Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G., I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049. Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą atmetė. Pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2099-343/2021 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė prašymą spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus – pateikti tinkamai pasirašytą 2021m. lapkričio 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-792-775/2022, prašė juo vadovautis nagrinėjant šį atskirąjį skundą.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas teismui naują įrodymą, nenurodė kokias konkrečias aplinkybes jis ketina įrodinėti šiuo rašytiniu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto naujo įrodymo turiniu ir įvertinęs jį įrodymų sąsajumo kriterijaus aspektu, sprendžia, jog teikiamas naujas įrodymas nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti, todėl atsisako jį priimti ir juo nesivadovauja sprendžiant šio atskirojo skundo pagrįstumą.

Dėl prašymo ištirti Aprašo 3 punkto atitiktį Konstitucijos 5, 29, 30 straipsniams

11. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą ištirti Aprašo 3 punkto atitiktį Konstitucijos 5, 29, 30 straipsnių nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmeta, kadangi Aprašo 3 punkto nuostatų taikymas yra aiškus, teismas nemano, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą (DOK-12156) bei laikyta nepaduotais pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirasis skundas (DOK-4886) ir 2021 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas elektroniniu paštu teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą atmetė. Pareiškėjui dėl minėtos nutarties pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2021m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2099-343/2021 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė prašymą spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, t. y., kad procesiniai dokumentai turi būti pateikti įstatyme numatytu būdu, 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo deinos pašalinti prašymo trūkumus – pateikti teismui tinkamai pasirašytą 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas 2022 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atskirasis skundas pateiktas netinkamai, todėl 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą pašalinti trūkumus – pateikti tinkamai pasirašytą 2022 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą. 2022 m. sausio 27 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl 2022 m. sausio 13 d. nutarties.

15. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjui nepašalinus 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo (DOK-4886) ir 2021 m. lapkričio 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų, teismas šiuos procesinius dokumentus laikė nepaduotais, taip pat teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą (DOK-12156) kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno pareiškėjo pateikto procesinio dokumento atskirai.

Dėl 2022 m. sausio 27 d. atskirojo skundo Nr. DOK-12156

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tokios pozicijos apylinkės teismas laikėsi įvertinęs tai, kad minėtas atskirasis skundas teismui pateiktas elektroniniu paštu, nors klausimą, susijusį su pareiškėjo procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tačiau pareiškėjas nurodytos tvarkos ir toliau nesilaiko, jos sąmoningai nevykdo. Vertino, kad šiuo atveju būtų netikslinga taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą. Teismas netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį prilygino piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinančius savo teises bei vykdančius savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

18. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

19. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir atskirasis skundas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

20. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas turi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išduotą sertifikuotą parašą, kurio galiojimo terminas yra nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1d., tačiau 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą teismui pateikė elektoriniu paštu, šios aplinkybės neneigė ir pats apeliantas. Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.

22. Tokios pozicijos (kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų) laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.

23. Taigi nustačius, kad procesiniai dokumentai teismui negali būti siunčiami elektroniniu paštu, ką teisingai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog pareiškėjas toliau teikdamas procesinius dokumentus įstatyme nenumatytu būdu, piktnaudžiauja teise. Šią aplinkybę (kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise) patvirtina ir LITEKO duomenys, iš kurių nustatyta, jog klausimas, susijęs su pareiškėjo procesinių dokumentų teismui teikimo tvarka, ne kartą yra išsamiai išnagrinėtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tvarkos nesilaikymo pasekmės pareiškėjui išaiškintos, tačiau pareiškėjas nurodytos tvarkos vis tiek nesilaiko. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą netaikydamas jam trūkumų šalinimo instituto, pagrįstai pareiškėjo procesinį elgesį pripažino piktnaudžiavimu teise.

Dėl 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo (DOK-4886)

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas nepašalino atskirojo skundo trūkumo – nepateikė teismui tinkamai pasirašyto atskirojo skundo. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismui nepritaria.

25. Kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, elektroniniu paštu gavęs pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Minėtos nutarties kopiją pareiškėjas gavo 2022 m. sausio 20d., todėl paskutinė termino diena trūkumui pašalinti buvo 2022 m. sausio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad per 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo trūkumo, t. y. nepateikė teismui tinkamai pasirašyto atskirojo skundo, tačiau šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog minėta nutartimi nustatyto trūkumo pareiškėjas ir nebandė šalinti, kadangi dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti. Taigi susidarė tokia situacija, kad atsisakius priimti pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, pastaroji nutartis liko galioti, tačiau ja nustatytas atskirojo skundo trūkumų šalinimo terminas pasibaigė. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti nepaduotu pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo (DOK-4886), argumentuojant tuo, kad apeliantas nepašalino 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatyto trūkumo, o turėjo nustatyti naują terminą šiam trūkumui pašalinti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad terminas pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo trūkumo pašalinimui yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato pareiškėjui naują terminą – iki 2022m. balandžio 14 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytą 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo (DOK-4886) trūkumą. Išaiškinti pareiškėjui, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodyto trūkumo, bus sprendžiamas klausimas dėl atskirojo skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui.

Dėl 2021 m. lapkričio 10 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049. Argumentavo tuo, kad pareiškėjas nepašalino 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyto trūkumo – per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui tinkamai pasirašyto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu.

27. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą 2021 m. lapkričio 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumui pašalinti – pateikti teismui tinkamai pasirašytą prašymą. Pareiškėjas dėl šios nutarties 2022 m. sausio 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nustatė pareiškėjui naują terminą 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Taigi šiuo atveju, esant neišspręstam pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo dėl 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymo trūkumui pašalinti, priėmimo klausimui, nėra pagrindo pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą laikyti nepaduotu, kaip nepašalinus trūkumų.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė nepaduotais, kaip nepašalinus trūkumų, pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirąjį skundą (DOK-4886) ir 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis laikyta nepaduotais pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirasis skundas (DOK-4886) ir 2021 m. lapkričio 10 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintinos, nustatant pareiškėjui naują terminą – iki 2022 m. balandžio 14 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo trūkumą. Nepašalinus trūkumo spręsti dėl minėto atskirojo skundo laikymo nepaduotu, taip pat dėl pakartotinio termino nustatymo pašalinti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumą. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalis, kuriomis laikyta nepaduotais pareiškėjo V. J. 2022 m. sausio 12 d. atskirasis skundas (DOK-4886) ir 2021 m. lapkričio 10 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. J. terminą iki 2022 m. balandžio 14 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytą pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. atskirojo skundo (DOK-4886) trūkumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.