Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-418-252/2020 Proceso Nr. 2-08-3-04560-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.3.5.2.2; 2.3.4.4.3. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-297-837/2020 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-610-812/2016 priteisto 130 Eur išlaikymo dydį kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki dukters V. R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) pilnametystės ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas M. M. mokės nepilnametei dukrai V. R. B. 420 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą kainų indeksą, vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise priskiriant tvarkyti ieškovei; 2) nustatyti atsakovo su dukra bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad šalių dukrai V. R. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o nuo (duomenys neskelbtini) - antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 3. Dukros išlaikymas dėl jos ligos reikalauja žymiai daugiau išlaidų negu sveiko vaiko, nes jos poreikiai yra didesni, gydymo ir priežiūros išlaidos didesnės, reikalingi vaistai, vitaminai, reguliari sveikatos patikra. Vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, vaiko būklė blogėja, nepaisant dedamų pastangų ir gydymo stacionarinėje reabilitacijoje. 4. Nurodė, kad priteisto 130 Eur per mėnesį neužtenka minimaliems dukros poreikiams tenkinti, todėl mano, kad vaiko tėvas turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo 420 Eur suma per mėnesį. 5. Ieškovė negali normaliai dirbti, nes vaikas pastoviai serga. Ieškovė patiria daug išlaidų kai su dukra būna reabilitacijoje, ligoninėse. Šiuo metu ji dirba vadybininke, jos bendros pajamos, įskaitant dukrai mokamas išmokas yra apie 1200 Eur per mėnesį. 6. Siekiant tėvo pilnaverčio bendravimo su dukra, ieškovė prašė teismo nustatyti, kad tėvas su V. R. bendrautų neribotai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Apie ketinimą pasiimti vaiką sutartu laiku, tėvas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu mobiliojo ryšio telefonu arba SMS žinute arba elektroniniu paštu vaiko motinos nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu ir elektroninio pašo adresu. Taip pat tėvas kas antrą kartą kada yra vaikui skiriamas stacionarinis gydymas ir jei po gydymo yra skiriama stacionarinė reabilitacija būna kartu su vaiku šioje gydymo įstaigoje ir jei paskiriama stacionarinė reabilitacija, tai reabilitacijos įstaigoje pagal ieškovės pasirinkimą. Jeigu ateityje keistųsi vaiko gyvenamosios vietos valstybė, tai atsakovas neprieštarauja, kad vaikas su motina gyventų kitoje valstybėje. Tėvui pageidaujant nebus trukdoma matytis su dukra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-03-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-610-812/2016 iš atsakovo priteisto 130 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. B., padidinant išlaikymui skirtą sumą iki 230 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-15 (ieškinio pareiškimo teisme dienos) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė A. B., nepilnametei dukrai V. R. B., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė V. R. B. bendravimo tvarką su jos tėvu: M. M. su vaiku bendrauja neribotai, atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę. Apie ketinimą pasiimti vaiką sutartu laiku, vaiko tėvas privalo pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu mobiliojo ryšio telefonu arba SMS žinute arba elektroniniu paštu vaiko motinos nurodytu mobiliojo telefono numeriu ir elektroninio pašto adresu. Tėvas M. M. kas antrą kartą kada yra vaikui V.R. B. skiriamas stacionarinis gydymas ir jei po gydymo yra skiriama stacionarinė reabilitacija (įstaigą stacionariniam gydymui ir stacionarinei reabilitacijai parenka vaiko motina A. B. iš gydytojo pateikto įstaigų sąrašo) būna kartu su vaiku stacionarinio gydymo metu gydymo įstaigoje ir jei yra paskiriama stacionarinė reabilitacija, stacionarinės reabilitacijos įstaigoje. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 425 Eur bylinėjimosi išlaidų A. B.. Priteisė iš atsakovo 13 Eur žyminį mokestį valstybei. 8. Teismas nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. M., jo atlyginimas 730 Eur, nekilnojamojo turto neturi, su šeima nuomojasi būstą už 150 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamos yra 1200 Eur, ji nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, transporto priemonių neturi. 9. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius sprendė, kad nuo prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo, vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė dėl vaiko sveikatos problemų, ekonominių pokyčių, todėl sprendė, kad neįgalaus vaiko išlaikymo dydis yra artimas ieškovės nurodytam dydžiui – 834,42 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir V. R. B., išlaikymą padidino iki 230 Eur nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos. 10. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie dukros gydymosi įvairiose gydymo įstaigose trukmę ir periodiškumą, sprendė, kad atsakovas turi prisidėti prie neįgalaus vaiko priežiūros. Konstatavo, jog prašymas nustatyti, kad atsakovas kas antrą kartą kada šalių dukrai yra skiriamas stacionarinis gydymas ir jei po gydymo yra skiriama stacionarinė reabilitacija būna kartu su vaiku stacionarinio gydymo metu gydymo įstaigoje ir jei yra paskiriama stacionarinė reabilitacija, stacionarinės reabilitacijos įstaigoje, yra pagrįstas. Tačiau atsakovės prašymą nustatyti, kad jeigu ateityje keistųsi vaiko gyvenamosios vietos valstybė, nustatyti, kad M. M. tam neprieštarautų, atmetė kaip neatitinkantį teisinio reguliavimo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 12. Teigia, kad teismas su ieškovės nurodytu vaiko poreikių padidėjimu sutiko remdamasis tik neįgalumo nustatymo dokumentais, o ne atsiradusių papildomų vaiko priežiūros išlaidų, analize. Mano, kad vaikui pakaktų, jog kiekvienas iš tėvų skirtų po 120 Eur per mėnesį. 13. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2016 m. yra pagerėjusi, o atsakovo – netapo geresnė. Jis ne tik išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, neturi nuosavo būsto, bet ir turi prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokestinės paskolos sutartį. 14. Nesutinka su teismo patvirtina bendravimo su vaiku tvarka. Skundžiamame sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas palaiko tik ieškovės poziciją šiuo klausimu, kas turėtų būti vertintina kaip absoliutus sprendimo negaliojo šio dalyje pagrindas. 15. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarkos išlyga, kad atsakovas su dukra bendrauja „atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę“ yra visiškai neapibrėžta. Išdavus vykdomąjį raštą, abejotina, ar antstolis galėtų spręsti dėl vaiko dienotvarkės įtakos bendravimui su tėvu. Jokios būtinybės valstybei (per teismo sprendimą) įsikišti į šalių asmeninio gyvenimo sferą nebuvo. 16. Kitas bendravimo su vaiku tvarkos punktas, susijęs su tėvo buvimu prižiūrint vaiką gydymo ar reabilitacijos įstaigoje, prieštarauja draudimui priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo bei neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl bendravimo su vaiku tvarkos aiškumo ir konkretumo. 17. Pabrėžia, kad teismas nenustatė iki kokio amžiaus vaikui sulaukiant, galiotų įpareigojimas būti su juo minėtose įstaigose. Teismas nevertino, ar iš viso objektyviai būtų neleistina ir / ar nepageidautina, kad vaikas būtų stacionarizuojamas vienas, be tėvų, t. y. netyrė tokio buvimo objektyvaus reikalingumo. Nurodo, kad teismas, įpareigodamas atsakovą būti su vaiku stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje, iš esmės paneigė pačią vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, sampratą. Dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, tai jai ir turi tekti rūpestis būti su dukra minėtose įstaigose. Be to, leidęs ieškovei vienašališkai parinkti vaiko gydymo ar reabilitacijos įstaigą, teismas pripažino jos viršenybę, atsakovas tapo nuo jos priklausomas, jam nepalikta teisė dalyvauti sprendžiant dėl tokio stacionarizavimosi reikalingumo. 18. Atkreipia dėmesį, kad teismui tenkinus tokį reikalavimą, atsiranda retorinis klausimas kodėl būtent iš atsakovo yra priteistas išlaikymas vaikui, kurio tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė, o ne atvirkščiai. Apeliantas teigia, kad tokia sąlyga iš esmės riboja teisę savo nuožiūra tvarkyti atsakovui asmenį gyvenimą, skirti laiko šeimai. Dėl tokio teismo įpareigojimo vykdymo, jis negalės dirbti, išlaikyti nei ieškovės dukters, nei kito savo vaiko. 19. Pažymi, kad visiškas motyvų nebuvimas formaliai būtų pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui dalyje dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su dukra, tačiau bylos grąžinimas nagrinėti pakartotinai dėl sąlyginai mažareikšmio klausimo, tik be pagrindo užvilkintų galutinį ginčo išsprendimą, todėl dėl šio reikalavimo prašo išspręsti apeliacinės instancijos teisme. 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. 21. Nurodo, kad būdama vieniša dviejų vaikų mama dirbo per du darbus, bet galiausiai dėl dukros priežiūros ji 2019 m. birželį buvo atleista iš pagrindinės darbovietės, o prieš tai teko palikti ir darbą antraeilėse pareigose. Ji vėl susirado darbą. Būstas, kuriame gyvena yra įgytas su banko paskola. Ji neturi jokio asmeninio gyvenimo, nes su dukra nuolat praleidžia gydymosi įstaigose, o dėl susitariusios situacijos, sūnus buvo išsiųstas pas savo biologinį tėvą (duomenys neskelbtini). 22. Atsakovas paskutinius du kartus lankė dukrą 2018-11-14 ir 2020-02-26, kas rodo visišką nesidomėjimą dukters sveikata ir nedalyvavimą jos gyvenime. Nuo 2016 m. jis nėra indeksavęs alimentų dydžio ir iki dabar moka tik 130 Eur per mėnesį. 23. Jai gyvenant su dukra vienareikšmiškai tenka didesnė atsakomybė už dukrą. Mergaitė yra auganti, jos poreikiai didėja. Ji dukrą gydo ir pas privačius medikus, kas papildomai kainuoja ir didėja kelionių išlaidos, nes reikiamų specialistų (duomenys neskelbtini) tiesiog nėra. Atsakovas siekia ir toliau nedalyvauti vaiko gyvenime, nenori prisiimti tėvo pareigų. Jis niekada nedėjo pastangų dukters neįgalumo pasekmėms mažinti. Yra pateikti įrodymai, kad atsakovas per 2019 metus 6 kartus atsisako dalyvauti dukters gydymo procese. 24. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turėtų visapusiškai dalyvauti dukros gyvenime, įskaitant ir jos gydymo laikotarpiu. Ieškovė atsiliepime dėsto faktinę situaciją dėl dukrai priklausančių sveikatinimosi priemonių. Pabrėžia, kad per metus dukrai priklauso planinėse sanatorijose 140 kalendorinių dienų, dar 2 planiniai gulėjimai ligoninėse iki 50 dienų. Neįgalios dukros slaugymas trunka daugiau nei 200 dienų per metus, dėl šios priežasties ieškovė nori, kad ir atsakovas prisidėtų prie dukters gydymo ir lankymo, taip atlikdamas tėvo pareigą, gerindamas ieškovės padėtį, kad ji galėtų dirbti. Dukters išlaikymui reikalingos papildomos - nuolatinė auklė, būreliai, specialūs kremai dermatitui gydyti, dietologės paslaugos, nes atsirado papildoma alergija maistui, papildomos lavinimo priemonės vaiko raidai lavinti, ortopediniai batai. Atsakovas ydingai subendrina iš valstybės gaunamą tikslinę paramą 318 Eur, kurią sudaro 198 Eur dukters neįgalumas, vaiko pinigai - 50 Eur sūnui ir 70 Eur dukrai. 25. Atkreipia dėmesį, kad jos žiniomis atsakovas nuo 2017 metų birželio dirbo (duomenys neskelbtini), grąžino išlaikymo įsiskolinimus ir kitas sumas. Jo pajamų už 2019 metus mėnesio vidurkis siekia 1347,82 Eur. Atsakovas neteikia duomenų apie gaunamą tikslinę valstybės paramą, todėl negalima teigti apie jo finansinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą. Atsakovo teiginys, kad jis skolingas (duomenys neskelbtini) taip pat nepagrįstas jokiais dokumentais. Atsakovo skola (duomenys neskelbtini) yra dar nuo 2016 metų, nes dėl šios skolos jis prašė nustatyti mažesnį išlaikymo dydį. Atsakovo buto nuomos sutartis nėra išviešinta viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš ieškovę. Teisėjų kolegija konstatuoja : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 27. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (LAT 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog byloje buvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, tam tikri ginčijamo teismo sprendimo turinio (motyvavimo išsamumo prasme) nesudarė kliūčių atsakovui pateikti detaliai argumentuotą apeliacinį skundą dėl skundžiamo teismo sprendimo, todėl pagrindo tik šiuo aspektu tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą, nėra. 28. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama (CPK 314 straipsnis), tačiau šis draudimas neabsoliutus. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė sūnaus P. K. gimimo liudijimo kopiją. Kadangi byloje jau yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė be dukros augina ir sūnų P., tad jo gimimo liudijimo prijungimas prie civilinės bylos ne tik yra nesavalaikis, bet ir perteklinis, todėl gimimo liudijimo kopija nepriimtina. 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-610-812/2016 M. M. pripažintas V. R. B. tėvu bei patvirtina M. M. su A. B. sudaryta taikos sutartis. Be kita ko, teismo patvirtina taikos sutartimi, ginčo šalys sutarė, kad M. M. teikia dukrai išlaikymą nuo karo prievolės atlikimo termino pabaigos iki dukros pilnametystės po 130 Eur. Sutarties 8 punkte aptarta, kad bendravimo tvarka su vaiku nenustatoma, t. y. šalys bendrauja su vaiku, dalyvauja jo auklėjime be apribojimų. 30. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl išlaikymo, kuris nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnametei dukrai padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. 31. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). 32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. 33. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių dukrai nustatant 130 Eur išlaikymo dydį buvo vieneri metai, šiuo metu jai penkeri. Per šį laikotarpį pakito ir jai nustatytas neįgalumo lygis (nuo lengvo iki vidutinio), (duomenys neskelbtini) jai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovės į bylą pateikti duomenys dėl dukros sveikatos problemų patvirtina, kad dukra dažnai serga, jai taikomas ne tik ambulatorinis, bet ir gydymas stacionare bei reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo periodiškumas ir trukmė leidžia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl asmeninio gyvenimo nebuvimo ir apsunkintų galimybių dirbti, pripažinti įrodytomis. 34. Skundžiamu sprendimu teismas išlaikymo dydį padidino iki 230 Eur, t. y. ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 420 Eur tenkino iš dalies. Abi ginčo šalys be bendros dukros V. R. dar turi ir po kitą nepilnametį vaiką, reikalingą išlaikymo. Ieškovės pateiktas į bylą 2019-07-14 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, patvirtina turimas sveikatos problemas, dėl kurių ji kurį laiką privalėjo riboti fizinę veiklą. Ieškovės bendros pajamos, į kurias ji įskaičiuoja ne tik savo atlyginimą, bet ir vaikams mokamas išmokas sudaro apie 1200 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad nors serga bronchine astma, bet iš esmės sveikatos problemų neturi, dirba. Atsakovo draudžiamosios pajamos vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 1347 Eur. Nuosavo būsto atsakovas neturi, už 150 Eur per mėnesį nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Turi savo vardu registruotą transporto priemonę. 2017-05-15 yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią iki 2027-06-30 įsipareigojo mokėti po 100 Eur per mėnesį. 16. Apeliantas teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui pats pripažino, kad vaiko poreikiai nuo 2016 m. yra pakitę ir nurodė, kad sutiktų mokėti dukros išlaikymui po 170 Eur per mėnesį. Tačiau apeliaciniame skunde deklaruoja, kad dukrai atsižvelgiant į teikiamą valstybės tikslinę paramą pakaktų, jei kiekvienas tėvas jai skirtų 120 Eur per mėnesį, t.y. net mažesnę sumą, nei yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokia apelianto pozicija laikytina nepagrįsta ir deklaratyvaus pobūdžio, o argumentacija, kad vaikui nustačius sunkesnį neįgalumo lygį, vaiko išlaikymo išlaidos nepakinta ir nėra pagrindo šias išlaidas didinti, prasilenkia su elementaria logika. 35. Akivaizdu, kad prastėjanti vaiko sveikatos būklė, ką patvirtina kintantis neįgalumo lygis ir nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tik sustiprina vertinimą, kad tokiam vaikui didėja ir jo priežiūrai bei sveikatinimui būtinos išlaidos, kurios ne visos kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Atitinkamai tokį vaiką prižiūrinčiam asmeniui galimybės realizuoti save darbinėje veikloje bei gauti iš jos didesnes pajamas yra apsunkintos. 36. Kita vertus, šalių dukra auga, tad natūralu, kad didėja ir jos poreikių tenkinimui būtinų išlaidų suma. Ieškovė teikė į bylą įrodymus, kad dukros poreikiams per mėnesį yra būtina 834,42 Eur suma, t.y. 250 Eur maistui, 200 Eur aprangai ir avalynei, 80 Eur sveikatos priežiūros išlaidoms, 30 Eur komunaliniams mokesčiams, 20 Eur higienos prekėms, 11,50 Eur darželiui, 130 Eur auklei, kelionėms į gydymo įstaigas, 108 Eur vaiko ugdymui, 35 Eur žaislams, 35 Eur pramogoms, 6,92 Eur asmens draudimui, 18 Eur telekomunikacijų paslaugoms. Nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ieškovės pateiktos dukros pasikeitusių poreikių detalizacijos, daugiau dėmesio skirdamas vaiko tėvų turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą vertinimui, tačiau nepaisant šio procesinio sprendimo trūkumo (apie ką pasisakyta nutarties 27 punkte), pagrįstai sprendė, kad 2016-06-13 teismo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis šiuo metu yra netinkamas ir akivaizdžiai yra per mažas, kas iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Su šiuo vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija, papildomai pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į byloje pateiktus duomenis apie vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, gaunamą finansinę paramą iš valstybės, bet ir į atsakovo argumentus šiuo klausimu, nusprendęs, kad dalies ieškovės nurodomų išlaidų ji neįrodė, todėl teismas jos reikalavimą sumažino net 190 Eur. 37. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (LAT 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Gaunamos vidutinio dydžio pajamos, nuosavo būsto neturėjimas, mokestinė prievolė, kuri, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų susidarė dėl atsakovo neteisėtos veiklos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir sveikas, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi neįgaliu vaiku našta, kadangi būtent su ja nuolat gyvena šalių vaikas. 38. Aptartų aplinkybių ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu priteistas iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymo dydis - 230 Eur proporcingas vaiko poreikiams, abiejų ginčo šalių turtinei padėčiai bei atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. 39. Kaip patvirtina nutarties 29 punkte aptartos aplinkybės, šalys iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo nebuvo aptarę atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. 40. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo nustatytas bendravimo punktas suteikiantis atsakovui galimybę bendrauti su dukra iš esmės neribotai – tik atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir iš anksto pranešant apie tokį ketinimą ieškovei, yra perteklinis ir nereikalingas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Spręsti, kad toks punktas reiškia valstybės kišimąsi į šalių asmeninio gyvenimo sferą, ar prieštarauja vaiko interesams ar neatitinka atsakovo, kaip tėvo pareigos, stiprinti ryšį su dukra, nėra pagrindo. 41. Toks ieškovės pasiūlytas ir teismo patvirtintas bendravimo tvarkos punktas, kolegijos vertinimu, kaip tik labiau atitinka atsakovo interesus. Jis gyvena kitame mieste, pakankamai dideliu atstumu nuo vaiko gyvenamosios vietos, dienomis, kai dirba lankyti dukros galimybių akivaizdu, kad neturi, o tai, kad aptariamas punktas leidžia dukrą lankyti konkrečiai neapibrėžtu laiku, sudaro sąlygas atsakovui tiek derinti savo šeimos, tiek šalių bendros dukros, tiek darbinius interesus, pasirenkant bendravimo dažnumą ir trukmę savo nuožiūra, tik suderinus tai iš anksto su ieškove. 42. Bendravimo tvarkoje teismas numatė, jog atsakovas bendrauja su dukra „atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę“, vertindamas atsakovą kaip asmenį, atitinkantį protingo (rūpestingo ir atidaus) žmogaus standartą. Penkerių metų vaiko dienotvarkės klausimai, apeliantui auginant jau antrą vaiką, neturėtų būti neaiškūs. Juolab, kad jis nenurodė, kad ieškovė kada nors būtų sudariusi kliūtis bendrauti su dukra, atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikui įprastą dienos rutiną. Kita vertus, atsakovas nesutikdamas su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, tik dėsto kritines pastabas, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu, todėl pirmiau aptarti apelianto argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrindžiantys teismo sprendimo šioje dalyje nepagrįstumo ar nelogiškumo. 43. Kaip jau minėta, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad šalių dukra dėl sveikatos problemų praleidžia daug laiko gydymo įstaigų stacionare ir reabilitacijos įstaigose (2018-07-13-2019-09-20 jai išduoti 22 nedarbingumo pažymėjimai), dėl ko ieškovė praktiškai nuo dukros gimimo neturi ne tik asmeninio gyvenimo, bet ir ribojamos jos galimybės gauti pajamų iš darbinės veiklos. 44. Apeliantas šių įrodymų patikimumo neneigė, nurodė, kad jei ieškovė paliktų tą patį finansinį įsipareigojimą dėl išlaikymo, jis stengtųsi šiais laikotarpiais jai padėti, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jokių objektyvių priežasčių periodiškai dalintis dukros priežiūra, jos gydymosi stacionare ar reabilitacijos įstaigose, atsakovui nėra. Teiginiai, kad dėl to jis negalės tęsti darbo, neteks pragyvenimo šaltinio, niekuo nepagrįsti. Valstybė tokiu atveju, apeliantui, kaip sergantį savo vaiką prižiūrinčiam asmeniui, laiduoja socialinę apsaugą, t.y. mokama vaiko slaugos pašalpa (iki vaikui sukaks 14 metų, dėl ligų įrašytų į sunkių ligų sąrašą iki 18 metų). 45. Akivaizdu, kad dukros slaugymo, buvimo kartu su ja poreikis priklausys ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo jo sveikatos būklės (ypač, kai šalių dukrai yra diagnozuoti raidos sutrikimai), tad apibrėžti kokiu konkrečiu laikotarpiu vaikas turėtų būti slaugomas vieno iš tėvų, šiai dienai nėra galimybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (LAT 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl plačiau dėl apelianto išsakytų abejonių dėl dukros slaugos būtinybės, kai ji bus paauglė, nepasisakytina. 46. Analizuoti ir spręsti ar vaikui tikrai būtina ir kokio pobūdžio medicininė pagalba nėra teismo kompetencijoje, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu dėl teismo sprendimo motyvų neišsamumo atmestini, kaip nepagrįsti. Tokius klausimus sprendžia kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai. 47. Apeliaciniame skunde dėstoma vaiko tėvų valdžios lygybės principo svarba, kartu tvirtinant, kad dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, būtent jai turi tekti rūpestis būti su vaiku tokiose įstaigose, nesumažina, atsakovo, kaip tėvo pareigų apimties, vadovaujantis sąžiningumo ir proporcingumo principais prisidėti prie dukros priežiūros. Sergančio ar vaiko, kuriam dėl sveikatos būklės teikiamos reabilitacijos paslaugos, priežiūra, tėvui neturėtų būti suvokiama, kaip varžanti jo teisėtus interesus ar ribojanti teisę savo nuožiūra tvarkyti asmeninį gyvenimą, skirti laiko šeimai. Idant išvengti šalių konfliktų dėl šio bendravimo tvarkos punkto vykdymo, atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus, papildomai nustatytina, kad po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (2020-07-10) šalių dukros V. R. B. ligos ar reabilitacijos atveju, stacionarioje tokias paslaugas teikiančioje įstaigoje su ja turi būti mama A. B., o kitą kartą, kai jai prireiks tokių paslaugų stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje vaikas turi būti kartu su tėčiu. 48. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, bendravimo tvarkos antro punkto įgyvendinimą nustatydamas, jog įstaigą stacionariam gydymui ir stacionarinei reabilitacijai parenka vaiko motina A. B. iš gydytojo pateikto įstaigų sąrašo, susiejo su sąlyga, taip nesilaikydamas CPK 267 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir tėvų valdžios lygybės principo ir apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti ir nustatyti, kad sveikatinimo įstaigų pasirinkimo teisė turėtų būti suteikta tam vaiko tėvui, kuris konkrečiu laikotarpiu turi pareigą būti kartu tokioje įstaigoje su vaiku. 49. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi. 50. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik tikslinant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos. 51. Ieškovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų šios pagalbos išlaidų. Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą, spręstina, kad atlyginant valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai priteistina 56 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (50 procentų antrinės pagalbos išlaidų pagal 2020-05-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. (12.36) PT-1874)). 52. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, tačiau išdėstytais motyvais yra pagrindas pakeisti ginčijamą sprendimą dalyje bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos antrojo punkto, jį papildant ir tikslinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos antrojo punkto pakeisti išdėstant sekančiai: „2. Tėvas M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) antrą kartą kada yra vaikui V. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skiriamas stacionarinis gydymas ir jei po gydymo yra skiriama stacionarinė reabilitacija būna kartu su vaiku stacionarinio gydymo metu gydymo įstaigoje ir jei yra paskiriama stacionarinė reabilitacija, stacionarinės reabilitacijos įstaigoje. Nustatyti, kad nuo 2020-07-10 šalių dukros V. R. B. ligos ar reabilitacijos atveju, pirmą kartą stacionarioje tokias paslaugas teikiančioje įstaigoje su ja turi būti mama A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) o kitą kartą, stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje su V. R. B. turi būti tėtis M. M.. Nustatyti, kad įstaigą stacionariniam gydymui ir stacionarinei reabilitacijai parenka tas vaiko tėvas, kuris pagal teismo nustatytą eiliškumą, tąkart su vaiku privalo būti šioje įstaigoje, iš gydytojo pateikto įstaigų sąrašo. Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-05 sprendimo dalį palikti nepakeista. Priteisti iš atsakovo M. M. 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teisėjai Vygintas Mažuika Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė