Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Nepilnametės dukters B. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, kadangi ji gali sudaryti ir sudaro tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi – išlaiko dukrą, remia moraliai, deda pastangas, jog vaikas turėtų pagal galimybes maksimaliai geras gyvenimo sąlygas. Ji yra dirbanti, turinti pastovias pajamas, šiuo metu gyvena bute bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Vaikui per mėnesį reikalingas išlaikymo dydis 889 Lt. Dukters išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 500 litų. Taip pat prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2011-11-15 iki 2012-04-24, kuris sudaro 1800 Lt, t. y. po 300 Lt kas mėnesį. Kai atsakovas išėjo gyventi atskirai, jis išlaikymo dukrai neteikė, yra vieną kartą atnešęs maisto, gimtadienio proga padovanojęs mobilų telefoną, išlaikymas iš jo atlyginimo išskaičiuojamas tik priteistus laikiną išlaikymą. Jos pajamos yra 1000 litų, ji dirba UAB„Neoklasika“. Tačiau šiuo metu ji nedirba, kadangi augina vaiką ir gauna tik išmoką iš „Sodros“. Socialinių pašalpų negauna, kitų pajamų neturi. Ji yra išlaikoma savo draugo, kurio pajamos yra apie 2000 – 3000 litų. Mergaitei yra 13 metų, jai yra duodami dienpinigiai. Be to, ji lanko muzikos mokyklą. Mergaitė turi problemų su dantimis, jai bus reikalingi breketai, kurie kainuotų nuo 3000 – 4000 litų, gali reikėti dantų implantų. Vaiko maistui per mėnesį išleidžia 500 Lt, į šią sumą įeina ir maistas mokykloje, vitaminams, vaistams – 20 Lt, laisvalaikiui – 20 Lt, avalynei – 34 Lt, drabužiams – 52, apatiniams – 10 Lt, išlaidų dalis tenkanti mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 178 Lt, higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Lt, muzikos mokyklai - 55 Lt, viso apie 900 Lt. Gyvenant atskirai atsakovų tėvų teiktas lėšas ar dovanas vaikui ji nevertina kaip atsakovo teikiamo išlaikymo. Nustatytina, kad ji tvarkys dukteriai priteistą išlaikymą uzufrukto teise.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teises bei pareigas tėvo, skyrium gyvenančio nuo vaiko, teises vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, nustatytina, kad atsakovas turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukterimi.

Ji sutinka, kad transporto priemonė Renault Lagūna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: VF1B5680518040695, pirmos registracijos data 1998-04-23, įgyta 2006-06-06, nebūtų įtraukta į santuokoje įgyto ir dalintino turto masę, ir neprieštarauja, kad šis turtas būtų priteistas atsakovui. Iš bendrų sutuoktinių lėšų santuokos metu įgyta: 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. 2997-9001-6013:0040 (103 000 Lt vertės); 0,1316 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj, unikalus Nr. 4400-0970-2467 (48 000 Lt vertės); pastatas -gyvenamasis namas (nebaigtas įrengti) adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., unikalus Nr. 4400-0970-2590 (279 000 Lt vertės). Viso turto vertė 430 000 Lt (nekilnojamųjų daiktų vertės nurodytos pagal NT registro viešai skelbiamus duomenis; gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertinimo ataskaitą). Ji ir atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB Vilniaus bankas pagal 2007-08-24 Kredito sutartį Nr. 0650718091266-39, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs. Atsakovas iš savo asmeninių lėšų per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2013-09-19 yra sumokėjęs 7581,66 Eur, t.y. 26 177,95 Lt. Jie turi kreditorinį įsipareigojimą Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai, paskolos likutis 13 799,56 Lt. Ji iš savo asmeninių lėšų nuo 2011-11-01 iki 2013-11-01 yra sumokėjusi 2800,54 Lt. Viso kreditorinių įsipareigojimų 242 999,89 Lt. Bendro dalytino turto visuma mažinama kreditorinio įsipareigojimo (skolos) suma (430 000 Lt -242 999,89 Lt = 187 000,11 Lt), todėl bendro dalytino turto visuma - 187 000,11 Lt. Įstatymas nustato sutuoktinių lygių dalių principo prezumpciją ir nustato, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais, todėl laikytina, kad dalintino turto vienam sutuoktiniui suma - 93 500,05 Lt. Kadangi atsakovas yra ieškovės atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, naudoja psichologinį smurtą, bendras jų gyvenimas vienoje patalpoje ar turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise neįmanomas. Todėl po santuokos nutraukimo ji prašo jai priteisti 0,1316 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj.; pastatą - gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj.; viso turto už 327 000 Lt. Sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma (229 200,33 Lt), vertė sudaro 97 799,67 Lt. Ji pageidauja, kad jai būtų priteistas namas todėl, jog pas ją į namus grįžta besimokantis pilnametis jų sūnus su savo drauge, vaikai planavo gyventi šiame name, projektavo savus kambarius, žemės sklypas, kuriame yra namas, ribojasi su sklypu, kuriame stovi jos sesers namas. Paskolą ji mokėtų pati, mėnesio įmoka bankui sudaro 1000 litų. Ji yra išlaikoma sugyventinio, tėvai yra dovanoję jai pinigų, jie, reikalui esant, padėtų jai dengti paskolą. Atsakovui ji prašo priteisti 3 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai; viso turto už 103 000 Lt. Sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma (13799,56 Lt), vertė sudaro 89 200,44 Lt. Laikantis sutuoktinių lygių dalių principo, turto po santuokos nutraukimo turi atitekti sutuoktiniams po lygiai, todėl atsakovo naudai mokėtina 4 299,61 Lt kompensacija ( 93 500,05 - 89 200,44 Lt). Atsakovas turi teisę į kompensacijos jam priteisimą, tačiau šiuo atveju teisinga ir protinga taikyti CK 3.123 str. nuostatas ir netaikyti turto dalijimo lygių dalių principo šioje dalyje. Su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametė dukra, atsakovui palikus šeimą nuo 2011 m lapkričio mėn. su ja gyveno ir jų pilnametis sūnus, kuris mokėsi 12 klasėje ir tik ji sūnų išlaikė, atsakovas neskyrė lėšų sūnaus paskutinio skambučio, išleistuvių šventėms, sūnus studijuoja Karo akademijoje, ji sūnui kas mėnesį teikia išlaikymą. Todėl iš jos kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovui nepriteistina. Jai nuosavybės teise priteisus nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, ji sutinka atsakovo naudai sumokėti 26 177,95 Lt kompensaciją už jo iš asmeninių lėšų laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2013-09-17 mokėtą kreditą AB SEB bankui. Atsakovui priteisus 3 kambarių butą, iš atsakovo jai priteistina 2800,54 Lt kompensacija už ieškovės iš asmeninių lėšų laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-11-01 DNSB mokėtą paskolą.

Vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 400 litų kas mėnesį. Jo pajamos yra apie 2000 litų per mėnesį, jis dirba UAB „Kalvis“. Kadangi jis moka paskolą AB SEB bankui, neturi galimybės skirti daugiau dukters išlaikymui. Paskolą jis moka sistemingai, mėnesinė įmoka yra 1060 Lt. Jo nuomone, vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga mažesnė suma. Išlaidos, susijusios su muzikos mokykla, yra padidintos. 500 Lt per mėnesį maistui, 178 Lt už komunalinius patarnavimus yra per didelės sumos. Prie dukters išlaikymo jo paprašyti prisideda ir jo tėvai, jie nuperka dukrai visus reikalingus drabužius ir avalynę du kartus per metus. Jo nuomone, vaiko išlaikymui per mėnesį užtektų 800 Lt, kurią per puse turėtų dalinti su ieškove. 2011 m., jam palikus šeimą, jis prisidėjo prie dukters išlaikymo. Į mokyklos fondą yra davęs 50 Lt, dukters prašymu jai duodavo smulkių pinigų, yra pirkęs priemonių darbų pamokai. Yra nupirkęs mobilų telefoną gimtadienio proga, praėjus po gimtadienio porai mėnesių, dukrai buvo nupirktas dviratis. Tačiau, kad išvengti dukters apklausos teisme, jis sutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Sūnus po mokyklos baigimo gyveno Rukloje, jam yra vežęs maistą, vaistų, mobilų telefoną, naują kompiuterį, duoda naudotis automobiliu. Sūnui grįžus, jis visada susitinka.

Nurodė, kad transporto priemonę Renault Lagūna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkę jo tėvai, todėl jį prašo priteisti jam. Taip pat jis prašo priteisti jam nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., o ieškovei - 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ieškovė pripažįsta, kad nuo 2011-11-15 įmokos AB SEB bankui pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 yra sumokėtos iš jo asmeninių lėšų, įmokas jis vienas moka iki šiol. Jis prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo jam tenka prievolė grąžinti kreditoriui SEB Bankui kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš ieškovės šią prievolę įvykdyti už jį, ieškovei būtų pripažinta regreso teisė reikalauti iš jo, ką bus įvykdžiusi. Ieškovei priteisus nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prašo pripažinti, kad ieškovė viena privalo grąžinti Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4 už namo renovaciją 13 799,56 Lt. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi jie nuo 2011-11-15 gyvena atskirai, jų turto balansas turi būti sudarytas šiai dienai. Per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2014-01-06 jo sumokėta kredito dalis su palūkanomis sudaro 8800,55 eurų (kas sudaro 30 361,89 Lt). 2014m. vasario 21 d. (teismo posėdžio datai) jis bus sumokėjęs dar dvi įmokas kredito grąžinimui. Jis ir ieškovė pripažįsta, kad santuokoje įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, vidutinė rinkos vertė 101 000 Lt. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė buto kainą 103 000 Lt, jis šios kainos neginčija. Taip pat įgijo 0,1316 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., vidutinė rinkos vertė - 48 000 Lt ir šiame sklype esantį gyvenamąjį namą (nebaigtas įrengti), vidutinė rinkos vertė - 279 000 Lt. Bendra santuokoje įgyto turto vertė - 430 000 Lt. Ieškovė už buto renovaciją nuo 2011-11-02 iki 2013-11-01 ji sumokėjo 2800, 54 Lt, paskolos likutis - 13 799,56 Lt. Tokiu būdu 2011-11-15 negrąžinta paskolos dalis už buto renovaciją buvo 16 600,10 Lt. Šia suma mažinama buto vertė 2011-11-15, todėl butas turėtų būti dalijamas laikant, kad jo vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje - 86 399,90 Lt. 2011-11-15 negrąžinta kredito dalis AB SEB bankui buvo 249 322,48 Lt. Sumažinus šia suma žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vertę, šio dalintino turto vertė būtų 77 677,52 Lt. Tokiu būdu bendra dalintino turto vertė - 164 077,42 Lt. Priteisus ieškovei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriame nėra vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, nebūtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgtina taip pat į ieškovės mažamečio sūnaus, gimusio 2012-12-26, interesus, nes kūdikį tektų auginti name be patogumų. Dukra mokosi Šiaulių Romuvos progimnazijoje nuo pirmos klasės, mokykla yra netoli buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Gyvenamasis namas (nebaigtas statyti) yra (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., toli nuo mokyklos, todėl dukra pėsčiomis, kaip dabar, nueiti į mokyklą negalėtų, turėtų naudotis transportu arba keisti mokymosi įstaigą. Dukra lanko muzikos mokyklą 4 kartus per savaitę. Muzikos mokykla yra šalia buto, o atstumas nuo nebaigto statyti gyvenamojo namo iki muzikos mokyklos yra apie 4 km. Tai sudarytų nepatogumų dukrai. Žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra apsunkinti hipoteka, mano, kad ieškovė nepajėgs sumokėti bankui kreditą ir jam kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nenukreipus išieškojimo į jai tenkantį po padalijimo turtą, ir dėl to nukentės su ja liekančios gyventi jų nepilnametės dukros, o taip pat ieškovės mažamečio sūnaus interesai. Jei teismas priteistų nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, turėtų priteisti jam iš ieškovės grąžintą kreditą nuo 2011-11-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 30 361,89 Lt, sumokėtą iki 2014-01-06, o taip pat visas kitas įmokas, kurias jis bus sumokėjęs. Ieškovė prašo priteisti iš jos jam grąžintą kreditą tik už laikotarpį iki 2013-09-17. Sumokėto kredito suma nuolat kinta, todėl teismui būtų beįmanoma teisingai priteisti jam iš ieškovės jo asmeninėmis lėšomis grąžintą kreditą, neišeinant už ieškinio ir priešieškinio ribų. Nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Sklypui pirkti ir namui statyti iš AB SEB banko gavo 72 585,80 EUR (250 000 Lt) kreditą. Už 130 000 Lt nusipirko žemės sklypą, 120 000 Lt liko gyvenamojo namo statybai, projektinei dokumentacijai, statybos leidimui ir kitų dokumentų sutvarkymui apmokėti. Su ieškiniu ieškovė pateikė šios statybos vidutinę rinkos vertę - 279 000 Lt., kuri yra mažesnė, negu reali statybos darbų vertė dėl visuotinai žinomo kainų kritimo. Akivaizdu, kad už gautą paskolą pasistatyti namo jie negalėjo, santuokinių lėšų taip pat neturėjo. Jo tėvai į jo sąskaitą pervedė 108 280 Lt., o 38 720 Lt davė grynais. Viso jam tėvai davė 147 000 Lt, kuriuos panaudojo namo statybai ir žemės sklypo sutvarkymui. Jo tėvai tikėjosi, kad pastačius gyvenamąjį namą, jie taip pat senatvėje galės gyventi šiame name, todėl ir prisidėjo prie nuosavybės kūrimo. Ieškovės tėvai davė 10000 Lt. Jo tėvų jam duotos ir pervestos lėšos, panaudotos namo statybai, yra jo asmeninė nuosavybė, todėl jo dalis gyvenamajame name yra didesnė, negu ieškovės. Jo tėvų jam asmeniškai pervesti ir grynais duoti pinigai buvo panaudoti žemės darbams ir gyvenamojo namo statybos darbams ir medžiagoms apmokėti. Namo statybai panaudojo realiai apie 320 000 Lt. Nuo bendros namo statybos darbų ir medžiagų vertės jo asmeninės lėšos, panaudotos namo statybai - 147 000 Lt, sudaro 0,46 dalis namų valdos vertės , o ieškovės tėvų padovanotos lėšos 10 000 Lt sudaro 0,02 dalis namo statybos vertės. Tokiu būdu žemės sklypo ir gyvenamojo namo, įsigyto už bendras santuokines lėšas, dalis sudaro 0,52 dalis namo statybos vertės. Todėl prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 0,72 dalis (0,46 dalys + 0,52:2), o ieškovei 0,28 dalis (0,02 dalys + 0,52:2) šio nekilnojamojo turto. Butas tarp jų dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį, todėl bendrai skaičiuojant prašo teismą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam 0,60 dalių, o ieškovei - 0,40 dalių viso turto. Nepriklausomi turto vertintojai nustatė žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertę 327 000 Lt. Sumažinus šią vertę negrąžintos paskolos suma, dalintino nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) vertė sudaro 77 677,52 Lt. Nuo šios vertės jam priteistinos 0,72 dalių vertė sudaro 55 927,81 Lt., o ieškovei priteistinų 0,28 dalių vertė sudaro 21 749,71 Lt. Jam ir ieškovei priklausytų po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, 103 000 Lt vertės, kuri, minusavus skolinius įsipareigojimus, sudaro 86 399,90 Lt., t.y. po 43 199,95 Lt. Nukrypus nuo lygių dalių principo, jam priklausytų turto už 99 127,76 Lt., (55 927,81 Lt. + 43 199,95 Lt.), kas sudaro 0,60 dalių viso turto, o ieškovei už 64 949,66 Lt. (21 749,71 Lt. + 43 199,95 Lt.), kas sudaro 0,40 dalių viso turto. Jo siūlomu būdu natūroje padalijus turtą, jam iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija 21 450,24 Lt. (86 399,90 Lt. - 64 949,66 Lt.) už jai tenkančią didesnę turto dalį. Jo nurodytu būdu skaičiuojant, jų įmokėtos kreditoriams įmokos iš asmeninių lėšų nebūtų kompensuojamos vienam iš kito. Priešieškinio suma yra 99 861,26 Lt. Ją sudaro: prašomo priteisti turto vertė - 77 677,52 Lt, prašoma priteisti piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį -21 450,24 Lt, prašoma priteisti kompensacija už 54 dalį draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS" sumokėtų draudimo įmokų - 400,5 Lt. , prašoma priteisti kompensacija už 54 dalį draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas" sumokėtų draudimo įmokų - 333 Lt. Prašo :

1. Nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Nustatyti dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki to momento, kol dukra sulauks pilnametystės.

3. Priteisti iš jo išlaikymą dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad motina D. K. dukros išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.

4. Nustatyti, kad tėvas J. K. gali netrukdomai bendrauti su dukra B. K. ir dalyvauti jos auklėjime.

5. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011 m. lapkričio 15 d.

6. Pripažinti lengvąjį automobilį Renault Lagūna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą jo vardu, vidutinė rinkos vertė 2500 Lt, jo asmeninė nuosavybe ir nedalinti.

7. Nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir pripažinti nuosavybės teisę jam į 0,60 dalis, o D. K. į 0,40 dalis viso turto.

8. Padalinti santuokoje įgytą turtą:

a) ieškovei pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. 2997-9001-6013:0040, teisiškai įregistruotą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vidutinė rinkos vertė 103 000 Lt; sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma vertė sudaro - 86 399,90 Lt;

b) jam pripažinti nuosavybės teisę ir natūroje priteisti 0,1316 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., unikalus Nr. 4400-0970-2467, teisiškai įregistruotą jo vardu, vidutinė rinkos vertė - 48 000 Lt; gyvenamąjį namą (nebaigtas įrengti), esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., unikalus Nr. 4400-0970-2590, teisiškai įregistruotą jo, vidutinė rinkos vertė - 279 000 Lt; sumažinus šią vertę negrąžinto kredito suma, vertė sudaro - 77 677,52 Lt;

c) priteisti jam iš ieškovės piniginę kompensaciją 21 450,24 Lt už jai tenkančią didesnę turto dalį.

9. Nustatyti, kad J. K. ir D. K. yra solidarūs skolininkai AB SEB banko atžvilgiu pagal 2007-08-24 kredito sutartį Nr. 0650718091266-39 (su jos 2008-04-16 pakeitimu). Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo jam tenka prievolė grąžinti kreditoriui SEB Bankui kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš D. K. šią prievolę įvykdyti už J. K., D. K. pripažinti regreso teisę reikalauti iš J. K. to, ką ji bus įvykdžiusi pagal šią sutartį.

10. Pripažinti D. K. asmenine prievole ir įpareigoti ją vieną sumokėti kreditoriui Daugiabučio namo savininkų bendrijai Dainų g. 4 už namo renovaciją 13 799,56 Lt.

11. Pripažinti jo asmeniniais finansiniais įsipareigojimais:

1) mokėti draudimo įmokas už gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0970-2590, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. sav., draudimą pagal tarp jo ir „If P&C Insurance AS" filialo sudarytą Civilinės atsakomybės sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) serija PSNTK Nr. 045569) , iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo;

2) mokėti draudimo įmokas už buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, unikalus Nr. 2997-9001-6013:0040, draudimą pagal tarp jo ir AB „Lietuvos draudimas" sudarytą būsto draudimo sutartį, pagal kurią butas apdraustas laikotarpiui nuo 2007-09-07 iki 2042-09-06 , iki 2007-08-24 Kredito sutarties Nr. 0650718091266-39 su AB SEB banku įvykdymo.

12. Pripažinti, kad sumokėtos draudimo įmokos per laikotarpį nuo 2011-11-15 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS" ir AB „Lietuvos draudimas" yra sumokėtos iš jo asmeninių lėšų.

13. Priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2013-12-02 draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS" sumokėtų draudimo 400,5 Lt.

14. Priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį per laikotarpį nuo 2012-09-07 iki 2014-09- 06 draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas" sumokėtos draudimo įmokos, t.y. 333 Lt.

15. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

16. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: "K" ir "K".

17. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

18. Priteisti iš jo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui 1800 Lt.

19. Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad bankas sutinka, jog žemės sklypas su nebaigtu statyti namu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., būtų priteistas ieškovei ar atsakovui, tačiau su sąlyga, kad jie liks solidarūs skolininkai banko atžvilgiu.

Trečiojo asmens Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiojo asmens AB ,,Lietuvos draudimas‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiojo asmens UAB ,,If & Insurance AS‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Lazdauskienė nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo po 500 Lt kas mėnesį ir 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Iš santuokos liudijimo (I t. b.l. 22) matyti, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1992m. rugsėjo 12d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenat santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus O. K., kuris šiuo metu yra pilnametis, (duomenys neskelbtini) gimė duktė B. K.. Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad jie nuo 2011m. lapkričio 15d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tiek ieškovė, tieks atsakovas kaltina vienas kitą santuokine neištikimybe. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju tiek viena šalis, tiek kita šalis turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius šią įstatymo nustatytą prezumpciją. Tačiau tokių įrodymų šalys nepateikė. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti (II t. b.l. 126), kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kurio tėvas yra R. K.. Ieškovė nurodė, kad ji su vaiko tėvu pradėjo bendrauti ir tapo nėščia 2012 m. pradžioje, kai atsakovas jau buvo palikęs šeimą, pas ją namuose jos draugas pradėjo lankytis 2012m. pavasarį. Tačiau apklaustas teismo posėdyje liudytoju O. K. nurodė (III t. b.l. 61), kad 2011 metų vasarą jis grįžęs į namus rado ieškovę ir R. K. geriančius kavą. Kad šiuo metu su ieškove gyvenantis vyras lankėsi pas ieškovę bute ir tuomet, kai ji gyveno su atsakovu, patvirtino ir liudytojas A. G. (III T. b.l. 60), kuris gyvena kaimynystėje. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojomis ir ieškovės seserys, giminaitė bei motina. Liudytoja E. V., ieškovės sesuo, teigė nežinanti, kada ieškovė pradėjo susitikinėti su sugyventiniu. Liudytoja E. G. taip pat teigė nežinojusi, kiek laiko ieškovė turi sugyventinį, sužinojo, kai pamatė, kad sesuo laukiasi. Liudytoja I. I. nurodė (II t. 155), kad apie tai ji sužinojo 2012 metų pavasarį. Ieškovės mama Z. G. teigė, kad iš ieškovės sužinojusi, jog ji ir jos draugas kartu šventė naujus – 2012 uosius - metus. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė artimai bendravo su kitu vyru dar šalims gyvenant kartu, ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad iš namų išsikraustė todėl, kad sužinojo, jog ieškovė turi kitą vyrą. Tačiau pats atsakovas neneigė, kad jau nuo 2011 metų birželio mėnesio bendravo su kita moterimi, o išėjęs iš namų 2011 metų lapkričio mėnesį pas ją apsigyveno ir pradėjo artimai bendrauti, jie gyvena kartu iki šiol. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, gyvendami santuokoje, buvo vienas kitam neištikimi.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas kaltina vienas kitą dėl netinkamo elgesio gyvenant santuokoje, o ieškovė atsakovą – dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2010 metų gruodžio mėnesį konflikto metu namuose ją sumušo, ji buvo susilaužiusi pirštą, į policiją nesikreipė. Tačiau atsakovas nurodė, kad pirštą ji susilaužė, kai jis nuvertė stalą, o ji nugriuvo nuo kėdės, tyčia sužaloti ieškovę jis nesiekė. Apklausti liudytojais O. K., J. K. (III t. b.l. 62), I. I. (II t.b.l. 155), E. G. (II t.159), E. V. (II t. 159) nurodė, kad jiems buvo žinomas faktas, jog konflikto metu su atsakovu metu 2010 metų gruodžio mėnesį ieškovei buvo sulaužytas pirštas, liudytojai įvykio nematė. Vienintelė liudytoja, tuomet buvusi kartu, buvo ieškovės motina Z. G. (II t. b.l. 157). Ji nurodė, kad atsakovas, įėjęs į virtuvę, trenkė ieškovei į galvą, ji prarado sąmonę, galvoje atsirado didelis gumbas. Tačiau pačios ieškovės nurodytos įvykio aplinkybės skiriasi – ieškovė nurodė, kad atsakovas puolė ją mušti, nuvertė stalą, į galvą sudavė antrą kartą įėjęs į vidų. Ieškovė nenurodė, kad buvo praradusi sąmonę, teigė, kad kaimynai iš karto ją išsivedė iš buto. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovė susižalojo pirštą nuvirtusi nuo kėdės, kurią užkliudė atsakovo nuverstas stalas (I t. 32,33). Byloje nėra jokių įrodymų apie padarytus ieškovei sužalojimus galvoje. Iš specialisto išvados matyti (I t. b.l. 34), kad ieškovei jokių sužalojimų galvos srityje nenustatyta. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovei pirštas buvo sužalotas dėl atsakovo kaltės, kas rodo, jog atsakovas pažeidė pareigą gerbti kitą sutuoktinį ir juo rūpintis. Ieškovė nurodė, kad būdavo atvejų, kai atsakovas, gyvendamas šeimoje, negrįždavo į namus nakvoti, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas O. K.. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, o atsakovas pripažino, kad 2010 metais gruodžio mėnesį įvykusio konflikto metu jis nusirengęs išėjo į laiptinę. Šios aplinkybės taip pat rodo atsakovo nepagarbą sutuoktinei. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas gyvendamas kartu dažnai jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, byloje tokių įrodymų nėra. Ieškovė taip pat teigė, kad viena iš jų santuokos iširimo priežasčių buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu ir priklausomybė. Tačiau apklaustas teismo posėdyje šalių sūnus O. K. nurodė, kad negali patvirtinti šios aplinkybes. Ieškovės iniciatyva apklaustos liudytojos – jos mama Z. G., seserys I. I., E. V., giminaitė E. G. – nurodė, kad atsakovas besaikiai vartojo alkoholį. Tačiau išklausius minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jos su atsakovu bendravo švenčių bei ieškovės giminės susibūrimų metu, kur buvo vartojamas alkoholis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kaip matyti iš liudytojų parodymų, toleravo šią situaciją ir pati skatindavo dalyvauti tokiuose susibūrimuose. Liudytoja I. I. nurodė, kad jiems gyvenant viename bute su ieškovės šeima, dažnai ieškodavo negrįžtančio namo atsakovo, tačiau liudytoja pripažino, kad neblaivų rado tik vieną kartą – namo statybvietėje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad 2010 metų gruodžio mėnesį konflikto su ieškove metu jis buvo girtas. Tačiau abi šalys nurodė, kad tuo metu atsakovas vartojo alkoholį kalėdinio vakarėlio darbovietėje metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gydėsi nuo alkoholizmo ar yra priklausomas nuo alkoholio (III t. b.l. 13,21,86). Todėl, įvertinus pateiktus įrodymus, nėra pagrindo nustatyti, kad viena šeimos iširimo priežasčių buvo atsakovo besaikis alkoholio vartojimas ir priklausomybė nuo jo. Atsakovas kaltina ieškovę, jog ji nuolat į jų tarpusavio konfliktus įtraukdavo jo tėvus, dėl ko jautėsi pažemintas, nerimavo dėl tėvo sveikatos, toks ieškovės elgesys sukeldavo jų tarpusavio vaidus. Apklausti teismo posėdyje liudytojai J. K., I. O. K. (III t. b.l. 64) nurodė, kad ieškovė nuolat skambindavo jiems ir skųsdavosi dėl sūnaus elgesio, jie, pasitikėdami ieškove, stengdavosi drausminti sūnų, kad išgelbėtų jų šeimą. Nors ieškovę šeimos nariai apibūdina kaip ramią, tolerantišką ir tylią, pateiktos SMS žinutės (II t. b.l. 45-47), ieškovės rašytos atsakovui, patvirtina kitokią situaciją. Kadangi sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą, tiek ieškovės nuolatiniai skambučiai atsakovo tėvams bei naudojamas žodynas rodo, kad ieškovė nesilaikė pareigos gerbti sutuoktinį.

Ieškovės ieškininis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas. Duktė B. K. šiuo metu gyvena su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atsakovė dirba UAB,,Neoklasika‘‘ (I t. b.l. 46), šiuo metu augina mažametį vaiką, gauna apie 1000 Lt motinystės pašalpą (II t. b.l. 72). Atsakovė charakterizuojama teigiamai (I t. b.l. 46, II t. 127). Kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, patvirtina pažyma iš mokymo įstaigos (III t. b.l. 26). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas taip pat prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko B. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169str., 3.174str.).

Ieškovė ir atsakovas neprašo nustatyti detalios bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad susisiekia su dukra ir bendrauja įvairiomis ryšio priemonėmis, susitinka su dukra pas jo tėvus, nes neturi galimybės susitikti su ja kitur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nustatyti, kad tėvas J. K. gali netrukdomai bendrauti su dukra B. K., šis reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 3.175str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai B. K. 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, o atsakovas - po 400 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad dukrai per mėnesį išlaikymui reikalinga suma yra apie 889 Lt, ieškovas – 800 Lt. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sąrašą (I t. b.l. 11). Iš ieškovės pateikto sąrašo matyti, kad jos nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui, atsižvelgiant, jog dukra yra 14 metų amžiaus, yra realios. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį vaiko maitinimui nurodyta suma 500 Lt, vaikui tenkanti būsto išlaikymo suma 178 Lt yra per didelės, didesnės, nei būtina, nurodytos ir išlaidos, susijusios su muzikos mokyklos lankymu. Tačiau atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma, atitinkanti minimalaus darbo užmokesčio sumą, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma yra mažesnė nei minimalus darbo užmokestis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. LR CK 3.192str. 2d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Iš pažymos matyti, kad ieškovė šiuo metu augina mažametį vaiką, gauna apie 1000 Lt motinystės pašalpą (II t. b.l. 72). Iš pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti ( I t. b.l. 109, II t. 68), kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 2100 Lt. Iš duomenų apie šalių pajamas matyti, kad šiuo metu yra atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl jam tenka pareiga didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors atsakovas nurodo, kad jo dukrą materialiai remia jo tėvai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme yra numatyta ne senelių, bet tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Senelių materialinė pagalba gali būti nesisteminga, o vaiko poreikių tenkinimui reikalinga nustatyti kiekvieną mėnesį mokamą sumą. Atsakovas teigia, kad jis kiekvieną mėnesį moka bankui paskolą, įmoka sudaro apie 1000 Lt, todėl neturi galimybės mokėti dukrai 500 Lt išlaikymą. Tačiau atsakovas privalėjo įvertinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, turėdamas pareigą išlaikyti vaiką. Tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį, kas sudaro puse minimalaus darbo užmokesčio sumos, tenkintinas. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. LR CK 3.200str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Civilinė byla iškelta 2012m. liepos 20d., tuo metu nepilnametė atsakovo dukra turėjo teisę į tėvo teikiamą išlaikymą. Todėl išlaikymas dukrai iš atsakovo priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-20 – iki jos pilnametystės, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo, kaip prašo atsakovas. Kadangi B. K. yra nepilnametė, ieškovei D. K. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti dukrai priteistą išlaikymą (LR CK 3.185str., 3.203str.1d.).

Turto padalijimas ir sutuoktinių prievolės, turto pripažinimas asmenine sutuoktinio nuosavybe

Atsakovas nurodė, kad transporto priemonę Renault Lagūna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2500 Lt, buvo nupirkę jo tėvai, todėl prašo jį pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nedalinti. Ieškovė sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu. Iš automobilio vertinimo ataskaitos matyti (I t. b.l. 95), kad automobilio vertė yra 2500 Lt. LR CK 3.89str. 1d. 2p. numato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra dovanotas sutuoktiniui, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės Renault Lagūna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo jo asmenine nuosavybe tenkintinas.

Ieškovė nurodo, kad su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnametė dukra, atsakovui palikus šeimą nuo 2011 m. lapkričio mėn., su ja gyveno ir jų pilnametis sūnus, kuris mokėsi 12 klasėje ir tik ji sūnų išlaikė, atsakovas neskyrė lėšų sūnaus paskutinio skambučio, išleistuvių šventėms, sūnus studijuoja Karo akademijoje, ji sūnui kas mėnesį teikia išlaikymą. Teismas pažymi, jog įstatymas kaip vieną iš kriterijų nukrypti nuo lygių dalių principo įvardija aplinkybę, jog su sutuoktiniu lieka gyventi nepilnametis vaikas. Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Įstatyme yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio viena iš užtikrinimo ir įgyvendinimo priemonių yra tinkamo ir pakankamo išlaikymo vaikui teikimas, tačiau išlaikymo vaikui teikimas (gera valia, vykdant įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą, ar teismo sprendimu) negali paneigti kitų įstatyme įtvirtintų vaiko teisių ir interesų apsaugos garantijų, taip pat ir įtvirtintos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (2007-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-220/2007m.). Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji viena išlaikė ir dabar išlaiko šalių pilnametį vaiką, todėl turi teisę pretenduoti į didesnę turto dalį, yra nepagrįsti. Ieškovės ir atsakovo sūnus yra pilnametis, apklaustas liudytoju teismo posėdyje O. K. nurodė, kad mokosi karo mokykloje ir yra aprūpintas būstu, išlaikymą jam teikia abu tėvai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos tėvai taip pat prisidėjo prie namo statybos 20000 Lt suma. Atsakovas pripažino, kad namo statybai ieškovės tėvai skyrė 10000 Lt. Kadangi nėra rašytinių įrodymų apie ieškovės tėvų skirtą sumą, teismas laiko, kad jos tėvai namo staytbai skyrė 10000 Lt. Nors ieškovė šio kriterijaus neprašė įvertinti nukrypstant nuo lygių dalių pricipo, atsižvelgiant į bylos pobūdį (šeimos byla), teismas taip pat pripažįsta šią aplinkybę kaip kriterijų nukrypti nuo lygių dalių principo.