- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- I1-787-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02599-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamas konvojavimo sąlygas, ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės 17 d. buvo etapuojamas iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), 2019 m. birželio 5 d. – iš Alytaus PN į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), 2019 m. birželio 12 d. – iš Kauno TI į Alytaus PN, 2019 m. liepos 1 d. – iš Alytaus PN į Kauno TI, 2019 m. liepos 8 d. – iš Kauno TI į Alytaus PN, 2019 m. liepos 22 d. – iš Alytaus PN į Kauno TI, 2019 m. liepos 25 d. – iš Kauno TI į Alytaus PN, 2019 m. liepos 29 d. iš Alytaus PN į Kauno TI, 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš Kauno TI į Alytaus PN.
Teigia, kad visi aukščiau nurodyti konvojavimo atvejai buvo vykdomi nežmoniškomis sąlygomis, nesilaikant saugumo reikalavimų bei pažeidžiant bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. konvojavimo automobilyje neįrengti saugos diržai, kamerose (boksuose) neįrengtos žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, taip pat nebuvo užtikrinta, kad nuteistasis ar suimtasis patogiai keliautų.
Pareiškėjo teigimu, sėdynės buvo be paminkštinimų, automobilyje pilna žmonių, šiltuoju metų laiku trūkdavo oro, jautėsi nemalonus kvapas. Jeigu vėdinimo sistema automobilyje ir buvo įrengta, tai ji neveikė arba jos nejungdavo.
Pažymi, kad konvojuojant būdavo kankinamas, kadangi automobiliuose įrengtos per mažos kameros, kelionė trukdavo po kelias valandas, todėl jam tekdavo laikyti sulenktas kojas, nebuvo galimybės jų ištiesti, dėl to skaudėdavo sąnarius, nugarą, pavargdavo, tuo buvo žeminamas jo orumas. Be to, jautė blogą kvapą, dėl saugos diržų ir avarinio evakuacijos liuko nebuvimo pareiškėjas patirdavo itin didelį stresą, bijodavo, kad avarijos atveju galėtų žūti vien dėl šių saugumo reikalavimų pažeidimų.
Nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, kurių, pareiškėjo manymu, nebūtų patyręs, jeigu būtų laikytasi Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).
Mano, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tyčia nevykdė teisės aktuose įtvirtintų pareigų, yra pagrindas neturtinę žalą atlyginti pinigais.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, ir Tarnyba) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius – 1 kartą, Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas – 2 kartus, Vilnius-Alytus-Vilnius – 1 kartą, Vilnius-Kaunas-Alytus-Vilnius – 5 kartus, naudojant specialiuosius automobilius Mercedes-Benz ATEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigia, kad konvojavimui naudoti automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, išduoti automobilių eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pažymi, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Taip pat paaiškina, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais, kuriuose įrengtos kameros ir individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, taip pat atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Specialiesiems konvojavimo automobiliams išduoti jų teisėtai eksploatacijai reikalingi dokumentai apie atitikimą teisės aktų reikalavimams: tinkamumą žmonių pervežimui, jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Nurodo, kad visiems automobiliams atliekamas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu nustatoma, ar jie atitinka registracijos liudijime nurodytą paskirtį. Be to, visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių reikalavimams. Laboratorija nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.
Nurodo, kad Tarnyba naudoja specialųjį transportą, skirtą asmenų konvojavimui, remiantis teisiniais dokumentais – Transporto priemonės registracijos liudijimais, kurie dokumentai nesustabdyti ar atšaukti, todėl privalomai turi būti vykdomi ir jais vadovaujamasi. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), taip pat vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pažymi, kad specialiojo transporto, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Teigia, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Tarnyba tvirtina, kad konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės).
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad pagal teisės aktų reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Nurodo, kad asmenų konvojavimas vykdomas pagal Konvojavimo taisykles, kuriose nėra įtvirtinta, jog konvojavimui skirtoje transporto priemonėje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais nustatytas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis. Šiuo atveju darytina išvada, kad Tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pažymi, kad Tarnyba neturi duomenų, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu teikė atsakovei prašymus ar skundus. Atsakovės įgaliota institucija nurodo, kad pareiškėjas, manydamas, jog konvojavimas vykdomas pažeidžiant jo teises, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus, tačiau tokių duomenų neturi. Su skundais pareiškėjas galėjo dėl pažeidimų kreiptis ir po konvojavimo, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tačiau Tarnyba neturi duomenų, kad jis pasinaudojo ir šia galimybe ginti savo teises.
Atsakovės manymu, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą ar jos dydį, taip pat neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas A. G. kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėją nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Viešojo saugumo tarnyba konvojavo iš viso 9 kartus: 2019 metais gegužės 17 d., birželio 5 d., birželio 12 d., liepos 1 d., liepos 8 d., liepos 22 d., liepos 25 d.,. liepos 29 d. ir rugpjūčio 1 d.
Nustatyta, kad pareiškėjas konvojuotas šiais planiniais maršrutais: Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius (1 kartą), Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas (2 kartus), Vilnius-Alytus-Vilnius (1 kartą), Vilnius-Kaunas-Alytus-Vilnius (5 kartus) specialiosimis transporto priemonėmis: Mercedes-Benz ATEGO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo ar konvojavimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą, jo manymu, netinkamų kalinimo ar konvojavimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas konvojavimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas sąlygas), institucijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios konvojavimo aplinkos užtikrinimu.
Pareiškėjo teigimu, konvojavimo automobiliuose neįrengti saugos diržai, kamerose (boksuose) neįrengtos žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, sėdynės buvo be paminkštinimų, automobilyje pilna žmonių, šiltuoju metų laiku trūkdavo oro, jautė nemalonų kvapą, neįjungė vėdinimo sistemos. Taip pat nurodė, kad kelionės metu kojas tekdavo laikyti sulenktas, nebuvo galimybės jų ištiesti, dėl to skaudėdavo sąnarius, nugarą.
Svarstant dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų saugumo aspektu pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Šių taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 147 punkte įtvirtinta, kad specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, nurodytų reikalavimų.
Konvojavimo taisyklių 137 punktas nustato, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-1062/2018, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017).
Įvertinęs skunde nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, jog jie yra abstraktūs. pobūdžio, Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pervežimų metu buvo pažeistos jo teisės. Pastebėtina, kad vien nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmus, nes tai – sudedamoji bausmės atlikimo dalis. Tokie argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.
Skunde nurodytas bendro pobūdžio teiginys, jog trūko vietos, pareiškėjas sėdėjo sulenkęs kojas, pripažintinas nepagrįstu, nes pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius (b. l. 18–35), konvojuojant pareiškėją neužfiksuota duomenų, kad pervežamų asmenų skaičius viršytų automobiliuose įrengtų vietų skaičių. Be to, Tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad negavo pareiškėjo skundų raštu ar žodžiu dėl šių aplinkybių. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė, kiek tiksliai žmonių buvo automobiliuose, kodėl, jo nuomone, jų buvo per daug (ar neužteko sėdimų vietų ir pan.).
Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, neįrengimo teismas pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.
Byloje pateikti automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, Registracijos liudijimų kopijos, Techninės apžiūros rezultatų kortelės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai (b. 1. 36–61), kurie patvirtina šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, pastabų juose nenurodyta. Todėl, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Taigi, skundo argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, netinkama ventiliacija, pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.
Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pareiškėjas pagal teisinį reglamentavimą turėjo galimybę kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų, jeigu tokie būtų įvykę, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, Tarnybos pareigūnų veiksmų neskundė (to nenurodė ir skunde), todėl laikytina, kad pareiškėjui konvojavimo sąlygos ginčo laikotarpiu buvo tinkamos.
Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai, nurodytu laikotarpiu konvojuodami pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.