Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 21 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog po santuokos nutraukimo atsakovė perimtų ir asmeniškai vykdytų visus skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Ieškovo A. K. ir atsakovės V. K. atsakomybė pagal 2006-06-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme buvo gautas išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje atsiliepimas į ieškinį kuriame nurodo, jog atsižvelgus į išreikštą vaiko nuomonę bei į tai, kad bylos duomenimis, faktiškai iširus tėvų bendram gyvenimui jų vaikas liko gyventi su motina, į tai, kad mama tinkamai rūpinasi sūnumi, be to atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl skyrius sutinka, kad nepilnamečio R. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Taip pat nurodė, kad skyriaus vertinimu tėvo prašomas priteisti išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį yra labai mažas, tikėtina nepakankamas realiems vaiko poreikiams tenkinti.

2020 m. spalio 5 d. teisme gautas atsakovės V. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka, mato galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. nurodė, kad kompensacijos už atsakovei atitenkantį turtą atsisako, bei nurodė, kad gali teikti išlaikymą vaikui po 200,00 Eur, su kitais ieškinio reikalavimais sutinka ir juos palaiko.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. K. nurodė, kad tėvas vaikui išlaikymo neteikė. Nurodė, kad pajamos vidutiniškai būna apie 500,00 Eur. Su ieškovo reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje susilaukė sūnaus R. K., gimusio 2004 m. rugpjūčio 15 d. Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys transporto priemonių neįregistravo.

Pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo tenkintinas.

Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė reikalavimą, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl 8930,00 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui už atsakovei atitenkančią bendro turto dalį, iš šios sumos išskaičiuojant pusę likusios banko kredito sumos.

Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas teismo posėdžio metu žodžiu išreiškė prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo iš dalies, kuriuo atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl 8930,00 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui už atsakovei atitenkančią bendro turto dalį, iš šios sumos išskaičiuojant pusę likusios banko kredito sumos. Už šią sumą mokėtinas 268,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui grąžintina 75 proc., t. y. 201,00 Eur (268,00 Eur x 0,75 proc.) žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis 294 straipsnio 2 dalimi, išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jau daugiau nei 10 metų gyvena atskirai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad šalių santykių atšalimo pagrindas buvo charakterių nesutapimas, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, be to šalys pažeidė lojalumo, pagarbos, šeimos interesų viršenybės principus. Todėl teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove V. K. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašė nepilnamečiui vaikui priteisti periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas sutiko mokėti savo nepilnamečiui vaikui ir didesnį išlaikymą – po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą priteisti galutinį išlaikymo dydį – po 200,00 Eur per mėnesį, abiejų šalių turtinę padėtį sprendžia, kad materialinis išlaikymas – po 200,00 Eur ieškovo nepilnamečiui vaikui per mėnesį iki jo pilnametystės minimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, jo vystymąsi, normalias buitines sąlygas, todėl teismas, prieš tai teismui įvykdžius išaiškinimo pareigą, priteisia didesnį išlaikymo dydį – po 200,00 Eur per mėnesį nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės.

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina atsakovė V. K.. Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku formą – su nepilnamečiu sūnumi bendrauti tuomet, kai sūnus išreikštų norą ir sutiktų su ieškovu susitikti. Susitikimų laiką ir vietą prieš tai suderinus su nepilnamečio vaiko mama V. K. telefonu. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nuomonės dėl bendravimo tvarkos teismui nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nuomonės dėl vaiko bendravimo tvarkos nepateikė.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų.

Įvertinus tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Atsakovė neišreiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pateiktos bendravimo tvarkos, tvarka yra aiški, konkreti, nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko interesų, todėl toks prašymas tenkinamas.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalinimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Santuokos metu ieškovas ir atsakovė įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu 2006 m. birželio 27 d. buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su SEB banku, kuriuo buvo paimtas 152 000 Lt kreditas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalinimo dėl to, kad po santuokos nutraukimo būtų pripažinta, jog atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teisė pripažintina į šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-6 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, po santuokos nutraukimo prievolė prieš kreditorių SEB bankas pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovo A. K. ir atsakovės V. K. prievole, tačiau vidiniuose ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nustatyti, kad visą kreditą kreditoriui pagal aukščiau minėtą kredito sutartį joje nustatytomis sąlygomis po santuokos nutraukimo įvykdys atsakovė V. K. asmeniškai iš savo lėšų (CK 3.109 straipsnio 6 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „K“, o atsakovei „K“. Atsakovė atsiliepime neišreiškė nuomonės dėl pavardės po santuokos nutraukimo, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė „K“, o atsakovei jos santuokos metu turėta pavardė „K“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką. Už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą ieškovas yra atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas 72 Eur (200 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. = 72,00 Eur) žyminis mokestis, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 72,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2020 m. gruodžio 1 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34)PT-594, atsakovei V. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir šia pažyma prašoma priteisti 154,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo A. K. prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo iš dalies.

Civilinės bylos Nr. 2-8154-904/2020 dalį dėl 8930,00 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės V. K. ieškovo A. K. naudai nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 14 d., kvito Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas“, ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini). Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti.

Nustatyti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove V. K..

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į nurodytą V. K. banko sąskaitą.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

Su nepilnamečiu sūnumi R. K., gimusiu 2004 m. rugpjūčio 15 d., tėvas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bendrauja, kai sūnus išreiškia norą susitikti. Susitikimų laikas ir vieta prieš tai suderinama su nepilnamečio sūnaus mama V. K., gimusia (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. palikti jo pavardę „K“, atsakovei V. K. – „K“.

Priteisti atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Skolinį įsipareigojimą akcinei bendrovei „SEB bankas“ (į. k.112021238), pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidaria prievole, tačiau vidiniuose ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nustatyti, kad visą kreditą kreditoriui pagal aukščiau minėtą kredito sutartį joje nustatytomis sąlygomis po santuokos nutraukimo įvykdys atsakovė V. K. asmeniškai iš savo lėšų.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.