- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-363-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02435-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nutarta netaikyti atsakovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo iškeldinti pašalinius asmenis ir neapgyvendinti naujų asmenų bute, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – įpareigojimą atsakovui J. K. gyventi skyrium nuo ieškovės. Nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai su ieškove nebegyvena jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovas sužinojęs, jog ieškovė turi kūdikį, kurio biologinis tėvas yra ne atsakovas, pradėjo neadekvačiai elgtis. Ieškovė prašė įvertinti ir asmeninius neturtinius tiek vaiko, tiek jos interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. su ieškovės prašymu nesutiko ir pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti jam bendrauti su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti ieškovę iškeldinti pašalinius asmenis ir neapgyvendinti naujų asmenų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jo žinios ir sutikimo. Teigė, kad ieškovė siekia uždrausti jam lankyti dukrą. Tvirtino, kad minėtame bute ieškovė gyvena su sugyventiniu ir ji negavo tam atsakovo pritarimo.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute su jų nepilnamete dukra, įvertindamas nepilnamečio vaiko interesus, sprendė, jog negalima drausti atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas atėjęs aplankyti dukros, elgėsi neadekvačiai. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kartu su jo nepilnamete dukra gyvenantis R. K. kenkia ar galėtų pakenti jo nepilnametės dukros interesams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. K. yra ir mažamečio vaiko, gyvenančio kartu su ieškove, tėvas, sprendė, jog jį iškeldinus būtų pažeisti kito ieškovės vaiko interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys iš gyvenamojo būsto gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) J. K. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas įpareigoti ieškovę iškeldinti pašalinius asmenis ir neapgyvendinti naujų asmenų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jo žinios ir sutikimo, ir šį prašymą tenkinti. Atskirajame skunde teigia, kad ieškovė apgyvendinama pašalinį asmenį bute pažeidė jų nepilnametės dukros interesus. Pažymi, kad butas jam ir ieškovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tvirtina, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad R. K. yra mažamečio vaiko, gyvenančio kartu su ieškove, tėvas.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, ieškovė prašo skundžiamos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad asmenys iš gyvenamojo būsto gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu. Pažymi, kad apeliantas nepretenduoja į buto ar jo dalies priteisimą natūra. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nedetalizavo, kaip yra pažeidžiamos jo, kaip buto bendraturčio, teisės. Pabrėžė, kad išvadą byloje teikiantį institucija nepritarė apelianto prašymui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) J. K. atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, įvertindamas tai, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, sprendžia, jog būtina įvertinti apelianto priešieškinio reikalavimų ir prašomų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąsają.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį apeliantui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, sutuoktinio turto padalijimo. Apeliantas pateikė priešieškinį atsakovei, prašydamas nutraukti šalių santuoką, nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo nepilnametei dukrai iki pilnametystės kasmėnesinį išlaikymą, nustatyti apelianto bendravimo tvarką su dukra, padalyti šalių turtą ir nustatyti prievolių kreditoriams pobūdį.
Teismas, atsižvelgdamas į apelianto priešieškinyje suformuluotų materialinių teisinių reikalavimų turinį, į tai, kad R. K. nėra nagrinėjamos bylos šalimi, taip pat į tai, jog apeliantas, pasirinkdamas savo teisių gynybos būdą, šioje byloje nereiškė R. K. jokių reikalavimų ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės reikštų sankcijų į bylą neįtrauktam R. K. pritaikymą be teismo sprendimo, įvertindamas tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pagal pareikštų reikalavimų ribas ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus priešieškinio reikalavimus, vykdymą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jog asmenys iš gyvenamojo būsto gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu, taip pat įvertindamas tai, kad pats apeliantas 2013-02-26 teismo posėdžio metu nurodė, jog negyvena ginčo bute, o jo atstovė nurodė, kad apeliantas nenori atsikraustyti į butą ir jame apsigyventi, sprendžia, jog apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos galbūt apeliantui palankiam teismo sprendimui įvykdyti, todėl jų taikymas šioje byloje nėra būtinas.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.