- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-808-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00053-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. Š. 18 900 Eur negrąžintą kreditą, 1 131,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 226,84 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 16 d.), 14 proc. negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 29 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 2 860,24 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 72,97 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. .Nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 18 900 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki 2028 m. birželio 29 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. kredito sutartį nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė
iš atsakovo E. Š. ieškovei AB „NEO Finance“ 18 900 kreditą, 1 131,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 652,44 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. kovo 6 d.), 14 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 226,84 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 72,97 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 983,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 896,49 Eur žyminį mokestį, 181,66 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; likusios ieškinio dalies netenkino. Taip pat priteisė iš atsakovo E. Š. valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
4. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis įrodyta, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ir su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 18 900 Eur negrąžinto kredito sumą. Įvertinus, kad 1 131,67 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.), byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.
5. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 31 124,83 Eur, kuri susidera iš 18 900 Eur maksimali kredito suma, 9 140,40 Eur paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 3 084,43 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, 14 proc. metinė palūkanų norma (MPN), 19,70 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN). Iš su ieškiniu pateiktos informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 42,83 – 42,84 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio sumą visam 72 mėnesių laikotarpiui.
6. Šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 3 084,43 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto matyti, kad tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. iki 2022 m. birželio 14 d. Ieškovės skaičiavimu iki sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 6 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis sudaro 226,84 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (2 860,24 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po sutarties nutraukimo, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti tik 226,84 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimą dėl 2 860,24 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 29 d.) atmesti kaip nepagrįstą.
7. Ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2022 m. gruodžio 6 d. buvo nutraukta. Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 29 d.), galėjo tikėtis gauti 14 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgus į tai, šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies tokia tvarka: ieškovei iš atsakovo priteisė 58,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 14 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (18 900 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. kovo 6 d.) ir 14 proc. negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 14 proc. metinę palūkanų normą nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – t. y. nuo 2023 m. kovo 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ieškovė atsakovui paskaičiavo 72,97 Eur delspinigius. Atsakovas laiku prievolės neįvykdė, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.
9. Atsižvelgus į sutartinių teisinių santykių pobūdį, nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra vartotojas ir, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovas) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei aiškiai per dideles palūkanas. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo funkciją ir pažeidžia sąžiningumo principą. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarties 6.6. punkte nustatytą palūkanų normą sumažinti iki įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio metinių palūkanų normos. Atsižvelgus, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovei priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 987 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 90,83 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 896,49 Eur žyminio mokesčio ir 181,66 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo E. Š. 2 860,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 6 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. birželio 29 d.); perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, po sutarties nutraukimo priteisimo. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Atsižvelgdama į vartotojo teises ir interesus bei siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu. Taigi, tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams. Tarpininkavimo mokestis negautų pajamų forma yra tiesioginiai ir vieninteliai jos patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Taigi, tarpininkavimo mokestis buvo numatytas vartojimo kredito sutartyje, kaip ketinama gauti bendros kredito kainos dalis. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, laikytos patirtais nuostoliais, todėl priteistos iš atsakovo.
11.2. Teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog minėtas ieškinio reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atitinkamai pakeista.
12. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl dalies tarpininkavimo mokesčio, kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
15. Byloje nustatyta, kad šalių 2022 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė „NEO finance“, AB, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, suteikė atsakovui E. Š. 18 900 Eur dydžio kreditą 72 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo iki 2028 m. birželio 29 d. grąžinti kreditą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, taip pat sumokėti bendrą 31 124,83 Eur vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 18 900 Eur suteiktas kreditas, 9 140,40 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 14 proc.), 3 084.43 Eur tarpininkavimo mokestis (11 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. paragino atsakovą grąžinti skolą, o atsakovui skolos neapmokėjus, 2022 m. gruodžio 6 d. vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl 2 860,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties dienos iki sutarties termino pasibaigimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.
17. Apeliantės teigimu, tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data, ir yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.
18. Iš byloje pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 11 procentų nuo kiekvienos grąžintos įmokos, jo suma – 3 084,43 Eur.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo reiškė dvejopu pagrindu – vienu atveju, tai yra mokestis, susijęs su paskolos administravimu iki sutarties nutraukimo (226,84 Eur), kitu atveju – šis mokestis (2 860,24 Eur) laikytinas jos negautomis pajamomis (nuostoliais), kadangi atsakovas šį mokestį kas mėnesį turėtų mokėti iki sutarties termino pabaigos.
20. Ginčas apeliacinės instancijos teisme vyksta dėl 2 860,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 6 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 29 d.);
21. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
22. Sutarties 1.8 punkte nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį, ir bet kuriuos kitus su sutartimi susijusius mokesčius. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 11 proc.) nuo vartojimo kredito sumos su palūkanomis jį išdėstant dalimis per visą vartojimo kredito terminą. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Taigi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį.
23. Sutiktina su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis. Apeliantės argumentai, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos pateisinamas aplinkybe, kad ji suteikia atsakovui paslaugas ir patiria išlaidas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp ieškovės ir kredito gavėjų, juolab, kad pati ieškovė neteikia jokių įrodymų apie tai, kokias išlaidas ji patirta administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti skolą (CPK 12 str., 178 str.).
24. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.
25. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
26. Kaip jau minėta, bendra vartojimo kredito suma – 31 124,83 Eur, kurią sudaro: 18 900 Eur maksimali kredito suma, 9 140,40 Eur paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 3 084,43 Eur preliminari tarpininkavimo mokesčio suma. Metinė palūkanų norma – 14 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – 19,70 proc. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Iš kartu su ieškiniu pateikto Mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 42,84 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio sumą visam 72 mėnesių laikotarpiui.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti mėnesinė tarpininkavimo mokesčio suma (42,84 Eur) yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kaip jau minėta, iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties sąlygų derinimu su klientu, sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
29. Prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis 2 860,24 Eur kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po sutarties nutraukimo, tačiau sutarties 8.6 punkte šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai, o kredito gavėjas įsipareigoja šiuos nuostolius padengti.
30. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovas taip pat yra atleidžiamas nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. gruodžio 6 d. (sutarties 5.2 p.).
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės ir teismo sprendime išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tokius teismo argumentus patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika analogiškose bylose dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-786-413/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-601/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-775/2023; kt.), o apeliantės nurodoma teismo nutartis neatitinka naujausios teismų praktikos.
32. .Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus įrodymus, sprendimą pagrindė teisės aktais, teismų praktika, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.