- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-852-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17600-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00048, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. J. pateikė teismui prašymą taikyti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 laikinąsias apsaugos priemones.
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049.
Šalies argumentai
3. P. V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-27131-454/2021.
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2099-343/2021 panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 034/19/00049 perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumams pašalinti.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Šiuo atveju, pareiškėjo V. J. elektroniniu paštu teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pasirašytas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Nei CPK, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą, nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė elektroniniu paštu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir : 1) nustatyti, ar V. J. sertifikuotu, kvalifikuotu, saugiu elektroniniu V. J. parašu pasirašytas procesinis dokumentas / dokumentai yra pasirašytas / yra pasirašyti, ar pagal elektroninį V. J. parašą galima nustatyti V. J. asmens tapatybę; 2) sustabdyti bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, CPK 175¹ straipsnio 6 dalį bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 3) sustabdyti bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti bei nuspręsti, ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma” prieštarauja Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 daliai, CPK 5 straipsnio 1 daliai, CPK 175¹ straipsnio 6 daliai bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms; 4) sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams. Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių A. K. su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 116 straipsnio I d., 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.
7.2. I. V. J. turi teisę kreiptis į teismą, šią teisę tinkamai įgyvendina. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio, CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio normas. Apelianto nuomone, teismas V. J. nepateikė įrodymų, kad jo elektroninis parašas yra negaliojantis, juo V. J. pasirašinėja visus Lietuvos institucijoms elektroniniu paštu siunčiamus dokumentus, niekas neteigė, kad V. J. elektroninis parašas būtų negaliojantis. V. J. turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais jo pateikto atskirojo skundo trūkumais, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 175¹ straipsnio, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatas. Apelianto vertinimu, jo pateikti dokumentai yra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, su atskirajame skunde išdėstyta apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
13. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį, visi procesiniai dokumentai (taip pat ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
14. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
15. Apelianto skunde minimame Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas turi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išduotą sertifikuotą parašą, kurio galiojimo terminas yra nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d., tačiau prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 teismui pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.
17. Tokios pozicijos (kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų) laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto prašymas pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.
19. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo. Asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui ieškinį ( skundą, pareiškimą, prašymą) elektroniniu paštu.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumų šalinimo terminas, pareiškėjui nustatytinas naujas terminas prašymo trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui V. J. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.