip pagalbą šeimai, t.y. siekimą padėti susikurti jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Atkreipė dėmesį, kad gindama ne tik savo, bet ir vaikų interesus, atsakingai įvertinusi galimybę mokėti kredito įmokas bankui, draudimo bendrovėms, įrengti namą taip, jog gyvenimo sąlygos būtų tinkamos gyventi šalių nepilnametei dukrai, nesutinka, kad atsakovui būtų priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (2 t. 17-22 b.l.; 3 t. 135-137 b.l.).
Kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad prievolė grąžinti paskolos likutį pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 turi likti ieškovei ir atsakovui kaip solidariems skolininkams (bendraskoliams), nes priešingu atveju būtų pažeisti AB SEB banko, kaip kreditoriaus, interesai. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog bankui įkeistas turtas – butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad neprieštarautų ir dėl turto padalijimo ieškovei ir atsakovui kitokiomis dalimis. Pabrėžė, kad prieštarautų tuo atveju, jei jam įkeisto turto (viso ar dalies) nuosavybės teisę būtų norima pripažinti ieškovės ir atsakovo nepilnamečiui vaikui – kaip išlaikymą turtu ar kitokiu pagrindu (1 t. 76-77, 145-146 b.l.; 2 t. 10-11 b.l.; 3 t. 87-88, 127-128 b.l.).
Kreditorius Daugiabučio namų Dainų g. 4 savininkų bendrija nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas vienas sumokėtų kreditoriui 14249,46 Lt kreditorinį įsiskolinimą už daugiabučio namo renovavimą (2 t. 1 b.l.).
Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad laikosi pozicijos, jog sprendžiamas ginčas nėra teisiškai reikšmingas bendrovei, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra (3 t. 132 b.l.).
Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad mano esant tikslinga nustatyti nepilnametės B. K. gyvenamąją vietą su motina D. K. bei priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad mano, jog dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomus įrodymus bei išklausius šalių argumentus ir pasiūlymus (1 t. 106-105 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp J. K. ir D. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. K. iki to momento, kol dukra sulauks pilnametystės. Priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-20 - iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, kad motina D. K. dukros išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 1800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai B. K.. Nustatė, kad tėvas J. K. gali netrukdomai bendrauti su dukra B. K. ir dalyvauti jos auklėjime. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011-11-15. Pripažino lengvąjį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą J. K. vardu, vidutinė rinkos vertė 2500,00 Lt, jo asmeninė nuosavybe ir nedalintinu. Padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis: a) ieškovei pripažino nuosavybės teisę ir priteisė 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vidutinė rinkos vertė 103000,00 Lt; sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma vertė sudaro - 86399,90 Lt; b) atsakovui pripažino nuosavybės teisę ir priteisė 0,1316 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą jo vardu, vidutinė rinkos vertė – 48000,00 Lt; gyvenamąjį namą (nebaigtas įrengti), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą jo vardu, vidutinė rinkos vertė – 279000,00 Lt; sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma, vertė sudaro - 77677,52 Lt; priteisė atsakovui iš ieškovės 4361,19 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė, kad J. K. ir D. K. yra solidarūs skolininkai AB SEB banko atžvilgiu pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos 2008-04-16 pakeitimu). Pripažino, kad po santuokos nutraukimo atsakovui tenka prievolė grąžinti kreditoriui SEB Bankui kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš D. K. šią prievolę įvykdyti už J. K., D. K. pripažinti regreso teisę reikalauti iš J. K. to, ką ji bus įvykdžiusi pagal šią sutartį. Pripažino D. K. asmenine prievole ir įpareigojo ją vieną sumokėti kreditoriui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4 už namo renovaciją 13799,56 Lt. Pripažino J. K. asmeniniais finansiniais įsipareigojimais: 1) mokėti draudimo įmokas už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal tarp jo ir „If P&C Insurance AS“ filialo sudarytą civilinės atsakomybės sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) serija PSNTK Nr. 045569) , iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo; 2) mokėti draudimo įmokas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą pagal tarp jo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą būsto draudimo sutartį, pagal kurią butas apdraustas laikotarpiui nuo 2007-09-07 iki 2042-09-06, iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo. Pripažino, kad sumokėtos draudimo įmokos per laikotarpį nuo 2011-11-15 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ ir AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėtos iš atsakovo J. K. asmeninių lėšų. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2013-12-02 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ sumokėtų draudimo įmokų 267,00 Lt. Priteisė atsakovui J. K. iš ieškovės D. K. 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2012-09-07 iki 2014-09-06 draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos draudimo įmokos 333,00 Lt. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes „K.“ ir „K.“. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 43,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, šalių nurodytas aplinkybes sprendė, kad abi šalys iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.27 straipsnyje numatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliais ir vienas kitą gerbti. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas - šalių santuokinė neištikimybė, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, nuolatiniai konfliktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas. Teismas tenkino ieškovės ieškininio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi ginčo šioje dalyje tarp šalių nekilo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovas pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui, atsižvelgiant, jog dukra yra 14 metų amžiaus, yra realios, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jam tenka pareiga didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje tenkino. Spręsdamas turto padalijimo klausimą teismas nustatė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas: 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (103000,00 Lt vertės); 0,1316 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (48000,00 Lt vertės); pastatas - gyvenamasis namas (nebaigtas įrengti) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (279000,00 Lt vertės), viso santuokoje įgyto turto vertė sudaro 430000,00 Lt. Sutuoktinių bendro turto balansą sudaro pasyvas 2011-11-15 dienai - negrąžinta paskolos dalis už buto (duomenys neskelbtini), renovaciją 16600,10 Lt; negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui 249 322,48 Lt. Sumažinus minėta skolų suma žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vertę, buto vertę, teismas pripažino, kad bendra dalintino turto vertė - 164077,42 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių gaunamas pajamas, gautą kreditą, liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, jo atsakovo tėvai prie namo statybos prisidėjo 108280,00 Lt ir šią aplinkybę vertino kaip pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių pricipo dalijant turtą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas vienam iš tėvų tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nes su ieškove liko gyventi nepilnametis vaikas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovės tėvų skirtą sumą, o atsakovas pripažino, kad namo statybai ieškovės tėvai skyrė 10000,00 Lt, teismas laikė, kad ieškovės tėvai namo statybai skyrė 10000,00 Lt. Nors ieškovė šio kriterijaus neprašė įvertinti nukrypstant nuo lygių dalių pricipo, atsižvelgiant į bylos pobūdį (šeimos byla), teismas taip pat pripažino šią aplinkybę kaip kriterijų nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas, įvertinęs kriterijus, kurie yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, sprendė, kad tais atvejais, kai nustatomos kelios svarbios aplinkybės, dėl kurių galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vienos ir kitos šalies naudai, teismas gali netaikyti LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, santuokoje įgytą turtą šalims teismas dalijo lygiomis dalimis. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo priteisti žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, kad nebaigto statyti, neįrengto namo priteisimas ieškovei neatitiktų vaikų interesų, kad atsakovas iki šiol sistemingai mokėjo paskolą, neturi šiai dienai išlaikytinių, dirba, todėl yra pagrindo manyti, jog turės galimybę ir toliau mokėti paskolą, sprendė, kad yra tikslinga 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o 0,1316 ha žemės sklypą ir nebaigtos statybos namą adresu (duomenys neskelbtini) – atsakovui. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovė už buto renovaciją nuo 2011-11-02 iki 2013-11-01 sumokėjo 2800,54 Lt, 2011-11-15 negrąžinta paskolos dalis už buto renovaciją buvo 16600,10 Lt. Šia suma sumažinus buto vertę 2011-11-15, buto vertė sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvo 86399,90 Lt. 2011-11-15 negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui buvo 249322,48 Lt. Sumažinus šia suma žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vertę, šio dalintino turto vertė būtų 77 677,52 Lt. Tokiu būdu teismo nustatyta bendra dalintino turto vertė sudarė 164077,42 Lt. Padalinus turtą po lygiai, kiekvienam teko turto už 82038,71 Lt. Kadangi ieškovei teko didesnė turto dalis, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 4361,19 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad sumokėtos draudimo įmokos per laikotarpį nuo 2011-11-15 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ ir AB „Lietuvos draudimas“ yra sumokėtos iš atsakovo asmeninių lėšų. Šalys ir kreditorius AB SEB bankas sutiko, kad būtų nustatyta, jog J. K. ir D. K. yra solidarūs skolininkai AB SEB banko atžvilgiu pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos 2008-04-16 pakeitimu). Kadangi butą priteisė ieškovei, teismas pripažino D. K. asmenine prievole sumokėti kreditoriui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4 už namo renovaciją 13799,56 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad buvo patenkinta dalis ieškovės ir dalis atsakovo reikalavimų, sprendė, kad patenkinta po 50 procentų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, byloje nebuvo priimtas sprendimas kurios nors šalies naudai, todėl tokiomis proporcijomis tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas paliko šalims (3 t. 149-167 b.l.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-29-569/2014 ir santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: ieškovės D. K. nuosavybėn priteisti 0,1316 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo J. K. nuosavybėn priteisti 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 4474,37 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai AB SEB bankui pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos pakeitimais). Nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo tenka prievolė grąžinti kreditoriui AB SEB bankas kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Tuo atveju, jei kreditorius pareikalautų iš J. K. šią prievolę įvykdyti už D. K. ir jam ją įvykdžius, pripažinti J. K. regreso teisę reikalauti iš D. K. to, ką jis bus įvykdęs pagal kredito sutartį. Pripažinti atsakovo asmenine prievole ir įpareigoti jį vieną sumokėti Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai 13699,94 Lt paskolą už renovaciją; pripažinti D. K. asmeniniais finansiniais įsipareigojimais mokėti draudimo įmokas už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal „If P&C Insurance AS“ filialo civilinės atsakomybės sutartį ( PSNTK Nr. 045569), iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo; mokėti draudimo įmokas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo sutartį, pagal kurią butas apdraustas laikotarpiu nuo 2007-09-07 iki 2042-09-06, iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 30386,54 Lt kompensaciją už atsakovo sumokėtas kredito įmokas kreditoriui AB SEB bankas (mokėjimo laikotarpis 2011-11-15-2014-01-06); iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2965,42 Lt kompensaciją už ieškovės sumokėtą paskolą Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai (mokėjimo laikotarpis: 2011-11-01 - 2013-02-01); iš atsakovo nepilnametei B. K. nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-04-17 iki ji sulauks pilnametystės priteisti 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. 175-187 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės klausimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad dar šalims gyvenant santuokoje, ieškovė artimai bendravo su kitu vyru. Teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, visumos, nevertino įrodymų patikimumo, todėl pažeidė proceso teisės normas (LR CPK 185 straipsnis), kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantės vertinimu byloje esant duomenims, kad atsakovas jau nuo 2011 metų birželio mėnesio bendravo su kita moterimi, kad jų santykiai prasidėjo 2011 metų pavasario pabaigoje ir tęsiasi po 2011-11-15, kai jis paliko šeimą, bei neesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neištikimybės faktą, teismas nepagrįstai nepreziumavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2010 metų gruodžio mėnesį atsakovo panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu metu jai nebuvo padaryta sužalojimų galvoje, kadangi šias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr.G/ll(04), kurioje užfiksuoti 2010-12-24 Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos galutinės diagnozės duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė buvo sužalota (ieškovei pirštas buvo sužalotas) dėl atsakovo kaltės, kas rodo, jog atsakovas pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinį, tačiau teismas nepagrįstai nedarė išvados, kad atsakovas panaudodamas fizinį smurtą žiauriai elgėsi su ieškove, ko pasekoje nepagrįstai nepreziumavo atsakovo kaltės pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Taip pat teismas nepagrįstai nepadarė išvados, kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo besaikis atsakovo alkoholio vartojimas, kadangi liudytojų parodymai, Priklausomybės ligų centro pažymos, patvirtino atsakovą turėjus priklausomybę alkoholiui. Apeliantės nuomone byloje pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai patvirtino, kad santuokines pareigas pažeidė atsakovas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti jai neturtinę žalą.
2. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas nepilnametei dukrai B. K. išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, neteisingai bylos iškėlimo datą laikė 2012-07-20, kadangi pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2012-04-17. Teismas nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, kuriuos ieškovė pašalino, todėl ieškovės ieškinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis) ir išlaikymas nepilnametei dukrai priteistinas nuo 2012-04-17.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turto vertę nustatė 2011-11-15 dienai (būtent nuo tada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium; dėl to ginčo byloje nekilo), kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika turto balansas turėjo būti sudarytas ne 2011-11-15 dienai, bet teismo sprendimo priėmimo dienai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sudarydamas aktyvą, tinkamai vadovavosi turto verte, esančia sprendimo priėmimo metu, tačiau turto pasyvą nepagrįstai sudarė 2011-11-15 dienai. Negrąžinta paskolos dalis už buto renovaciją namo bendrijai ir negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui skaičiuotina ne 2011-11-15 dienai, tačiau teismo sprendimo priėmimo dienai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalino neteisingai, kadangi tinkamai nenustatė jo vertės. Apeliantės nuomone, turto balansas sprendimo priėmimo dienai turėtų būti apskaičiuotinas taip -per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2014-01-06 atsakovas AB SEB bankui sumokėjo 8800,55 EUR ( 30386,53 Lt), sumą sudaro kredito dalis - 2861,45 EUR (9880,01 Lt) ir palūkanos 5939,10 EUR (20506,52 Lt). Negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui 2011-11-15 dienai buvo 238635,20 Lt. Per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2014-01-06 bankui grąžinta dar 2861,45 EUR (9880,01 Lt) dydžio kredito dalis. Todėl negrąžinta kredito dalis 2014-01-06 dienai - 228755,19 Lt (238635,20 - 9880,01). Negrąžinta kredito dalis skaičiuotina be palūkanų. Šia suma sumažinus žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertę, šio turto vertė - 98244,81 Lt. Negrąžinta paskolos dalis 2014 m. sausio mėn. Daugiabučio namo savininkų bendrijai - 13699,94 Lt. Šia suma sumažinus buto vertę, šio turto vertė - 89 300,06 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutuoktinių bendro turto vertė yra 187544,87 Lt, o teismo nustatyta 164077,42 Lt vertė - neteisinga. Vienam sutuoktiniui turinčio atitekti turto vertė po santuokos nutraukimo - 93772,44 Lt. Todėl tas sutuoktinis, kurio nuosavybėn priteistas namas ir žemės sklypas, sutuoktinio, kuriam priteistas butas, naudai turi pareigą sumokėti 4472,37 Lt dydžio kompensaciją. Teismas, sprendęs butą priteisti ieškovei, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, o ne atsakovas turi pareigą už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovo naudai sumokėti 4361,19 Lt dydžio kompensaciją. Šiaulių apylinkės teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos momentą, dalijamo turto balansą, šie pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priėmimą.
4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo tėvų prisidėjimo prie namo statybos piniginėmis lėšomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, per laikotarpį nuo 2009-05-27 iki 2011-11-03 atsakovo tėvai pervedė viso 85330,00 Lt, per laikotarpį nuo 2011-11-24 iki 2012-05-22, t.y. kai atsakovas gyveno su kita moterimi, atsakovo motina atsakovui dar pervedė 6400,00 Lt, įrodymų, kad į atsakovo sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos būtent namo statybai, kad namo statybai nepakako sutuoktinių turimų ir abiejų sutuoktinių tėvų skirtų lėšų, atsakovas nepateikė. Apeliantės vertinimu, teismas neturėdamas specialių žinių apie ginčo objekto – gyvenamojo namo, statybos kainą (eksperto išvados kokios išlaidos buvo patirtos statant namą kelerius metus ūkio būdu), padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad namo statybai reikėjo kitų, nei šalys turėjo, lėšų. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nebaigtą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą priteisti atsakovo nuosavybėn, kadangi atsakovo pageidavimą priteisti jam minėta turtą nepagrįstai laikė prioritetiniu ieškovės pageidavimo atžvilgiu. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog namas nebaigtas statyti, nėra pagrindas išvadai, kad namo priteisimas neatitiktų dukters interesus. Pabrėžė, kad pateikė įrodymus, jog turi finansinę galimybę namo įrengimui, išlaikymui, bylos duomenimis atsakovas finansinės galimybės įrengti namą neturi, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo objektyvias galimybes dengti kreditą, kurio grąžinimo užtikrinimui taip pat yra įkeistas ir ieškovei teismo priteistas butas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl šalių kaltės dėl
santuokos iširimo; šalių pateiktus argumentus ir paaiškinimus teismas vertino pagal LR CK
3.27 straipsnio, 3.60 straipsnio 2, 3 dalies normas. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutuoktinio
Žemesnės instancijos teismas
kaltės dėl santuokos iširimo įvertinimo kriterijai yra aiškiai suformuluoti įstatyme (LR CK
3.60 straipsnio 3 dalis), detalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas
tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,
pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Teismo išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės padaryta nustačius ir įvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pripažinus kaltais abu sutuoktinius dėl šeimos iširimo, apeliantė neturi teisės reikalauti priteisti neturtinės žalos.
2. Apeliantė nepagrįstai ginčija teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas neteisingai nustatė dalijamo turto vertę, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė santuokoje įgyto turto vertės ir balanso neginčijo, įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę nepateikė, per visą bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laiką tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko su dalintino turto vidutine rinko verte. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sudarė dalijamo turto balansą, jog turto balansas turėjo būti sudarytas ne 2011-11-15 dienai, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, bet teismo sprendimo priėmimo dienai. Atsakovo vertinimu, remiantis kasacinio teismo praktika, šalims susitarus, kad jie gyvena skyriumi nuo 2011-11-15, šiai dienai sudarytas turto balansas yra teisingas, atsižvelgiant ir į turto masę, ir į jo vertę, ir į kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nustatė optimaliausią turto padalijimo būdą - natūra perduodant kiekvienam sutuoktiniui konkrečius pagal jų vertę nurodytas nuosavybės dalis atitinkančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Teismo sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis sutuoktinių turtas padalytas maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš šalių, taip pat nepilnametės dukros interesus ir poreikius, konkretaus turto paskirtį, naudojimosi juo aplinkybes ir ypatumus, kitus reikšmingus faktus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad teismas neobjektyviai vertino byloje pateiktus duomenis, liudytojų parodymus, faktines aplinkybes tendencingai vertino tik atsakovo naudai. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, liudytojų paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
Pažymėtina, kad LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas LR CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės, fizinio ir psichologinio smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu (1 t. 1-2, 38-39 b.l.; 2 t. 146-149 b.l.). Santuokos iširimo priežastimis atsakovas nurodė ieškovės nelojalumą, neištikimybę, nesutarimus dėl atsakovo tėvų įtraukimo į šeimyninius konfliktus, kaltinimus dėl priklausomybės nuo alkoholio, taip pat savo ir ieškovės kaltę nedėjus pakankamai pastangų išsaugoti šeimą (1 t. 81-86, 119-120 b.l.; 2 t. 151-152 b.l.; 3 t. 89-90 b.l.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje buvo vienas kitam neištikimi, nesielgė lojaliai ir pagarbiai vienas kito atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų ir šalių pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys nuo 2011-11-15 kartu nebegyveno, atsakovas nuo 2011 m. birželio mėnesio bendravo su kita moterimi (šias aplinkybes patvirtino pats atsakovas). Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kurio tėvas yra ne atsakovas, o kitas asmuo - R. K.. Šią aplinkybę patvirtino byloje pateiktas gimimo liudijimas (2 t. 126 b.l.). Įvertinęs liudytojų bei pačių šalių paaiškinimus apie ieškovės susitikinėjimų ir gyvenimo su kitu vyru pradžią, teismas padarė išvadą, kad ieškovė artimai bendravo su kitu vyru dar šalims gyvenant kartu. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas laikė įrodytą aplinkybę, kad dėl atsakovo kaltės 2010 metų gruodžio mėnesį ieškovei buvo sužalotas rankos pirštas bei sprendė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinį ir juo rūpintis. Taip pat teismas remdamasis šalių sūnaus O. K. bei kitų liudytojų parodymais sprendė, kad atsakovas negrįždamas nakvoti į namus rodė nepagarbą sutuoktinei, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes dėl dažno fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, besaikio alkoholio vartojimo teismas laikė neįrodytomis. Vertindamas ieškovės elgesį, teismas pripažino, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, toleravo šią situaciją ir pati skatindavo dalyvauti susibūrimuose, kuriuose buvo vartojamas alkoholis, taip pat ieškovė savo elgesiu keldavo tarpusavio vaidus (nuolat skambindavo atsakovo tėvams, skųsdavosi jų sūnaus elgesiu), elgėsi netolerantiškai, tokiu būdu nesilaikė pareigos gerbti kitą sutuoktinį.
Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi teismo posėdžių metu pateikti liudytojų paaiškinimai (3 t. 58-70 b.l.; 2 t. 145-161 b.l.), nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei viena iš šalių nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo šalių santuokos iširimą lėmė tai, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nesugebėjo išspręsti šeimoje kylančių konfliktų, problemų, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai negalėjo teismui vienareikšmiškai patvirtinti, jog atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, dažnai naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, be saiko piktnaudžiaudavo alkoholiu. Taip pat liudytojai vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti, kad ieškovė su kitu vyru pradėjo artimai bendrauti tik po to, kai atsakovas paliko sutuoktinę, ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas ir šalių sūnaus bei liudytojo A. G. (3 t. 60-62 b.l.) patvirtintas aplinkybes, kad ieškovė jau nuo 2011 metų pavasario bendravo su dabartiniu savo sugyventiniu ir (duomenys neskelbtini) gimusio kūdikio tėvu R. K.. Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus apie abiejų sutuoktinių galimą neištikimybę vienas kito atžvilgiu, sprendžia, kad šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų šalių elgesys vienas kito atžvilgiu ir nepagarba šeimai, neištikimybė bei moralinio palaikymo, pagarbos nebuvimas, o tai pagal LR CK 3.61 straipsnio 2 dalį yra pagrindas pripažinti, kad abiejų šalių kalti veiksmai nulėmė santuokinių ryšių nutrūkimą. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl iširusios santuokos, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Be to paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad tuos pačius įrodymus apeliantė vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, arba, kad ieškovės nuomone būtent jos teikiami parodymai yra teisingi, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus.
Dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos apeliantei priteisimo iš atsakovo. Dėl šios priežasties apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-07-20, kadangi apeliantės teigimu, teismas neteisingai bylos iškėlimo datą laikė 2012-07-20, o ne pradinę ieškinio teismui pateikimo dieną - 2012-04-17. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai B. K. nuo bylos iškėlimo teisme iki ji sulauks pilnametystės 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą (3 t. 76 b.l.). Pradinį ieškinį ieškovė teismui padavė 2012-04-23 (1 t. 1 b.l.). Pašalinus teismo nurodytus trūkumus, patikslintas ieškovės ieškinys priimtas 2012-07-20 (1 t. 52 b.l.). Pažymėtina, kad LR CPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal LR CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 118-129). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad civilinės bylos iškėlimo teisme diena laikytina 2012-04-17 laiko nepagrįstu ir neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos kategorijos bylose turi būti prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo priteisimo momentą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos netinkamai taikė LR CK 3.200 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad LR CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti arba nuo ieškinio pareiškimo dienos. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54;“Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2005, 23). LR CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas nepilnametei B. K. iš atsakovo priteistinas ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-20, o nuo – ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2012-04-23, iki jos pilnametystės.
Iš ieškovės apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalino neteisingai, kadangi tinkamai nenustatė jo vertės, kad teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo tėvų prisidėjimo prie namo statybos piniginėmis lėšomis bei nepagrįstai ir neteisėtai nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą priteisė atsakovo nuosavybėn.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LR CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. LR CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal LR CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, LR CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų taikymo taip pat išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ne kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtas turi būti įvertinamas iš naujo; teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu arba daryti pagrįstą prielaidą, kad turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti per laiką, praėjusį nuo pradinio vertinimo. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas: 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (103000,00 Lt vertės), 0,1316 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (48000,00 Lt vertės); pastatas -gyvenamasis namas (nebaigtas įrengti) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (279000,00 Lt vertės) bei pasyvas 2011-11-15 dienai - negrąžinta paskolos dalis už buto (duomenys neskelbtini), renovaciją - 16600,10 Lt; negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui 249322,48 Lt. Šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę (aktyvą ir pasyvą) teismas nustatė remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - 2012-05-15 gyvenamojo namo ir žemės sklypo įvertinimo ataskaita Nr. 40A0-1205-0034 (1 t. 47 b.l.) ir 2014-01-13 VĮ Registrų centro išrašu (3 t. 98 b.l.), 2013-11-22 Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos pažyma (3 t. 22 b.l.), AB SEB banko ir šalių pateiktais duomenimis. Teismas, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2011-11-15 (abi šalys šios aplinkybės neginčijo), pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertė kaip ir kreditoriniai įsipareigojimai turėtų būti nustatomi 2011-11-15, tačiau bylos šalims susitarus dėl turto vertės, vadovavosi jų pateikta bendra turto verte (430000,00 Lt), o pasyvą skaičiavo remiantis 2011-11-15 duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde šalys neginčijo jiems bendrąja nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto vertės, su ja sutiko (3 t. 73, 107, 180-181 b.l.). VĮ Registrų centras duomenimis, buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2014-01-01 masinio vertinimo metu sudarė 95900,00 Lt, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė sudarė 35500,00 Lt, t.y. teismo sprendimo priėmimo metu šalių nurodyta turto vertė ženkliai nesiskyrė nuo Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės turto rinkos vertės nustatytos masinio vertinimo būdu. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto įvertinimo ir nesiimdamas papildomų veiksmų turto rinkos kainai sprendimo priėmimo metu nustatyti teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimą (LRCPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimo padalinti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje kyla ginčas dėl galutinės dalijamo turto vertės nustatymo atsižvelgiant į skolinių sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams (pasyvo) nustatymo momentą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į LR CK 3.67, 3.127 straipsnio nuostatas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutuoktinių bendro dalintino turto pasyvą vertino 2011-11-15 duomenimis. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnis), įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat yra pažymėjusi, kad dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į LR CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis LR CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (LR CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (LR CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2011-11-15, nei viena iš šalių šios aplinkybės neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme (1 t. 52, 121 b.l.). Abi šalys pirmosios instancijos teisme prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011-11-15. Šalys neginčijo faktinės aplinkybės, kad 2011-11-15 negrąžinta paskolos dalis už buto (duomenys neskelbtini), renovaciją sudarė 16600,10 Lt, negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui - 249322,48 Lt. Tik apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad su kredito likučiu AB SEB bankui nesutinka, tačiau jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta AB SEB banko pažyma nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis kitokį nei pirmosios instancijos teismo nustatytą kreditorinių įsipareigojimų likutį, kadangi iš teismui pateiktų duomenų nėra aišku ar nurodytas kredito likutis yra galutinis ir ar į jį yra įtrauktos bankui mokėtinos palūkanos (3 t. 189 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodytomis aplinkybėmis ir kredito likutį 2011-11-15 AB SEB bankui laikė 249322,48 Lt. Ieškovė taip pat pripažino ir neginčijo faktinės aplinkybės, kad nuo 2011-11-11 kreditą AB SEB bankui atsakovas dengė iš savo asmeninių lėšų ir laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2014-01-06 sumokėjo kreditoriui įmokų už 8803,76 EUR (3 t. 97 b.l.), o paskolą už buto renovaciją ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir padengė 2900,16 Lt paskolos dalies.
Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė teigdama, kad dalintino turto vertė turi būti didinama atsakovo asmeninėmis lėšomis (8803,76 EUR (30386,53 Lt)) sumokėto kredito dalimi ir šią sumą dalinant šalims per pusę, elgiasi nesąžiningai bei nepagrįstai siekia bendrą dalintino turto vertę, o tuo pačiu ir jai priklausančią dalį, padidinti atsakovo sąskaita. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2011-11-15 prisidėjo prie paskolos AB SEB bankui dengimo, kad dalintino turto vertė pasikeitė dėl kitų aplinkybių (pasikeitusios rinkos kainos ir pan.), taip pat ir atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2011-11-15 vykdė įsipareigojimus Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2011-11-15 bylos šalys savo asmeninėmis lėšomis skirtingais indėliais didino bendrą dalintiną šalių turtą, todėl dalintino turto vertės nustatymas 2011-11-15 duomenimis, nesant ginčo dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės (aktyvo), atitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, abiejų sutuoktinių interesus, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis objektyviomis bylos aplinkybėmis, bendrą dalintino turto vertę nustatė 164077,42 Lt, o apeliantės motyvus dėl bendro turto vertės nustatymo 187544,87 Lt sumai laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovaudamasis LR CK nuostatomis, dalintino turto vertę sumažindamas kreditorinių įsipareigojimų dydžiu, buvusiu 2011-11-15, nustatė buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę 86399,90 Lt sumai, žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo - 77677,52 Lt sumai. Objektyvių įrodymų ir argumentų, paneigiančių šių išvadų pagrįstumą, apeliantė nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kreditorinių įsipareigojimų likutį vertindamas 2011-11-15 duomenimis, nuo kada šalys kreditorinius įsipareigojimus pradėjo dengti asmeninėmis lėšomis bei faktiškai pradėjo gyventi skyrium, nepažeidė proceso teisės normų ir tinkamai nustatė dalintino turto vertę.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo tėvų prisidėjimo prie namo statybos piniginėmis lėšomis bei nepagrįstai nebaigtą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą priteisti atsakovo nuosavybėn.
Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 3.118 straipsniu, teismas sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (LR CK 3.119 straipsnis), teismas privalo nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato LR CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais pagrindais gali būti nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ir kitos svarbios aplinkybės. Taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus ieškovės nurodytus argumentus yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas. Be to teismas laikė įrodyta aplinkybe, kad ieškovės tėvai namo statybai skyrė 10000,00 Lt, kas taip pat sudarė pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jo atsakovo tėvai prie namo statybos prisidėjo 108280,00 Lt suma ir ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių pricipo dalijant turtą. Priimdamas galutinį sprendimą dėl sutuoktiniams tenkančios turto dalies nustatymo teismas konstatavo, kad abi šalys turi pagrindo prašyti teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokoje įgytas turtą dalintinas lygiomis dalimis. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad tais atvejais, kai nustatomos kelios svarbios aplinkybės, dėl kurių galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo vienos ir kitos šalies naudai, teismas gali netaikyti LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies arba tam tikroms aplinkybėms suteikti prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006) bei pagrįstai sprendė, kad santuokos metu įgyto turto padalinimas lygiomis dalimis geriausiai atitiks sutuoktinių interesus bei šalių lygiateisiškumo principą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-08-24 šalys paėmė 72585,80 EUR (250000,00 Lt) dydžio kreditą žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai (1 t. 24-27 b.l.), mokėtina įmoka pagal kredito sutartį sudarė apie 1300,00 Lt, sutarties termino pabaiga – 2042-08-23 (1 t. 108 b.l.; 2 t. 10 b.l.). Šalių pateiktais duomenimis už 130000,00 Lt sumą sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 20, 137 b.l.) 2007-10-24 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi šalys pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) už 44000,00 Lt sumą (2 t. 23-25 b.l.). Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2007-06-05 iki 2010-08-17 matyti, kad ieškovės pajamos per mėnesį nuo 2007-06-05 iki 2011-05-16 vidutiniškai sudarė apie 1500,00 Lt, o nuo 2011-06-17 iki 2011-10-17 – 650,00 Lt (2 t. 30-38, 48-49 b.l.). Iš atsakovo pateiktos VSDFV pažymos matyti, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-11-30 vidutiniškai sudarė apie 1600,00 Lt per mėnesį (2 t. 68-69 b.l.). 2012-05-15 žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo turto vertė sudarė 327000,00 Lt (gyvenamasis namas – 279000,00 Lt, žemės sklypas 48000,00 Lt, namo baigtumas – 8 procentai (1 t. 47 b.l.). Iš AB SEB banko pažymos apie lėšų įskaitymus ir mokėjimus matyti, kad į atsakovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-11-15, atsakovo motina O. I. K. pervedė 84730,00 Lt (1 t. 107-108, 138-139 b.l.), ieškovė patvirtino, kad 20000,00 Lt atsakovo tėvai namo statybai davė grynais pinigais (2 t. 20 b.l.), o atsakovas pripažino, kad ieškovės tėvai prie namo statybos prisidėjo 10000,00 Lt suma. Ieškovė tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad apie atsakovui pervestas lėšas nežinojo, jos namo statybai nebuvo skirtos, gyvenamasis namas buvo statomas iš šeimos gaunamų pajamų, namo statybai papildomų lėšų nereikėjo.
Įvertinusi išdėstytas rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šeimos pajamos sutuoktiniams gyvenant kartu ir bendromis jėgomis statant gyvenamąjį namą sudarė apie 3100,00 Lt per mėnesį. Nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų ir objektyvių duomenų kiek lėšų iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyrium buvo panaudota namo statybai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad banko kreditas namo statybai ir žemės sklypo pirkimui sudarė 250000,00 Lt, iš šios sumos šalys už 130000,00 Lt įsigijo žemės sklypą, likusi 120000,00 Lt kredito suma bei 44000,00 Lt už parduotą sodo sklypą tikėtinai buvo panaudoti namo statybai, iš viso 164000,00 Lt. Kadangi namo vertė 2012-05-15 sudarė 279000,00 Lt, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į namo statybą be minėtos 164000,00 Lt sumos šalys papildomai investavo ne mažiau kaip 115000,00 Lt sumą. Atsižvelgiant į šalių kreditorinius įsipareigojimus (vien įmokos bankui sudarė apie 1300,00 Lt), į gyvenamojo būsto išlaikymui reikalingas išlaidas, į tai, kad šalys gyvendamos kartu išlaikė du nepilnamečius vaikus, kad šalių pajamos sudarė ne daugiau kaip 3100,00 Lt per mėnesį, teisėjų kolegija ieškovės argumentą, kad kas mėnesį iš šeimos pajamų po 1000,00 Lt buvo skiriama namo statybai laiko abejotinu ir labiau netikėtinu, nei tikėtinu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad be artimųjų pagalbos (papildomų pajamų) vien savo jėgomis sutuoktiniai pastatyti turto vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės gyvenamąjį namą nebūtų turėję galimybės. Remiantis bylos medžiaga yra pagrindo vertinti, kad prie namo statybos ieškovės tėvai prisidėjo apie 10000,00 Lt, atsakovo tėvai apie 105000,00 Lt (84730,00 Lt pervedė į sąskaitą, 20000,00 Lt davė grynais pinigais). Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą dalindamas lygiomis dalimis, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo tinkamai įvertino ir atsižvelgė į kiekvieno sutuoktinio iš bei jų nepilnametės dukros interesus bei nagrinėjamu aplinkybių visumoje priėmė objektyviai teisingiausią sprendimą suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu priteisti atsakovo nuosavybėn, o butą – ieškovei. Pažymėtina, kad sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti LR CK 3.127 str. nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parinkdamas sutuoktinių turto padalijimo natūra būdą, nurodė, kad nebaigto statyti namo priteisimas ieškovei neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Teismas savo sprendimą motyvavo aplinkybėmis, kad šalių dukra mieste lanko ugdymo įstaigas, namas yra naujame privačių namų rajone, kur susisiekimas prastas, ieškovė augina mažametį vaiką, todėl yra pagrindo abejoti, ar turės galimybę vežioti dukrą automobiliu, žemės sklypas bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra apsunkinti hipoteka, šiuo metu atsakovė nedirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1000,00 Lt išmoka. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog namo priteisimas neatitinka dukters interesų, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei vieno argumento dėl kokių priežasčių buto, o ne namo priteisimas ieškovei pažeidžia nepilnamečio vaiko teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad statomas namas šiuo metu nėra tinkamas gyventi. Šią aplinkybę patvirtina 2012-12-18 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (2 t. 16 b.l.). Namo įrengimas siekiant užtikrinti bent minimalias gyvenimo sąlygas ieškovės pateiktais preliminariais duomenimis kainuotų apie 27000,00 Lt (2 t. 73-74 b.l.). Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Lt (2 t. 72 b.l.), ieškovės sugyventinio pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2200,00 Lt (3 t. 23 b.l.), ieškovė dar turi išlaikyti nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) (2 t. 126 b.l.). Iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad šalys laikosi pozicijos, jog kredito mokėjimo pareiga turi atitekti tam sutuoktiniui, kuriam bus priteistas nebaigtas statyti namas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kredito įmoka per mėnesį sudaro apie 1300,00 Lt, atsakovas sistemingai visą skyrybų procesą rūpinosi kredito dengimu, bankui įkeisto turto draudimu. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinumu sudaro pagrindą išvadai, kad nebaigtą statyti namą priteisus ieškovės nuosavybėn, namo įrengimo išlaidos bei kredito mokėjimo pareiga, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas minimalias pajamas, nepaisant ieškovės deklaruojamos tėvų paramos, neatitiktų ieškovės finansinių galimybių bei tuo pačiu nepilnametės dukros interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parikdamas sutuoktinių turto padalijimo būdą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių apariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių, materialinės ir procesinės teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo natūra yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Tai, kad apeliantei nepatinka teismo priimtas sprendimas, nepateikus jokių pagrįstų argumentų dėl ieškovės ir šalių nepilnametės dukros interesų ir teisių pažeidimo ieškovės nuosavybėn priteisiant butą, adresu Dainų g. 4-40, Šiauliai, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą priteisė atsakovui. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė dėl atsakovo tėvų paramos sutuoktiniams statant ginčo namą šioje byloje pripažintina kita svarbia aplinkybe LR CK 3.127 straipsnio 3 dalies prasme ir laikytina papildomu motyvu pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo pasirinkto turto padalijimo natūra būdo pagrįstumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą iš esmės nepažeidė LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nepilnamečio vaiko interesų. Teismo pasirinktas turto padalijimo būdas yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį pakeisti.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis apeliantė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio (3 t. 173-174 b.l.). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas maža apimtimi – tik dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo momento patikslinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistu, vadovaudamasi proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei neatlyginamos (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovas J. K. prašo priteisti 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą (4 t. 8-10 b.l.). Teisėjų kolegija vertindama prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1500,00 Lt. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo atstovės paruošto procesinio dokumento apimtis bei atsižvelgusi į civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo prašymas pagrįstas. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas maža apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistu, iš ieškovės D. K. atsakovo naudai priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis LR CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, į tai, kad byloje 2012-07-20 ir 2013-03-05 nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas 2012-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2013-03-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (1 t. 62-63 b.l.; 2 t. 98-101 b.l.) taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo datos ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo J. K., a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos - 2012-04-23 iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad motina D. K. dukros išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.“
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. K., a.k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K., a.k (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinti 2012 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2013 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.