- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-584-372/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. – A. ir atsakovo V. A. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-715/2015 pagal ieškovės S. J. – A. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei S. J. – A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teisme teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. S. J. – A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui V. A., prašydama:
pirma, santuoką tarp S. J. – A. ir V. A., nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikyti;
antra, iš atsakovo priteisti 10000 Lt kompensaciją už neturtinę žalą;
trečia, po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko sūnaus L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina;
ketvirta, priteisti iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai išlaikymą iki vaiko pilnametystės po 700 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį;
penkta, priteisti iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-04 iki pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 400 Lt už kiekvieną praėjusį mėnesį;
šešta, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. J. – A.;
septinta, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tai yra: atsakovas turi teisę pasiimti sūnų L. A. iš lopšelio/darželio „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieno mėnesio pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristatyti tos pačios dienos vakare 20.00 val., taip pat atsakovas gali kas antrą penktadienį pasiimti vaiką iš lopšelio/darželio „(duomenys neskelbtini)“ 16.30 val. ir pristatyti vaiką kitą dieną (šeštadienį) iki 19.00 val. į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Šis grafikas negalioja tuo atveju, jei L. A. pats atsisakys vykti pas atsakovą. Jei atsakovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, atsakovas privalo apie tai pranešti ieškovei SMS žinute į jos telefono numerį (telefono numeris gali keistis), prieš 2 (dvi) dienas iki nurodyto lankymo laiko. Šis lankymo grafikas galioja, kol L. A. lankys lopšelį/darželį. K. L. A. pradės eiti į mokyklą, tada atsakovas kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį pasibaigus paskutinei pamokai/būreliui pasiima sūnų iš mokyklos ir pristato L. A. kitą dieną (šeštadienį) iki 19.00 val. į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Toks grafikas yra dėl to, kad sūnui reikės laiko atlikti namų darbus. Šis grafikas negalioja tuo atveju, jei L. A. pats atsisakys vykti pas atsakovą. Jei atsakovas negali ar neketina bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku, atsakovas privalo apie tai pranešti ieškovei SMS žinute į šį telefono numerį (telefono numeris gali keistis), prieš 2 (dvi) dienas iki nurodyto lankymo laiko. Atsakovas bendravimo metu turi užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos rėžimą, nemokinti vaiko nepadorių dainų, necenzūrinių žodžių, neskelbti vaikui negatyvios informacijos apie ieškovę ir jos tėvus, pasibaigus bendravimui vaiką pristatyti į ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą. Atsakovui draudžiama be ieškovės sutikimo vaiką išvežti į kitus miestus (rajonus), kitas valstybes;
aštunta, ieškovei S. J. – A. po santuokos nutraukimo natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti šį 166600 Lt vertės turtą:
- keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3000 Lt;
- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir nuotekų šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 160000 Lt;
- kriauklę, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 50 Lt;
- 3 dalių veidrodį, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 150 Lt;
- vandens filtrą Aquafilter, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 600 Lt;
- 2 ąžuolines komodas, kurių kiekvienos vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, yra po 1200 Lt;
- klozetą, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 100 Lt;
- dušo kabiną su nauju purkštuvu, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 300 Lt;
devinta, atsakovui V. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti šį 12490 Lt vertės turtą:
- motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8000 Lt;
- dvi drabužių komodos, kurių kiekvienos vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, yra po 200 Lt;
- skalbimo mašiną, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 300 Lt;
- kampą su miegama dalimi, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 500 Lt;
- šaldytuvą, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 300 Lt;
- mikrobangų krosnelę, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 100 Lt;
- televizorių Vido, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 100 Lt;
- indaplovę, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 1000 Lt;
- indaują, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 100 Lt;
- šaldiklį, kurio vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, yra 1000 Lt;
- lovą, kurios vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą, yra 300 Lt;
- 3 komodas, kurių kiekvienos vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, yra po
130 Lt;
dešimta, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 47207 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, nustatant tokios kompensacijos išmokėjimo terminą – 18 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
vienuolikta, priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas;
dvylikta, po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas – nepriteisiamas;
trylikta, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J. – A., atsakovui – A..
Šalies argumentai
A. V. A. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti visiškai, o ieškinį – tik iš dalies:
pirma, nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
antra, po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes;
trečia, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus L. A. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove S. J. – A.;
ketvirta, priteisti iš atsakovo V. A. šalių nepilnamečio sūnaus L. A. išlaikymui 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės;
penkta, paskirti ieškovę S. J. – A. šalių nepilnamečio sūnaus L. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
šešta, nustatyti šią atsakovo V. A. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi L. A. tvarką:
V. A. paima L. A. su nakvyne kas pirmą savaitę po teismo sprendimo įsiteisėjimo antradienį po darželio/mokyklos ir grąžina jį ten pat trečiadienį rytą, po to paima jį po darželio/mokyklos ketvirtadienį ir grąžina atgal penktadienio rytą, o kas antrą savaitę paima po darželio /mokyklos penktadienį ir grąžina ieškovei S. J. – A. sekmadienį 18 val., taip pat bendrauja „Tėvo dieną“ nuo 9.00 val. iki 18.00 val. ir visą pirmąją L. A. atostogų dalį bet kurioje jų abiejų (tėvo ir sūnaus) pasirinktoje vietoje Lietuvoje, o užsienyje – tik pranešęs apie tai SMS žinute į telefoną vaiko motinai. Negalėdamas pagal šį grafiką bendrauti su savo sūnumi, atsakovas V. A. iš vakaro apie tai informuoja ieškovę S. J. – A. SMS žinute į jos telefoną;
septinta, padalinti santuokoje įgytą bendros 18520 Lt vidutinės rinkos vertės turtą taip:
ieškovei S. J. – A. priteisti bendros 8230 Lt vertės turtą:
- 5000 Lt vertės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
- bendros 3230 Lt vertės nekilnojamuosius daiktus: 1500 Lt vertės televizorių Sony BRAVIA EX72/40, 300 Lt vertės dulkių siurblį, 100 Lt vertės drabužių lygintuvą, 80 Lt vertės lyginimo lentą, 700 Lt vertės vaiko kambario baldų komplektą (dvigulę lovą, staliuką, kėdutę), 100 Lt bendros vertės 2 spinteles iš vonios kambario, 100 Lt vertės duonkepę, 50 Lt vertės arbatinuką, 300 Lt bendros vertės puodų ir indų rinkinį;
atsakovui V. A. priteisti bendros 10290 Lt vertės turtą:
- 2500 Lt vertės motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- bendros 7790 Lt vertės kilnojamuosius daiktus: 1500 Lt vertės lauko ąžuolinius baldus, 400 Lt bendros vertės 2 drabužių komodas, 150 Lt vertės 3 dalių veidrodį, 300 Lt vertės skalbimo mašiną, 750 Lt vertės kampą su miegamąja dalimi, 2000 Lt bendros vertės 2 ąžuolines komodas, 300 Lt vertės šaldytuvą, 700 Lt vertės šaldiklį, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 800 Lt vertės indaplovę, 100 Lt vertės indaują, 300 Lt vertės lovą ir 390 Lt vertės 3 komodas;
aštunta, priteisti ieškovei S. J.-A. iš atsakovo V. A. sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo 32000 Lt kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą natūra ir asmeninio turto santuokos metu pagerinimą ieškovės darbu bei jos piniginių lėšų dalimi;
devinta, likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti;
dešimta, priteisti iš ieškovės S. J.-A. visas bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. A..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko L. A. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su jo motina. Priteisė iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai išlaikymą nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės po 150 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-04 iki 2013-04-22, po 63 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė tokią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi:
V. A. savo sūnų L. A. pasiima iš ugdymo įstaigos kiekvieno mėnesio kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 17.00 val., o pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnus L. A. leidžią laiką su tėvu V. A.. T. V. A. paimant vaiką penktadienio popietę, jis grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.
I. S. J. – A. po santuokos nutraukimo natūra asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtą: keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir nuotekų šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); kriauklę; 3 (trijų) dalių veidrodį; vandens filtrą Aquafilter; klozetą; dušo kabiną su nauju purkštuvu; televizorių Sony BRAVIA EX72/40; dulkių siurblį; darbužių lygintuvą ir lyginimo lentą; vaiko kambario baldų komplektą; 2 spinteles iš vonios kambario; duonkepę, arbatinuką, puodų ir indų rinkinius.
A. V. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė šį turtą: motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini); dvi drabužių komodas; skalbimo mašiną; kampą su miegama dalimi; šaldytuvą; mikrobangų krosnelę; televizorių Vido; indaplovę; indaują; šaldiklį; lovą; 3 komodas; 2 ąžuolines komodas; lauko ąžuolinius baldus.
Iš ieškovės S. J. – A. atsakovui V. A. priteisė 23169,60 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, kompensacijos išmokėjimą išdėstė dvejiems metams, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Po santuokos nutraukimo S. J. – A. paliko jos santuokinę pavardę „J. – A.“, o V. A. – „A.“.
Priteisė iš ieškovės S. J. – A. atsakovui V. A. 589,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo V. A. ieškovei S. J. – A. 740,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovės S. J. – A. 419,52 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.
Priteisė iš atsakovo V. A. 1138,97 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.
Teismas, remdamasis šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio sūnaus interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, padarė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas nustatė, kad šeimyninio konflikto metu, kuris prieš tai tęsėsi ilgai, ieškovė trenkė atsakovui į veidą, o jis ją prirėmė prie sienos. Pažymėjo, kad byloje nėra policijos pranešimų, išrašų iš medicininių įstaigų apie vienam ar kitam padarytus sužalojimus, todėl neturtinės žalos ieškovei iš atsakovo nepriteisė.
Teismas iš ieškovės vaiko poreikių detalizuotos sąmatos nustatė, kad vaikui per metus reikia dviejų porų darželio, futbolo, šokio, guminių, kaimo batų bei vienos poros pavasarinių, rudeninių, žieminių batų ir basučių. Ieškovė vaiko rūbams išleidžia apie 250 Lt per mėnesį, žaislams – nuo 100 Lt iki 150 Lt per mėnesį, kurui – nuo 200 Lt iki 300 Lt per mėnesį, maistui – 600 Lt per mėnesį. Teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos neatitinka vaiko amžių ir yra per didelės. Atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, į realias galimybės teikti išlaikymą, teismas ieškovės prašomą 700 Lt (202,73 Eur) išlaikymo dydį sumažino iki 150 Eur (517,92 Lt) per mėnesį. Pažymėjo, kad iš 2015-01-13 teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo pastebėjimų ir iš ieškovės ieškinio nustatyta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį mokėjo po 300 Lt, todėl ieškovė prašo priteisti įskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt nuo 2012-08-04 iki pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2013 m. balandžio 22 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kadangi mažinamas priteistinas išlaikymo dydis, todėl ir įsiskolinimo sumą pirmosios instancijos teismas sumažino iki 63 Eur per mėnesį. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, atsižvelgė į vaikų teisių skyriaus išvadą.
Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre 2004-05-27 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas žemes sklypas, sodo pastatas, ūkinis pastatas, šuliniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad statinių statybos metų pabaiga – 2013 m. Teismas konstatavo, kad namų valda iš esmės buvo pagerinta sutuoktinių bendromis lėšomis, jų bendromis jėgomis bei jiems gyvenant santuokoje.
Teismas, atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaikų teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, taip pat atmetęs galimybę padalyti sodo namą natūra, nes to nė viena šalis nepageidavo, sprendė, kad vaiko interesais yra pagrindas ieškovei priteisti sodo namą natūra bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai. Tačiau pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas, nustatęs, kad dėl to, jog sodo namelis buvo įgytas iš asmeninių atsakovo lėšų, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovo naudai. Konstatavęs tokią faktinę byloje nustatytą situaciją, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo kiekvienos šalies naudai, teismas darė išvadą, jog turtas dalintinas lygiomis dalimis. Daiktai, kurie būtini naudojimui gyvenant name (klozetas, kriauklė, dušas, vandens filtravimo sistema ir pan.), yra namo priklausiniai ir paliekami ieškovei su namu. Sodo pastatas su priklausiniais ir žemės sklypu priteistinas ieškovei pagal jos valią, nurodytą patikslintame ieškinyje, atsakovui išmokant kompensaciją, lygią pusei šio turto vertės. Teismas nurodė, kad ieškovei kompensacijos išmokėjimas išdėstytinas dviem metams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. – A. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimo priteisti neturtinę žalą atmetimo, sodo namo ir žemės sklypo padalijimo būdo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: 1) santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo priteisti 1448 Eur (5000 Lt) kompensaciją už neturtinę žalą; 3) atsakovui V. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra papildomai priteisti dušo kabiną su nauju purkštuvu, klozetą, 3 (trijų) dalių veidrodį, kriauklę, vandens filtrą Aquafilter; 4) atsakovui V. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 5) iš atsakovo V. A. ieškovės S. J.-A. naudai priteisti 23196, 60 EUR piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 6) iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė ir sūnus gyvena pas jos tėvus, (duomenys neskelbtini) Į tėvų namus ieškovė grįžo po šeimyninio konflikto, su smaugimo žymėmis ant kaklo. Tą aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovė ir ieškovės tėvai bei sesuo. Nors teisminio nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose atsakovas tvirtino, kad prie žmonos nei pirštu neprisilietė, nes priešingu atveju būtų atsidūręs policijos areštinėje, kaip smurtautojas artimoje aplinkoje, tačiau ta jo gynybinė versija yra paneigta ne tik ieškovės ir jos kviestų liudytojų paaiškinimais, bet ir atsakovo motinos V. A. paaiškinimais 2014-05-13 teismo posėdyje. Ji pasakojo, kaip ieškovė atsakovo rankomis buvo spaudžiama prie sienos bei tuos veiksmus vaizdžiai pademonstravo ant teismo posėdyje dalyvavusios vertėjos. Aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į policiją, savaime neeliminuoja atsakovo kaltės. Smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2012 m. pradžioje, taikymo praktika tik formavosi, archaiškas požiūris, kad šeimos konfliktai su smurto panaudojimu yra tos pačios šeimos reikalas, 2012 m. dar buvo gajus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo kaltė dėl smurtavimo neįrodyta.
2. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepripažino aplinkybės, kad palaiko artimus santykius su kita moterimi. Prispaustas įrodymų – fotonuotraukų, pripažino aplinkybę, kad palaikė artimus santykius su tokia V. T., su kuria keliavo po (duomenys neskelbtini), vežėsi į savo senelio gimtinę (duomenys neskelbtini), lankė teatrus, šventė šventes bei kartu gyveno ieškovės ir atsakovo namuose. Atsakovo gyvenimo faktą su kita moterimi patvirtino ir atsakovo kviesti liudytojai. Tačiau teismas patikėjo nauja atsakovo versija, kad moteris jo gyvenime atsirado jau šalims kartu nebegyvenant, nors ieškovė paaiškino teismui, kad ieškovės artimieji atsakovą su šia ponia bendraujantį matė ir anksčiau. Teismui atsakovas paaiškino, kad tuomet su šia ponia jį siejo kokie tai verslo santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
3. CK 3.70 str. 2 d. nustato sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė ne tik neištikimybe, bet ir fiziniu/psichologiniu smurtu prieš ieškovę, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Lt suma.
4. Teismas remiantis tuo, kad sodo namas ir sklypas turi šeimos turto statusą, sodo namas ir sklypas įsigytas šalims būnant faktinėje santuokoje, sodo namas ir sklypas įsigytas už skolintas lėšas, kurios buvo gražintos santuokos metu, sodo namas ir sklypas santuokos metu buvo rekonstruotas, sutvarkytas žemės sklypas ir gerbūvis, t. y. turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šį nekilnojamąjį turtą, registruotą atsakovo V. A. vardu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei natūra, išmokant atsakovui kompensaciją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai pripažino atsakovo iš banko pasiskolintas lėšas, kurios buvo gražintos santuokos metu, asmeninėmis, ir padidino kompensaciją nuo patikslintame ieškinyje nurodytos nuo 47673 Lt iki 80000 Lt (23169,60 Eur), ieškovė ginčija tokį teismo sprendimą. Pakeitus kompensacijos dydį, toks teismo sprendimas tampa paprasčiausiai neįvykdomas ir sukelia pavojų pasilikti be būsto ne tik ieškovei, bet ir nepilnamečiui vaikui. 47676 Lt kompensaciją ieškovė galėjo išmokėti, nes didesniąją dalį būtų paskolinę tėvai, jau dėl to buvo sutarta, ieškovei būtų suteiktas banke vartojimo kreditas iki 15000 Lt, preliminariai buvo aptartos sąlygos. Kitų finansavimo šaltiniu ieškovė neturi. Be to, po teismo sprendimo paskelbimo paaiškėjo ir dvi naujos aplinkybės, t. y. atsakovas iš namo ieškovei ir teismui nepranešęs eliminavo (tikėtina išvežė ir pardavė) geoterminio šildymo sistemą, kurios vertė 25000 Lt (7240 Eur). Taip pat paaiškėjo, kad atsakovui pradėjus važinėti į komandiruotes, 2014-2015 m. žiemą namas buvo praktiškai nešildomas ir kiaurai peršalo, dėl ko atsirado pelėsis ir namo būklė ženkliai pablogėjo. 2015-02-23 garso įrašas, kuriame atsakovas patvirtina geoterminio šildymo sistemos eliminavimo ir namo nešildymo ir būklės pablogėjimo aplinkybes pridedamas. Iš garso įrašo matyti, kad atsakovas neketina duoti raktų ar suteikti galimybes ieškovei patekti į namą, kol vyksta teisminiai ginčai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ieškovė prašo pakeisti teismo nustatytą nekilnojamojo turto padalinimo būdą, t. y. nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o iš atsakovo priteisti jai 23169,60 Eur kompensaciją. Kadangi iš bylos matyti, kad atsakovas turi didelės vertės savo asmeninio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus jis galėtų išmokėti kompensacija, nekilnojamojo turto padalinimas, jį priteisiant natūra atsakovui ir jį įpareigojant kompensaciją išmokėti ieškovei, jo teisių ir interesų nepažeistų.
5. Nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Todėl ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė dėl didelės bylos apimties ir ilgo nagrinėjimo laikotarpio pirmosios instancijos teismui pamiršo pateikti UAB „Sėkmės garantas“ apmokėjimo dokumentą už pirminių procesinių dokumentų parengimą. Šį dokumentą ieškovė teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo iš atsakovo priteisti tokias išlaidas.
6. Nurodo, kad atkurti teisinę taiką santuokos nutraukimo byloje galima ir procese apeliacinėje instancijoje, jei atsakovas sutiktų išmokėti 70000 Lt (20273Eur) kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinyje išdėstytus atsakovo reikalavimus. Priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje, kuria:
1) teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko sūnaus L. A. naudai išlaikymą nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės po 150 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį indeksuojant Vyriausybės nusiauta tvarka;
2) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko sūnaus L. A. naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-04 iki 2013-04-22 po 63 Eur už kiekvieną praėjusį mėnesį;
3) netenkino atsakovo reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi Liutauru „Tėvo dieną“ nuo 9.00 val. iki 18.00 val. ir visą pirmąja sūnaus L. atostogų dali bet kurioje jų abiejų (tėvo ir sūnaus) pasirinktoje vietoje Lietuvoje, o užsienyje - tik pranešęs SMS žinute į telefono numerį vaiko motinai. Negalėdamas pagal šį grafiką bendrauti su savo sūnumi, atsakovas iš vakaro apie tai informuoja ieškovę SMS žinute į jos telefono numerį;
4) ieškovei po santuokos nutraukimo natūra asmeninės nuosavybės teise priteisė šį tartą: žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3 dalių veidrodį; vandens filtrą Aąuafiher; klozetą; dušo kabina su nauju purkštuvu;
5) iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 23169,60 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį, kompensacijos išmokėjimą išdėstė dvejiems metams, nuo teismo sprendime šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje nepaneigti atsakovo pateikti įrodymai, kad žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo iki santuokos. Tačiau ieškovė įrodinėjo, kad sodo pastatas buvo pagerintas santuokos metu, nes iš jos lėšų buvo išklijuotos plytelės verandoje ir atlikti kiti smulkūs remonto darbai. Liudytojas A. K. paaiškino, kad kol buvo vykdomi sodo pastato priestato statybos darbai, kanalizacijos įrengimo darbai, t. y. 2004 metais, ieškovės jis niekada nematė. Liudytojas paaiškino, kad statybininkus samdė atsakovas, ir ne tik jį, bet ir kitus meistrus: R. M., A. S.. M. B.. Atsakovas pateikė sodo pastato rekonstrukcijos sąmatą, kurios suma 143260,00 Lt. Ieškovė nenurodė, kiek gi ji išleido lėšų sodo pastato pagerinimui ir iš kur ji lėšas gavo. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad 2006-2011 metais jis gavo 86614,28 Lt pajamų, kaip išmokėtus dividendus, kurie ir buvo investuoti į sodo pastato užbaigimo darbus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2004-07-15 ir 2004-07-31 atsakovas pardavė asmenines nuosavybės teise priklausius žemės sklypą su statiniais Vilniuje ir gavo 83000 Lt, kurie buvo investuoti į sodo pastato gyvenamojo ploto padidinimą, antro aukšto pakėlimą, stogo įrengimo darbus. Atsakovas pateikė įrodymus, kad į žemės sklypo įsigijimo ir sodo pastato padidinimo statybos darbus investavo 15000 Lt paskolos lėšas, nes šios lėšos buvo pasiskolintos būtent žemes sklypo ir sodo namelio įsigijimo metu.
2. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypo ir sodo pastato rinkos verti yra 160000 Lt. Atsakovo įnašas, įsigyjant žemės sklypą ir rekonstruojant sodo pastatą 2004 metais sudarė 98000 Lt, tuo tarpu ieškovė lėšų sodo pastatui įsigijimui ir jo rekonstrukcijai neskyrė, nes su atsakovu tuo metu net negyveno. Ieškovės kviesti liudytojai nurodė, kad ieškovė savo lėšomis įsigijo įvairius namų apyvokos daiktus. Atsakovas pripažįsta tokias aplinkybes, tad ginčo dėl ieškovės prašomų priteisti namu apyvokos daiktų kaip ir nėra. Tačiau ieškoves įnašas, pagerinant turtą – sodo pastatą, šioje byloje yra neįrodytas, yra neesminis, todėl nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
3. Gerokai daugiau prie bendro turto sukūrimo ar išlaikymo prisidėjusio sutuoktinio naudai taikomas nukrypimas nuo lygių dalių principo kartu yra ir savininko teisių gynimas. Toks sutuoktinis gali pagrįstai tikėtis, kad jam už didesnį indėlį, sukuriant, įsigyjant ar išlaikant bendrą turtą bus teisingai kompensuota turto dalybų metu, paskiriant didesnę turto dali. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovo indėlis tiek pinigine išraiška, tiek asmeniniu darbu, buvo ženkliai didesnis į sodo pastato rekonstrukcija, nei ieškovės. Žemės sklypas ir sodo namelis buvo įsigyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Didžioji dalis sodo pastato pagerinimo darbų buvo atlikti iki santuokos įregistravimo ir už atsakovo lėšas, tad žemes sklypas ir sodo pastatas nepripažintini bendrąją jungtine nuosavybe. Atsakovas neprieštaravo, kad jo nepilnametis sūnus gyventų su ieškove, tad sutinka sumokėti ieškovei 32000 Lt piniginę kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą natūra, kad ieškovė galėtų įsigyti gyvenamą butą ir užtikrintų tinkamas sąlygas sūnui augti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 23169,60 Eur kompensacija už nelygiomis dalimis padalintą turtą. Šią sumą ieškovė yra įpareigota atsakovui sumokėti per 2 metus, tačiau tokia kompensacijos suma neatitinka ieškovės finansinių galimybių sumokėti ją atsakovui. Nors ieškovė gauna ženkliai didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovė privalės mokėti komunalinius mokesčius už gyvenamąjį būstą, turės rūpintis gyvenamojo būsto išlaikymu.
5. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo jo sūnui išlaikymą, neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo. Nors teismas ir pasisakė, kad ieškovės nurodytos išlaidos (1790 Lt/mėn.) neatitinka vaiko amžiaus ir yra per didelės, tačiau netyrė, kokia suma visiškai patenkintų šešerių metų vaiko poreikius. Teismas iš atsakovo priteisė sūnaus išlaikymui po 150 Eur/mėn. (517Lt/mėn.) periodinių išmokų kiekvieną mėnesi, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, tad taip ir liko neaišku, kokia dalimi prie sūnaus išlaikymo prisidės ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad 2014 m. ieškovės mėnesinis darbo užmokesčio vidurkis yra tris kartus didesnis negu atsakovo (ieškovės - 950 Eur, o atsakovo - 310 Eur). Šios aplinkybes neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas. Todėl atsakovas mano, kad priteisdamas išlaikymą, teismas neteisingai paskirstė išlaikymo pareigos proporciją abiem tėvams, nes neatsižvelgė į vaiko tėvų gaunamas pajamas. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas skirtų sūnaus išlaikymui 150 Eur/mėn., tad pagal proporciją, ieškovė turėtų skirti 450 Eur. Bendra mėnesinė suma sūnaus išlaikymui sudarytu 600 Eur per mėnesį, tačiau ši suma yra netgi didesnė už sumą, kurią ieškovė prašė prileisti iš atsakovo.
6. Teismas pasisakęs, kad sūnaus išlaikymui yra skirtina mažesnė, nei ieškovės nurodyta suma, bet mažesnes pajamas gaunančiam atsakovui nemotyvuotai nustatęs didesnę sūnaus išlaikymo naštą nei antrajam iš tėvų - ieškovei, gaunančiai tris kartus didesnes pajamas, pažeidė sąžiningumo, protingumo principus bei nesilaikė jokių logikos dėsnių, taip pat pažeidė CK 3.192 str. dalyje įtvirtintą nuostatą, kad paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
7. Tiek atsakovas, tiek ieškovė nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2012 m. rugpjūčio 4 d., taip pat atsakovas, nurodė, o ieškovė patvirtino, kad nuo šios datos iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo į teismą dienos, atsakovas sūnaus L. išlaikymui ieškovei kas mėnesį mokėdavo po 300 Lt. Be to, kaip jau atsakovas nurodė priešieškinyje, sūnus L. iki 2013 m. balandžio 22 d. kas antrą dieną gyveno pas atsakovą. Atsakovas kas mėnesi mokėjo 110 Lt sūnaus kaupiamąjį indėlį, davė sūnaus operacijai 200 Lt, pirko vaistų ir nuolat turėjo papildomai su sūnumi susijusių išlaidų. Ieškovė nuo 2012-08-04 iki 2013-04-22 nėra reiškusi atsakovui pretenzijų dėl vaikui skiriamos 300 Lt mėnesinės išlaikymo sumos, niekada nėra užsiminusi, kad vaikui reikėtų skirti daugiau lėšų, todėl atsakovas mano, kad savo pareigą sūnų išlaikyti vykdė tinkamai ir pilnai, ir teismo sprendimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08-04 iki 2013-04 priimtas neišanalizavus visų įrodymų, todėl yra nepagristas ir neteisėtas, tuo labiau, kad teismas elgėsi gan šališkai, priimdamas sprendimą šiuo klausimu ir tenkindamas ieškovės reikalavimą, nes ieškovė šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais.
8. Teisinas iš dalies tenkino priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi Liutauru tvarką, tačiau nenustatė atsakovo bendravimo su sūnumi „Tėvo dieną“ nuo 9.00 val. iki 18.00 val. ir visą pirmąją sūnaus Liutauro atostogų dalį bet kurioje jų abiejų (tėvo ir sūnaus) pasirinktoje vietoje Lietuvoje, o užsienyje, tik pranešęs SMS žinute ieškovei. 2015 m. sausio 12 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje yra nurodyta, jog ,.kitiems ieškinyje ir priešieškinyje pateiktiems reikalavimas, susijusiems su bendravimo tvarkos nustatymų, Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos VTAS neprieštarauja“. Atsakovui susitarti su ieškove dėl bendravimo su sūnumi L. ne visada pavyksta. Pastaruoju metu visai nesiseka. 2014 m. sausio mėnesį atsakovas kreipėsi į VTAS, kad padėtų jam išspręsti iškilusią problemą. Teismas neišdėstė motyvų, kodėl apribojo atsakovo teisę matytis su sūnumi jam svarbią „Tėvo dieną“, taip pat nesuteikė galimybės dalį sūnaus atostogų praleisti kartu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas riboja atsakovo bendravimo su sūnumi galimybę ir pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo teises ir interesus.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. J. – A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Viršyti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus ir priteisti iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės po 203 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo metu ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gaunamos pajamos siekia 2700 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Jei teismas atmes ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus dėl turto padalinimo, ieškovė privalės atsakovui mokėti daugiatūkstantinę kompensaciją. Jei teismas patenkins atsakovo reikalavimus - ieškovė su vaiku liks be būsto. Bet kokiu atveju po santuokos nutraukimo ieškovės ir sūnaus padėtis ženkliai pasunkės. Šiuo metu atsakovas gyvena šeimos būste, sąlygų į jį patekti iki šio skundo surašymo dienos ieškovė neturi galimybių, ieškovė priversta glaustis pas savo tėvus. Taigi, ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas, apart atlyginimo, gauna didelius dividendus, kartu su apeliaciniu skundu pateikė išmokėjimą patvirtinanti dokumentą 2006-2011 m., kaip teigiama pažymoje atsakovas gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 86614 Lt. Tiesa, 2013-06-20 atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2006-2011 metais gavo 114151 Lt dividendų, nes yra UAB „Mažeikių acetilenas“ 54,91 proc. akcijų turėtojas. Taigi, atsakovo duomenys apie gautus dividendus skiriasi 27535 Lt. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirba jo tėvas D. A., tikėtina jis galėjo suklysti rengdamas pažymą. Atsakovas valdo įmonės akcijas, kurių nominali vertė siekia iki 600000 Lt. Be to, atsakovas keliauja, lanko teatrus, turi kitą moterį, vairuoja motociklą, turi kito nekilnojamojo turto, 1/2 buto, (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini), statinį (duomenys neskelbtini), todėl jo finansinė padėtis nėra bloga. Atsakovo darbingumas neapribotas.
2. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie savo sudėtingą sveikatos būklę, būtinybę sūnui lankyti medicininę reabilitacija. Teismo priteisto 150 Eur išlaikymo dydžio sumos ieškovė apeliaciniu skundu neginčijo. Atsakovo prašomas priteisti 300 Lt (87 Eur) išlaikymo dydis neužtikrintų net minimalių nepilnamečio sūnaus vystymosi poreikių. Tačiau iš dalies galima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepilnai ištyrė šalių finansinę padėtį. Ieškovės nuomone, teismas nepilnai atsižvelgė į tai, kad atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, gauna pajamas iš vertybinių popierių. Atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį su įmone, kurioje gavo didesnes pajamas ir išėjo dirbti į kitą įmonę, kur gauna mažesnes pajamas. Paskutinį pusmetį atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie pajamas nepateikia. CPK 376 str. 3 d. numato, kad teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję. Šeimos bylose taisyklė nepriimti apelianto padėtį bloginančio sprendimo galioja su tam tikromis išimtimis. Todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo peržengti jos apeliacinio skundo ribas ir priteisti išlaikymą iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės po 203 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas skunde nurodo, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kadangi sūnus pas jį lankydavosi, kur gaudavo pavalgyti ir dovanas. Ieškovė pripažįsta tą aplinkybę, kad retkarčiais sūnus iš ties lankydavosi pas atsakovą ir galėjo ten gauti pavalgyti, bei gauti dovanų saldainių ar kitokių smulkmenų. Tačiau toks išlaikymas nėra pakankamas. Tinkamo išlaikymo, atitinkančio vaiko kasdieninius poreikius atsakovas neteikė. Nuo to momento, kada šalys pradėjo kartu nebegyventi iki ieškinio pateikimo momento atsakovas tinkamai išlaikymo pareigos nevykdė ir bylinėjimosi metu jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad išlaikymas buvo teiktas tinkamo dydžio, nepateikė. Teisės doktrina bylose su išlaikymo elementu suformavo taisyklę, kad bet kokios abejonės dėl vaiko išlaikymo sprendžiamos vaiko naudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas proporcingai eliminavo iš atsakovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos užsienio elementą bei neapibrėžtumą.
5. Teismas, remiantis tuo, kad sodo namas ir sklypas turi šeimos turto statusą, sodo namas ir sklypas įsigytas šalims būnant faktinėje santuokoje, sodo namas ir sklypas įsigytas už skolintas lėšas, kurios buvo gražintos santuokos metu, sodo namas ir sklypas santuokos metu buvo rekonstruotas, sutvarkytas žemės sklypas ir gerbūvis, t. y. turtas buvo pagerintas iš esmės, pripažinto šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytos lygios turto dalys, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl nurodo tą pačią aplinkybę, kuri buvo nuosekliai ištirta pirmosios instancijos teisme, kad nuo 2002 vasaros, nevesdami bendro ūkio ir neturėdami bendro biudžeto, šalys pradėjo gyventi išnuomotame bute, (duomenys neskelbtini)). Ieškovei buvo pažadėjęs, kad ves ją, jeigu pastos. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino aplinkybę, kad su ieškove gyveno nuo 2002 metų ne kaip bendranuomininkiai, bet kaip vyras ir moteris. Be to, akivaizdu, kad gyvenimas buvo su tikslu sudaryti santuoką, nes atsakovas ieškovei buvo pažadėjęs, kad ves ją, jeigu pastos. Todėl atsakovo pozicija apie gyvenimą kartu, neva, nevedant bendro ūkio, arba sparčius namo statybos tempus būtent tuo metu, kada buvo susipykęs su ieškove, neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas neprieštarauja dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo – turtą priteisiant jam, o ieškovei mokėtina kompensacija. Dėl turto padalinimo klausimų ieškovė yra pasisakiusi savo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimti naują sprendimą, tenkinant atsakovo apeliacinį skundą. Priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nebuvo pakankamai lojali, kaip tai numato CK 3.27 str. 1 d. Atsakovas šeimos gerovę kūrė finansine prasme, jau prieš santuokos sudarymą išreiškė norą turėti vaikų, jais rūpintis, taip pat rūpintis sutuoktine, siekė lojalių santykių ir abipusio supratimo. Ieškovės suvokimas apie šeimos gyvenimą buvo kiek kitoks, nes ji daug laiko skyrė bendravimui su draugėmis ir bendradarbiais. Ieškovė elgėsi su atsakovu nepagarbiai, žemino jį ir daužė per veidą net mažamečio vaiko akivaizdoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė su sūnumi L. neturi gyvenamosios patalpos, nes dar prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas pasiūlė ieškovei 10000 Eur kompensaciją. Ši kompensacija buvo pasiūlyta būtent todėl, kad ieškovė galėtų įsigyti vieno kambario butą, kuriame ramiai gyventų ir augintų sūnų L.. Deja, ieškovė reikalavo prabangaus buto, kurio atsakovas neišgali jai nupirkti. Savo pasiūlymo atsakovas neatsisako ir dabar, tad siūlo su ieškove sudaryti taikos sutartį, sumokant 10000 Eur kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą.
3. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui bando įrodyti aplinkybę, kad atsakovas eliminavo (išardė ir išvežė) geoterminio šildymo sistemą. Akivaizdu, kad ieškovė sodo pastato statyboje tikrai nedalyvavo, nes visai nesupranta, kaip veikia geoterminio šildymo sistema. Pirma, sodo pastatas niekada nebuvo šildomas tokios šildymo sistemos pagalba. Sodo pastate yra sumontuotas ir prijungtas prie šildymo sistemos kieto kuro katilas „žvakė“, kurio pagalba yra apšildomas sodo pastatas. Antra, kad išmontuoti geoterminį šildymą, jis turi būti funkcionuojantis. Šiuo metu sodo pastatas nėra pritaikytas apšildymui geoterminės šildymo sistemos pagalba. Trečia, atsakovas planavo pakeisti šildymo sistemą, tačiau tam neturėjo lėšų nei ieškovė, nei atsakovas. Dalį geoterminio šildymo sistemos nupirko atsakovo tėvas D. A. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Ši įranga yra neišpakuota ir neišbandyta, tad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo tėvas šios įrangos nėra padovanojęs ar kitaip perleidęs nei ieškovei, nei atsakovui, tad ji negali būti pripažinta kaip sodo pastato dalis. Dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisę į šią įrangą bei įrangos foto nuotraukas pateikia su atsiliepimu į apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė teismo priteisti jai sodo pastatą, o atsakovui priteisti kompensaciją. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jai sodo pastatą natūra. Apeliaciniame skunde ieškovė nebesutinka su teismo sprendimu, nes pakeitus kompensacijos dydį ji teismo sprendimo nebegali įvykdyti. Prie apeliacinio skundo pateikto telefoninio pokalbio metu ieškovė nurodė, kad planuoja sodo pastatą parduoti. Kadangi ieškovė nėra tikra, kokią sumą jai pavyks gauti už parduotą sodo pastatą, tad ji pakeitė reikalavimą ir prašo jai priteisti kompensaciją. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovo indėlis tiek pinigine išraiška, tiek asmeniniu darbu, buvo ženkliai didesnis į sodo pastato rekonstrukciją, nei ieškovės. Žemės sklypas ir sodo pastatas buvo įsigyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Didžioji dalis sodo pastato pagerinimo darbų buvo atlikti iki santuokos įregistravimo ir už atsakovo lėšas, tad žemės sklypas ir sodo pastatas nepripažintini bendrąją jungtine nuosavybe.
5. Atsakovas neprieštarauja, kad jo nepilnametis sūnus gyventų su ieškove, tad sutinka sumokėti ieškovei 32000 Lt piniginę kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą natūra. Šią sumą atsakovas suapvalina iki 10000 Eur ir siūlo ieškovei sudaryti Taikos sutartį šioje civilinėje byloje. Už šią kompensacijos sumą ieškovė galėtų įsigyti gyvenamąjį butą ir užtikrinti sąlygas sūnui augti. Teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 23169,60 Eur kompensacija už nelygiomis dalimis padalintą turtą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad ji neturi finansinių galimybių sumokėti šią sumą atsakovui. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės pateiktą pokalbio garso įrašą, kuriame ji nurodo, kad tokio dydžio kompensacijos negalės sumokėti, nes pardavusi namą ji jau nesitiki gauti 46993,20 Eur (160000 Lt) sumą. Tai aiškiai įrodo, kad atsakovo siūloma 10000 Eur suma atitinka protingumo ir teisingumo principus ir yra pakankama butui įsigyti. Taigi, atsakovo pasiūlyta kompensacija išspręstų ieškovės ir sūnaus L. būsto problemą, nes ieškovė galėtų įsigyti gyvenamąjį butą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo.
Dėl teismo išvados santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl iširusios santuokos yra abipusė sutuoktinių kaltė.
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių(su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje nustatyta, kad pirminiu ieškiniu, reikalaudama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė teigė, kad santuoka iširo, nes išsiskyrė požiūris į vaiko priežiūrą, taip pat dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu (t. 1, b. l. 1-11), patikslintame ieškinyje ieškovė jau nurodo, kad į tėvų namus grįžo po šeimyninio konflikto su smaugimo žymėmis ant kaklo, taip pat, kad atsakovas turi kitą moterį, su kuria palaiko artimus santykius (t. 2, 62-82), tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovė dėl smurto būtų kreipusis į policiją, ar į teismo medicinos ekspertus dėl patirtų sužalojimų, taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs neištikimas ieškovei iki jiems pradedant gyventi atskirai. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 str.), nes sutuoktiniai nesiėmė priemonių konfliktinėms situacijoms, susidariusioms 2012 m. rugpjūčio mėn., išspręsti, o priėmė sprendimą gyventi atskirai. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nes jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog atsakovas galėjo spausti ieškovę prie sienos, smaugdamas, ar bandydamas smaugti, nėra pagrindas konstatuoto išimtinai atsakovo kaltę dėl iširusios santuokos. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
I. S. J. –A. prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt (1448 Eur) neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė, vadovaudamasis CK 3.70 str. 2 d. nuostatomis, numatančiomis, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiamas dėl vieno sutuoktinio kaltės. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo
Kaip matyti iš apeliacinio skundų, atsakovas mano, jog iš jo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 150 Eur per mėnesį nepilnamečiam sūnui išlaikymo suma yra per didelė, neatitinkanti jo materialines galimybes, nurodo, kad yra finansiškai pajėgus teikti 87 Eur/mėn. išlaikymą. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei atsakovas skirtų sūnaus išlaikymui 150 Eur/mėn., tad pagal proporciją, ieškovė turėtų skirti 450 Eur, nes jos gaunamos pajamos tris kartus didesnės už atsakovo. Tokiu būdu bendra mėnesinė suma sūnaus išlaikymui sudarytu 600 Eur per mėnesį, tačiau ši suma yra netgi didesnė už sumą, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovo.
Ieškovė apeliaciniu skundu neginčijo priteisto išlaikymo dydžio, tačiau atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė peržengti jos apeliacinio skundo ribas ir priteisti išlaikymą iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko L. A. naudai nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės po 203 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.
Tiek su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, tiek su ieškovės atsiliepime išreikštu prašymu teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.
Kaip matyti š bylos medžiagos, atsakovas V. A. ir ieškovė S. J. –A. turi 6 metų nepilnametį sūnų L. A. (t. 1, b. l. 13). Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra ganėtinai dar jauno amžiaus. Ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra apie 950 Eur (t. 1, b. l. 63, t. 2, b. l. 37, t. 3, b. l. 2), ji neturi nuosavybės teise registruoto turto, gyvena pas tėvus. Atsakovas šiuo metu gauna apie 310 Eur darbo užmokestį (t. 3, b. l. 26-27), nors iki bylos iškėlimo teisme jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo užmokestis buvo žymiai didesnis, t. y. apie 1000 Eur (t. 3, b. l. 24), tačiau iš darbo jis buvo atleistas pačiam prašant (t. 2, b. l. 39). Be to, atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 17-18, 19-20, 24-25, 26-28). Todėl, nors ieškovės gaunamas darbo užmokestis ir yra didesnis už atsakovo, tačiau jai neturint jokio nekilnojamojo turto, pripažintina, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.
Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150 Eur per mėnesį, o nustačius atsakovui išlaikymui mažesnę nei 150 Eur sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (6 metai), į tai, kad vaikas neturi specialų poreikių ar rimtų sveikatos problemų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 1790 Lt (518 Eur) išlaidų suma yra per didelė, viršijanti vaiko poreikius ir tėvų galimybes, todėl tenkinti ieškovės prašymą ir padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą nėra pagrindo, o 300 Eur (1035 Lt) per mėnesį išlaidų suma atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius.
Be to, išlaikymas išieškomas iš visų atsakovo pajamų rūšių (CK 1.5 str. 3 d., 1.8 str. 1 d. 3.199 str.), išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.), taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (sumažintas), jeigu po teismo spendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).
CK 3.200 str. nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas neneigia, kad jiems nuo 2012-08-04 pradėjus gyventi atskirai, atsakovas sūnaus išlaikymui teidavo po 300 Lt/mėn. (87 Eur/mėn.). Todėl konstatavus, kad nepilnamečio L. A. būtinų vystytis sąlygų užtikrinimui ir poreikių tenkinimui, atsakovas privalo skirti ne mažesnę nei 150 Eur/mėn. sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusi 63 Eur skirtumą, tarp atsakovo teiktos ir vaikui būtinos išlaikymui teikti sumos, priteisė iš atsakovo kaip įsiskolinimą, ir tokia teismo išvada neprieštarauja CK 3.200 str. nuostatoms.
Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsakovas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, nustatydamas atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę matytis su sūnumi „Tėvo dieną“, taip pat nesuteikė galimybės dalį sūnaus atostogų praleisti kartu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime; kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, tuomet bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi į bylą pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t. 3, b. l. 31-32) ir nustatė, kad atsakovas savo sūnų L. A. pasiima iš ugdymo įstaigos kiekvieno mėnesio kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 17.00 val., o pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį sūnus L. A. leidžią laiką su tėvu V. A.. T. V. A. paimant vaiką penktadienio popietę, jis grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę matytis su sūnumi „Tėvo dieną“, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, papildomai nurodant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja „Tėvo dieną“ nuo 9.00 val. iki 18.00 val.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su sūnumi visą pirmąją L. A. atostogų dalį bet kurioje jų abiejų (tėvo ir sūnaus) pasirinktoje vietoje Lietuvoje, o užsienyje – tik pranešęs apie tai SMS žinute į telefoną vaiko motinai.
Tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra savitikslis, visų pirma turėtų būti siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Šiuo atveju vaikas dar nelanko mokyklos, neaišku, kaip jis norės praleisti vasaros atostogas, pasibaigus mokslo metams, gali atsirasti poreikis daugiau laiko praleisti su draugais ar išvažiuoti į vasaros poilsio stovyklą, būtent pirmąją atostogų dalį, todėl toks bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu būtų neracionalus, sąlyginis su neapibrėžtumo požymiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad motina turi sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu vasaros atostogų metu ir, esant galimybei, dalį jų vaikui praleisti kartu su tėvu, o tėvams nesusitarus dėl konkrečios bendravimo tvarkos, vaikui pradėjus lankyti mokymo įstaigą, dėl jos nustatymo turi galimybę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl turto, kuris įgytas ir įregistruotas vieno sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo, padalijimo
Apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo bei kompensacijos priteisimo. Šalys sutiko, kad ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 1600000 Lt.
Atsakovas nurodo, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, turtą jis įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo. Teigia, kad turto įgijimui, sodo namelio rekonstrukcijai, įrengimui buvo panaudotos išimtinai asmeninės atsakovo lėšos, o ieškovė prie turto pagerinimo neprisidėjo.
Ieškovė teigia, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas jai ir atsakovui gyvenant faktinėje santuokoje, kad namų valda iš esmės buvo pagerinta sutuoktinių bendromis lėšomis, jų bendromis jėgomis bei jiems gyvenant santuokoje.
Byloje nustatyta, kad ieškovės S. J. – A. ir atsakovo V. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 74-79) yra nurodęs, kad nuo 2002 m. vasaros pradėjo gyventi kartu su ieškove, tačiau bendro ūkio nevedė, kad jai buvo pažadėjęs vesti, jei ši pastotų. Pastoti nepavykus, 2004 m. sausio viduryje jie pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2004 m. gegužės 27 d. įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 21-23). Atsakovas nurodė, kad 2005 m. sausio mėnesį ieškovei pasipiršo, pradėjo gyventi šeimoje, bet bendro biudžeto niekada nevedė. Sutuoktiniams 2009 m. balandžio 3 d. gimė sūnus L. (t. 1, b. l. 13). Ieškovė nurodo, kad 2002 m. liepos mėn. susipažino su atsakovu, 2003 metais pradėjo gyventi kartu, planavo bendrą ateitį. Pažymi, kad ginčo turtą negalėjo įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo nesusituokę. Teigia, kad namas buvo rekonstruotas iš esmės jų abiejų lėšomis.
Teisėjų kolegija, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nepagrįsti atsakovo argumentai, kad, neva, vienus metus trukęs šalių gyvenimas skyriumi, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo turtą atsakovas įsigijo išimtinai iš savo asmeninių lėšų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d.). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 str.). Pažymėtina, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais.
Kaip jau minėta, šioje byloje sprendžiamas žemės sklypo, sodo pastato, ūkinio pastato, šulinio, nuotekų šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), teisinio statuso nustatymo ir – pripažinus, kad turtas priklauso šalims bendrosios nuosavybės teise – jo padalijimo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrąją dalinę nuosavybę gali sukurti ir ketinantys susituokti asmenys, kurie iki santuokos kartu negyvena bei netvarko bendro ūkio, tačiau susitaria įsigyti būsimam bendram gyvenimui reikalingą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Toks būsimų sutuoktinių susitarimas ir jo įgyvendinimas kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2012). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 str. 1 d.); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (CK 6.970 str. 2 d.). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, t. y. susitarimo įgyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė S. J. – A., likus metams laiko iki santuokos su atsakovu sudarymo, 2004 m. birželio 2 d. pasiėmė 8000 Lt vartojimo kreditą iš AB Banko „NORD/LB Lietuva“, kurį grąžino 2007-05-31, t. y. po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 2005 m. birželio 8 d.) (t. 1, b. l. 32-42), atsakovas V. A. taip pat iki santuokos sudarymo su ieškove 2004 m. kovo 17 d. iš AB DNB banko pasiėmė 15000 Lt vartojimo kreditą (t. 1, b. l. 80), o ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas 2004 m. gegužės 27 d. Byloje esantys raštiniai įrodymai taip pat pavirtina, kad po ginčo nekilnojamojo turto įgijimo, t. y. 2004 m. liepos 15 d. ir 2004 m. liepos 31 d. atsakovas pardavė jam ir L. A. jungtinės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus už bendrą 83000 Lt sumą (t. 1, b. l. 81-91).
Pažymėtina, kad šiuo aspektu nepagrįsti jokiais įrodymais atsakovo argumentai, kad visą 83000 Lt sumą jis, kaip savo asmenines lėšas, panaudojo sodo namo rekonstrukcijai ir įrengimui, nes kaip jau minėta, parduotas turtas atsakovui ir jo buvusiai sutuoktinei L. A. priklausė jungtinės nuosavybės teise, o atsižvelgiant į tai, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygio (CK 3.117 str. 1 d.), darytina išvada, kad ginčo nekilnojamojo turto pagerinimui galėjo būti panaudota ne daugiau kaip 41500 Lt atsakovo asmeninių lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas, praėjus 8 mėnesiams po ginčo nekilnojamojo turto įgijimo ir likus 4 mėnesiams iki santuokos sudarymo 2005 m. vasario 14 d. paėmė bendrą 25000 Lt kreditą (t. 1, b. l. 43-52), taip pat, jau būdami sutuoktiniais 2007 m. sausio 15 d. paima dar 15000 Lt kreditą (t. 1, b. l. 53-60).
Todėl, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą ir aptartus nesusituokusių asmenų bendros jungtinės veiklos ypatumus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalis ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ginčo nekilnojamasis turtas butas buvo šalių įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė.
CK 3.90 str. 1 d. įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas šios normos turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013, papildydamas CK 3.90 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, pažymėjo, kad CK 3.90 str. 1 d. įtvirtinta sąvoka ,,vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“ reiškia ne tik vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Tai reiškia, kad bendrąja jungtine nuosavybe, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažįstamas tiek vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tiek jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nustačius, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise sutuoktinių valdomas turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas jų lėšomis (darbu), tai yra pagrindas pripažinti turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrąja jungtine nuosavybe.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuokos metu ginčo nekilnojamajam turtui atlikta pagerinimų, ginčo turtas įgytas 2004 m. liepos 3 d., tačiau sodo pastato, ūkinio pastato, šulinio, kitų kiemo įrenginių statybos darbai baigti 2013 metais (t. 1, b. l. 21-23), pagerinimo darbai atlikti asmeninėmis ir bendromis sutuoktinių lėšomis. Sprendžiant, ar šie pagerinimai vertintini kaip esminiai, minėta, būtina atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertei gali turėti įtakos ir jo paklausa rinkoje. Byloje nėra ginčo, kad sodo žemės sklypas su sodo pastatu ir kt. statiniais buvo įgytas už 4900 Lt, šalys taip pat sutinka, kad šiuo metu ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 160000 Lt, sodo pastatas buvo renovuotas, atlikta darbų už 143260 Lt (t. 2, b. l. 122), todėl darytina išvada, kad jis buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių darbu ir lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 2, 4 dalys), todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad 2006-2011 metais jo gautos pajamos, kaip išmokėti dividendai ir kurios buvo investuotos į ginčo turto užbaigimo darbus, buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog šiuo atveju iki santuokos šalis sieję bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai po santuokos sudarymo ir atliktų esminių turto pagerinimų, pasikeitė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ginčo turtas šalims dalytinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Remiantis CK 3.127 str. 3 d., turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė prašo ginčo turtą natūra priteisti atsakovui, o jai išmokėti 23196,60 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė neargumentuoja, kodėl būtent tokios kompensacijos sumos reikalauja. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo turtas aplamai buvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą, nes, anot atsakovo, ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos su ieškove sudarymo. Tačiau atsakovas sutinka sumokėti ieškovei 32000 Lt kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą natūrą ir asmeninio turto santuokos metu pagerinimą ieškovės darbu bei jos piniginių lėšų dalimi.
Konstatavus, kad ginčo turtas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas šalims priklausantis jungtinės nuosavybės teise, tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose reikalauja, kad ginčo turtas būtų priteistas (paliktas) asmeninės nuosavybės teise atsakovui, spręstinas tik kompensacijos, kurią atsakovas turėtų sumokėti ieškovei, dydžio klausimas, juolab, kaip byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek šalių nepilnametis vaikas ginčo nekilnojamajame turte negyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., ieškovė ir nepilnametis vaikas gyvena pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).
Svarbus aspektas byloje yra tai, kad skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei ginčo turtą natūrą, o atsakovui kompensaciją, nustatydamas jos dydį, t. y. 80000 Lt (23169,60 Eur), tokią išvadą padarė, konstatuodamas, kad 80000 Lt yra asmeninės atsakovo lėšos, kurias jis gavo, iki santuokos sudarymo parduodamas savo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta, parduotas turtas atsakovui ir jo buvusiai sutuoktinei L. A. priklausė jungtinės nuosavybės teise, todėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimui galėjo būti panaudota ne daugiau kaip 41500 Lt atsakovo asmeninių lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė.
Todėl, nagrinėjamu atveju, iš ginčo turto, kuris, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą ir šioje dalyje atsakovui neprieštaraujant, priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, iš dalintino turto vertės atimant 41500 Lt, kaip kompensaciją atsakovui (CK 3.98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas lieka gyventi su ieškove, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovės naudai (CK 3.123 str.). Todėl, iš dalintino turto vertės atimant 41500 Lt, likusi 118500 Lt (160000 Lt – 41500 Lt) suma turėtų būti dalintina per pusę, ieškovei iš atsakovo priteisiant 59250 Lt (17159,99 Eur) kompensaciją už jam atitekusį ginčo nekilnojamąjį turtą natūrą, tačiau nustačius, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių pricipo ieškovės naudai (CK 3.123 str.), iš atsakovo ieškovei priteistinos 59250 Lt (17159,99 Eur) kompensacijos suma didintina iki 70000 Lt (20273,40 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 160000 Lt, natūra priteistinas atsakovui, todėl jam priteistini ir kilnojamieji daiktai: kriauklė, 3 (trijų) dalių veidrodis, vandens filtrą Aquafilter, klozetas ir dušo kabina su nauju purkštuvu.
Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nekėlė klausimo dėl kilnojamojo turto padalijimo, tik formaliai nurodė, kad prašo jį padalinti taip, kaip yra nurodęs priešieškinyje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad likęs kilnojamasis turtas tarp šalių yra padalintas teisingai, ginčo dėl padalinto turto verčių ir kompensacijų priteisimo nėra, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei priteistas 700 Lt vertės vaiko kambario baldų komplektas nėra trauktinas į dalintiną turtą, nes jis yra skirtas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.120 str. 1 d.), ir yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3. 120 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
I. S. J. – A. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 80,00 Eur žyminį mokestį (t. 3, b. l. 91, 92), ji turėjo 180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės istancijos teisme, t. y. iš viso ji turėjo 260 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 84).
A. V. A. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 123 Eur žyminį mokestį (t. 3, b. l. 70), jis turėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės istancijos teisme, t. y. iš viso jis turėjo 723 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 68, 69).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, atmetė jo reikalavimus, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, ir patenkino iš dalies apeliacinio skundo reikalavimą, pakeisdamas turto padalinimo būdą, t. y. buvo patenkinta 70 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. A. apeliacinį skundą, patenkino jo reikalavimus iš dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat iš dalies tenkino reikalavimą dėl ginčo nekilnojamojo turto, t. y. tenkino 30 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų.
Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo V. A. priteistina ieškovei S. J. – A. 182 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės atsakovui – 216,90 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius iš ieškovės atsakovui priteistinas išlaidas į iš atsakovo ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteistina 34,90 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą, dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir nuotekų šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, ir šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą, dalyje dėl piniginės kompensacijos už tenkančią mažesnę turto dalį pritesimo, ir priteisti ieškovei S. J. – A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 40 euro centų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą, dalyje, kurioje ieškovei S. J. – A. buvo priteistas šis kilnojamasis turtas: kriauklė; 3 (trijų) dalių veidrodis; vandens filtras Aguafilter; klozetas; dušo kabina su nauju purkštuvu, ir šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Patikslinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, papildomai nurodant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja „Tėvo dieną“ nuo 9.00 val. iki 18.00 val.
Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. J. – A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,90 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.