- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-543-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05194-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Kazlauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05194-2010-4
NUTARTIS
2011 m. spalio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei J. V., ieškovės atstovei advokatei A. M., atsakovo atstovui advokatui A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1208-207/2011 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; byloje išvadą teikianti institucija –Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. V. ieškiniu ir patikslintu ieškinių kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti atsakovą E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ieškovės vaiko E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu ir padaryti įrašą vaiko gimimo liudijime; priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2007 metų spalio mėnesio iki ieškinio padavimo, viso už 33 mėnesius – 19800 Lt; priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo, tai yra nuo 2010 m. liepos mėnesio iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-3, 78-79 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad ji, susipažinusi su atsakovu, kartu leido laisvalaikį, lankydavosi pas draugus ir pažįstamus, vyko į kelionę, turėjo atsakovo buto raktus, likdavo pas jį nakvoti, bendravo intymiai ir visa tai truko apie du su puse metų iki ji pasijuto esanti nėščia. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų E. V. ir apie sūnaus gimimą pranešė atsakovui. Atlikta DNR ekspertizė patvirtino, kad atsakovas yra E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 1000 litų: maistui po 15 Lt per dieną, viso 450 Lt, higienos prekės, vaistai – 50 Lt, darželio mokestis su nuolaida dėl studijų - 60 Lt, ugdymo priemonės, žaislai, pramogos ir poilsis -150 Lt, rūbai, avalynė -100 Lt, mokestis už komunalinius patarnavimus – 200 litų. Ieškovė studijuoja dieniniame skyriuje, studijas baigs šiais metais, dirba 0,25 etato ir jos pajamos iš stipendijos ir atlyginimo per mėnesį nesiekia ir 200 litų. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes jis turi nuolatinį darbą ir pajamas, turi akcijų, nekilnojamojo turto, todėl prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.
Atsakovas E. S. nagrinėjant bylą su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo vaikas, sutiko, kad būtų nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas vaikui po 300 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Nustatė, kad atsakovas E. S., a.k(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra E. S., a.k (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatė nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su motina J. V. a.k. (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo E. S., a.k (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-14 iki jo pilnametystės.
Iš atsakovo E. S., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, priteisė išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt už laikotarpį nuo 2007-10-03 iki 2010-07-13.
Nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motiną J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) paskyrė tvarkyti nepilnamečio E. V., išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir įpareigoti ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais.
Iš atsakovo E. S. priteisė ieškovei J. V. 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 900,00 Lt už ekspertizę ir 132,00 Lt žyminio mokesčio, viso 3032,00 Lt.
Iš atsakovo E. S. Valstybės biudžetą priteisė žyminio mokesčio 516,00 Lt ir 16,55 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 532,55 Lt.
Bylą dalyje dėl įrašo vaiko gimimo liudijime padarymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme ir ieškovei nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu įrašų pakeitimus vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše padarys civilinės metrikacijos įstaiga.
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai (175-180 b. l.).
Teismas nustatė, kad ekspertizės akto išvada patvirtina, kad E. S. yra vaiko E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999 procento tikimybe. Atsakovas E. S. tėvystę pripažino, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino visiškai.
Nors ieškovė reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teisme nepareiškė, tačiau teismas šeimos bylose atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršijo pareikštus reikalavimus ir nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina J. V..
Kadangi atsakovas nesiekia teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, teismas manė, kad netikslinga nustatyti konkrečią vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra nevienodos. Teismas manė, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybė išlaikyti sūnų yra žymiai geresnės, nei ieškovės. Teismas vertino, kad atsakovo sūnūs D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai ir atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog jo pilnamečiams sūnums reikalinga parama, ar atsakovas ją jiems teikia. Teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog sūnaus E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), būtiniems ir specialiems (dėl alergijos) poreikiams per mėnesį patenkinti vidutiniškai reikia 1000 litų, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra nerealios ir nepagrįstos. Todėl teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 600 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus Erno pilnametystės.
Teismas pažymėjo, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl laikė tikslinga iš atsakovo E. S. priteisti išlaikymo sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-10-03 iki 2010-07-13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2010-07-13, tačiau vertino tai, kad ji tuo metu uždarbiauti dažnai vykdavo į Angliją, o uždirbtų pinigų jai pakako pragyventi ir išlaikyti gimusį sūnų. Esant tokiems duomenims, teismas manė, kad ieškovės ir atsakovo, tuo laikotarpiu mokėjusio išlaikymą po 300 litų dviem kitiems savo nepilnamečiams vaikams, turtinės galimybės apytikriai buvo vienodos, o šalių sūnaus poreikiai pagal amžių buvo mažesni, lyginant su dabartiniu vaiko amžiumi ir poreikiais. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo sūnui E. nuo gimimo po 600 litų yra nepagrįstas ir ieškovė vaiko poreikių tokiai sumai (1000 Lt) neįrodė. Todėl teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo po 600 litų tenkino iš dalies ir iš atsakovo E. S. įsiskolinimo laikotarpiu priteisė išlaikymą sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Lt už kiekvieną mėnesį, viso už 33 mėnesius ir 10 dienų - 10000 Lt.
Teismas nepilnamečio E. V. motiną J. V. paskyrė tvarkyti nepilnamečio E. V. turtą - išlaikymo lėšas uzufrukto teise, įpareigojant ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais.
Ieškovės reikalavimą padaryti įrašą vaiko gimimo liudijime teismas laikė nenagrinėtinu teisme, nes nustačius tėvystę, įsiteisėjęs teismo sprendimas per 3 darbo dienas išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai įstaigai vykdymui, todėl bylą šioje dalyje nutraukė nurodydamas ieškovei, kad įsiteisėjusio sprendimo pagrindu įrašų pakeitimus vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše atliks civilinės metrikacijos įstaiga. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. V. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-14 iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį sumažinant iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (181-184 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas nuspręsdamas priteisti iš apelianto nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo E. S. turtinės padėties, taip pat neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog ieškovės nurodyta suma, t.y. 1000 litų per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui yra akivaizdžiai per didelė.
2. Apeliantas nurodo, kad jam kas mėnesį priskaičiuojamas atlyginimas yra 1500 litų, nuo 2007 metų UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas yra apeliantas, dividendai nėra mokami, sprendime minimos išmokos yra skirtos E. S. darbo kelionėms į užsienį. Apelianto turimas turtas jokios realios turtinės naudos atsakovui neduoda ir pajamų iš šių objektų nėra gaunama. Sūnums sulaukus pilnametystės, atsakovas jiems gera valia tebemoka po 300 litų. Dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstu laiko teismo teiginį, kad E. S. turtinė padėtis ir galimybė išlaikyti sūnų E. V. yra žymiai geresnės nei ieškovės.
3. Apeliantas nesutinka, kad iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad E. V. turi specialių ar ypatingų poreikių, kurie sąlygotų didesnes išlaidas jo išlaikymui. Ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko alergija lemia tik tai, kad yra renkamasi ekologišką maistą. Todėl šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos ir padaryti išvadą, kad E. V. išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 800 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (190-193b. l.).
Teismas spręsdamas tėvų turtinę padėtį tinkamai įvertino įrodymus. Kadangi abu vaikai jau yra pilnamečiai, todėl šiuo metu atsakovas gali nevaržomai skirti tokią pat sumą - 600 Lt per mėnesį, ne santuokoje gimusio E. V. vaiko išlaikymui. Atsakovo teiginius apie jo neva prastą turtinę padėtį ir neva mažas pajamas, gaunamas iš verslo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atsakovo išlaidas - išrašai iš banko sąskaitos ir duomenys apie turėtus automobilius, bei bylos nagrinėjimo metu pirktą žemės sklypą. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši ir, neva atsakovas ir ieškovė, turėtų po lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Visi byloje nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad atsakovas turi pakankamai finansinių galimybių mokėti teismo priteistą išlaikymą, o neigdamas tai, elgiasi nesąžiningai. Teismas sprendime aptarė atsakovo atsikirtimus dėl vaiko poreikių nustatymo ir argumentavo, kodėl sutinka su ieškovės pozicija. Apeliaciniame skunde nėra pateikta nei vieno motyvo, kuriuo galima būtų nuginčyti ieškovės argumentus ir/ar teismo padarytas išvadas dėl vaiko poreikių. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nepateikta įrodymų apie ypatingus vaiko poreikius, sąlygojančius didesnę išlaikymo sumą, nes tai nebuvo savarankišku įrodinėjimo dalyku. Atsakovas remiasi LAT praktikoje nustatytu vaiko poreikiams skiriamu „orientaciniu" dydžiu - 800 Lt per mėnesį, tai visiškai nepaneigia pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nes teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl jis gali prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau, nei ieškovė. Teismas būtent atsakovui priskyrė pareigą didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nei vaikui gali skirti ieškovė, t.y. proporcingai savo turtinei padėčiai, kaip numatyta įstatyme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. V. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-14 iki jo pilnametystės, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina ir dėl jų pasisako tik skundžiamo sprendimo dalyje.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovo E. S. turtinės padėties, taip pat neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog ieškovės nurodyta suma, t.y. 1000 litų per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui yra akivaizdžiai per didelė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas E. S. ir ieškovė J. V. turi nepilnametį sūnų E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Atsakovas laiko, kad ieškovės nurodyta suma, t.y. 1000 litų per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui yra akivaizdžiai per didelė.
Sūnaus E. V. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu paskaičiavimu, kuriame nurodoma 1000 Lt suma, skirta vienam mėnesiui vaiko poreikiams patenkinti: maistui po 15 Lt per dieną, viso 450 Lt, higienos prekės, vaistai – 50 Lt, darželio mokestis su nuolaida dėl studijų –60 Lt, ugdymo priemonės, žaislai, pramogos ir poilsis – 150 Lt, rūbai, avalynė – 100 Lt, mokestis už komunalinius patarnavimus – 200 Lt (4 b. l.). Atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių 1000 Lt suma yra per didelė, tačiau detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė.
Paprastai pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažįstama teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju nėra būtina orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, o byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu spręsti, kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių E. V. specialių ar ypatingų poreikių būtinybės, kurie sąlygotų didesnes išlaidas jo išlaikymui. Ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko alergija nėra patvirtinta gydytojų medicininiais dokumentais. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija tenkindama apeliacinį skundą iš dalies pripažįsta, kad vaiko amžiaus grupė (4 metai) tokia, kai vaikui neturint specialių poreikių, jo išlaikymui per mėnesį galima apsiriboti 600 litų būtina minimalia suma. Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo.
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė J. V. mokėsi Šiaulių valstybinėje kolegijoje (10 b. l.), per mėnesį jai buvo mokama 35,10 Lt stipendija (80 b. l.), ieškovė nuo 2010-08-10 dirba UAB (duomenys neskelbtini) 0,25 etato ir jos šešių mėnesių uždarbio vidurkis yra 157,11 Lt (35-36,81 b .l.), nuo 2010-08-01 iki 2011-02-01 ieškovei buvo skirta ir mokama socialinė 218,02 Lt dydžio pašalpa (82 b. l.), ieškovei nuosavybės teise priklauso 2002 gamybos metų automobilis Nissan Primera (83 b. l.).Paminėtų įrodymų pagrindu teigtina, kad ieškovės mėnesio pajamos iki 2011-02-01 buvo 410,23 Lt, o šiuo laikotarpiu jos yra 192,21 Lt. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuosavybės teise turėtų kito turto ar pajamų.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas E. S. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gauna 1500 litų atlyginimą, atlyginimas mokamas grynais pinigais, o išmokama suma atskaičius ir išlaikymą mokamą gera valia pilnamečiui sūnui – 300 Lt yra 889,50 Lt (19, 95 b. l.).
Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį per laikotarpį nuo 2001 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio patvirtina, kad atsakovui 2011 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo išmokėta kitų išmokų viso 5758,36 Lt ir jo vidutinis uždarbis šiuo laikotarpiu buvo 2629,09 Lt (166 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, priklauso 51 procentas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 2011-02-01 nuosavybės teise atsakovas įgijo 0,5200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 70000 litų (20-21, 93, 94-99, 128 b. l.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimos išmokos yra skirtos jo darbo kelionėms į užsienį, o jo sūnums sulaukusiems pilnametystės gera valia tebemoka po 300 Lt, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.
Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečio E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra nevienodos. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybė išlaikyti sūnų yra žymiai geresnės, nei ieškovės.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė pagal savo pajamas turi galimybę skirti 100 litų per mėnesį vaiko išlaikymui, todėl šiame vaiko amžiaus laikotarpyje iš tėvo priteistina 500 litų suma turėtų būti optimali. Todėl teismo sprendimo dalis, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. V. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-14 iki jo pilnametystės, keistina išlaikymo dydį sumažinant iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Teisėjų kolegija vertina tai, kad nustačius atsakovui sūnaus išlaikymui mažesnę nei 500,00 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė vaiko išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliantas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovė pateikė įrodymus pagrindžiančius 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (195-196 b. l.). Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.
Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Iš atsakovo E. S., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-14 iki jo pilnametystės.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo E. S., a.k(duomenys neskelbtini) Valstybei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.