- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- e2-7976-842/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03191-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla, Laura Baranauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo byloje – L. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė J. P. prašo: 1) pakeisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. P. dydį, padidinant išlaikymą nuo 145 Eur iki 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad 2011 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-543-357/2011 iš atsakovo E. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiam E. P. po 500 litų (145 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia suma šiuo metu nedengia pusės mėnesinių vaiko išlaikymo išlaidų. Teismas nustatė išlaikymo sumą, kai vaikui buvo vos (duomenys neskelbtini) metai ir jo poreikiai tuo metu buvo pakankamai minimalūs. Šiais metais sūnui bus (duomenys neskelbtini) metų ir jo poreikiai, atsižvelgiant į jo amžių, per dešimtmetį pakilusias kainas bei sūnaus gabumus, yra gerokai pasikeitę. Ieškovė viena augina du nepilnamečius sūnus bute (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2020 m. balandį. Sūnus lanko mokyklą, joje esančius būrelius, o taip pat krepšinio mokyklą, kurioje yra pastebėtas kaip talentingas ir perspektyvus krepšinio mokyklos mokinys. Ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 1 000 Eur: maistui – 300 Eur, avalynei – 42 Eur, drabužiams – 67 Eur, vitaminams, vaistams, skiepams ir pan. – 10 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis – 33 Eur, būsto paskolos dalis – 144,37 Eur, transportui tenkanti išlaidų dalis – 100 Eur, krepšinio akademijos mokestis – 50 Eur, krepšinio turnyrai – 84 Eur, kaupiamasis gyvybės draudimas – 42,82 Eur, interneto ryšys ir telefonas – 10 Eur, mokyklos tėvų komiteto rinkliava – 6,70 Eur, pramogoms (sporto varžybos, spektakliai, parodos, išvykos) – 30 Eur, priemonės mokyklai – 7,5 Eur, vasaros stovykloms – 50 Eur, nekasdieniams pirkiniams (draugų gimtadieniai, sūnaus gimtadienio šventė) – 33 Eur. Sūnaus poreikiai, atsižvelgiant į jo amžių bei talentą krepšinyje, yra iš esmės pasikeitę, o atsakovo mokama išlaikymo suma dengia tik vos 10 % viso būtino išlaikymo sumos. Aukščiau nurodyti poreikiai yra minimalūs sūnaus poreikiai, neįskaitant kelionių į užsienį, žaislų, kompiuterių ar kitų didesnių pirkinių, prie kurių atsakovas niekuomet neprisidėjo. Ieškovė pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gaunamas mėnesinis atlyginimas per mėnesį „į rankas“ sudaro 1 700 Eur. Ieškovė taip pat turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kur anksčiau su vaikais gyveno. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 2 050 Eur (1 700 Eur darbo užmokesčio + 350 Eur nuompinigiai), iš kurių beveik 600 Eur kas mėnesį ieškovė sumoka bankui už abiejų būstų paskolas, o likusi suma sudaro 1 450 Eur, kurios akivaizdžiai neužtenka sūnaus aukščiau nurodytiems poreikiams patenkinti, nes ieškovė augina dar vieną nepilnametį sūnų, o taip pat turi pati pasirūpinti savimi. Prie vaiko išlaikymo pagal galimybes prisideda ieškovės tėtis S. V. Atsakovas visiškai su sūnumi nebendrauja ir neprisideda prie jo auklėjimo nuo pat jo gimimo dienos, todėl visa tiek auklėjimo, tiek padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo našta tenka išimtinai vienai ieškovei. Ieškovės žiniomis, atsakovas gali slėpti realiai turimą ir valdomą turtą bei gaunamas pajamas, tačiau, nepaisant šio fakto, atsakovas yra vidutinio ir darbingo amžiaus asmuo, nėra jokių kitų aplinkybių, kurios kliudytų dirbti ir atitinkamai gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų tiek paties atsakovo, tiek ir jo nepilnamečio sūnaus poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies, padidinant išlaikymą sūnui E. P. iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su vaiko poreikių lentelėje nurodomomis vaiko išlaidomis – avalynei ir drabužiams, higienos priemonėms, transporto išlaidoms, vasaros stovykloms, kaupiamajam gyvybės draudimui ir nekasdieniams pirkiniams. Dėl aprangos ieškovė prie ieškinio pateikė tik vieną kvitą ir dvi PVM sąskaitas faktūras, kurios neįrodo sąskaitų apmokėjimo. Nežiūrint to, atsakovas neginčija šių pateiktų rašytinių įrodymų, tačiau mano, jog jie nėra pakankami ir nepagrindžia visos ieškinyje nurodytos, neva, sūnui reikalingos sumos avalynei ir drabužiams. Išlaidos transportui taip pat yra per didelės, nurodytos abstrakčiai. Ieškovė pateikė VĮ „Regitra“ pažymą iš kurios matyti, kad jos vardu nėra registruotų transporto priemonių. 100 Eur per mėnesį suma nėra įrodyta. Nežiūrint to, suprantama, kad sūnus turi nuvykti į mokyklą, stovyklą ir pan., tačiau apie jokius lankomus būrelius (išskyrus krepšinio mokyklą) ieškinyje neužsimenama, gi į stovyklą, sūnus, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, vyko 2020 m. vasarą tik vieną kartą, už kurią sumokėta 300 Eur. Išlaidos kaupiamajam gyvybės draudimui, kurių mėnesinis vidurkis 42,82 Eur aiškiai nėra būtinos išlaidos ir ši finansinė našta neturėtų būti perkeliama atsakovui, juolab, draudimo sąlygos nebuvo derintos su juo. Lentelėje nurodyta eilutė – nekasdieniai pirkiniai – 33 Eur nėra pagrįsta nei įrodymais, nei atspindi konkrečius sūnaus poreikius. Teismas aukščiau paminėtas išlaidas turėtų vertintų kritiškai. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Jo gaunamas atlyginimas nėra pastovus. Tai matyti iš pridedamos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Atsakovo vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius per paskutinius 14 mėnesių yra 1 004,03 Eur. Atsakovas turi dukrą, D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena atskirai su savo mama L. M. ir kurios išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį moka po 150 Eur, apmokėdamas jos mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Atsakovas yra įsigijęs gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo statybos užbaigimui atsakovas 2016-01-30 gavo 65 000 Eur paskolą iš Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios grąžinimo terminas – 2037-01-15. Atsakovas pagal periodiškai nustatomą kintamų palūkanų grafiką šiuo metu kas mėnesį moka kreditoriui po 303,38 Eur. Be to, atsakovas patiria kas mėnesį apie 350 Eur asmeninių išlaidų maistui, higienos reikmėms, rūbams ir pan. Atsakovas akivaizdžiai negalėtų kas mėnesį mokėti sūnaus E. P. išlaikymui 500 Eur, t. y. skirti papildomus 325 eurus kas mėnesį. Atsakovas prie savo išlaidų nenurodė mokamų mokesčių už komunalines paslaugas, kitų smulkių išlaidų. Šiuo metu šiems mokėjimams atsakovui gaunamų lėšų aiškiai nepakanka, tačiau jam materialiai padeda draugė su kuria šiuo metu kartu gyvena. Ypač neigiamą įtaką įmonės, kurioje dirba atsakovas, veiklai daro pandemija. Įmonės veikla – tai automobilių pirkimas – pardavimas, jų gabenimas iš Vakarų Europos, o pagrindinė šalis – Italija. Šiuo metu įmonė įtraukta į įmonių sąrašą, kurioms reikalinga mokestinė pagalba dėl Covid-19.
Trečiasis asmuo byloje L. M. bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių sūnus auga ir jo poreikiai nuolat keičiasi, jis lankos profesionalias krepšinio treniruotes su didele perspektyva į ateitį, todėl, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi E. P. interesai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. P. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas niekada nedalyvavo vaiko gyvenime, nebendravo su juo, nedovanojo jokių dovanų. Atsakovo gerą turtinę padėtį įrodyti sudėtinga, nors socialiniuose tinkluose jis demonstruoja prabangų gyvenimo būdą. Ji vaikui skiria daug, nuskriausdama tiek save, tiek jaunesnį sūnų, padeda seneliai. Vaikas ir talentingas sportininkas, ir gerai mokosi, norisi jam padėti. Atsakovas bent (duomenis neskelbtini) metus iki sūnaus pilnametystės taip pat galėtų prisidėti daugiau. Paaiškino, kad be ieškinyje išvardintų išlaidų yra ir daugiau – per du mėnesius buvo daugiau traumų, nustatyta besivystanti (duomenys neskelbtini), reikės 3 porų vidpadžių (po 300 Eur kiekviena pora), reikalingas asmeninis treneris treniruotėms vidinių raumenų stiprinimui (4 kartai per savaitę kainuoja 100 Eur), pirkta PlayStation, dviratis, papildomas televizijos paketas, kad sūnus galėtų žiūrėti sporto varžybas. Kainuoja tiek stovyklos, tiek turnyrai įvairūs. Rūbų brangių neperka, daug iš Amerikos siunčia draugė, tačiau jie reikalingi ir sportui, ir kasdienai, tenka dažnai keisti. Treniruotės kiekvieną dieną, varžybos savaitgaliais. Ieškovė sūnų vežioja į mokyklą, treniruotes, varžybas, stovyklas. Vien vykstant į stovyklą Nidoje koks atstumas, kelto mokestis. Nuosavo automobilio neturi, naudoja darbo automobilį. Darbovietė apmoka kurą darbo valandomis, tačiau atsakovas neturėtų stengtis sūnaus išlaikymo išlaidų perkelti kitiems. Atsakovo siūloma suma galimai patenkintų būtinuosius eilinius vaiko poreikius, atmetus specialiuosius (sporto mokykla, stovyklos, turnyrai, asmeninis treneris). Atsakovas atsisako investuoti į vaiko talentą. Ieškovė nurodė ir tai, kad iš esmės atsakovas supranta, kaip atlikti tėvišką pareigą, užaugino du sūnus, dosnus jiems, jos žiniomis, rūpinasi ir dukra, o šalių sūnų tarsi baudžia.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Laura Baranauskienė ieškinį prašė tenkinti. Atsakovas nevykdo tėvo pareigos auginti, rūpintis, palaikyti, matyti kaip auga, tačiau neprisideda ir prie būtinųjų poreikių tenkinimo, nors turi tam galimybes. Mano, kad atsakovo realios pajamos daug didesnės, randa lėšų atostogauti prabangiame viešbutyje. Mažai tikėtina, kad vyras iš moters pinigų keliautų, išlaikytų du vaikus. Atsakovas prisiima ir finansinių įsipareigojimų, tai reiškia, kad turi galimybes išmokėti kreditą, rodo pajamų pakankamumą. Atsakovas pats yra suteikęs paskolų, gali susigrąžinti pinigus iš įmonės. Turimas nekilnojamasis turtas, ieškovės atstovės vertinimu, yra didesnės vertės nei nurodoma. Galėtų parduoti, grąžinti paskolą ir gyventi kukliau. Be to, pats atsakovas nepilnamečių vaikų neaugina, todėl turi galimybes imtis priemonių išlaikyti vaikus (pigesnio nekilnojamojo turto įsigijimas, paskolų susigrąžinimas). Krepšinio mokykla yra skirta eiliniams vaikams, yra fizinio pajėgumo treniruotės, tačiau šalių sūnus nėra eilinis sporto mokyklą lankantis vaikas, jis profesionalas. Draudimas kompensuoja traumų gydymą, dalis įmokų vaiko ateičiai. Atsakovas dabar neprisideda, atsisako investuoti į vaiko talentą, todėl kaupimas vaiko ateičiai yra būtinas ir neišvengiamas. Vienai ieškovei tenka galvoti apie tokius dalykus. Atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, kokios galėtų būti vaiko išlaidos, ginčija tik deklaratyviais teiginiais.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Aldevinas Ščigla ieškinį prašė tenkinti iš dalies, nurodė, kad atsakovas sutiktų padidinti išlaikymą vaikui iki 300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovas neneigė, jog su sūnumi nedaug kartų bendravo. Galima džiaugtis vaiko pasiekimais, bet reikia atsižvelgti ir į tėvų galimybes, galima taupiau gyventi, kreiptis ne tik į privačias, bet ir į valstybines gydymo įstaigas. Didelės sumos išleidžiamos transportui. Kelionės į kitus miestus suprantama, tačiau sūnus nėra mažas, gali naudotis ir viešuoju transportu, vykdamas į mokyklą, treniruotes. Keistai atrodo treniruotės su privačiu treneriu, mano, kad krepšinio mokykloje yra ir fizinio pasirengimo treniruočių, paprastai ne vien tik žaidimai būna. Kaupiamasis gyvybės draudimas – nėra būtinos išlaidos, pati ieškovė nusprendė apdrausti. Pramogoms – vaiko, jo draugų gimtadieniams svarstytina ar būtinos išlaidos. Iš su ieškiniu pateikiamų priedų nesusidaro įspūdis, kad perkami prabangūs rūbai, bet, įvertinus sumą (neskaičiuojant vidpadžių), 109 Eur per mėnesį yra didelė suma. Maistui, atsakovo atstovo teigimu, turėtų užtekti 200 – 250 Eur per mėnesį, kadangi dalį laiko maitinasi stovyklose. Kelia abejonių kai kurių išlaidų reikalingumas – PlayStation, dviratis, paspirtukas skamba, kaip įprasti dalykai, net nevertinant kitų sumų. Privatiems treneriams, konsultantams, medikams galima leisti begalę lėšų, tačiau šiai dienai vaikas nėra profesionalas ir svarstytina ar tokios išlaidos būtinos. Telefono remontui 240 Eur vėlgi labai didelės išlaidos, gal reikėjo apdrausti. Atsakovo atstovo teigimu, krepšinis šalyje pakankamai remiamas, sporto mokyklose dirba talentingi treneriai. Ieškovė galėtų daugiau paramos ieškoti iš mokyklos pusės, neaišku ar daug vaikų gali leisti tokią prabangą su stovyklomis, asmeniniais treneriais. Tokiu būdu išlaidų augimui gali nebūti galo. Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas slepia pajamas. Jo įmonė buvo bausta už apskaitos pažeidimus. Įmonė išgyveno sunkų periodą, akivaizdžiai matyti iš pateiktų sutarčių, balansų matyti, kad įmonės padėtis prasta, pagal www.rekvizitai.lt įmonė įtrauktą į įmonių, kurioms taikomos pagalbos priemonės, sąrašą, pateikta Užimtumo tarnybos pažyma, kad gavo subsidijas dėl prastovų padengti dalį darbo užmokesčio. Įmonės rezultatai prastėjo keletą metų, ypač prastėti pradėjo po pandemijos. Verslas – prekyba naudotais automobiliais, is Italijos buvo perkami. Užkirstos galimybės judėti po Europą. Yra samdomų darbuotojų, kuriuos reikia išlaikyti. Gal atsakovo namas ir gražus, bet turi paskolų, taip pat ir įmonės išlaikymui. Atsakovas yra skolingas dideles sumas, pateiktos paskolų sutartys, jos registruotos mokesčių inspekcijoje. Dalį sumų yra įnešęs į įmonę tiek apyvartinėms lėšoms, tiek įstatinio kapitalo didinimui. Atstovo žiniomis, 25 000 Eur iš įmonės yra susigrąžinęs atsakovas, tačiau susigrąžinti daugiau neturi galimybės, nėra tokių lėšų įmonėje. Atsakovui finansiškai padeda jo draugė, ji gyvena pas jį. Trečiasis asmuo L. M. pasakė, kad ji šiame procese nenori išreikšti nuomonės, nori išlikti neutrali, nenori nieko komentuoti. Nėra įrodymų, kad dukrai būtų skiriamas didesnis išlaikymas nei pats atsakovas nurodo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl išlaikymo padidinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2011 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-543-357/2011 iš atsakovo iki berniuko pilnametystės priteistas išlaikymas po 500 Lt į mėnesį.
Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui iki 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, remiasi CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu – esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo priteisimo momentu sūnus buvo vos (duomenys neskelbtini) metų ir jo poreikiai tuo metu buvo pakankamai minimalūs. Šiais metais sūnui sukaks (duomenys neskelbtini) metų, atsižvelgiant į jo amžių, pakilusiais kainas bei išryškėjusius sūnaus gabumus, vaiko poreikiai yra gerokai pasikeitę.
Pagal bylos duomenis E. P. lanko valstybinę mokyklą – (duomenys neskelbtini) progimnaziją, (duomenys neskelbtini) krepšinio mokyklą. Duomenų, kad lankytų kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus, nėra. Ieškovė nurodė, kad sūnus dažnai patiria sportines traumas. Sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini) (pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini)) (2021 m. balandžio 15 d. Išrašas/siuntimas iš medicininių dokumentų), dėl reikalinga speciali odos, plaukų priežiūra.
Ieškovė teikė įrodymus, kuriais grindė sūnaus poreikius: kvietimą į talentų stovyklą, krepšinio mokyklos sąskaitas, maisto produktų pirkimo, maitinimo įstaigų, vaistinės čekius, mokėjimus už sportinę aprangą, drabužius, draudimo poliso liudijimą, pažymą apie draudimo įmokas, mokėjimus už stovyklas, komunalinių paslaugų sąskaitą, duomenis apie Tele2 paslaugų paketą, ryšio įrangos įsigijimą, Turizmo paslaugų teikimo sutartį, sąskaita už stovėsenos, eisenos, bėgimo tyrimą, avansinė sąskaita už vidpadžius.
Ieškovė sūnaus poreikius ieškiniu vertina 1 000 Eur suma per mėnesį: maistui – 300 Eur, avalynei – 42 Eur, drabužiams – 67 Eur, vitaminams, vaistams, skiepams ir pan. – 10 Eur, higienos priemonėms – 35 Eur, komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis – 33 Eur, būsto paskolos dalis – 144,37 Eur, transportui tenkanti išlaidų dalis – 100 Eur, krepšinio akademijos mokestis – 50 Eur, krepšinio turnyrai – 84 Eur, kaupiamasis gyvybės draudimas – 42,82 Eur, interneto ryšys ir telefonas – 10 Eur, mokyklos tėvų komiteto rinkliava – 6,70 Eur, pramogoms (sporto varžybos, spektakliai, parodos, išvykos) – 30 Eur, priemonės mokyklai – 7,5 Eur, vasaros stovykloms – 50 Eur, nekasdieniams pirkiniams (draugų gimtadieniai, gimtadienio šventė) – 33 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildė, kad į lentelę įtrauktos ne visos išlaidos – reikalinga kelios poros vidpadžių dėl besivystančios (duomenys neskelbtini), treniruotės su asmeninių treneriu, buvo pirktas papildoma televizijos kanalų paketas, paspirtukas, dviratis, PlayStation, remontuotas telefonas.
Atsakovas padidėjusių vaiko poreikių, įvertinant ir išryškėjusį jo talentą krepšinyje, neginčijo, sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau teigė, kad ne visi poreikiai (maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, transporto išlaidoms, stovykloms) yra tinkamai pagrįsti, todėl neįrodyti, kai kurios išlaidos (pvz. draudimas) nėra būtinos, nederintos su atsakovu. Lentelėje esanti eilutė – nekasdieniai pirkiniai – nepagrįsta nei konkrečiais įrodymai, be to, neatspindi ir paties sūnaus poreikių. Kelia abejonių kai kurių išlaidų reikalingumas (PlayStation, dviratis, paspirtukas, privatūs treneriai, gydytojai), išlaidos auginamos neracionaliai. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, atsakovo teigimu, turi būti atsižvelgta ir į šalių turtinę padėtį. Išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nuo 2011 m. šalių sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius.
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad jie nepatvirtina, jog vaiko išlaikymui per mėnesį būtų realiai išleidžiama apie 1 000 Eur ar net didesnė suma. Pagal į bylą pateiktą vieną maisto prekių pirkimo čekį (kurio dalies net nesimato), viešojo maitinimo įstaigų čekius teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad vaiko poreikiai maistui yra išskirtiniai, to nenurodė ir pati ieškovė, ir tam skiriama 300 Eur į mėnesį. Sutiktina ir su atsakovo atstovo teiginiais, kad vaikui būnant stovyklose maitinimas namuose nekainuoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus tai, kad šalių sūnus auga, aktyviai sportuoja, maisto kainos pagal viešai pateikiamą ir visiems žinomą informaciją nuolat kyla, spręstina, kad vaiko poreikius maistui per mėnesį būtų galima patenkinti, skiriant tam 260 Eur sumą. Dėl išlaidų draugų gimtadieniams – šios sumos nėra pačiam vaikui, todėl nėra pagrindo jų priskirti prie vaiko poreikių, be to, nėra ir duomenų, kokios vertės ir/ar kaip dažnai tokios dovanos perkamos. Nors kiekvienas iš tėvų turi teisę nuspręsti, kokiu būdu pasveikinti vaiką su gimtadieniu, 200 Eur suma vaiko gimtadieniui, įvertinant tai, kad atsakovas jokiu kitu būdu vaiko nesveikina, nelaikytina pernelyg didele suma. Teismas sutinka ir su ieškovės pozicija, kad, tėvui, visiškai nusišalinus nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, mama turi ir teisę, ir pareigą savarankiškai spręsti dėl vaiko aprūpinimo, investicijų į jo ateitį, todėl atmestinas atsakovo teiginys, kad išlaidos kaupiamajam draudimui nėra būtinos ir šių įmokų mokėjimo našta turėtų tekti tik pačiai ieškovei. Prie vaiko poreikių nepriskirtina ir ieškovės mokamos kredito įmokos. Tokiu būdu ieškovė gausina sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Atsakovas ginčijo vaiko poreikius, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms. Iš į bylą ieškovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad šalių sūnui apranga ir avalynė perkama ne iš vaikų, o iš suaugusių vyrų skyriaus, be to, jis intensyviai sportuoja, jam reikalinga apranga tiek laisvalaikiui, tiek sportui bei kasdienai į mokyklą. Šalių sūnus tokio amžiaus, kai intensyviai auga, todėl manytina, kad drabužius bei avalynę tenka pakankamai dažnai keisti ir dėl šios priežasties. Pagal pateiktą medicininių dokumentų išrašą E. P. dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) reikalinga speciali odos/plaukų priežiūra. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog berniukui atliktas stovėsenos/eisenos/bėgimo tyrimas, užsakyti vidpadžiai, ieškovės teigimu, norint užkirsti kelią besivystančiai (duomenys neskelbtini), taip pat traumoms. Ieškovė teigė, kad reikalingos bent trys poros vidpadžių, viena pora kainuoja apie 300 Eur. Išlaidas vaikui vitaminams, vaistams, skiepams ir pan. ieškovė vertina 10 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo specialius poreikius, išlaidos avalynei, drabužiams, higienos priemonėms, sveikatai yra tokios, kokias nurodė atsakovė, tarp šių kategorijų negalima nubrėžti ir aiškios ribos, kadangi vidpadžius galima priskirti tiek sveikatos, tiek aprangos ketegorijoms ir pan. Teismas sprendžia, kad išvardintų kategorijų išlaidos nemažintinos, tačiau teismas sutinka ir su atsakovo išsakyta nuomone, kad šias išlaidas galima be galo didinti, todėl ieškovė turėtų svarstyti ir alternatyvius tokių išlaidų patenkinimo būdus, kaip naudojimasis valstybinių gydymų įstaigų paslaugomis, išsiaiškinti ar ortopedinės prekės nėra kompensuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30-32 punktai).
Atsakovas nesutiko ir su išlaidų transportui, krepšinio turnyrams, vasaros stovykloms dydžiu. Teismas ieškovės nurodomas išlaidas transportui, vasaros stovykloms, krepšinio turnyrams, pramogoms (sporto varžybos, išvykos, spektakliai, parodos) pripažįsta pagrįstomis. Teismo vertinimu, šios išlaidų kategorijos tarpusavyje taip pat susiję ir pateikiami rašytiniai įrodymai apie tokio pobūdžio išlaidas vertinami šioms visoms kategorijos skiriamų sumų kontekste. Indėlis į vaiko talento ugdymą yra būtinas. Prie išlaidų pramogoms gali būti priskiriami ir tokie dalykai kaip atostogų kelionės (neperkant kelionių paketų – patiriamos išlaidos transportui), išvykos su klase, brangesnis telefonas, paspirtukas, dviratis ir pan. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė vasarą vaiką vežėsi į poilsinę kelionę, kurios kaina vaikui – apie 470 Eur. Atsakovas, kaip nustatyta, vaiko laisvalaikio/išvykų/užimtumo/talentų ugdymo procese nedalyvauja, yra savanoriškai nusišalinęs nuo tokių sprendimų priėmimo. Nepateikė įrodymų, kaip vaiko laisvalaikį ir/ar jo gebėjimų ugdymų būtų galima organizuoti pigiau, tik kritikavo ieškovės pasirinkimus.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šalių sūnaus E. P. poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga apie 850 Eur suma.
Atsakovas E. S. yra įmonės (duomenys neskelbtini), vienas iš dviejų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Asmeninės nuosavybės teise turi KNAUS 8404, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1992 m., bei motociklą HONDA VTR1000, registracijos dokumento išdavimo data 2006 m., kurių dalyvavimas viešajame transporte sustabdytas, 0,5429 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą (deklaracija apie statybos užbaigimą 2017 m. sausio 5 d.) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, masinio vertinimo duomenimis, 28 000 Eur, gyvenamojo namo – 107 000 Eur). Kito jam asmeniškai priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo registruotino turo neturi. 2015 m. sausio 30 d. ,,Swedbank“, AB yra paėmęs kreditą (65 000 Eur, likutis 51 804,84 Eur, per mėnesį mokėtina suma – 303,38 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2037 m. sausio 15 d.). Pagal pateiktą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas jo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 1 004,03 Eur. Pagal rekvizitai.lt duomenis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ amžius 15 metų, įmonėje dirba 11 darbuotojų, priklauso 10 automobilių, trys automobiliai yra išperkami arba nuomojami. Atsakovas teikė bendrovės balansą, metinę finansinę ataskaitą, pelno nuostolių ataskaitą, aiškinamąjį raštą, paskolos sutartis, mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašymus ir sutartis, E. S. sudarytas paskolos sutartis. Šiais dokumentais remdamasis atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovo ir įmonės finansinė padėtis nėra gera, įmonė turi daug finansinių įsipareigojimų, atsakovas asmeniškai skolinosi, kad galėtų išlaikyti įmonę, didino įstatinį kapitalą. Dalį pinigų iš įmonės yra susigrąžinęs, daugiau susigrąžinti galimybių šiuo metu nėra. Atsakovas taip pat turi dukrą D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai, atsakovo teigimu, teikia išlaikymą 150 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, sumokėdamas už lankomą ugdymo įstaigą. L. M., atsakovo dukters mama, sprendimą byloje prašė priimti teismo nuožiūra, teismo posėdyje nurodė nedalyvausianti. Atsakovo atstovas advokatas A. Ščigla nurodė, kad bendravo su L. M., ji savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, byloje nori išlikti neutrali.
Ieškovė J. P. ieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas mėnesinis atlyginimas per mėnesį „į rankas“ sudaro 1 700 Eur. Ieškovė turi nekilnojamojo turto - butą (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė, remiantis viešai prieinamais masinio vertinimo duomenimis pagal unikalų numerį, – 42 100 Eur), ir žemės sklypo dalį bei butą (duomenys neskelbtini) (ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, remiantis viešai prieinamais masinio vertinimo duomenimis pagal unikalų numerį, - 12 741,29 Eur Eur, buto – 132 000 Eur). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Už (duomenys neskelbtini) turimo buto nuomą ieškovė kas mėnesį gauna 350 Eur pajamų. Ieškovė moka būsto paskolas (sutartys sudarytos 2015 m. kovo 19 d. (kredito suma 28 050 Eur, likutis 23 043,96 Eur) bei 2020 m. balandžio 20 d. (kredito suma 112 450 Eur, likutis 111 051,48 Eur); įmokos už abu kreditus kas mėnesį sudaro 555,36 Eur, draudimo įmoka – 39,55 Eur (pagal ieškovės pateiktus duomenis)). Ieškovė augina dar vieną nepilnametį sūnų – H. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teikiamas 175 Eur į mėnesį išlaikymas. Ieškovė taip pat gauna išmoką, abiems vaikams – 140 Eur per mėnesį (nurodyta Tarnybos išvadoje). Prie vaiko išlaikymo pagal galimybes, ieškovės teigimu, prisideda jos tėtis S. V.
Atsakovas nuo vaiko auginimo visiškai nusišalinęs, šio fakto procese net neginčijo. Ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant į užsiėmimus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus.
Atsakovas verslininkas, įmonės (duomenys neskelbtini), iš esmės pats sprendžia dėl jam mokėtino atlyginimo, pastaruoju metu investuoja į įmonę, todėl, nors įmonei ir buvo teiktas pagalba dėl Covid-19, nėra pagrindo manyti, kad jis pats, daugelį metų užsiimdamas verslu, įmonės ateitį vertina kaip neperspektyvią. Įmonei 2021 m. suteikta ir akcinės bendrovės Šiaulių bankas paskola, todėl manytina, kad bankas įvertino galimas rizikas.
Teismas sprendžia, kad nusišalinimas nuo vaiko auginimo rūpesčių suteikia jam didesnes galimybes laisviau veikti profesinėje/darbinėje srityje, jis išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su sūnumi laiką.
Sprendžiant dėl vaiko poreikių teismas jau pasisakė, kad kasmėnesinė kredito įmokų dalis nepriskirtina prie vaiko poreikių. Abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau kreditoriniai įsipareigojimai nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi šalys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai yra didesni, per panašų laikotarpį ieškovė sugebėjo grąžinti mažesnę dalį paskolos nei atsakovas, be to, ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, mokėdama kredito įmokas, tokiu būdu užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas šalių nepilnamečiui sūnui. Ieškovas nekilnojamąjį turtą naudoja tik savo poreikiams tenkinti, jo prisiimta finansinė našta, lyginant su turto verte, mažesnė nei ieškovės. Todėl turimi finansiniai įsipareigojimai, jų dydis ir paskirtis vertinama, sprendžiant, kokia suma kiekviena iš šalių turi prisidėti prie nustatytų vaiko poreikių tenkinimo.
Teismas sutinka su ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta pozicija, kad atsakovas, siekdamas tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaikus, turėtų svarstyti dėl galimybės tinkamai pasinaudoti turimu nekilnojamuoju turtu (parduoti, išnuomoti ir pan.), taip pat galėtų svarstyti dėl transporto priemonių, kurių dalyvavimas eisme sustabdytas (tikėtina, kad jomis nesinaudoja), pardavimo.
Nagrinėjamu atveju priteistinas išlaikymas nemažintinas valstybės vaikui skiriamų išmokų suma, kadangi tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020)
Teismas vertina, kad priteistinas išlaikymo dydis nepažeis atsakovo kito nepilnamečio vaiko interesų, L. M. tinkamai informuota apie procesą, bendravo su atsakovo advokatu, tačiau sprendimą, žinodama, kokio dydžio išlaikymą šalių sūnui prašo priteisti ieškovė, prašė priimti teismo nuožiūra.
Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, padidintas išlaikymas E. P. priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 82 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo (450-145=305) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).
Ieškovei grąžintina 96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 3 d. pavedimu. Žyminį mokestį grąžinas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1 505,35 Eur sumą advokato išlaidoms apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovės rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdyje trukmę, taip pat tai, kad ieškinys byloje buvo tikslintas, teikti papildomi prašymai, duomenys, konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 1 496,67 Eur atstovavimo išlaidų. Prašymas dalyje dėl papildomų kontoros išlaidų atlyginimo netenkinamas, nėra aišku, kaip nurodomos išlaidos susiję su byla, tokių išlaidų atlyginimas nenumatytas ir įstatyme.
Atsakovas prašo priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Šios išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl turėtų būti atsakovui atlygintos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktas, 93 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos proceso dalyviams atlygintinos, kaip minėta, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 86 procentais (prašė padidinti 355 Eur, padidintas 305 Eur). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 1 287,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovės – 63 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atlikus šių priešpriešinių priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 224,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Bylos duomenimis, teismas patyrė viso 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos susidarė dėl dokumentų siuntimo atsakovui, todėl šios išlaidos į valstybės biudžetą ir priteisiamos iš atsakovo.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-543-357/2011 iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šalių sūnui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, priteisiant išlaikymą 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 224,14 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 85,72 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Grąžinti ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 3 d. pavedimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.